- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- 2A-532-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17238-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, L. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių klausimų, ir atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui V. S. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys AB „Swedbank“, L. S., išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. S. prašė: 1) nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovės V. S. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; 3) nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; 4) iš atsakovės nepilnametei dukrai priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki pilnametystės; 5) priteisti 4 860 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 6) pripažinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Molėtų r. sav., ieškovo įsigytą asmenine nuosavybės teise; 7) pripažinti gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Molėtų r. sav., ieškovo įsigytą asmenine nuosavybės teise; 8) priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovui asmeninės nuosavybės teise; 9) iš ieškovo priteistą 8 334 Eur kompensaciją atsakovei už jai tenkančią mažesnę turto dalį išdėstyti dvejiems metams; 10) atsakovei palikti santuokos metu įgytą televizorių „Samsung“, televizorių „Medz“, šaldytuvą „Snaigė“, o ieškovui palikti sofą-lovą; 11) priteisti iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos; 12) pripažinti likusią 1 778,62 Eur vartojimo kredito dalį pagal 2013-08-23 vartojimo kredito sutartį Nr. 13-059278-GV asmenine ieškovo prievole; 13) pripažinti 1 737,72 Eur prievolę pagal AB „Swedbank“ klasikinės kreditinės mokėjimo kortelės sutartį asmenine ieškovo prievole; 14) jei teismas nuspręstų nepripažinti nekilnojamąjį turtą įgytą už ieškovo asmenines lėšas, esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų r., ieškovas prašo pripažinti skolą L. S. bendra sutuoktinių prievole ir 1/4 dalį, t. y. 2 954,12 Eur skolą priteisti iš atsakovės, įpareigojant ją grąžinti L. S.; 15) jei teismas nuspręstų pripažinti nekilnojamąjį turtą įgytą už ieškovo asmenines lėšas, esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų r., ieškovas prašo pripažinti skolą L. S. jo asmenine prievole sumoje 5 908,24 Eur.
Nurodė, kad santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė sūnus Edvinas, gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra pilnametis ir nepilnametė dukra Viktorija, gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė konfliktavo su ieškovu ir vaikais, prieš juos smurtavo, dėl to buvo nuteista. Nuo 2011 m. ieškovas su atsakovė pradėjo gyventi skyrium. Santuokos iširimo priežastis – atsakovės nepagarba ieškovui, neprisidėjimas prie šeimos poreikių tenkinimo, žiaurus elgesys su ieškovu bei nepilnamete dukra. Dukra prisirišusi prie ieškovo. Dukrai išlaikyti reikia 320 Eur per mėnesį. Nuo 2011 m. atsakovė neženkliai prisidėdavo prie dukters išlaikymo. Už trejus metus iš atsakovės priteistina po 135 Eur per mėnesį išlaikymo. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotas butas, žemės sklypas Molėtų r. ir jame esantis gyvenamasis namas su priklausiniais. Žemės sklypą ir namą su priklausiniais ieškovas įsigijo 2011-09-09 už savo asmenines lėšas, kurias gavo pardavęs žemės sklypą, įsigytą 2006-12-11 atkūrus nuosavybės teises į ieškovo giminaičių žemę. Trūkstamus 579,24 Eur ieškovas pasiskolino iš brolio L. S.. Juos grąžino už 4 344,30 Eur pardavęs asmeninės nuosavybės teise priklausiusį kitą žemės sklypą. Likusius 3 765,06 Eur ieškovas skyrė namo pagerinimui. Prie pagerinimo prisidėjo ieškovo brolis. Nors sodybos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad turtas įsigyjamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, ieškovas to nesuprato ir sąžiningai klydo. Ieškovui priteistinas butas natūra, nes jis negalėtų gyventi viename kambaryje su dukra, o atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi ½ kito buto. Nesant galimybės padalinti butą į savarankiškus vienetus, ieškovui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatytinos 2/3 dalys, priteisiant butą natūra, o atsakovei – kompensacija už netektą turto dalį. Ieškovo pirktos ir parduotos transporto priemonės naudotos šeimos poreikiams tenkinti. 2011-06-07 ieškovas iš trečiojo asmens AB „Swedbank“ paėmė 2 896,20 Eur kreditą, kurio likutį padengė 2013-08-23 paimdamas kitą vartojimo kreditą. Negrąžinta kredito suma sudaro 1 778,62 Eur. Kreditas panaudotas vaikų išlaikymui. Prašant priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą, ši prievolė pripažintina asmenine ieškovo prievole. Ieškovas taip pat turi kreditinės kortelės sutartį, pagal kurią skolingas 1 737,72 Eur. Sutartis sudaryta jau negyvenant su atsakove. Trečiojo asmens lėšomis ir darbu ieškovo sodyboje buvo atliktas remontas, kuris vertintinas 5 908,24 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovė V. S. atsiliepime nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas žiauriai elgėsi su atsakove, provokavo konfliktus, smurtavo. Ieškovas nurodo, kad 2013-12-05 atsakovė smurtavo prieš jį artimoje aplinkoje, kas patvirtina jog šalys tuo metu gyveno santuokinį gyvenimą ir vedė bendrą ūkį. Neprieštaravo reikalavimui nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškovu. Atsakovė gyvena kartu su dukra, gamina jai maistą, perka rūbus. Atsakovė dėl savo sveikatos būklės turi pirkti medikamentus, turėjo atsisakyti antro darbo, todėl dukters išlaikymui iš jos priteistina po 110 Eur per mėnesį. Ieškovas nurodė, jog šalys 2011 m. vasarą statė bendrą sodybą. Tam iš šeimos santaupų pirkta mediena, kurios dalis panaudota namo rekonstrukcijai. Sodybos pirkimui imtas kreditas. Ieškovas sodybą vertina mažiau nei nurodo į ją investavus trečiąjį asmenį. Sodybos vertė atlikus turto vertinimą – 22 000 Eur. Turtas įgytas ir registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pardavęs sklypus ieškovas įsigijo automobilį, priekabą. Už sodybą atsiskaityta 2011-06-07 ieškovo iš AB „Swedbank“ banko sąskaitos nuimtais pinigais. Sutartyje nurodyta, kad už turtą atsiskaityta iki sutarties pasirašymo. 