Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. F. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Parodė, kad mušimai nebuvo piktybiški, daužė per sėdmenis, bet nemušė, per galvą irgi nemušė, lėtai lietė, pastoviai nemušdavo. Tokiais savo veiksmais siekė savo vaikus sudrausminti, parodyti, kad toks jų elgesys nėra geras. Kaltinamasis teigė, kad sūnų nepagarbiais žodžiais nevadina, tačiau neatmeta galimybės, kad tokie žodžiai kartais ir galėjo išsprūsti. A.F. yra pavadinęs „medinrankiu“, nes buvo atvejų, kai jis sudaužydavo stiklinę ar lėkštę. Tokius žodžius yra sakęs tik A.F.. Neprisimena, kad būtų vieną iš sūnų vadinęs „buku“. Su medicinos ekspertizių aktais susipažinęs nėra, bet mano, kad jo vaikai fantazuoja, nes yra protingi, lanko mokyklą ir būrelius. Sutinka, kad vaikų atžvilgiu galėjo pavartoti žodį „medinrankis“ ar „bukas“, bet prie jų nėra vartojęs keiksmažodžių. Paklaustas apie smurto atvejį paaiškino, kad tuo metu, kai vaikai žaidė tarpusavyje, jis buvo kitame kambaryje. Tada išgirdo klyksmą ir nuėjo patikrinti, kas vyksta. Kambaryje pamatė, kad A.F. yra užgulęs D.F., jam trūksta oro, todėl jis atitraukė A.F. ir prispaudė jo krūtinę, kad šis nusiramintų, nes buvo labai susijaudinęs. Teigia, kad vaiko nemušė, kai prispaudė krūtinę, jis negalėjo dūsti, nes viskas vyko neilgai, tik kelias sekundes, iki tol, kol D.F. išlindo iš po A.F.. Negali pasakyti dėl ko tarp vaikų tą dieną kilo kivirčas. Nurodė, kad vaikų mama šio įvykio nematė, nes tuo metu buvo lauke. Pripažino, kad vieną kartą yra spyręs savo vaikui lauke, teigė, kad spyris buvo paviršutiniškas, jis tik palietė A.F. sėdmenis. Neprisimena, kad būtų spardęs vaiką namų virtuvėje, taip pat neprisimena, kad būtų sudavęs A.F. į saulės rezginį. Negalvoja, kad jo vaikas šiuos faktus išsigalvoja. Nors įvykių neprisimena, mano, kad taip atsitikti galėjo, jam būnant afekto būsenoje. Psichotropinių ir narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholinius gėrimus vartoja retai, nebent tik alų. Jam afekto būsena kyla, kai yra supykęs. Mano, kad galėjo D.F. pavadinti „buku, medinrankiu“, tai galėjo įvykti vieną arba du kartus, bet to neprisimena. Nurodė, kad D.F. vengia skaityti, pradeda maivytis, todėl trenkė jam ranka per pakaušį, per užpakalinę galvos dalį. Taip padarė, nes galvojo, kad tai motyvuos vaiką skaityti. Negali pakomentuoti, ar A.F. psichologinės būsenos sutrikdymas nustatytas dėl jo padarytų veiksmų. Yra užregistruotas (duomenys neskelbtini), kartais būna pas J.P. arba pas tėvus, priklauso nuo aplinkybių. Nurodė, kad D.F. ir A.F. yra jo biologiniai vaikai. Kad vaikai lanko būrelius ir treniruotes yra J.P. nuopelnas, jis tik išlaiko vaikus. Gyvena su jais priklausomai nuo aplinkybių: jeigu dirba, pasilieka pas tėvus, jeigu yra netoliese, – važiuoja pas J.P.. Negali pasakyti, kiek kartų per savaitę taip nutinka. Vaikai dažniau gyvena su mama J.P.. 2021-2022 metais pas vaikus būdavo tik savaitgaliais, nes jam buvo paskirtas draudimas važiuoti. Teigia, kad santykiai su vaikų mama priklauso nuo situacijos, jeigu viskas gerai, tada gyventi galima. Stengiasi išvažiuoti tam, kad konfliktas nepereitų į pyktį. Dėl smurtavimo prieš vaikų mamą vaikų akivaizdoje jis buvo nuteistas 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vaikus nuveža į futbolo būrelius, kartais padeda jiems padaryti kokius nors darbelius, nes vaikai iš būrelių grįžta vakarais ir nelabai turi laiko. Negali tiksliai pasakyti, kiek kartų nakvojo namuose nuo 2021 m. gegužės mėnesio. Vaikų į kampus nestato, teigia, kad tik pasiūlydavo jiems stovėti kampuose. Neprisimena, kokiais žodžiais vadino vaikus, dažniausiai vadino medinrankiais. Mano, kad jam pateiktas civilinis ieškinys yra per didelis, jis neturi galimybės sumokėti tokią sumą, nes moka alimentus. Per mėnesį moka kiekvienam vaikui po 160 Eur alimentų, iš viso turi 3 vaikus. Šiuo metu nedirba, nes neseniai lūžo koja. Yra užregistruotas Užimtumo tarnyboje. Nurodo, kad kai vaikus pavadindavo medinrankiais, jie niekaip nereaguodavo, neverkdavo, tik nuleisdavo galvas. Tokiais žodžiais norėjo sudrausminti vaikus, kad jie būtų atidesni. Vaikai iš mokyklos kartais parsineša visokių žodžių ir pravardžių, kurie namuose nėra vartojami. Su žmona stengiasi bendrauti be konfliktų. Jei konfliktas kyla, jis išvažiuoja. Dirba elektriku, darbe turi būti 07:00 val., todėl nelabai gali vaikus nuvežti į mokyklą. Vaikų peštynės trunka tik keletą sekundžių, ne visada stengiasi juos išskirti, ta situacija buvo išskirtinė. Tą dieną buvo klyksmas, D.F. cypė, rėkė, todėl jis turėjo atitraukti A.F.. Tada jam nebuvo laiko galvoti apie savo veiksmus, nes bijojo, kad jeigu nieko nedarys, kils dar didesnių pasekmių. Paklaustas dėl smūgių rankomis, atsakė, kad kumščiu į vaiką nesmūgiavo, jeigu būtų smūgiavęs, jam atrodo, kad vaikui skaudėtų ir būtų likę didesnės žymės. Nurodo, kad jo vaikai lanko futbolą, tikslo spardyti nebuvo, bet dabar tiksliai neprisimena, nes mano, kad galėjo būti truputį išgėręs. Jo berniukai yra aktyvūs, kartais kartu su juo paspardo kamuolį. Per rungtynes pas A.F. dažnai būna ir spardymų, ir mėlynių ant kojų, rankų, nugaros. Tokie reiškiniai dažnokai būna pas abu sūnus. Jis stengiasi vaikams kažką nupirkti, pasiimti juos iš treniruočių, lanko tėvystės kursus, stengiasi su jais bendrauti kuo dažniau. Kalbasi su vaikais, kad jie gerai mokytųsi, skaitytų knygas, domisi, kaip vaikai mokosi. Stengiasi, kad jie būtų išsilavinę. Mokytojai paprašius, jam yra tekę dalyvauti pamokoje. Tuo metu, kai jo vaikų mama pranešė Vaikų teisių apsaugos tarnybai, kad nori atsisakyti vaikų, pas juos buvo šeimyninės problemos. Tarp jų buvo daug nesusitarimų, santykiai buvo arti išsiskyrimo ribos. Nurodė, kad su vaikų mama susituokę nėra. Jam vaikų mama yra pasiskundusi, kad jai būna sunku susitvarkyti su vaikais, tada jis bandė gražiuoju su jais kalbėtis, kad jie klausytų mamos ir negadintų jai nervų. Kai susipykdavo su vaikų mama, jis būdavo pas tėvus. Darbo savaitės metu, su vaikais ir vaikų mama kartu būdavo mažai dienų, dažniausiai tik savaitgaliais. Išvažiuodavo, kai susibardavo su J.P. arba kai buvo paprašytas daryti ūkinius darbus, kurių daryti nenorėjo. Vaikų mama jo prašydavo, kad atvažiuotų ir padėtų su vaikais, nes jiems daro teigiamą įtaką. Mano, kad vaikų mama nesikreiptų į jį pagalbos, jeigu jis smurtautų ir su vaikais elgtųsi blogai. Kai J.P. paprašydavo padėti vaikams padaryti kokius nors darbelius, jis neatsisakydavo. Nurodė, kad kai A.F. nuo jo gynė mamą, buvo vienintelis smurto atvejis, už kurį jam buvo paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Tuo metu jis nesusivaldė, bet vaikų nelietė. Dėl šios priežasties 10 (dešimt) mėnesių nevartojo alkoholinių gėrimų.

