Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RUMEKS-NNZ“ atstovo advokato Viliaus Martišiaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-8945-151/2015, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Skolininkė UAB „PACKMAK“ pateikė prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė ir 2015-04-07 nutartimi informavo kreditorę apie teisę pareikšti ieškinį skolininkei ne vėliau nei per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos. Nurodė, kad ieškinys turi atitikti šiam procesiniam dokumentui keliamus turinio ir formos reikalavimus (CPK 111 ir 135 str.), taip pat kreditorė turi primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 439 str. 3 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šioje byloje keliamas klausimas ar skolininkui nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus paduoto pareiškimo išduoti teismo įsakymą, kreditorius gali paduoti teismui ieškinį, prašydamas jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka?

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, t. y. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį ir pateikti patikslintą ieškinį tam, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Analizuojant apelianto atskirojo skundo argumentus matyti, kad juo iš esmės kvestionuojama vienintelė pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jo teismui priėmus skolininko prieštaravimus byla negali būti toliau nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 20 d. konsultacija Nr. A3-121, kurioje nurodyta, kad CPK 437 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos apskritai nedraudžia kreditoriui CPK 439 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju pačiam pasirinkti tolesnio savo pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdo: paduoti teismui ieškinį pagal CPK XXII skyriuje nustatytas dokumentinio proceso taisykles ar ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pastarasis išaiškinimas šiuo metu yra nebeaktualus, kadangi konsultacijoje yra pateikiama šiuo metu jau pakeistos civilinio proceso kodekso normos aiškinimo ir taikymo taisyklė. Anksčiau galiojusioje CPK 439 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo nurodyta, kad gavęs prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Taigi šioje teisės normoje nebuvo konkretizuota kokia procesine forma kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį skolininkui pateikus prieštaravimus. 2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1480 (įsigaliojusiu nuo 2011 10 01) buvo pakeista CPK 439 straipsnio 3 dalis ir nustatyta, kad gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Savo esme ir teisine prigimtimi dokumentinis procesas yra ieškovo reikalavimų nagrinėjimas pagal ginčo teisenos taisykles, tačiau šio proceso ypatumas yra tas, kad reikalavimai nagrinėjami pagal supaprastintą procedūrą taikant bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis, nustatytomis CPK XXII skyriuje. Taigi įstatymų leidėjui eksplicitiškai nurodžius, jog skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus paduoto pareiškimo išduoti teismo įsakymą, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles, pripažintina, jog pagal nagrinėjamo klausimo sprendimo metu galiojančią CPK 439 straipsnio 3 dalies redakciją, kreditorius nebeturi diskrecijos teisės pasirinkdamas savo pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdo: ar paduoti teismui ieškinį pagal CPK XXII skyriuje nustatytas dokumentinio proceso taisykles ar ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Šiuo atveju laikytina, kad kreditorius procesinę teisę pasirinkti savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą yra realizavęs paduodamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o skoliniui nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus – kreditorius savo teises ir interesus gali ginti tik konkrečiai įstatyme nurodyta tvarka, t.y. paduodamas ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Šis teisinio reglamentavimo pasikeitimas yra sąlygotas CPK įtvirtintų pagreitinto proceso reglamentavimo ypatumų bei pačios šių procesų prigimties. CPK numatytos dvi sumarinio (pagreitinto) proceso formos (CPK XXII ir XXIII sk.). Abejoms šioms formoms yra būdinga tai, kad sprendimą (preliminarų sprendimą ar teismo įsakymą) teismas priima neišklausęs priešingos šalies pozicijos ir per gana trumpą laiką (CPK 427 straipsnio 3-4 dalys, 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). CPK XXII ir XXIII skyriuose įtvirtintomis proceso formomis iš esmės siekiama pagreitini bylų išnagrinėjimą, sumažinti teismo darbo krūvį, automatizuoti procesą ir padaryti jį pigesnį. Abiejų sumarinio proceso tvarka priimtų sprendimų bendras bruožas yra tas, jog šių sprendimų įsiteisėjimas yra sąlygotas priešingos šalies sutikimo su priimtu procesiniu sprendimu, t.y. prieštaravimų nustatytu terminu nepareiškimo. Skolininkui vieną kartą jau pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimo, tolimesnis šalių ginčo nagrinėjimas pagal kitą pagreitinto proceso formą neatitiktų proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis). Vėl turėtų būti priimamas teismo procesinis sprendimas, kurio esmė yra teismo nurodymas, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų (CPK 262 straipsnio 1 dalis). Skolininkui pareiškus prieštaravimus – dokumentinis procesas transformuojasi į teisminį nagrinėjimą, vykstantį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Tokiu atveju nėra pasiekiamas sumarinių procesų tikslas, priešingai – bylos nagrinėjimas užtrunka ilgesnį laiko tarpą, tarpinių procesinių sprendimų priėmimas yra nerezultatyvus, kas savo ruožtu neatitinka civilinio proceso pamatinio tikslo – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).

Apibendrindamas išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 439 straipsnio 3 dalį, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Ieškinio trūkumams pašalinti teismas buvo nustatęs 7 dienų terminą nuo skundžiamos teismo nutarties gavimo dienos. Kadangi teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartyje, pašalinti. Ieškovei išaiškintina, kad procesiniai dokumentai, kuriais šalinami ieškinio trūkumai, turi būti pateikiami Kauno apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei UAB „RUMEKS-NNZ“ terminą iki 2015 m. birželio 17 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartyje, pašalinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.