2013-08-23 ieškovas iš banko paėmė 3 851,95 Eur kreditą namo renovacijai. Nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Ieškovė sutinka, kad būtų nustatytas uzufruktas, paliekant bute gyventi ieškovą ir dukrą. Į turto balansą įtrauktinos ir ieškovo banko sąskaitoje esančios lėšos – 1 017,39 Eur. Parduodamas automobilius ir priekabą ieškovas tyčia 3 895 Eur sumažino dalintino turto vertę, todėl ieškovui priteistino turto dalis mažintina 1 948 Eur. Sofa-lova laikytina turtu, skirtu nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Kredito namo renovacijai įmokas mokėjo ieškovas, nes atsakovė mokėjo mokesčius už butą. Atsakovė sutinka, kad skola kreditoriui būtų pripažinta bendra šalių prievole. Atsakovei nėra žinoma apie įsiskolinimą bankui nuėmus lėšas nuo kreditinės kortelės. Skolos trečiajam asmeniui nėra. Skolintis iš jo nebuvo reikalo, nes sodybos įrengimui imta paskola iš banko.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ nurodė, kad su ieškovu 2013-08-23 sudarė Vartojimo kredito sutartį, kuria suteikė 3 851,95 Eur kreditą. Prievolė pagal šią sutartį yra asmeninė. Prieštarauja prievolės modifikavimui ir jos perkėlimui atsakovei. Pripažinus, kad kreditas panaudotas šeimos poreikiams, trečiasis asmuo neprieštaravo, kad įsipareigojimus pagal sutartį šalys vykdytų solidariai. Trečiasis asmuo 2014-09-02 su ieškovu sudarė kreditinės kortelės sutartį, kuria suteiktas 1 737,72 Eur kreditas. Prievolė pagal šią sutartį yra asmeninė.
Trečiasis asmuo L. S. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Ieškovas, pardavęs paveldėtą žemę, už asmenines lėšas įgijo žemės sklypą su apleista sodyba ir paprašė investuoti į sodybos bei aplinkos sutvarkymo darbus. Sutarta, kad ieškovas atsiskaitys už darbus arba kartu su trečiuoju asmeniu L. S. sodyboje užsiims kaimo turizmo verslu. Trečiasis asmuo sodyboje iškasė tvenkinį, pagamino, atvežė ir įrengė 9 langus, 6 duris su staktomis, pagamino ir atvežė lentas, nupirko apdailos medžiagų už 521 Eur, 579 Eur vertės stalą ir suolą, atliko darbų už 434 Eur. Medžiagų, gaminių ir darbų kaina sudaro 6 339 Eur. Skolos mokėjimo terminas suėjęs. Tarp šalių kilus ginčui dėl turto, trečiasis asmuo atsisako galimybės vykdyti bendrą verslą ir nori atgauti investuotas lėšas. Trečiasis asmuo prašė pripažinti skolą bendra šalių prievole ir įpareigoti atsakovę grąžinti jam 3 169,50 Eur skolos.
Šalies argumentai
Atsakovė V. S. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti atsakovei pavardę S., o ieškovui – S.; 3) nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškovu; 4) priteisti iš atsakovės dukros išlaikymui po 110 Eur per mėnesį; 5) sumažinti ieškovui priteistino turto dalį 3 947 Eur; 6) priteisti ieškovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Molėtų r., ir jame esančius statinius; 1 017 Eur, esančius AB „Swedbank“ sąskaitoje; 7) priteisti atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš atsakovės ieškovui priteisti 956 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; 8) butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyti uzufruktą, paliekant teisę ieškovui juo naudotis iki dukters pilnametystės.
Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Konfliktinių situacijų provokavimas ir smurtas buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Atsakovė niekada nebuvo nusišalinusi nuo vaikų išlaikymo. Viena iš žemės pirkimo-pardavimo sutarčių buvo sudaryta po sodybos įsigijimo, todėl ja negalėjo būti sumokėta pardavus žemę gautais pinigais. Bendro sutuoktinių turto vertė yra 48 017 Eur. Ieškovui pardavus santuokoje įgytas transporto priemones buvo prarastas bendras turtas, todėl ieškovui priteistina turto už 22 061 Eur. Siekiant nustatyti saugias ir pastovias gyvenimo sąlygas nepilnametei dukrai, ieškovas iki jos pilnametystės turi būti paliktas gyventi atsakovei priteistiname bute.
Ieškovas V. S. su priešieškiniu sutiko iš dalies. Ieškovas nesmurtavo atsakovės atžvilgiu. Vaikui skiriamas išlaikymas negali būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Atsakovės turtinė padėtis nėra sunki. Butas susideda iš dviejų atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų. Sodyba pirkta pardavus ieškovo žemės sklypą, o trūkstama dalis primokėta pardavus kitą žemės sklypą. Ieškovas nesutinka su atsakovės nurodyta turto verte. Atlikti VĮ Registrų centro turto vertės perskaičiavimai, pagal kuriuos turto vertė yra 3 866 Eur. 2011-06-07 paskola iš trečiojo asmens AB „Swedbank“ paimta medinio namo pirkimui. Jis nupirktas ir perkeltas į atsakovės mamos kiemą. Pardavus transporto priemones, pinigai panaudoti vaikų ir buto išlaikymui.
Byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad butas, kuriame gyvena šalys su nepilnamete dukra, reikalaujantis remonto. Nepilnametei sudarytos minimalios buitinės sąlygos. Dukra nori gyventi su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu (sprendimo datos nurodymas procesiniame dokumente 2016 m. rugpjūčio 22 d. vertinamas kaip rašymo apsirikimas, nes 2016-08-22 nutartimi sprendimo priėmimo ir paskelbimo data perkelta į 2016-08-29) ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies: 1) santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes; 3) nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškovu; 4) iš atsakovės dukrai priteisė išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-05-15 iki dukros pilnametystės, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-18 nutartį, kuria priteistas laikinas išlaikymas, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) dukros išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise ieškovui; 6) sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; 7) priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ½ dalį sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Molėtų r., kurią sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiemo rūsys, lauko virtuvė, tvartas; 8) priteisė atsakovei ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ½ dalį sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Molėtų r., kurią sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiemo rūsys, lauko virtuvė, tvartas; 9) priteisė ieškovui 1 017,39 Eur lėšų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje; 10) priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise televizorių Samsung ir sofą-lovą; 11) priteisė atsakovei televizorių „Medz“ ir šaldytuvą „Snaigė“; 12) priteisė atsakovei 1 251,90 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ir nuosavybės sumažinimą; 13) kompensacijos mokėjimą išdėstė šešių mėnesių terminui; 14) nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pagal 2013-08-23 Vartojimo kredito sutartį Nr. 13-059278-GV yra solidari ieškovo ir atsakovės prievolė; 15) nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pagal 2014-09-02 klasikinės kreditinės kortelės sutartį Nr. 14-060982-RK yra asmeninė ieškovo prievolė; 16) paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Nustatė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), šalys turi nepilnametę dukrą ir pilnametį sūnų. Šalys santuokinį gyvenimą gyveno ir bendrą ūkį vedė iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Sprendė, kad abiejų šalių elgesys santuokos metu buvo priežastimi, dėl kurios iširo santuoka. Neturtinė žala ieškovui negali būti priteista, kadangi abi šalys buvo pripažintos kaltomis dėl santuokos iširimo. Nesant ginčo, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu.
Nustatė, kad atsakovė gauna mažesnes pajamas nei ieškovas, tačiau turi 13 700 Eur vertės asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, todėl jos turtinė padėtis laikytina geresne nei ieškovo. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, iš atsakovės vaikui priteisė 160 Eur per mėn. išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, išskaitant pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumokėtas sumas, iki dukters pilnametystės.
Teismui nustačius, kad šalys iki 2013 m. gruodžio gyveno santuokinį ir vedė bendrą ūkį, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Nustatė, kad šalys gyvena viename bute ir nors nebeveda bendro ūkio, dukra gyvena su abiem tėvais. Atsakovė rūpinasi dukters poreikiais. Sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovė, gyvendama viename bute su dukterimi, tinkamai prisidėjo prie jos išlaikymo.
Nustatė, kad šalių santuokos metu buvo įgytas šis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje; žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Molėtų r. ir kilnojamieji daiktai: televizoriai „Samsung“ ir „Medz“, šaldytuvas „Snaigė“ ir sofa-lova. Ieškovo vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Ignalinos r. ir 1/8 ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Ignalinos r. įgyti iki santuokos. Į bylą pateikta notariškai patvirtinta 1994-10-26 pirkimo-pardavimo sutartis, kuria šis turtas perleistas trečiajam asmeniui L. S., nekilnojamojo turto registre sutartis neregistruota. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. ir paveldėta ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šalių vardu transporto priemonės neregistruotos.
Nustatė, kad 2006-12-11 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje V. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemės ir miško dalį, esančius (duomenys neskelbtini), Zarasų r., perduodant lygiavertį turtą (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. 2011-07-13 ieškovas už 1 448,10 Eur, kuriuos gavo prieš pasirašant sutartį, pardavė žemės sklypą, esantį Švenčionių r. (duomenys neskelbtini). 2011-09-09 ieškovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria už 2 027,34 Eur įsigijo žemės sklypą ir statinius, esančius Molėtų r., (duomenys neskelbtini). 2012-08-24 ieškovas už 4 344,30 Eur, kuriuos gavo grynaisiais iki sutarties pasirašymo, pardavė žemės sklypą, esantį Švenčionių r., (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 1 448,10 Eur, gautus pardavus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ieškovas sumokėjo įsigydamas sodybą. Dėl trūkstamų 579,24 Eur ieškovo teiginiai buvo prieštaringi: 2015-06-10 ieškinyje nurodė, kad ją sumokėjo pardavęs kitą žemės sklypą, tačiau remiantis sutarties, kurios pagrindu įsigyta sodyba, 4.1. p., pinigai pagal sutartį buvo sumokėti prieš ją pasirašant, o pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad visą 2 027,34 Eur sumą sumokėjo sudarant sutartį pas notarą. Kitas žemės sklypas parduotas žymiai vėliau – 2012-08-24, t. y. beveik po metų, todėl, teismo vertinimu, sumokėti likusią sumą už sodybą iš asmeninių lėšų ieškovas neturėjo galimybės. Nors ieškovas teigė, kad likusią sumą pasiskolino iš brolio, tačiau šios aplinkybės nepagrindė įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2011-06-07 ieškovas gavo 2 896,20 Eur paskolą iš trečiojo asmens AB „Swedbank“. Atsakovas, gavęs paskolą, tą pačią dieną iš banko sąskaitos išsigrynino 4 054,68 Eur. Teismas suabejojo, kad vienu kartu išsigrynintą 4 054,68 Eur sumą ieškovas panaudojo šeimos išlaikymui. Liudytojas A. K. paaiškino, kad šalys ruošėsi pirkti sodybą, prašė paskolinti jos pirkimui 5 792,40 Eur, kas patvirtina, jog asmeninės nuosavybės teise ieškovo turėtų lėšų sodybai įsigyti nepakako. Nors tikėtina, kad iš parduoto žemės sklypo gautas lėšas ar dalį jų ieškovas investavo į sodybos pirkimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas gavo 2 896,20 Eur paskolą, iš karto išsigrynino šiuos pinigus ir dar 1 158,48 Eur santaupų, nėra galimybės daryti išvados, jog sodyba pirkta tik iš ieškovo asmeninių lėšų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą žemės sklypą. Nustačius, kad prieš įsigyjant sodybą buvo tiek imtas kreditas, tiek parduotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas, ieškovui nurodant, kad būtent paskolą jis naudojo šeimos poreikių tenkinimui, o už parduotą turtą gautus pinigus skyrė sodybai įsigyti, tačiau nepateikus tokių įrodymų, teismas darė išvadą, kad tiek paskolos sutarties pagrindu gautos lėšos, tiek pardavus turtą gautos lėšos buvo naudojamos ir šeimos poreikiams tenkinti ir sodybai pirkti. Nors pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ir pasirašė tik ieškovas, sutarties 5.2. p. numatyta, jog pirkėjas (ieškovas) pareiškė, kad daiktus perka sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Sutartis sudaryta notarine tvarka, todėl sutarties nuostatos ieškovui buvo išaiškintos. Bendroji jungtinė šalių nuosavybė yra išviešinta, nėra nuginčyta. Teismas sprendė, jog vien šalių paaiškinimai dėl žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini)., Molėtų r., negali būti pagrindas turtą pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe.
