Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2022-01-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-1289-1048/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-1289-1048/2022Nutartis · 2022-01-24Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-24
Bylos Nr.
e2YT-1289-1048/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09001-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Advokatai
Artūras Jaskelevičius
Civilinė byla Nr. e2YT-1289-1048/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09001-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, atstovaujamos advokato Artūro Jaskelevičiaus, skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Viktorija Vėliuvienė, R. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos atstovas pateikė teismui skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės Viktorijos Vėliuvienės 2021-12-13 priimtą patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S-21-162-24715; priimti ir vykdyti pareiškėjos pateiktą Klaipėdos apygardos teismo 2021-12-07 išduotą vykdomąjį raštą Nr. eB2-89-613/2021. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad antstolei Viktorijai Vėliuvienei 2021-12-08 buvo pateiktas prašymas priimti vykdyti 2021-12-07 Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. eB2-89-613/2021 dėl išieškojimo nukreipimo į individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininko R. C. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Antstolė 2021-12-13 priėmė patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-162-24715. Antstolė skundžiamame patvarkyme nėra nurodžiusi nė vienos pagrįstos akivaizdžios kliūties, dėl ko vykdymo veiksmai negalėtų būti pradėti. Jei antstolei kyla neaiškumų dėl vykdomojo dokumento pobūdžio ar jo vykdymo, ji turėtų civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad neaiškumai būtų pašalinti, o nepagrįstai atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Mano, kad tokie antstolės procesiniai veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti, pažeidžiantys išieškotojos interesus, jos teises bei pagrįstus lūkesčius dėl teisės į teisingą, pagrįstą ir teisėtą vykdymo procesą.

Antstolė Viktorija Vėliuvienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos atstovo skundą, 2021-12-28 patvarkymu Nr. S-21-162-25738 skundo netenkino ir skundą persiuntė teismui. Patvarkyme nurodė, kad pateikdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotoja Antstolių informacinėje sistemoje pasirinko vykdomojo rašto kategoriją „piniginis išieškojimas visa apimtimi” ir nurodė išieškotiną sumą 0,00 Eur, todėl tai akivaizdi kliūtis priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pažymėjo, kad nuo 2021-01-01 vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo pateikiami per Antstolių informacinę sistemą atsižvelgiant į išieškotiną sumą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas priskirtinas nepiniginio pobūdžio vykdomųjų dokumentų kategorijai, todėl išieškotojas turi pateikti savarankiškai pasirinktam antstoliui. Antstolė pažymėjo, kad šiuo atveju neaiškumai yra sietini su paties išieškotojo veiksmais pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą, o ne su vykdomojo dokumento vykdymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu, bankroto procedūrą vykdo bankroto administratorius. Šiuo atveju priimta teismo nutartis, suteikianti teisę bankroto administratoriui nukreipti išieškojimą į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininko turtą. Bankroto administratorius turi visus įgaliojimus atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus. Tretiesiems asmenims nevykdant bankroto administratoriaus teisėtų nurodymų nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, vykdomasis raštas galėtų būti vykdomas priverstinai kaip nepiniginio pobūdžio vykdomasis raštas. Šiuo metu nėra įrodymų, kad bankroto administratoriaus reikalavimai nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, yra nevykdomi.

Suinteresuotas asmuo R. C. byloje atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1732-613/2017 2017-12-18 nutartimi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tamtamas“. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-809-613/2018 2018-06-11 nutartimi pripažino bankrutuojančią IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Iš prie skundo pateikto Klaipėdos apygardos teismo 2021-12-07 išduoto vykdomojo rašto Nr. eB2-89-613/2021 matyti, kad teismas nusprendė leisti teisės aktų nustatyta tvarka bankrutavusios individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „Tamtamas“ nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininko R. C. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Iš antstolės Viktorijos Vėliuvienės 2021-12-13 patvarkymo Nr. S-21-162-24715 matyti, kad išieškotojo bankrutavusios individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „Tamtamas“ atstovas per Antstolių informacinę sistemą antstolės kontorai pateikė prašymą priimti vykdyti piniginio pobūdžio išieškojimo vykdomąjį dokumentą, prašyme nurodant išieškomą sumą – 0, kartu su prašymu pateiktas 2021-12-07 Klaipėdos apygardos išduotas vykdomasis raštas Nr. eB2-89-613/2021. Antstolė skundžiamame patvarkyme nurodė, kad pateiktas dokumentas nėra priskirtinas piniginio pobūdžio vykdomųjų dokumentų kategorijai. Be to, antstolė nurodė, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu, bankroto procedūrą vykdo bankroto administratorius. Bankroto administratorius turi visus įgaliojimus atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus. Tretiesiems asmenims nevykdant bankroto administratoriaus teisėtų nurodymų nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, vykdomasis raštas galėtų būti vykdomas priverstinai kaip nepiniginio pobūdžio vykdomasis raštas. Šiuo metu nėra įrodymų, kad bankroto administratoriaus reikalavimai nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, yra nevykdomi. Remiantis minėtais argumentais, antstolė atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis).

CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, CPK 651 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąrašas kliūčių antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą nėra laikytinas baigtiniu.