3. 2022 m. spalio 6 d. apklaustas įtariamasis A. F. parodė, kad šiandien atsisako duoti bet kokius parodymus nedalyvaujant jo pasirinktam gynėjui (t. 2, b. l. 150-152).

4. 2022 m. lapkričio 14 d. papildomai apklaustas įtariamasis A. F. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, vertėjas nereikalingas, skaityti, rašyti moka lietuvių kalba. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Teisė turėti gynėja jam išaiškinta, pageidauja, kad dalyvautų gynėjas. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta iš dalies. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumą turėjo, tačiau jo suvokimui tai niekaip nepakenkė. Parodymus duoti sutinka. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su sugyventine J. P. turi 3 bendrus vaikus – A. F., D. F. ir K. F.. Dėl veikos padarytos laikotarpyje nuo 2021 gegužės mėn., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudoto fizinio smurto prieš savo mažametį sūnų A. F., parodė, kad tai galėjo būti 2021 m. vasara, tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti apie 9-10 val. ryto, sutinka, kad jis buvo suėmęs A.F., tačiau jo nesmaugė. Buvo taip, kad jis užėjo pas vaikus į kambarį ir pamatė, kad A.F. yra užgriuvęs kūnu ant jo kito mažamečio sūnaus D.F.. D.F. šaukė ir sakė, kad jam skauda. Todėl jis, priėjęs prie mažamečių, dešine ranka nustūmė A.F. nuo D.F. ant lovos (nes jie tuo metu ant jos buvo) ir dešine ranka prispaudė A.F. ties jo krūtine. Taip prispaudęs laikė apie 2-3 sekundes, kol D.F. išlindo nuo A.F.. Kadangi buvo afekto būsenoje, todėl spaudimą vertina vidutinio stiprumo, tačiau jeigu toks spaudimas būtų naudojamas prieš suaugusį asmenį, tai mano, kad vertintų mažu stiprumu. Kai prispaudė A.F., jis nešaukė, labiau atrodė išsigandęs, tačiau tik įėjus J.P. (jo mamai), A.F. pradėjo verkti ir šaukti, nurodė, kad jį tėvas smaugė, tačiau jis (A. F.) iš karto J.P. pasakė, kad A.F. meluoja ir nebuvo taip, smaugimo veiksmą neigia. Dėl veikos padarytos 2021-2022 metais, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudoto fizinio smurto prieš savo mažametį sūnų A.F., parodė, kad šito epizodo visiškai neprisimena, jeigu prisimins daugiau apie šį epizodą, papildys. Nežino, ar galėjo taip būti ar ne, tačiau neprisimena, kad būtų taip padaręs, todėl nieko negali papasakoti. Dėl veikos padarytos 2022 metais, vasarą, tikslaus laiko neprisimena, namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme panaudoto fizinio smurto prieš savo mažametį sūnų A.F., parodo, kad kieme mažamečiai sūnūs šokinėjo ant batuto, kai kažkuriuo metu į namus grižo verkdamas D.F. ir pasakė, kad jį brolis muša, spardo. A. F. norėdamas išsiaiškinti išėjo į lauką, kvietė A.F. prieiti prie jo, kad galėtų pasikalbėti, tačiau A.F. nuo jo pradėjo bėgti. A. F. jį gaudydamas, bėgimo metu, dešine koja įspyrė jam vieną kartą į užpakalį, negali pasakyti koks galėjo būti spyrio stiprumas, tačiau nuo jo smūgio vaikas nenugriuvo, todėl, mano, kad smūgis nebuvo stiprus, vertina jį tarp vidutinio stiprumo ir lengvo. Nenorėjo jam įspirti stipriai. A. F. A.F. įspyrė dėl to, kad parodytų, jog nėra gerai mušti brolį, jog jam irgi skauda. Po A. F. įspyrimo, A.F. pabėgo, toliau jo nebesivijo. Vaiko sužaloti nenorėjo. Papasakojo viską, kas jam yra žinoma su šia veika. Dėl veikos padarytos 2021-2022 metais, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudoto fizinio smurto prieš savo mažametį sūnų D.F., parodė, kad tai galėjo būti šiais metais, vasarą, prieš rugsėjį, galėjo būti rugpjūčio mėnuo, tikslios datos neprisimena. D.F. buvo nurodęs, kad mokintųsi ir skaitytų knygą. Kambaryje jis tuo metu buvo su broliu A.F.. Davęs šį paliepimą, pats išėjo į lauką ir po to per langą pamatė, kad D.F. per kompiuterį pasijungė filmukus, o ne skaito. Todėl grįžęs į namus priėjo prie D.F. ir kaire ranka vieną kartą sudavė jam per pakaušį ir pasakė, kad skaitytų, o nesimaivytų. Šis pliaukštelėjimas buvo nestiprus, jį sudavė paimtas emocijų. Tada į namus taip pat grįžo J.P., šio pliaukštelėjimo, kiek prisimena, ji nematė, nes tik po sudavimo grįžo ? namus. Jai grįžus D.F. pradėjo verkti, jie su J.P. susipyko ir jis išvyko. Papasakojo viską, kas jam yra žinoma apie įtarime nurodytas veikas (t. 2, b. l. 157-160).

5. 2023 m. spalio 4 d. apklaustas įtariamasis A. F. nurodė, kad jam teisės ir pareigos išaiškintos. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis neatsimena, kad būtų smurtavęs savo vaikų A. F. ir D. F. akivaizdoje savo sugyventinės J. P. atžvilgiu. Neprisimena tikslios datos, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis savo sūnus retkarčiais vadindavo „medinrankiais“ tam, kad būtų atsargesni nešant daiktus, indus, nes jie retkarčiais išpildavo puodelį, sudaužydavo lėkštę ar puodelį. A. F. juos pavadindavo „medinrankiais“ norėdamas sudrausminti, bet nenorėdamas pažeminti. Jis savo vaikų nevadindavo „bukais“, pas jį racione nėra tokio žodžio. Jo vaikai yra pašėlę, bet protingi. Neatsimena, kad jis būtų savo vaikus vadinęs kitais įžeidžiančiais žodžiais. Būdavo, kad jis pasiūlydavo savo vaikams, t. y. A.F. ir D.F. eiti į kampą pastovėti, kai kažką blogo padarydavo. Pvz., prisimena, kad vaikai, D.F. ar A.F., buvo pavogę iš močiutės pinigus, tada jis pasakė jiems abiem nueiti pastovėti į kampą, nes nei vienas neprisipažino, tam, kad pamąstytų, jog tai yra blogai. Jie patys nuėjo į kampą stovėti. Jie kampe stovėjo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). D.F. ir A.F. porą kartų buvo pavogę pinigus iš močiutės. Po kiekvieno tokio karto, jis sakydavo vaikams eiti į kampą pastovėti. Statymas į kampą buvo kaip auklėjimo priemonė. A. F. nesutinka su tuo, kas parašyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą dėl to, kad jis rankomis buvo suėmęs A. F. už kaklo ir jį neva smaugė. Apie tai jis yra davęs parodymus ankstesnės apklausos metu, dėl šio epizodo daugiau neturi ką papildyti. A. F. neprisimena, kad namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būtų A.F. įspyręs du kartus į sėdmenis. Prisipažįsta, kad yra vieną kartą dešine koja įspyręs A.F. ? sėdmenis. Tai buvo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai jis yra davęs parodymus ankstesnės apklausos metu, dėl šio epizodo daugiau neturi ką papildyti. A. F. niekada nebūtų sudavęs A.F. į saulės rezginį, kaip tai yra nurodyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Jis žino, kad tai yra skausminga vieta, todėl to tikrai nebūtų daręs. A. F. nesutinka su tuo, kad jis mušdavo D.F. rankomis ir diržu per sėdmenis, jis jam tik vieną kartą kaire ranka yra sudavęs į pakaušį. Apie tai yra pasakojęs ankstesnės apklausos metu, dėl šio epizodo daugiau neturi ką papildyti. Jis nesutinka su tuo, kad jis ilgalaikiai, sistemingai, fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaikus A.F. ir D.F.. A. F. vaikams nuolat aiškina, kas yra gerai, o kas blogai, kad jie užaugtų geri ir tvarkingi žmonės. Jis jokio skausmingo fizinio smurto ir psichologinio smurto vaikų atžvilgiu nenaudojo. A. F. nesutinka, kad dėl jo veiksmų A.F. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis nėra specialistas, todėl negali pasakyti, kodėl A.F. išsivystė (duomenys neskelbtini). A. F. dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Daugiau neturi ką papildyti (t. 2, b. l. 167-168).

6. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2022 metų rugsėjo 14 d. apklaustas mažametis nukentėjusysis A. F. parodė, kad jis yra A. F., jam 9 metai. Kalbės apie tėtį. Supranta, kad apie šeimos narius gali nepasakoti, ko nenori. Nelabai sutinka papasakoti apie tėtį, bet į tam tikrus klausimus apie jį gali atsakyti. Su tėčiu sutaria gerai, nes kartais pažaidžia, pastato kažką ir jis jam nuperka žaislų. Su tėčiu susipyksta kartais. Kartą, tėčiui miegant, brolis kažką atiminėjo iš A. F., nors ten A. F. žaislas. Jam atėmus žaislą iš brolio, jų tėtis atsikėlė, o A.F. iš karto nubėgo į lauką pasislėpti. Kodėl slėpėsi nuo tėčio neatsimena. Tėtis yra jį užgavęs. Kai tėtis mušė mamą, A. F. atėjo ir mamai padėjo, tada tėtis jį pastūmė. Tai buvo daugiau nei vieną kartą, kai mama susipykdavo su tėčiu. Tėtis yra jį smaugęs vieną kartą. Jie su broliu žaidė, o tėtis miegojo, jie žaidė garsiai, tėčiui nepatiko, nes jis miegojo ir žiūrėjo televizorių. Atėjo ir pasakė garsiai nekalbėti ir A.F. paėmė už kaklo. Tuo metu jis duso. Jam buvo bloga. Ta vieta po tėčio paėmimo po to buvo šiek tiek mėlyna, o gale šiek tiek raudona su mėlynu. Kad tėtis taip darė, matė brolis ir mama. Tėčiui mama liepė išvažiuoti, o jiems sakė eiti į kitą kambarį ir žaisti, nes mama migdė sesę. Mama sakė tėčiui išvažiuoti ir daugiau neatvažiuoti, bet tėtis vis tiek atvažinėdavo. Tėtis yra užgavęs brolį daug kartų. Kaip užgavo paskutinį kartą neatsimena. Atsimena, kad brolis norėjo padėti krikšto tėčiui statybose, A.F. brolį išleido ir brolis namo grįžo 21 val. Tėtis supyko ant brolio, nes sakė jam grįžti 19 val. Mama pasakė, kad brolis gali būti iki 21 val. Tėčio jau nebebuvo, kai brolis grįžo namo. Tėtis liepia daug kartų skaityti knygas, apie 8 kartus, sakė kas metus perskaityti po 10 knygų. Būna, kad brolis neklauso ir neskaito, visus tuos kartus brolis sakė, jog negali susikaupti, tada tėtis ant jo rėkė. Tėtis sako jam skaityti, kol neperskaitysi visų pasakų, neisi miegoti. Negražius žodžius kartais sako, vieną, du ar tris. Tų žodžių neatsimena. Tėtis juos vadina „medinrankiais“. Tėtis taip pasakė, kai A. F. pametė puodelį. Tėtis juos vadino ir kitais žodžiais, kokiais tiksliai neatsimena, nes tai buvo prieš du metus. Tėtis jam yra įspyręs į užpakalį. Tai buvo, kai mama tėčiui norėjo pasakyti, kad jis išvažiuotų. Jis apsirengė ir ėjo į virtuvę paimti valgyti, A.F. neleido, nes jis nieko neperka ir tada jis A.F. spyrė. Jam labai skaudėjo. A.F. jis spyrė du kartus. Apie antrą kartą neatsimena. Tėtis lauke jam įspyręs nebuvo. Su tėčiu dabar sutaria gerai. Paskutinį kartą kartu statė krepšinį, o priešpaskutinį kartą žaidė futbolą. Tėtis juos aplanko šeštadieniais ir sekmadieniais. Sekmadieniais išvažiuoja iki 15 val. Tėtis smaugė A. F. prieš vienerius metus, gegužės kažkelintą dieną. Tai buvo šeštadienis. Tą dieną jam nereikėjo eiti į mokyklą. Su broliu tėtis sutaria nelabai gerai. Nori, kad tėtis gyventų atskirai (t. 1, b. l. 147-148).

7. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2022 m. rugsėjo 14 d. apklaustas mažametis nukentėjusysis D. F. parodė, kad jo vardas D.F., jam 7 metai. Kalbės apie tėtį ir brolį. Supranta, kad jie yra jo šeimos nariai ir gali apie juos nepasakoti, ko nenori. Papasakoti sutinka. Tėtis visada juos muša, kai atvažiuoja. Paskutinio karto, kai atvažiavo ir juos mušė neatsimena. Buvo keli kartai, vieną kartą mušė jį (D. F.), kitą kartą – brolį. Tėtis namuose smaugė brolį vieną kartą, kada tai atsitiko neatsimena, bet ne šį mėnesį. Jie su broliu susimušė dėl kamuoliuko, A.F. nuėjo ? kitą kambarį, tada tėtis jį smaugė, po to dar trenkė su kumščiu į pilvą. Tėtis smaugė A.F. jų kambaryje, kai buvo pamiegojęs. Pamiegojęs tėtis visada nervinasi. Kai tėtis tai darė buvo diena, koks buvo metų laikas, neatsimena, bet buvo šalta. Tuo metu reikėjo eiti į mokyklą, viskas vyko po mokyklos. Paskui tėtis pastatė juos į kampus ir liepė stovėti. Vėliau mama juos išleido. Kai tėtis atsikėlė, pamatė, kad jie ne kampuose, vėl turėjo eiti į kampus, sakė, kad ten bus iki išnaktų. Tada mama leido jiems dar kartą išeiti. Tėtis neatsikėlė ir tada jie ramiai užmigo. Kitą dieną tėtis išvažiavo. D. F. tėtis kartais statė į kampus, mušė, vieną kartą davė per pakaušį. Tai įvyko ne tą pačią dieną, kai tėtis smaugė A.F.. Neatsimena kiek kartų jį mušė, bet daugiau kaip vieną kartą, į kampus statė daugiau kaip vieną kartą, per pakaušį davė vieną kartą. Tą dieną, kai davė per pakaušį, tėtis liepė skaityti visą knygą, bet ten buvo 277 puslapiai. Sakė, kad paims diržą ir duos per galvą. Tose vietose, kur buvo suduota, D. F. skaudėjo. Mušimai, statymai į kampus prasidėjo, kai tėtis mamą nustūmė ant K.F. vaikštynės, krisdama mama beveik ją sulaužė ir vėliau iškvietė policiją. Kitą diena tėtis broliui spyrė į užpakalį. Spyrė tam, kad greičiau eitų, taip pat dėl to, kad brolis buvo blogas. Visa tai vyko pas juos kaime, lauke. Kad broliui spyrė tėtis matė tik jis, nes mamos tada nebuvo. Berniuko teigimu, įvykį taip pat matė draugas P., jam 8 metai ir jis gyvena tame pačiame kaime. P. pavardės nežino. Broliui A.F. per pakaušį tėtis nėra sudavęs. Mama matė daug atvejų, kai juos skriaudė tėtis, bet neatsimena kiek. Kai tėtis smaugė brolį A.F., mama nematė. Kai tėtis jam liepė skaityti ir sudavė per pakaušį, mama matė. Tėtis per pakaušį jam sudavė su delnu. Su tėčiu draugauja. Kartu statė krepšinį, kartais žaidė futbolą ir kiaušinį. Jam patinka leisti laiką su tėčiu. Brolis su tėčiu kartais draugauja. Tėtis su mama kartais gražiai bendrauja, kartais ne. Kai K.F. nusidegino rankas, tėtis paspruko kaip triušis, kaip mama sako. Kur paspruko, nežino. Būna, kad tėtis negražiai kalba jiems girdint, sako daug žodžių. Kokius negražius žodžius tėtis sako, neatsimena. Tėtis yra geras, bet jis kartais bijo tėčio, jeigu jo nemuštų, nebijotų (t. 1, b. l. 149-150).

8. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. P. nurodė, kad sūnų A.F. nuvežė į Pašilaičius pas psichologą, nes jam buvo nuoskauda, nuo to laiko jos vyras buvo patrauktas kaltinamuoju. Su A.F. susituokę nėra. A.F. suvokimu, jie jau yra vyras ir žmona, nes jie kartu jau daug metų. Vestuvių nesiekė, nes A.F. buvo paėmęs daug paskolų. Pati nuvažiavo į Vivulskio g. 16, nes A.F. dažnai nebūdavo nuo to laiko, kai jiems gimė dukrytė. Berniukai patys į mokyklą važinėjo autobusu. Jai padėjo sesuo ir brolis A. Nurodė, kad berniukai jos neklausė. Kai maitindavo K.F., berniukams neskyrė daug dėmesio. Ji nereiškė noro atsisakyti savo berniukų. Jai buvo morališkai sunku vienai tvarkytis su trimis vaikais. Visi vaikai yra A.F.. Nurodo, kad 2021-2022 metais tėtis vaikų auklėjime dalyvavo mažai. Kai A.F. buvo pripažintas kaltu dėl smurto prieš ją, vaikai tuo metu irgi dalyvavo toje smurtinėje situacijoje – vyresnysis sūnus bandė mamą ginti. Tuo metu vaikų tėtis su ja negyveno, jis atvažiuodavo penktadienį arba šeštadienį. Sekmadienį ar pirmadienį išvažiuodavo į darbus, kartais tiesiog išvažiuodavo anksčiau. Tai vykdavo kas antrą savaitę. Vaikai tuo metu tėčio laukdavo kaip svečio, iš pradžių jiems buvo su juo linksma, nes jis atvažiuodavo pailsėti. Po to jį užknisdavo ir jis išvažiuodavo. Nurodo, kad tėtis vaikus į mokyklą nuvežti kaip ir galėdavo. Jis į mokyklą juos nuvežė kelis kartus, kai ji negalėjo to padaryti. Taip pat nurodė, kad tėtis kelis kartus per 2 (dviejų) metų laikotarpį buvo paėmęs vaikus iš būrelių. Teigia, kad A.F. negražiais žodžiais vadina ypač tada, kai yra išgėręs. A.F. vaikus nepagarbiais žodžiais vadindavo, kai supykdavo, jis vartojo tokius žodžius kaip „medinrankis“, „bukas“, „invalidas“. Paklausta apie A.F. smaugimą nurodė, kad tuo metu buvo virtuvėje. A.F., grįžęs po darbo savaitės, miegojo. Kelis kartus buvo raminęs vaikus, kad jie leistų jam pamiegoti. Po to jis staigiai pašoko ir nubėgo. Ji nematė, kas tuo metu įvyko, bet A.F. jai pasakojo, kad tėtis, antrame aukšte, prispaudęs jį prie kampo, vos nepasmaugė. D.F. tuo metu buvo tylus, išsigandęs. Vaikai kartais konkuruoja, tuo metu kažkuo nepasidalino tarpusavyje. Nurodė, kad tokių aplinkybių, jog reikėtų vieną vaiką patraukti ir smaugti, tikrai nebuvo. A.F. verkė, buvo išsigandęs, bet jai nesiskundė. D.F. buvo išsigandęs, ką pasakojo, neprisimena. Dėl spyrio lauke nurodė, kad A.F. buvo spyręs A.F. vieną kartą, tai įvyko žaidimų aikštelėje. Dėl spyrimo A.F. į sėdmenis virtuvėje, ji neprisimena, kad toks įvykis būtų buvęs ir nieko pasakyti negali. Pati asmeniškai matė, kai A.F. sudavė A.F. kumščiu į saulės rezginį. Tada buvo po pietų, A.F. miegojo, o berniukai žiūrėjo televizorių ir nepasidalino kamuoliuku. A.F. pašokęs juos taip išskyrė, kad D.F. buvo nusviestas į kitą kambarį, o A.F. prispaustas prie lauko durų ir tada jam trenkta į saulės rezginį. Teigia, kad D.F. santykiai su tėčiu yra blogi, jis tėčio neklauso. 2021 – 2022 m. vaikų tėtis vaikų mokyme ir auklėjime nedalyvavo, jo nebūdavo, kai vaikai ruošdavo pamokas. Tėtis trenkė D.F. per galvą dėl neskaitymo. D.F. nenorėjo skaityti prie tėčio, o tėtis bandė jį priversti skaityti prie jo. D.F. bijo skaityti prie tėčio, jis prie jo negali laisvai jaustis ir bijo. Tėtis jį bara, kad per mažai skaito. Tą kartą, kai A.F. trenkė D.F. ji buvo namuose. D.F. atsisakė skaityti ir verkė. Kai tėtis atvažiuoja, A.F. pirmas klausimas būna „ko jis čia atvažiuoja?“. Kai A.F. ją smaugė, vaikai ją gynė. Jeigu ji pati nebūtų išsikovojusi alimentų, tai tėtis jų nemokėtų. Dabar juos moka nesistemingai, šį mėnesį davė 20 Eur vaikų gimtadienio proga. Nurodė, kad vaikų požiūris į tėvą pasikeitė į blogąją pusę. Berniukai jos neklauso, pagalbos kreipdavosi į tėtį, nes jo tonas griežtesnis, tikėjosi, kad jis padės. Joje berniukai mato daug nuolaidžiavimo. Psichologė J.P. patarė, kad reikia laikytis savo žodžio, berniukams kartais reikia griežtumo. Teigia, kad kai reikia, vaikai ją girdi. Tuo metu, kai maitino K.F., jai reikėjo vyro pagalbos. Iš pradžių A.F. nebuvo blogas, blogu tapo po D.F. gimimo. Po kurio laiko jis pasitaisė ir jie užsinorėjo dukrytės, tačiau nežino, ar ji jam reikalinga. Berniukai būna agresyvūs tėvo atžvilgiu. Kai vaikas elgiasi netinkamai tėvo atžvilgiu, ji vaikui liepia apsiraminti ir jo neliesti. Tada išsiunčia A.F. važiuoti namo, kad nekiltų konfliktinė situacija. Kai reikėjo vežti vaikus į darželį, A.F. buvo paėmęs mašiną ir J.P. pasakė „tu vežk vaikus kuo nori, tai mano mašina.“. Tada buvo iškviesta policija. Viskas baigėsi tuo, kad A.F., taip važinėdamas su mašina, privedė ją iki nusibaigimo ir J.P. neturėjo kuo vežioti vaikus. Berniukai anksčiau lankė karate. Kartą per savaitę jie susikimba, pasimuša, po muštynių kartais būna mėlynių. Mėlynių taip pat dažnai atsiranda po futbolo treniruočių. Tuo metu, kai tarp vaikų įvyko konfliktas, ji buvo virtuvėje. Nežino ir nematė, ką vaikai darė vienas kito atžvilgiu. Ji išbėgo tada, kai išbėgo vaikas. A.F. nesidomi vaikų mokslu, neskaito dienyno, neseka futbolo būrelio. Ji buvo paprašiusi vaiko paskaityti, tačiau vaikas pasakė, kad prie tėvo neskaitys, nors A.F. to ir norėjo. Kai ji negalėjo, A.F. kelis kartus yra nuvežęs vaikus, taip pat yra siūlęs parvežti K.F. namo, nes jai reikėjo poilsio. Kai atvažiuoja A.F., vaikai „persijungia“, jie žiūri televizorių, „multikus“, kepa koldūnus, karštus sumuštinius. Šeštadieniais ar sekmadieniais A.F. nenorėdavo nieko veikti, nes buvo pavargęs. Jie buvo taręsi, kad A.F. atvažiuos penktadienį, nes tada buvo A.F. gimtadienis, bet A.F. neatvyko. Atvažiavo šeštadienį ryte, ištinęs. Ji jautėsi įskaudinta, todėl jį išvijo. Tai vyksta dažnai, kai jie susiginčija. Mano, kad auklėjant vaikus, reikalingas griežtumas. Sutinka su tuo, kad tokių rezultatų nepasiektų, jeigu auklėjimas nebūtų griežtas. Nurodė, kad A.F. griežtumas vaikų atžvilgiu yra perteklinis, jį išvaro, nes bijo smurtavimo. Iš pradžių bijojo dėl savęs, tačiau išmoko apsiginti. A.F. išvaro tam, kad apsaugotų vaikus ir save. Po pirmo vaiko A.F. skambindavo dažnai, kone kasdien, prašydavo, kad jis atvažiuotų. Buvo toks momentas, kai A.F. psichologei teisindavosi, kad kuras brangus, todėl jis negali kasdien važinėti po 20 kilometrų į vieną pusę. Ji mano, kad tai buvo jos klaida, kad leido jam neatvažiuoti, dabar tai tęsiasi jau 15 metų. Dabar A.F. nedirba, nieko nedaro, jo namuose vis tiek nebūna. Kai jis atvažiuoja, ji jo paprašo kažkur nuvykti ar kažką pataisyti, bet jis tomis veiklomis neužsiima. Praėjus 2 – 3 savaičių laiko tarpui, jie tampa ramesniais, vaikai vėl laukia tėvo. Tačiau, kai jis išgeria, jis būna nekoks. Nurodo, kad jis negali neišgėręs išbūti nė dienos, nes taip yra priimta jo šeimoje. Blogiau būna tuomet, kai jis geria kartu su draugais, todėl jį išsiunčia atgal į namus, kad situacija nepablogėtų. Sūnui neteikia vilčių, kad tėtis atvažiuos, nes A.F. viena sako, o daro kita. Ji juo nepasitiki, jis gali pasižadėti, bet pažadų neįvykdyti. A.F. anksčiau turėjo problemų su psichotropinėmis, narkotinėmis medžiagomis. Nežino, ar šiuo metu A.F. vartoja. Teigia, kad jame yra gerumas, kol jis neišgeria. Kai yra blaivus, kartais rūpinasi vaikais, juos prižiūri.

9. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Evelina Stankevičienė, paaiškino, kad tokių šeimų turi tikrai daug. Prisimena pirmą pranešimą, kai nuvažiavo pas J.P. ir užėjusi į namus rado mamą su naujagimiu ir berniukais. Mama buvo depresijoje, visą laiką verkė, matėsi, kad jai labai sunku. A.F. šalia nebuvo. J.P. yra emocionali, bet sąžininga, atvira, ji nieko neslėpė, vis skambindavo, ko nors paklausdavo. Su A.F. sekėsi sunkiai, jam inicijavo atvejo vadybą, bet jis nebandė dalyvauti, kai jį kviesdavo. Vėliau A.F. dalyvauti versdavo. Nurodė, kad buvo toks įvykis, kai J.P. nuolat skambindavo konsultuotis ir sakė, kad nežino kaip susitvarkyti, vaikai neklauso, negali su jais susitvarkyti. Vieną dieną J.P. buvo pas ją atvykusi ir pasakė, kad ji nenori auginti vaikų, kad tai jai yra per sunku, neturi tam jėgų, neturi kitų galimybių, kaip atsisakyti vaikų, nes nesuvaldo situacijos. Tada ji buvo įtraukta į atvejo vadybą, užrašyta pas šeimos gydytoją, vėliau lankėsi pas psichologą, jai buvo išrašyti vaistai. Buvo paskirta visiška globa ir realiai vaikai nebuvo atimti ir atskirti nuo mamos. Teigia, kad A.F. pas psichologą atsidūrė, nes buvo problemų su mokykla, tada jis ir prasitarė, kad patiria smurtą iš tėčio. Apie mamą vaikai atsiliepdavo gražiai, būdavo atveju, kai sakydavo, jog mama ant jų šaukia, kažko iš jų reikalauja. Apie tėtį vaikai dažniausiai atsiliepdavo nelabai gerai, nes jo bijodavo, tėtis smurtaudavo, keldavo jiems reikalavimus. Kiek jai žinoma, tėtis buvo savaitgalinis, retai atvažiuodavo pas vaikus. Eilinėmis dienomis sakė, kad jam yra darbai ir yra brangu atvažiuoti. Berniukų vardai vaikų teisių vyr. specialistei šiuo metu maišosi, bet viską yra aprašiusi vaiko situacijos anketoje. Paklausta apie alimentus ji paaiškino, kad jos duomenimis, J.P. verčiasi pati, A.F. ne visada duodavo pinigų. Vaikai jai pasakodavo, kad jie buvo verčiami skaityti iki 3 valandų, buvo pavargę. Prisimena, kai J.P. sakė, kad jeigu A.F. miega, namuose turi būti tyla. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, ką jai pasakojo vaikai. Teigė, kad A.F. turėjo įsiskolinamus alimentus pagal antstolius. Jo darbai buvo pavieniai, nepastovūs, netikrino, ar jis buvo atleistas.

10. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Š., paaiškino, kad prisimena tą įvykį, laikosi parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, papildomai apie jį nieko negali pasakyti, tik pamena, jog 2022 m. liepos 4 d. Vaikų paauglių psichiatrijos skyrius po konsultacijos nukreipė J. P. pas ją dėl informacijos, kuri buvo pasakyta konsultacijos metu, t. y., kad vaikų tėvas taiko vaikams fizines bausmes, smurtauja prieš juos, kai apsilanko namuose. Buvo paruoštas raštas ir ši informacija išsiųsta vaiko teisių apsaugos tarnybai. Mama pas ją buvo atėjusi su A.F., kuris dar kartą patvirtino ir mama pakartojo, kad vaikų tėvas smurtauja prieš vaikus. Nei mama, nei vaikas konkrečiai neįvardijo aplinkybių, kaip tėvas apsilankymo metu muša vaikus. Teigia, kad tai buvo nevienkartinis atvejis, nes buvo pasakyta, kad tai vyksta tėvo apsilankymo metu ir tuomet jis muša vaikus. Nurodo, jog kadangi vaikas buvo kartu su mama, jis patvirtino tai, ką pasakojo mama. Ji paklausė vaiko apie mamą, tėtį, ką jie veikia tėčio apsilankymo metu, o jis atsakė, kad tėvas yra piktas ir mušasi. Faktiškai nepasakojo, kaip muša, tik patvirtino šį faktą. Apsilankymo metu mama verkė, labai pergyveno, sakė, kad vaikai kenčia. Jie kalbėjo ne tik apie smurtinį elgesį, bet ir apie tai, kaip apskritai vaikai jaučiasi mokyklos aplinkoje bei namuose. A.F. jai papasakojo, kad jis domisi pamokomis, jam gerai sekasi. Su vaikais kalbėjo apie viską. Gali pasakyti, kad kai mama verkė, vaikai dėl to pergyveno. Negali tos situacijos atgaminti ir tiksliai atkartoti, tačiau prisimena, kad vaikai buvo apsikabinę mamą ir dėl jos pergyveno. Neprisimena, dėl ko tiksliai kilo chaosas.

11. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. Č. nurodė, kad laikosi parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis. Teigė, kad konsultacijos metu kartu buvo vaikas su mama, ji stebėjo tiek vaikus, tiek mamą, jų elgesį ir jį aprašė apklausoje. Kai mama apie viską papasakojo, apie tai, ar vaikas kažką detalizavo pagal jos pasakymą, ji negali pasakyti, nes tiksliai neprisimena, kuris žodis buvo pirmas, o kuris antras, nes viskas įvyko prieš du metus.

12. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Agnė Šiaulytė paaiškino, kad tokių dalykų, kad A. F. fantazuotų, o tas fantazijas painiotų su realybe arba fantazuotų apie bylai reikšmingas aplinkybes, nenustatyta. Klausimai ir atsakymai susiję tarpusavyje. Klausimas keliamas ir ekspertai sprendžia ir nustato, ar jis galėjo duoti parodymus. Kažkokių kliūčių abejoti A. F. kaip liudytoju ekspertai nenustatė. Ekspertė nurodė, kad jai nėra labai suprantamas kaltinamojo gynėjo klausimas, ar tos kliūtys gali būti nustatytos vėliau. Teigia, kad ekspertizės yra atliekamos konkrečią dieną, kai jau yra praėjęs atitinkamas laiko tarpas nuo tam tikrų įvykių. Išvada yra duodama už tą laiką, kai tiriamieji ekspertams duoda parodymus. A. F. davė parodymus, buvo analizuota, kaip jis elgėsi prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, vėliau ekspertizės metu buvo nustatoma jo būklė. Yra galimybė, kad jo parodymai vėliau gali kisti. Šiuo atveju, pagrindinis sprendžiamas klausimas buvo, ar jis galėjo duoti parodymus. Jeigu būtų intelektinių ypatumų, sutrikimų, jis negalėtų duoti parodymų. Šiuo atveju buvo tik vienas apsilankymas įstaigoje.

13. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Sigutė Stanaitienė nurodė, kad tvirtina savo akto išvadas. Apibendrinus gautą medžiagą ekspertizės atlikimui, buvo matyti, kad iki nusikalstamos veikos tyrimo A.F. nebuvo konstatuota psichiatro ar medicinos psichologo diagnozė, jam psichinis sutrikimas nebuvo nustatytas. Pirmą kartą buvo konsultuojamas 2022 m. rugpjūčio 26 d., taip pat 2022 m. liepos 4 d. mama su vaiku kreipėsi į vaikų psichiatrą konsultacijai dėl to, kad A.F. neklauso, tačiau psichikos sutrikimų nebuvo nustatyta. Rugpjūtį A.F. buvo konsultuojamas pakartotinai. Vaikų psichiatro ir konsultacijos metu buvo nustatytas emocinis sutrikimas vaikystėje. Ekspertizės atlikimo metu jo būsenoje taip pat stebėtas emocijų lavilumas, nervo stingumas, emocingumas, ypatingai kalbant apie įtariamojo elgseną, tiek jo pačio bei kitų šeimos narių atžvilgiu. Tie veiksmai kėlė jam nerimą, įtampą, baimę ir tai atitiko emocijų sutrikimo simptomatiką. Buvo matyti, kad namų aplinkoje tas elgesys prieštarauja namų elgesio nepaisymui. Konkurencija su broliu reiškiasi kol kas tik namų aplinkoje, o mokyklos charakteristikose nepažymima jokių elgesio ir emocinių sutrikimų. Sutrikimas pirmą kartą nustatytas 2022 metais, jo simptomai buvo stebėti, nustatyti ir ekspertizės atlikimo 2023 m. liepos mėnesį metu, kuomet buvo atlikta ekspertizė, kuri, remiantis ministro įsakymu, atitiko nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Ekspertė teigia, kad svarstytina, kodėl psichikos sutrikimas pirmą kartą A.F. nebuvo nustatytas, tačiau pabrėžė, kad pats emocinis sutrikimas vaikystėje nėra momentinis, simptomatika vystosi palaipsniui. Gali būti, kad pirmos konsultacijos metu simptomai nebuvo pakankamai išryškėję ir jie palaipsniui vystėsi, sunkėjo, dėl ko sutrikimas buvo nustatytas antros konsultacijos metu. Nurodė, kad tokio pobūdžio sutrikimas vystosi palaipsniui. Konkretizuoti gali psichiatrė, kuri jį konsultavo. Remiantis pokalbio su A.F. metu gauta informacija ir bylos medžiaga, būtent įtariamojo elgsena jo atžvilgiu jam kėlė didžiausią įtampą, nerimą ir baimę. Ypatingai išskyrė paskutinį epizodą, kai tėtis jį smaugė, kėlė jam didžiausią įtampą. Įtakos turėjo ir įtariamojo elgsena jo ir kitų šeimos narių atžvilgiu, jis arba buvo patyręs arba stebėjęs smurtą artimojoje aplinkoje. Buvo vertintos visos aplinkybės, tačiau ši aplinkybė neturėjo lemiamos reikšmės šio sutrikimo formavimuisi. Ji nustato tai pagal emocines reakcijas, kalbant tam tikromis temomis. Nurodė, kad ekspertizės metu su tiriamaisiais asmenimis kalbama visomis temomis ir pokalbis yra vertinamas, atsižvelgiant į visas kalbėtas temas. Pokalbio 8-9 puslapiuose, kuriuose jis apibūdina visus savo šeimos narius, kalbėjo vaikas. Vaikas mato mamą, ją vertina pakankamai pozityviai. Ekspertė siūlo įvertinti dviejų eksperčių įvertinimus, taip pat psichologo ir psichiatro, nes tai yra kompleksas. Psichikos sutrikimas nustatomas tiek psichiatrinio, tiek psichologinio įvertinimo rezultatais, tai yra bendras produktas. Psichiatras yra atsakingas už sutrikimo nustatymą, tačiau tam reikalingas ir psichologinis įvertinimas, todėl, tai yra kompleksinis vertinimas. Teigė, kad ji nustatė priežastinį ryšį, remdamasi kompleksiniu vertinimu. Ekspertė nurodė, kad nėra tokių duomenų apie emocinius pokyčius ir pakitimus mokykloje. Tas elgesys yra pasekmė, kuri užtikrintai paneigia, kad veiksmai galėjo daryti įtaką sveikatos sutrikdymo emocinei būsenai. Ekspertė paaiškina, kad emocinis sutrikimas yra palaipsniui kylantis sutrikimas, sutrikimą lemia ne tik įvykiai, veiksmai ar situacijos, tačiau psichologiniai vaiko ypatumai. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad tiriamojo elgsena kelia jam nerimą, įtampą, baimę, bet šiai dienai nėra tokie išreikšti, kad būtų susiformavęs psichinis sutrikimas. Vaikas nusako ne tik žodžiais, bet ir tai, ką ekspertas mato stebėjimo metu, tai yra specialiosios žinios susijusios su eksperto profesija. Emociniai sutrikimai ir emocinės būsenos nulemia tą patį sutrikimą. D.F. yra jaunesnis vaikas, tėvelio veiksmai gal ir mažiau trukdo, tačiau ekspertizės metu nesiekė klinikinio lygmens, bet gali susiformuoti ateityje. Kiekvienu atveju viskas vyksta individualiai.

14. 2022 m. liepos 5 d. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pareiškime nurodyta, kad A. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 4 d. Vilniaus rajono centrinės poliklinikoje psichikos sveikatos centro gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos metu išsakė patiriantis fizinį smurtą iš savo tėvo A. F.. Vaiko mama J. P. patvirtino apie sugyventinio A. F. smurtinį elgesį prieš vaiką apsilankymo namuose metu (t. 1, b. l. 22).

15. 2022 m. liepos 12 d. apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad 2022 m. liepos 4 d. vaikų mama J. P. kreipėsi į psichikos sveikatos centro gydytoją, vaikų ir paauglių psichiatrę L. Č. dėl sūnaus A. F., gim. (duomenys neskelbtini)., dėl psichikos sveikatos būklės. Konsultacijos metu buvo pastebėtos socialinės problemos šeimoje, todėl mama J. P. buvo nukreipta socialinio darbuotojo konsultacijai pas J. Š.. Konsultacijos metu J. P. išsakė, kad gegužės mėnesį kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą, nurodydama, kad nori atsisakyti savo nepilnamečių sūnų A. F. ir D. F. (7 metų), nes ji nesusitvarko su vaikais, jie jos neklauso. Vaikų teisių apsaugos tarnyba delegavo atsakomybę Vilniaus rajono socialinių paslaugų centrui dėl pagalbos ir paslaugų organizavimo. Konsultacijos metu J. P. nurodė, kad jos sugyventinis A. F. yra probuojamas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš ją. Savo sistemoje bandė patikrinti, tačiau tokios informacijos neturi. J. P. nurodė, kad ji yra įpareigota nuotoliniu būdu išklausyti pozityvios tėvystės mokymus ir gauti psichologo pagalbą, kadangi ji turi pusantrų metų mergaitę ir neturi galimybės, kažkur išvykti. J. P. nurodė, kad jų šeimai yra priskirta Mickūnų seniūnijos socialinė darbuotoja, kuri buvo apsilankiusi jų šeimoje, tačiau jos duomenų ji nežinojo. Vėliau nustatė, kad priskirta socialinė darbuotoja yra J. N.. Pokalbio metu J. P. pasakojo, kad sugyventinis nuolatos su jais negyvena. Nurodė, kad su sugyventiniu turi tris bendrus vaikus. Teigė, kad sugyventinio apsilankymų metu dažniausiai šeimoje kyla konfliktai. Sugyventinis liepia vaikams skaityti knygas, jiems demonstratyviai atsisakius tai daryti, sugyventinis pradeda smurtauti prieš berniukus, t. y. ranka suduoda per galvą. Vaikai išsigąsta ir pabėga. J.P. nurodė, kad nuo to ji labai kenčia, nes dažniausiai stoja ginti vaikų ir tada kliūva jai, tačiau, kaip kliūva ji neįvardijo. Po psichiatrės konsultacijos, vėliau į J. Š. kabinetą užėjo A. F. (vaikas), būnant jam ir mamai J. P., A.F. pasakė, kad tėvas A. F. smurtauja prieš jį. Pasakė, kad tėvas mušasi. Vaiko nepavyko išsiteirauti, kokiu būdu tėvas smurtauja prieš jį. Apie vaiką A.F. žino, kad jis yra aktyvus, sportuojantis, mokslai sekasi gerai, neturi sunkumų. Pokalbio su J. Š. metu, jis jai pasirodė drąsus, bendraujantis, nuoširdus, nepiktybiškas. Po pokalbio su šeima, mano, kad mamai reikalinga pagalba, dėl socialinių įgūdžių, dėl bendravimo su vaikais, suteikti informaciją dėl vaikų poreikių tenkinimo skirtingais amžiaus tarpsniais, nes mano, kad jai trūksta žinių. Mano, kad smurtas prieš berniukus gali būti realus, kadangi kalbėjo įtikinamai, ir mama neišskyrė vieno sūnaus. Pokalbio metu, nurodė, kad kliūva abiem sūnums. Daugiau išsamesnės informacijos konsultacijos metu sužinoti nepavyko, kadangi J. P. buvo atvykusi su visais vaikais, bendravo labai emocionaliai, verkė, šaukė, kilo chaosas. Nurodė viską, ką žinojo (t. 1, b. l. 167-169).