Teismas nustatė, kad sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Molėtų r., vertė yra 22 000 Eur. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė – 32 300 Eur. Televizorius „Samsung“ vertas 30 Eur, televizorius „Medz“ – 60 Eur, šaldytuvas „Snaigė“ – 60 Eur, o sofa-lova – 150 Eur.
Nustatė, kad ieškovo AB „Swedbank“ banko sąskaitoje 2015-09-17 buvo 1 017 Eur likutis. Šalys neprašė taikyti santuokos nutraukimo pasekmių nuo gyvenimo skyrium pradžios, todėl dalintino visą sutuoktinių iki teismo sprendimo dienos įgytas turtas.
Šalims priklausantis turtas – butas ir sodyba – yra nelygiaverčiai objektai paskirties prasme. Butas yra abiejų šalių gyvenamoji vieta, o Molėtų r. esanti sodyba, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys dirba Vilniuje, čia mokosi jų nepilnametė dukra, nėra tinkama nei vienai jų gyventi. Ieškovas kitos gyvenamosios vietos neturi, todėl atsakovei negali būti priteisiamas visas butas. Atsakovei priteisti sodybą netinkama, nes ieškovas rūpinosi sodyba, praleisdavo laisvalaikį, o atsakovė sodyba nesinaudojo. Tai, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai negali būti pagrindu dalinti turtą tokiu būdu, kad vienai šaliai tektų visas šeimos gyvenamasis būstas, o kitai – kaime esanti sodyba. Padalinus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovei negali būti ribojama teisė gyventi jai priteistoje buto dalyje. Nutraukus santuoką tarp šalių susiklostys bendraturčių tarpusavio santykiai. Atsakovės ir šalių nepilnametės dukters santykiai nėra blogi – jos kartu lankosi šventėse, tariasi buitiniais klausimais. Sprendė, kad turtas tarp šalių dalintinas natūra, priteisiant kiekvienai iš šalių po ½ dalį buto ir sodybos.
Atsakovei priteisė televizorių „Samsung“ ir šaldytuvą „Snaigė“, o ieškovui televizorių „Medz“. Nustatė, kad sofa-lova skirta šalių nepilnametės dukters poreikiams, todėl jos nedalino. Ieškovui priteisė AB „Swedbank“ sąskaitoje esančius 1 017,39 Eur, priteisdamas atsakovei kompensaciją.
Ieškovui teko kilnojamojo turto už 1 077,39 Eur, atsakovei – už 90 Eur, todėl iš ieškovo atsakovei priteisė 493,70 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad automobilius panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas pardavė santuokoje įgytus automobilius: „Volvo S70“ už 200 Eur, „Chrysler Voyager“ už 289,62 Eur; priekabą „KPLA 3“ už 100 Eur, „Audi A6“ už 434,43 Eur, „VW LT-31“ už 492,35 Eur. Nustatė, kad automobilių vertė – 1 516,40 Eur. Ieškovui tenkančio turto dalis yra mažintina 758,20 Eur (1 516,40 Eur / 2).
Žemesnės instancijos teismas
Nustačius, kad ieškovas turi sumokėti atsakovei 493,70 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ir 758,20 Eur už nuosavybės sumažėjimą, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 251,90 Eur kompensacija.
Nustatyta, kad šalių bendrąja jungtine nuosavybe esančiai sodybai įsigyti ir įrengti ieškovas skyrė asmeninių lėšų, pardavęs jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Tarp buto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo praėjo metai, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad pardavus jo butą gautos lėšos panaudotos šalių buto įsigijimui. Šalys į bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantį turtą yra įdėjusios asmeninių lėšų, todėl kompensacija už lėšų panaudojimą bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti nepriteista.
Nustačius, kad ieškovo pajamos nesiekia 600 Eur per mėnesį, sprendė, kad ieškovas negalės iš karto sumokėti visos priteistos kompensacijos sumos, todėl kompensacijos mokėjimas išdėstė keturiems mėnesiams, mokant po 312,98 Eur per mėnesį.
Teismui nepateikta šalių pensijų fonduose sukauptų lėšų įrodymų, šalys nereiškė reikalavimų dėl jų padalinimo, todėl šių lėšų nedalino.