Remiantis CPK 650 straipsnio 3 dalies nauja redakcija, įsigaliojusia 2021 m. sausio 1 d., vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirto Antstolių informacinė sistema Sprendimų instrukcijoje nustatyta tvarka.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.1. papunktį, vykdomasis dokumentas, priskirtas bet kuriai Instrukcijos 120 punkte nurodytai vykdomųjų dokumentų kategorijai, pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdomojo dokumento vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis. Rašytinis vykdomasis dokumentas antstoliui pateikiamas paštu arba antstolio kontoroje, elektroninis vykdomasis dokumentas pateikiamas per Antstolių informacinę sistemą. Šiame papunktyje nustatyta tvarka antstoliams taip pat pateikiami vykdomieji dokumentai, kuriuose, be Instrukcijos 120 punkte nurodytų veiksmų, taip pat nurodyta išieškoti pinigų sumas. Tai yra, šiuo punktu reguliuojama bendroji vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.2. papunktyje atskirai yra reguliuojama vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo tvarka, t. y. jei yra vykdymui pateikiamas elektroninis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo, tai jis iš karto pateikiamas per Antstolių informacinę sistemą. Tuo atveju, jei yra pateikiamas vykdymui rašytinis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo, tai jis pateikiamas Lietuvos antstolių rūmams ir jis Lietuvos antstolių rūmuose suskaitmeninamas, pasirašomas Lietuvos antstolių rūmų darbuotojo elektroniniu parašu, įkeliamas į Antstolių informacinę sistemą ir toliau vykdomas kaip elektroninis vykdomasis dokumentas. Visus vykdomuosius dokumentus (elektroninius ir rašytinius) dėl pinigų sumų išieškojimo paskirsto Antstolių informacinė sistema pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus kriterijus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3. papunktis).

Kaip matyti iš pateikto skundo, antstolės skundžiamo patvarkymo, išieškotojas bankrutavusios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „Tamtamas“ 2021-12-08 per Antstolių informacinę sistemą antstolei Viktorijai Vėliuvienei pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2021-12-07 išduotą vykdomąjį raštą Nr. eB2-89-613/2021, pasirenkant sistemoje vykdomojo rašto kategoriją „piniginis išieškojimas visa apimtimi“ ir nurodant išieškotinos sumos suma „0,00“. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad išieškotojas Antstolių informacinėje sistemoje nors ir nurodė, kad teikiamas vykdomasis dokumentas yra piniginis išieškojimas visa apimtimi, tačiau išieškomos pinigų sumos nenurodė, teismas sutinka su antstolės konstatuota aplinkybe, jog šiuo atveju kilo neaiškumas dėl pateikto vykdomojo dokumento pobūdžio (ar tai yra vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo ar ne piniginio pobūdžio vykdomasis dokumentas). Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai numato skirtingą piniginio ir nepiniginio pobūdžio vykdomojo dokumento pateikimo būdą ir paskirstymą antstoliams, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudarė pagrindą pripažinti akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo 2021-12-07 išduotą vykdomąjį raštą Nr. eB2-89-613/2021 antstolei teikė išieškotojas - bankrutavusios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „Tamtamas“. Iš minėto vykdomojo rašto matyti, kad teismas nusprendė leisti teisės aktų nustatyta tvarka bankrutavusios individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „Tamtamas“ nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininko R. C. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės bankrutavusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020-01-13 nutarties, 2020-02-27 priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. e2-478-553/2020), kuria skundžiamą nutartį pakeitė ir jos rezoliucinę dalį išdėstė: leisti teisės aktų nustatyta tvarka individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Tamtamas“ nukreipti išieškojimą į individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininko R. C. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas minėtų nutarčių pagrindu 2021-12-07 išdavė vykdomąjį raštą Nr. eB2-89-613/2021.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020-02-27 priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. e2-478-553/2020, kurioje nurodė, jog 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (ĮBĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ) (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašymas leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą teismui pateiktas iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl ginčo klausimas spręstinas pagal ĮBĮ nuostatas. Leisdamas nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, teismas tik suteikia teisę (leidimą) bankroto administratoriui atlikti tam tikrus veiksmus, bet nesprendžia dėl išieškojimo vykdymo tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-330/2019). Tokiu būdu, šioje proceso stadijoje teismas nevertina ir tokių klausimų kaip turto realizavimo ekonominis tikslingumas ir (ar) sudėtingumas, taip pat nesprendžia dėl išieškojimo galimumo iš konkretaus įmonės savininko turto, nes, pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, realizavimą organizuoja bankroto administratorius, t. y. būtent bankroto administratorius turi nustatyti konkretų įmonės savininko turtą, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakęs, kad antstoliui įstatymu suteikta teisė ir nustatyta pareiga CPK įtvirtinta tvarka vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, tačiau tais atvejais, kai skolininkė yra bankrutuojanti įmonė, jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo funkcijas atlieka įmonės bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018).

Nagrinėjamu atveju bankrutavusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui UAB „Tamtamas“ teismas leido nukreipti išieškojimą į individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininko R. C. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-27 nutartyje išdėstytais motyvais, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pripažintina, jog šiuo atveju būtent bankrutavusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „Tamtamas“ pats turi organizuoti

turto, į kurį turi būti nukreiptas išieškojimas, realizavimą, t. y. būtent bankroto administratorius turi nustatyti konkretų įmonės savininko turtą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad bankrutavusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „Tamtamas“ būtų pats atlikęs veiksmus, susijusius su išieškojimu iš individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininko R. C. turimo turto, įskaitant ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad antstolė pagrįstai 2021-12-13 priėmė patvarkymą Nr. S-21-162-24715, kuriuo atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl bankrutavusios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „Tamtamas“, atstovaujamo advokato Artūro Jaskelevičiaus, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos bankrutavusios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, atstovaujamos advokato Artūro Jaskelevičiaus, skundą dėl antstolės Viktorijos Vėliuvienės veiksmų atmesti.

Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Aušra Diržienė