- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- I-4073-624/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02136-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- J. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjui J. G. (J. G.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. skunde teismo prašo priteisti jam 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad yra suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Jo laisvė nuo 2012-05-15 iki 2012-07-17 buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, kadangi jis buvo laikomas 8 m² ploto kamerose kartu su dar 2-3 asmenimis, o minimalus teisės aktais nustatytas plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3.6 m². Pareiškėjas 2012-01-02 su prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat su prašymu kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos. Lukiškių TI-K 2012-02-01 rašte jam paaiškino, kad įstaiga yra nuolat perpildyta, todėl suteikti jam 3.6 m² gyvenamąjį plotą neturi galimybės. Mano, kad nurodytos priežastys nešalina atsakovės atsakomybės dėl nustatytų pažeidimų. Jis jau kreipėsi į teismą ir 2012-08-06 yra priimtas teismo sprendimas, tačiau jis ir toliau kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, o Lukiškių TI-K problemų nesprendžia ir tokiu būdu jam žalodamas psichiką. Dėl Lukiškių TI-K veiksmų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sutriko savijauta, yra dirglus ir negali ramiai miegoti, dėl to jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Lt (b. l. 1-2).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad J. G. 2012-05-15 buvo patalpintas į kamerą Nr. 104, kurios plotas - 7,38 m², (ryte joje buvo 2 asmenys), vakare pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 273, kurios plotas - 7,79 m², joje buvo 1 asmuo; per laikotarpį nuo 2012-05-16 iki 2012-06-04 buvo patalpintas į kamerą Nr. 273, kurioje atitinkamai buvo nuo 2 iki 4 asmenų ryte ir vakare; 2012-06-05 perkeltas į kamerą Nr. 371, kurios plotas -7,18 m², kurioje buvo 1 asmuo, per laikotarpį nuo 2012-06-06 iki 2012-07-16 taip pat buvo kameroje Nr. 371, joje minėtu laikotarpiu buvo nuo 2 iki 4 asmenų; 2012-07-17 perkeltas į kamerą Nr. 387, kurios plotas - 29,44 m², kurioje ryte ir vakare buvo vienas asmuo. Pažymėjo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Iš J. G. asmens įskaitos kortelės matyti jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Taip pat nurodo, kad 2012-05-15, 2012-05-22, 2012-05-24, 2012-05-29 ryte, 2012-05-31 ryte, 2012-06-05, 2012-06-06 ryte, 2012-06-18 vakare, 2012-06-19, 2012-06-20 ryte, 2012-07-02 ryte, 2012-07-17 - vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytą ploto reikalavimą. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat nurodo, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 str. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (b. l. 8-11).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjo ir atsakovės atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas J. G. 2011-12-27 kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) dėl laikymo Lukiškių TI-K sąlygų. KD prie TM 2012-01-27 rašte Nr. 2S-402 nurodė, kad Lukiškių TI-K siekia, kad gyvenimo sąlygos atitiktų patvirtintas normas bei užtikrina, kad kiekvienas suimtasis (nuteistasis) būtų aprūpintas miegamąja vieta bei inventoriumi. Siekdama pagerinti kalinimo sąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planą, pagal kurį 2015 m. numatyta pastatyti naują tardymo izoliatorių, tuomet pagerės ir suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygos (b. l. 3).
Pareiškėjas 2012-01-02 su prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuri 2012-02-01 rašte Nr. 22-192 pareiškėjui atsakė, kad jis laikomas Lukiškių TI-K kaip asmuo, laukiantis apeliacinio teismo sprendimo. Taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K pastaruoju metu yra nuolat perpildytas, todėl suteikti 3,6 m² gyvenamąjį plotą įstaigos administracija dėl subjektyvių priežasčių neturi galimybės, tačiau, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 315 str. nuostatomis, pareiškėjas, parašęs sutikimą, gali pradėti atlikinėti teismo paskirtą bausmę pataisos įstaigose, nesulaukęs nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 4).
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y., kad per laikotarpį nuo 2012-05-15 iki 2012-07-17 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus 3,6 m² gyvenamasis plotas kameroje.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo patalpintas į kameras: 2012-05-15 į kamerą Nr. 104, plotas - 7,38 m², (ryte kameroje buvo 2 asmenys), vakare pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 273, kurios plotas - 7,79 m², kameroje buvo 1 asmuo; nuo 2012-05-16 iki 2012-06-04 buvo patalpintas į kamerą Nr. 273, plotas – 7.79 m², kurioje atitinkamai 2012-05-16 ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-05-17–2012-05-19 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-05-20 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2012-05-21 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-05-22 kameroje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2012-05-23 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-05-24 kameroje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2012-05-25–2012-05-28 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-05-29 kameroje ryte buvo 2, vakare - 3 asmenys; 2012-05-30 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2012-05-31 kameroje ryte buvo 2, vakare - 3 asmenys; 2012-06-01 - 2012-06-04 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-06-05 buvo perkeltas į kamerą Nr. 371, plotas - 7,18 m², kurioje ryte ir vakare buvo 1 asmuo; 2012-06-06 kameroje Nr. 371 ryte buvo 2, vakare - 3 asmenys; nuo 2012-06-07–2012-06-12 kameroje Nr. 371 ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-06-13 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-06-14 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2012-06-15–2012-06-17 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-06-18 ryte kameroje buvo 3, vakare - 2 asmenys; 2012-06-19 ryte ir vakare kameroje buvo 2 asmenys; 2012-06-20 ryte kameroje buvo 2, vakare - 3 asmenys; 2012-06-21–2012-06-24 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-06-25 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2012-06-26 - 2012-07-01 kameroje Nr. 371 ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-07-02 kameroje ryte buvo 2, vakare - 3 asmenys; 2012-07-03 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2012-07-04–2012-07-09 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-07-10–2012-07-11 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-07-12 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2012-07-13–2012-07-15 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-07-16 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-07-17 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 387, plotas - 29,44 m², kurioje ryte ir vakare buvo 1 asmuo (b. l. 8-9).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, tačiau šioje higienos normoje nėra nustatytas minimalus kamerų tipo patalpų plotas, tenkantis vienam joje kalinamam asmeniui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2012-05-16 iki 2012-05-21, 2012-05-23, nuo 2012-05-25 iki 2012-06-04, nuo 2012-06-06 iki 2012-06-18, nuo 2012-06-20 iki 2012-07-16, išskyrus 2012-05-15, 2012-05-22, 2012-05-24, 2012-06-05, 2012-06-19 ir 2012-07-17, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą patalpose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ dydžio (3,6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas adm. byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, galima teigti, kad pareiškėjas kalinamas tokiomis sąlygomis galėjo patirti papildomų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012-05-15 iki 2012-07-17. Atsižvelgiant į laikotarpio, kuriuo pareiškėjui J. G. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į pažeidimo mastą, teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas be savo paaiškinimo, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, šalies ekonominę padėtį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis už laikotarpį nuo 2012-05-15 iki 2012-07-17 gali būti įvertintas 100 Lt. Pažymėtina, kad klausimas dėl neturtinės žalos, padarytos Lukiškių TI-K iki 2012-05-15 pareiškėjui J. G. kamerose neužtikrinant minimalaus teisės aktais nustatyto ploto, atlyginimo jau nagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo bylose Nr. I-1632-426/2012, I-3392-562/2012, I-3416-643/2012.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 100 Lt (vieną šimtą litų) neturtinę žalą.
Skundą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.