Nustatė, kad santuokos metu ieškovas 2013-08-23 sudarė paskolos sutartį su AB „Swedbank“, o 2014-09-02 – kreditinės mokėjimo kortelės sutartį. 2013-08-20 paraiškoje nurodyta, kad kreditas panaudojimo paskirtis – namo renovacijai. 2013-08-23 kredito sutartyje nurodyta, kad suteikto kredito paskirtis – kredito grąžinimas. Nustatyta, kad 2011-06-07, t. y. dar gyvenant santuokinį gyvenimą ir vedant bendrą ūkį su atsakove, ieškovui suteiktas 10 000 Eur kreditas, kuris grąžintas 2013-08-23 refinansavus paskolą ir suteikus ieškovui 3 851,95 Eur kreditą. Iš 3 851,95 Eur sumos 853,68 Eur panaudota 2011 m. gautos paskolos grąžinimui. Duomenų apie likusios sumos panaudojimą byloje nėra. Ieškovas nepagrindė, kad pinigus skyrė vaikų išlaikymui. Labiau tikėtina, kad likusi paskolos dalis, kaip nurodyta imant kreditą ir kaip teigia atsakovė, panaudota sodybos namo atnaujinimui. Kreditas panaudotas šeimos reikmėms, todėl įsipareigojimai kreditoriui pagal 2013-08-23 vartojimo kredito sutartį pripažintini solidaria šalių prievole. 2015-09-17 sąskaitos likutis sudarė – 2 185,54 Eur, paskolos grąžinimo terminas – 2017-08-25, 2016-01-14 neįvykdyti įsipareigojimai pagal sutartį sudarė 1 877,66 Eur.
Šalys nuo 2013 m. gruodžio mėnesio neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl ieškovo įsipareigojimai pagal 2014-09-02 lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį yra asmeninė ieškovo prievolė.
Teismas sprendė, kad skola trečiajam asmeniui L. S. neįrodyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dalyje ir priimti naują teismo sprendimą: 1) priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-12-01 iki 2015-06-18; 2) neįtraukti į dalintino turto balansą ieškovo 1 017,39 Eur lėšas, buvusias 2015-09-17 dieną banke AB „Swedbank“ ir pripažinti jas asmeninėmis lėšomis; 3) pripažinti, kad ieškovas parduodamas automobilius bei pirkdamas kitas transporto priemones nesumažino nuosavybės, o nupirkti automobiliai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės paaiškinimais, kad ji rūpinosi dukra bei teikė jai materialinį išlaikymą. Duomenų, kad išlaikymas buvo teiktas, nėra, išskyrus apeliantės bei jos artimų giminaičių parodymus. Neaišku, kodėl nepriteistas išlaikymas už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. birželio mėn., kol buvo priteistas laikinas išlaikymas. Dukros paaiškinimai dėl išlaikymo prisidėjimo nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai sprendė, kad į dalintino turto balansą turi būti įtrauktos 2015-09-17 dienai ieškovo AB „Swedbank“ sąskaitoje esančios 1 017,32 Eur lėšos. Teismas neanalizavo kokios lėšos sudaro likutį. Likutį sudarė apelianto darbo užmokestis bei lėšos gautos už apelianto draugui A. L. priklausančio buto nuomą. Gauti į apelianto sąskaitą pinigai už nuomą yra sumokami už draugui A. L. priklausančio būsto komunalinius patarnavimus. Darbo užmokesčio dalį ieškovas skiria dukters išlaikymui, todėl dukros išlaikymui skirti pinigai netrauktini į dalintino turto balansą. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Šalys nuo 2013 m. gruodžio mėn. nebegyvena sutuoktinio gyvenimo.
Ieškovas 2008-02-27 įsigijo automobilį „VW D3 LT-31“, kurį pardavė 2008-03-02 už 492,35 Eur, o pardavęs minėtą automobilį 2011-06-22 ieškovas nupirko automobilio priekabą „KPLA 3“, kurią pardavė 2015-02-13 už 100 Eur. 2012-08-22 ieškovas nupirko automobilį “Audi A6“, kurį 2014-05-15 pardavė už 437,57 Eur. 2014-05-06 ieškovas įsigijo automobilį „Chrysler Voyager“, kurį 2014-10-01 pardavė už 289,62 Eur ir už gautas lėšas 2014-10-01 ieškovas nupirko automobilį „Volvo S70“, kurį 2015-02-13 pardavė už 200 Eur. Nupirkti automobiliai bei priekaba buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti. Įsigijami automobiliai buvo seni (beveik 20 metų), jie buvo parduodami, vietoj jų perkami geresnės būklės automobiliai. Ieškovas nebuvo nupirkęs vienu metu visų minėtų automobilių. Byloje nustatyta, kad apeliantas vienas rūpinosi nupirkta sodyba, atliko joje rekonstrukcijos darbus.
Atsiliepimas
Atsakovė V. S. atsiliepimu prašė ieškovo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas atsisakė priteisti išlaikymo įsiskolinimą vertindamas įrodymų visumą. Dukros paaiškinimai ir liudytojų parodymai buvo tik vienas iš įrodymų. Atsakovės sąskaitų išrašai ir kiti įrodymai liudija, kad atsakovė pajamas skyrė šeimos poreikių tenkinimui, iki santuokos nutraukimo mokėjo komunalinius mokesčius už butą. D. P. ir A. K. paliudijo, kad atsakovė rūpinosi vaikais, prisidėjo prie šeimos išlaikymo, kai sutuoktinis savaitgalius leido sodyboje.