16. 2022 m. liepos 12 d. apklausta liudytoja J. P. parodė, kad gal birželio mėnesį, nebesusitvarkiusi su sūnumi A. F., gim. (duomenys neskelbtini), nes nulaužė gėlės šakas, paskambino į vaikų teisių apsaugos tarnybą, pranešė, kad nebenori auginti abiejų savo vaikų A.F. ir D. F., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikai jos neklauso, nedaro to, ką prašo, atsikalbinėja, jai nepadeda. Atvykusi vaikų teisių apsaugos darbuotoja, inicijavo apsilankymą Vilniaus rajono poliklinikoje pas psichiatrą. Taip pat, užsiregistravo į nuotolinius pozityvios tėvystės kursus, taip pat kartu užsiregistravo apsilankymams pas psichologę B. K.. Su vaikais, mano, nebesusitvarkanti, todėl, kad ji yra pavargusi, augina praktiškai viena tris vaikus. Mano, kad vaikai visą laiką matė netinkamą elgesį jų šeimoje, nes sugyventinis A. F., kuris nuolatos su jais negyvena, atvažiuodavo ir visada per jį kildavo konfliktai. Ne kartą sugyventinis jos atžvilgiu yra smurtavęs, vaikų akivaizdoje, ko pasekoje jie viską matė. Taip pat sugyventinis žodžiais negražiai kalbėdavo su J. P. ir dabar mato, kad tais pačiais žodžiais vaikai atsikalbinėja prieš ją. Vaikai matė, kaip buvo trankomos, spardomos durys, mėtomi daiktai ir patys lygiai taip pat dabar elgiasi, kai ji paprašo jai padėti buityje. Dėl smurto prieš ją kreipėsi į policiją ir vyko tyrimas. Sugyventinis ne kartą yra smurtavęs ir prieš abu berniukus. Būdavo tokių kartų, kai atvyksta, liepia skaityti knygas, vaikams atsisakius suduodavo ranka per pakaušį. Jis mano, kad tai yra auklėjimas, bet jis taip pat nemoka bendrauti su vaikais. Vaikai, kai tėvas suduodavo jiems, pasipiktindavo, sakydavo, kad „negalima, gi čia smegenys“; sugyventinis užrėkdavo atsakydamas „tylėk“. Yra ne kartą spyręs kažkuriam vaikui į užpakalį, norėdamas sudrausminti. Vaikus nuolatos engdavo žodžiais, vaikui išpylus skysčius vadindavo „medinrankiu“, ne kartą yra sakęs „tu bukas“. Prieš abu vaikus sugyventinis elgdavosi vienodai, negali išskirti prieš kurį labiau. Visą laiką vaikai matę bloga pavyzdį, patys pradėjo taip pat elgtis, kaip ir sugyventinis. Mano, kad sugyventinis A.F. nesmurtaudavo prieš vaikus tyčia, o tiesiog pats nėra matęs tinkamo šeimos modelio ir pats auklėjo vaikus netinkamai. Nemoka su vaikais bendrauti. Nemano, kad jo tikslas buvo sukelti jiems fizinį skausmą, taip elgdavosi praradęs kantrybę, kai jie jo neklausydavo. Kai buvo pas psichologę sūnus A.F. psichologei išsireiškė, kad buvo smaugiamas tėvo. O situacija buvo tokia, kad gal trys mėnesiai atgal A.F. norėjo miegoti, buvo apie 09:00 val., (buvo šeštadienis) vaikai dar ėjo į mokyklą. Vaikai žaidė, žaidimo forma ritosi ant grindų, garsiai triukšmavo, A.F. kelis kartus sudrausmino vaikus, tačiau jiems neapsiraminus, A.F. neapsikentęs įpykęs pribėgo prie A.F. ir rankomis sugriebė jo kaklą, kas vyko nespėjo pamatyti, tik išgirdo, kad vaikas pradėjo rėkti. J. P. ėmė ginti vaiką, tada sugyventinis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Girdėjo, kad A.F. po įvykio šaukė tėvui „vos nepasmaugei“. Po įvykio sakė sugyventiniui, kad praneš policijai, bet kai jis išvažiavo, daugiau nesilankė pas juos, tai todėl ir nebesikreipė. J. P. mano, kad jiems abiem yra reikalinga specialistų pagalba dėl vaikų auklėjimo. Kaip minėjo, ji yra praktiškai viena, augina vaikus viena, yra pervargusi ir nebežino, kaip toliau gyventi (t. 1, b. l. 153-155).

17. 2022 m. spalio 10 d. papildomai apklausta liudytoja J. P. parodė, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymus prieš šeimos narius ar artimus giminaičius, tačiau parodymus duoti sutinka. A. F. yra jos sugyventinis. Tiksliai datos neprisimena, tačiau tai buvo šeštadienis, 2022 m. gegužės mėnesis. Tą dieną vaikai išdykavo, A.F. kelis kartus žodiškai subarė, nes norėjo pamiegoti. Vaikai neklausė jo, A.F. kabinėjosi prie savo brolio D.F., dėl ko D.F. pradėjo šaukti. Tai išgirdęs A.F. pašoko iš lovos ir nubėgo prie A.F.. Ji tuo metu buvo virtuvėje, durys į vaikų kambarį buvo atidarytos, todėl viskas girdėjosi. Pačio veiksmo nematė, tačiau viską girdėjo. Atsisukusi pamatė, kad A.F. yra pasilenkęs prie sūnaus A.F., o šis tuo metu gulėjo ant lovos, kojas prisitraukęs prie savęs ir rėkė bei verkė. Taip pat išgirdo iš A.F. žodžius, tiksliai kaip jie skambėjo neprisimena, tačiau buvo kažkas apie smaugimą bei „vos manęs nepasmaugei“. Ji tai išgirdusi pradėjo šaukti ant A.F., o šis apsirengė ir išėjo iš namų. Į policiją nesikreipė dėl šio įvykio, nes negalvojo, kad tai buvo ant tiek rimta bei, kad pati nematė pačio smaugimo veiksmo. Tačiau ji neabejoja, kad A.F. galėjo taip pasielgti, nemano, kad A.F. išsigalvojo. Apie įvykį, kuomet virtuvėje A.F A.F įspyrė ne mažiau du kartus į užpakalį J. P. nieko nežino, šio įvykio nematė. Vaikai apie tai nepasakojo. Tačiau smurto atvejų prieš vaikus buvo ne vienas, jų įvardinti šiuo metu negali, todėl neabejoja, kad A.F. galėjo smurtauti prieš A.F.. Apie smurto atvejį lauke, prieš A.F., kuomet A.F. įspyrė A.F. į užpakalį, ji nieko nežino ir pirmą kartą apie tai girdi. Tačiau buvo atvejų, kuomet sugyventinis eidavo iš kaimo namo parsivesti vaikus bei dažniausiai vaikai grįždavo namo verkdami. Ji suprasdavo, kad A.F. tiesiog agresyviai ir grubiai šneka su vaikais, todėl pagalvojo, kad dėl to vaikai verkia. Apie šį atvejį vaikai taip pat nepasakojo. 2022 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, A.F. rėkė ant D.F., kad šis skaitytų knygas. D.F. išsigando, pradėjo stipriai verkti, dėl ko negalėjo skaityti. A.F. neturėdamas kantrybės jį toliau žodžiais spaudė, po ko, ne mažiau du kartus delnu sudavė D.F. per pakaušį. D.F. pradėjo šaukti ir sakyti „taigi čia smegenys“. J. P. tai pamačiusi priėjo prie A.F., jie pradėjo konfliktuoti dėl jo elgesio su vaikais ir A.F. išvažiavo. Apie šias problemas ji kalbėjo su socialinėmis darbuotojomis. Jis buvo smurtavęs ir prieš J. P., dėl ko ji kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikai neišsigalvoja smurto, kadangi A.F. yra agresyvaus pobūdžio ir tikrai smurtauja prieš vaikus. Papasakojo viską, kas jai yra žinoma (t. 1, b. l. 156-159).

18. 2023 m. rugsėjo 13 d. papildomai apklausta J. P. parodė, kad jai kaip liudytojos teisės ir pareigos yra išaiškintos. Sutinka duoti parodymus apie savo sugyventinį A. F.. Į jai užduotus klausimus gali paaiškinti, kad praeitą vasarą, t. y. 2022 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, po pietų, tikslaus laiko neprisimena, jai su vaikais ir sugyventiniu A. F. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji priestato kambaryje buvo atsigulusi į lovą maitinti savo dukrytę K. F.. Tuo metu A.F. ir D.F. sėdėjo J. P. iš kairės ant kėdučių ir žiūrėjo televizorių, o A.F. miegojo toje pačioje lovoje jai iš dešinės. D.F. rankose turėjo kamuoliuką. A.F. zyzė, kad D.F. duotų jam kamuoliuką. Jie nepasidalino kamuoliuku. J. P. ir A.F. buvo vaikams išsakę pastabas, kad jie būtų tyliau, kad apsiramintų. Vaikams nenusiraminus, A.F. neapsikentė ir pašokęs iš lovos D.F. apibarė. Neprisimena, kokiais žodžiais jį apibarė. Po ko D.F. atsitraukė į kitą, šalia esantį kambarį. Tada A.F. apsisuko ir A.F., kuris stovėjo nugara atsirėmęs į lauko duris, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į saulės rezginį. Smūgis buvo stiprus. A.F. net keletą minučių negalėjo normaliai kvėpuoti. Jam buvo išgąstis. Prisimena A.F. didžiules akis, jis buvo panikoje, pasimetęs. Ji bandė A.F. nuraminti, sakė jam, kad jis tolygiai įkvėptų, kad bandytų ramiai kvėpuoti. Neprisimena, ar A.F. verkė, bet jis buvo labai išsigandęs. Tada ji pradėjo šaukti ant A.F., sakė jam, kad jų vaikas negali kvėpuoti ir jis pabėgo, tiesiog išvažiavo iš namų. Dėl minėto įvykio ji greitosios medicininės pagalbos ir policijos nekvietė, kadangi bijojo vaikų teisių tarnybos specialistų. Po minėto įvykio A.F. saulės rezginio srityje mėlynių nepastebėjo (t. 1, b. l. 161-162).