Reikalavimas įtraukti į dalintino turto balansą sąskaitoje buvusias lėšas nesusijęs su viešo intereso gynimu. Ieškovui nepareiškus prašymo santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo tada, kai šalys nustojo faktiškai gyventi kartu, teismas pagrįstai teisinius padarinius šalių turtinėms teisėms taikė nuo kreipimosi į teismą dienos. Ieškovas sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 bei laikotarpį nuo 2015-09-10 iki 2015-09-17 pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu (išrašų sudarymo data 2016-09-21). Iš ieškovo 2015-01-01 išrašo matyti, kad į sąskaitą buvo perkeltas praėjusių metų 710,13 Eur likutis, taigi 2015-01-01 ieškovas buvo sukaupęs daugiau nei pusė minėtos pinigų sumos. Nors į sąskaitą buvo pervedami mokėjimai nurodant už buto nuomą, tačiau jie tuo pačiu metu buvo išgryninami. Sąskaitos išraše nėra pavedimų, kuriuose atsispindėtų išlaikymo mokėjimas. Pajamos gautos iš sutuoktinio veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Apeliaciniame skunde nurodytos automobilių įsigijimo–pardavimo datos neatitinka rašytinių įrodymų. Automobilį „VW“ ieškovas įsigijo 2014-05-06, o pardavė 2014-05-21, tuo tarpu ieškovo teigimu minėtas automobilis įsigytas 2008-02-27, o parduotas 2008-03-02. Keleivinį automobilį “Audi A6“ ieškovas įsigijo 2014-05-06, o pardavė 2014-05-15, tuo tarpu ieškovas teigia, kad minėtas automobilis įsigytas 2012-08-22. Keleivinį automobilį „Chrysler“ įsigijo 2014-05-06, o pardavė 2014-10-01. Krovininę priekabą „KPLA“ įsigijo 2015-02-06, o pardavė 2015-02-13, tuo tarpu ieškovas teigia, kad priekaba įsigyta 2011-06-22. Automobilį „Volvo S70“ įsigijo 2014-10-01, o pardavė 2015-02-13. Laikotarpiu nuo 2014-05-06 iki 2015-02-13 šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė 4 automobilius ir vieną krovininę priekabą, kuriuos ieškovas, prieš pateikdamas teismui ieškinį, pardavė, laikinai perrašė brolio sūnui D. S. ir toliau automobiliais naudojosi. Ieškovas neįrodė, jog pardavus automobilius gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Automobiliai parduoti metai laiko iki pateikiant ieškinį, tikėtina tik tam, kad sumažinti turto masę. Parduotus automobilius ieškovas ir po pardavimo naudojo. Sūnus E. treji metai išvykęs iš Lietuvos ir nepalaiko ryšių su ieškovu, todėl jam pinigų perduoti negalėjo. Ieškovas pinigus skyrė sodybos remontui, o sutuoktinė šeimos ir namų išlaikymui. Ieškovas santuokos metu laikotarpiu nuo 2014 gegužės mėn. iki 2015 m. kovo mėn. nesant atsakovės sutikimo pardavė bendrąją jungtinę nuosavybę, jam teko pareiga įrodyti, jog pinigai už parduotus automobilius buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui.
Šalies argumentai
Ieškovo papildomai teikiami ir prašomi priimti įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi dėstomos aplinkybės buvo žinomos. Ieškovas nepagrindžia, dėl ko poreikis pateikti papildomus įrodymus iškilo tik bylą išnagrinėjus.
Atsakovė, teikia išreikalautus duomenis, kuriais siekia parodyti ieškovo gudravimus. Ieškovas pirma užsako duomenis, o po to vykdo operacijas, susijusias su pateiktais duomenimis, pavyzdžiui, teismui teikia 2016-09-21 duomenis, o 2016-09-23 atsiranda naujas įrašas. Ieškovas įregistruoja savo vardu dar vieną automobilį „Land Rover“, kuriuo naudojosi iki jo įregistravimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacinis procesas vyksta dėl dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo, t. y. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl 1 017,32 Eur lėšų, įtrauktų į dalinto turto balansą bei dėl fakto, jog ieškovas parduotas transporto priemones naudojo šeimos poreikiams.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
Ieškovas prašė apeliaciniame procese prijungti naujus įrodymus: 2016-09-21 VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo raštą dėl ieškovo transporto priemonių registracijos 2013-2016 m. bei išrašą iš ieškovo banko sąskaitos už 2015-01-01–2015-12-31 laikotarpį (t. 4, b. l. 148-160). Atsakovė taip pat prašo prijungti papildomą įrodymą – 2016-10-18 VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo pažymą apie ieškovo transporto priemonių registraciją nuo 2016-01-01 iki 2016-10-14 (t. 4, b. l. 186-187).
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Atsižvelgiant į tai, jog prašomus prijungti dokumentus šalys pateikė savalaikiai, t. y. su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į jį, dokumentai nėra didelės apimties bei į tą aplinkybę, jog atsakovė prideda naujus įrodymus norėdama atskirsti į ieškovo pridedamus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Apeliantas teigia, jog nepagrįstai buvo nepriteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2015-06-18 (iki buvo priimta nutartis dėl laikino išlaikymo).
Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Konkretaus momento nustatymas, nuo kada vienam iš tėvų tenka priteisto išlaikymo prievolė, yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal byloje esančias individualias aplinkybes.
Skundžiamame sprendime nustatyta, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2013-12-01. Šios aplinkybės apeliantas neskundžia, taigi laikytina, jog išlaikymo pareiga atsakovei (dukros motinai) atsirado nuo 2013-12-01. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-18 nutartimi iš atsakovės priteisė 135 Eur laikiną išlaikymą iki sprendimo priėmimo šioje byloje (t. 1, b. l. 113-114). Dėl šios priežasties sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti bei vertinti duomenis apie tai, ar nuo 2013-12-01, t. y., kai šalys pradėjo gyventi skyrium, iki 2015-06-18 nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo, atsakovė teikė išlaikymą dukrai (CPK 178, 185 straipsniai)
Pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą atmetė grįsdamas šalių bei dukters paaiškinimais, aplinkybe, jog nors šalys neveda bendro ūkio, tačiau gyvena tame pačiame bute (duomenys neskelbtini). Kolegijos teisėjai analizuodami byloje esančius duomenis nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2015-06-18 už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, komunalinius mokesčius mokėjo atsakovė (t. 1, b. l. 144-149; t. 2, b. l. 153-155). Nors ieškovas 2015-04-14 buvo pasirašęs neprotestuotiną vekselį UAB Vilniaus energijai dėl 702,73 Eur atsakovės įsiskolinimo už butui tiektas komunalines paslaugas, tačiau byloje nėra duomenų, jog įsiskolinimą ieškovas už atsakovę padengė (t. 4, b. l. 23-24). Tokių duomenų nenustatyta išanalizavus ieškovo pateiktą banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015-04-30 iki 2015-09-30 (t. 2, b. l. 49-50).
Kitų rašytinių įrodymų, jog atsakovė aktualiu laikotarpiu išlaikymo neteikė, apeliantas nepateikė. 2016-05-31 vykusiame teismo posėdyje liudytoja apklausta dukra teigė, jog motina duodavo pinigų, pirkdavo maisto pagal nuotaiką (t. 4, b. l. 81-83). Liudytojai D. P. bei A. K. teigė, kad neturi duomenų apie tai, jog atsakovė nepilnametės neišlaikė. Objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė dukrai išlaikymo neteikė laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2015-06-18 nėra. Teismas vertina ir tai, jog aktualiu laikotarpiu šalys gyveno viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovė dirbo (t. 1, b. l. 137-138; t. 3, b. l. 113; t. 4, b. l. 73). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog motina išlaikymą laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2015-06-18 teikė. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė galbūt teikė ne tokio dydžio išlaikymą, kokio norėjo ieškovas, nepaneigia aplinkybės, jog išlaikymas nebuvo teiktas.
Dėl 1 017,32 Eur, buvusių ieškovo banko sąskaitoje, įtraukimo į dalintino turto balansą
Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kuriais buvo pripažinta, jog 1 017,32 Eur lėšos, buvusios ieškovo banko sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“, neturėjo būti įtrauktos į dalintiną turtą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Bylos duomenimis, civilinė byla iškelta 2015-09-17, todėl turėjo būti dalinamas piniginių lėšų likutis, esantis banko sąskaitoje, esantis 2015-09-17 dienai (t. 1, b. l. 78). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų apie kitą sąskaitoje esančių lėšų likutį, todėl sprendė, kad dalintina ta suma, apie kurią yra duomenys byloje, t. y. 1 017,39 Eur (t. 2, b. l. 50). Apeliacinės instancijos teismui, išanalizavus byloje esančius banko sąskaitos išrašus (t. 2, b. l. 43-65; t. 3, b. l. 37, 178-179; t. 4, b. l. 153-160), taip pat nepavyko nustatyti piniginių lėšų likučio, buvusio 2015-06-17 dienai, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje turi būti dalinamas tas piniginių lėšų likutis, apie kurį yra duomenų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant įrodymus, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).
Vienas iš apelianto teiginių, kodėl piniginių lėšų, buvusių 2015-09-17 AB „Swedbank“ sąskaitoje, negalima laikyti bendrąją sutuoktinių nuosavybe, kadangi teismas nesiaiškino šių lėšų pagrindo. Viena vertus, analizuojant banko išrašą, už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2015-09-17 nustatyta, kad į ieškovas gavo šias sumas: iš A. B. 87 Eur (mokėjimo paskirtis – nuoma); 544,24 Eur darbo užmokestį bei 90 Eur iš D. L. (t. 2, b. l. 50; t. 4, b. l. 158). Taigi į ieškovo sąskaitą minėtu laikotarpiu įplaukė 721,24 Eur (544,24 Eur + 87 Eur + 90 Eur = 721,24 Eur). Iš sąskaitos išrašo už minėtą laikotarpį matyti ir 292,54 Eur išlaidų (0,69 Eur + 50 Eur + 50 Eur + 0,13 Eur + 20,54 Eur + 0,35 Eur + 0,13 Eur + 50 Eur + 40,80 Eur + 50 Eur + 29,90 Eur = 292,54 Eur). Pastebėtina, jog analizuojant išrašo duomenis už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2015-09-17 matyti, jog dalis banko sąskaitoje buvusių lėšų buvo sukauptos ir iki 2015-09-01. Tačiau ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo iki 2015-09-01 gautų piniginių lėšų pagrindo, todėl teismas plačiau dėl jų pasisakyti negali ir laiko, kad ieškovas nenuginčijo lėšų, gautų iki 2015-09-01, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Vertinant lėšas, gautas po 2015-09-01, pažymėtina, jog 544,24 Eur yra ieškovo atlyginimas, kuris įstatymo pagrindu pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pasisakydamas dėl trečiųjų asmenų lėšų, pervestų ieškovui už nuomą (87 Eur + 90 Eur) apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kokiu teisiniu pagrindu nurodytos lėšos už nuomą ieškovui buvo pervestos. 2016-05-31 teismo posėdžio metu liudytojas V. B. teigė, kad ieškovas prižiūri A. L. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo paaiškinti kokias funkcijas ieškovas atlikdamas nuomos priežiūrą, nežinojo ir atsiskaitymo sąlygų. Teismas pažymi, jog iš byloje esančių bankinių mokėjimo pavedimų matyti, jog lėšas už buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuomą gaudavo nuolat, o 2010-2013 laikotarpiu už minėtą butą mokėdavo komunalinius mokesčius (t. 2, b. l. 48-65). Kolegijos teisėjų vertinimu, ieškovui į bylą nepateikus jokių objektyvių įrodymų apie tai, kokiu pagrindu ieškovas gauna pajamas už buto, priklausančio byloje nedalyvaujančiam asmeniui nuomą, ir kaip jomis yra disponuojama, laiko, kad ieškovas nepaneigė aplinkybės, jog banko sąskaitoje nurodytos lėšos nepriklausė ieškovui ir todėl neturėjo būti dalintinos.
Kolegijos teisėjai sutinka su tiek pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovės nurodyta aplinkybe, jog ieškovas nebuvo pareiškęs prašymo santuokoje įgytą turtą padalinti nuo momento, kuomet sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Nesant ieškovo prašymo turtą dalinti nuo faktiško santuokos iširimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, padalino AB „Swedbank“ banko sąskaitoje 2015-09-17 datai esančias lėšas.
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas dalinęs AB „Swedbank“ sąskaitoje esančias pinigines lėšas neatsižvelgė į dukrai skirtinas išlaikymo lėšas pažymi, jog apeliantas nepateikė duomenų, kokią sumą laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-17 dukros išlaikymui buvo skyręs. Be to, iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas 2015-09-01–2015-09-17 laikotarpiu išgrynino tam tikras pinigų sumas, tačiau neįrodinėjo aplinkybės, jog išgrynintos lėšos nebuvo panaudotos savo bei dukros poreikių tenkinimui.
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo, pardavus transporto priemones
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog pardavęs santuokos metu įgytas transporto priemones sumažino dalintino turto masę. Šiuos argumentus iš esmės grindžia netinkamu pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimu.
Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas pardavė santuokoje įgytas transporto priemones: „Volvo S70“, „Chrysler Voyager“, priekabą „KPLA 3“, „Audi A6“, „VW LT-31“. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ pažymų negalima objektyviai nustatyti tikslių transporto priemonių įsigijimo datų (t. 1, b. l. 150-161; t. 4, b. l. 148-152). Kitų duomenų, pagrindžiančių transporto priemonių įsigijimą taip pat nėra, tačiau iš šalių procesinių dokumentų turinio spręstina, jog ginčo dėl, kad transporto priemonės buvo įgytos šalių santuokos metu, nėra. Bylos duomenimis, ieškovas aukščiau minėtas transporto priemones pardavė, t. y. transporto priemonę „Volvo“ perleido D. S. 2015-02-13, transporto priemonę „Chrysler“ perleido T. V. (T. V.) 2014-09-29, transporto priemonę „VW LT-31“ perleido J. U. (J. U.) 2008-03-02 (tačiau VĮ „Regitra“ nurodyta, kad ieškovas šios transporto priemonės savininku buvo iki 2014-05-06), transporto priemonę „Audi A6“ perleido R. B. 2014-05-01, transporto priemonę „KPLA 3“ perleido D. S. 2015-02-13 (t. 3, b. l. 28-32). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme ieškovas įrodinėjo, jog transporto priemones naudojo šeimos poreikiams tenkinti, taip pat šeimos poreikius tenkino ir iš transporto priemonių pardavimo gautomis lėšomis. Nurodė ir tai, kad transporto priemonių vienu metu neįgijo ir vienu metu nepardavė. Kolegijos teisėjų vertinimu, nors byloje ir nėra objektyvių duomenų apie tai, jog ieškovas transporto priemones perleido turėdamas tyčią sumažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė gautų lėšų, pardavus transporto priemones, panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti. Minėta, transporto priemonės buvo įgytos santuokos metu, todėl preziumuotina, jog už bendras sutuoktinių lėšas (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Šalių santykiams esant konfliktiškiems, o nuo 2013-12-01 gyvenant skyrium, tačiau santuokai nesant nutrauktai, ieškovas turėjo pasirūpinti atsakovės informavimu apie transporto priemonių pardavimą. Pažymėtina ir tai, jog transporto priemonės buvo parduodamas tuomet, kai šalys faktiškai negyveno, o transporto priemonių pardavimai įvyko per trumpą laikotarpį (2014-05-01, 2014-05-06, 2014-09-29 ir 2015-02-13) iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo (2015-05-15). Ieškovui pardavus transporto priemones ir nepateikus įrodymų už parduotas transporto priemones gautų lėšų panaudojimą, ieškovas prisiėmė riziką, kad transporto priemonių pardavimo verte bus mažintina ieškovui priklausanti dalinti sutuoktinių turto dalis. Be to, sutiktina su atsakove, jog transporto priemonės „Volvo“ ir „KPLA“ buvo perleistos ieškovo giminaičiui D. S. (t. 3, b. l. 28, 32).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms kolegijos teisėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovas neįrodė, kad lėšas, gautas pardavus transporto priemones, panaudojo šeimos poreikiams tenkinti.
Dėl sprendime padarytos rašymo apsirikimo klaidos
Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su skundžiamu sprendimu nustatyta, jog teismas motyvuose nurodė, kad iš ieškovo atsakovei priteistos 1 251,90 Eur kompensacijos mokėjimas išdėstytinas keturiems mėnesiams, nustatant, kad ieškovas išmoka kompensaciją po 312,98 Eur per mėnesį, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodytas žodis ne „keturių mėnesių terminui“, o „šešių mėnesių terminui“. Atsižvelgiant į tai, jog dėl šios rašymo apsirikimo klaidos gali būti kilti teisinis neapibrėžtumas išduodant vykdomąjį raštą, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva ištaiso šį rašymo apsirikimą, skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog iš ieškovo priteistos kompensacijos atsakovei mokėjimas išdėstomas keturių mėnesių terminui. Šis rašymo apsirikimas nekeičia teismo sprendimo esmės.
Taip pat kaip rašymo apsirikimas ištaisoma procesiniame dokumente nurodyta sprendimo priėmimo data, vietoje 2016 m. rugpjūčio 22 d. nurodant 2016 m. rugpjūčio 29 d. Jau minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nutartimi sprendimo paskelbimo data perkelta į 2016-08-29. Liteko informacinėje sistemoje taiop pat nurodyta, jog teismo sprendimas paskelbtas 2016-08-29.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese, todėl bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo įžanginėje dalyje esantį rašymo apsirikimą ir nurodyti, kad teismo sprendimo priėmimo data – 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą, nurodant, kad kompensacijos mokėjimas išdėstomas keturių mėnesių terminui.