19. 2023 m. rugsėjo 13 d. apklausta liudytoja Evelina Stankevičienė parodė, kad ji dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje, ji yra vyriausioji specialistė. Gali paaiškinti, kad J. P. ir A. F. yra sugyventiniai. Jie augina tris vaikus: D. F., gim. (duomenys neskelbtini), A. F., gim. (duomenys neskelbtini), K. F., gim. (duomenys neskelbtini). Minėta šeima Vaiko teisių apsaugos tarnybai yra žinoma nuo 2021 m. birželio 2 d., tačiau vaiko teisių pažeidimai nustatyti nebuvo. Nuo 2022 m. birželio 6 d. šeimai yra taikoma atvejo vadyba. Atvejo vadybos pagalbos plane šeima vykdo pagalbos numatytas priemones: lanko psichologą, tėvui buvo skirta lankyti priklausomybės ligų specialisto konsultacijas dėl galimo narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo, lankyti socialinių įgūdžių programą, kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, tėvui domėtis vaikų ugdymu. Vaikų motina yra baigusi pozityvios tėvystės mokymus, lankosi pas psichologą. Taip pat ir vaikams buvo numatyta lankytis pas psichologą, tai užtikrino vaikų motina. Šioje šeimoje nuolat vyksta konfliktai, nesusikalbėjimai. Vaikų tėvas su savo sugyventine ir vaikais kartu negyvena. Jis atvyksta tik savaitgaliais arba kelioms valandoms darbo dienomis, vieną ar du kartus per savaitę. Sugyventiniai nuolat tarpusavyje konfliktuoja, į konfliktus įtraukdami ir vaikus. Šiuo metu šeimos situacija yra pagerėjusi dėl vaikų auklėjimo ir tėvų tarpusavio santykių. 2022 m. liepos 5 d. iš Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytojos vaikų ir paauglių psichiatrės L. V.-M. buvo gautas pranešimas apie tai, kad A. F. konsultacijos metu išsakė patiriantis fizinį smurtą iš savo tėvo A. F. bei tai patvirtino vaiko motina J. P.. 2022 m. liepos 8 d. 11:00 val. Vaiko teisių apsaugos skyriuje, A. Vivulskio g. 16, Vilniuje, buvo išklausytas A. F.. A.F. jai pasakojo, kad su mama sutaria gerai, nors ji dažnai šaukia, bet jo nemuša. Su tėčiu A. F. nesutaria ir jo bijo. Kai tėčio namuose nėra, jam yra geriau. A.F. pasakojo, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) prieš du metus tėvas jį smaugė atrėmęs į lovą, nes jo neklausė ir neskaitė knygos. Taip pat A.F. jai sakė, kad jo tėvas taip pat buvo jam spyręs į koją, su ranka trenkęs per galvą. A.F. nesakė, nedetalizavo, kada būtent tai įvyko bei kokioms aplinkybėms esant tai įvyko. Taip pat minėjo, kad tėvas dažnai būna piktas ir jam grasina. Kokiais žodžiais grasina, A.F. nedetalizavo. Berniukas sakė, kad tėvas kartu negyvena, atvažiuoja vieną ar du kartus per savaitę. Šio pokalbio metu A.F. Evelinai Stankevičienei sakė, kad nei brolio, nei sesės, tėvas neskriaudžia ir nemuša. Po pokalbio su A.F., tą pačią dieną Vaiko teisių apsaugos skyriuje, A. Vivulskio g. 16, Vilniuje, buvo bendrauta su vaiko motina J. P., kuri nurodė, kad jai nuvedus sūnų A.F. į polikliniką konsultacijai pas psichologą, jis pasisakė psichologei, kad tėvas prieš jį naudoja fizinį smurtą. J. P. sakė, kad A. F. prieš kelis mėnesius smurtavo prieš A.F. trenkdamas ranka per pakaušį. Kadangi sūnus neklauso, tėvas bandė atkreipti jo dėmesį. J.P. sakė, kad tai įvyko jų namuose anksčiau minėtu adresu. Vaiko motina situacijos nedetalizavo, todėl negali pasakyti, kokioms aplinkybėms esant tai įvyko. Moteris sakė, kad pati vaikų atžvilgiu nesmurtavo. Pokalbio metu, vaikų motina išsakė, kad sunkiai valdo savo emocijas, dažnai šaukia, verkia bei sutinka kreiptis į specialistus. Ta pačią dieną taip pat buvo bendrauta su vaikų tėvu A. F.. Pokalbio metu A. F. pasakė, kad jo sūnus A.F. yra sunkaus būdo, kad jis niekada nereaguoja į jam skirtas pastabas, neklauso. Anot vaikų tėvo, jis kažkada galimai buvo sudavęs A.F., tačiau aplinkybių nebeprisimena. Pasak A. F., tai buvo vaiko sudrausminimas, tačiau ne smurtas. Pokalbio metu A. F. neigė smurtaujantis prieš sūnų A.F.. Vaikų tėvas įvardino, kad vaikų motina negeba tinkamai auklėti vaiką, nes ji nuolat ant jo šaukia, todėl vaikas neklauso. D. F. apie smurtą iš tėvo pusės nepasisakė. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje daugiau pranešimų apie smurtą minėtoje šeimoje gauta nebuvo. Daugiau neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 171-172).

20. 2023 rugsėjo 15 d. apklausta liudytoja L. Č. parodė, kad ji dirba VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre, yra gydytoja-vaikų, paauglių psichiatrė. Iš jai pateiktų A. F., gim. (duomenys neskelbtini), medicininių dokumentų, gali paaiškinti, kad 2022 m. liepos 4 d. pas ją į konsultaciją atvyko 9 metų A. F., lydimas savo motinos J. P., brolio ir sesės. Mama kreipėsi konsultacijos dėl A.F. elgesio problemų, o būtent dėl neklausymo. Konsultacijos metu vaiko motina išsakė, o vėliau pats A.F. patvirtino, kad jo tėvas muša jį kiekvieną dieną, kai atvažiuoja ir, kad tėvas yra jį smaugęs. Paklausus, kaip mama į tai reaguoja, A.F. atsakė, kad mama fizinių bausmių netaiko. Daugiau vaikas nieko nekonkretizavo apie patiriamą fizinį smurtą. Šios konsultacijos metu vaiko motina išsakė, kad „tėvas atvažiuoja, duoda per pakaušį ir išvažiuoja“. Po to dar buvo konsultacija 2022 m. rugpjūčio 26 d. Šios konsultacijos metu A.F. išsakė, kad jo tėvas taiko fizines bausmes, jei berniukas nepaiso sutarimų ir nepareina į namus laiku. Be to, pasakė, kad tėvas rėkia, kelia balsą. Gali pasakyti, kad A. F. konsultacijų metu buvo emociškai labilus, baimingas, konsultacijos metu nepalaikė akių kontakto, stebėtos prieštaraujančio elgesio tendencijos. Konsultacijos metu vaikas daužė knygele savo mamai per galvą. Gavus informaciją apie tai, kad A. F. atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, apie tai buvo pranešta policijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Daugiau neturi ką pasakyti (t. 1, b. l. 74-175).

21. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-138/2023 nurodyta, kad: 1) A. F., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau dėl savo būsenos (baimės, padidinto nerimo ir įtampos) bei jam daromo poveikio (galimai mamos) negalėjo duoti parodymų apie visas jam žinomas bylai reikšmingas aplinkybes; 2) A. F. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių jis negalėtų suprasti įvykių, iš asmeninės patirties, aplinkybių ir duoti apie tai parodymus; 3) A. F. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti; 4) šiuo metu A. F. konstatuojami (duomenys neskelbtini). Šis sutrikimas yra kilęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu dėl byloje tiriamos nusikalstamos veikos ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo metu A. F. nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje (t. 2, b. l. 33-39).

22. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-139/2023 nurodyta, kad: 1) D. F., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus; 2) D. F. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių jis negalėtų suprasti įvykių iš asmeninės patirties aplinkybių ir duoti apie tai parodymus; 3) D. F. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti; 4) šiuo metu duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį D. F. parodymams negauta. Jei toks poveikis buvo daromas, tai esminės įtakos jo duodamų parodymų turiniui būtų neturėjęs; 5) šiuo metu D. F. psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl byloje tiriamos nusikalstamos veikos, nekonstatuojamas. Šiuo metu D. F. nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje (t. 2, b. l. 73-77).

23. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

24. Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Šios nusikaltimo sudėties apsaugos objektas ? vaikas ir šeima; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-157-495/2021). Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Įrodinėjant šioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį ir pan. Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017). Kartu pažymėtina ir tai, kad tėvai neabejotinai turi teisę ir pareigą ne tik ugdyti ir auklėti savo vaikus, bet ir, skatindami jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, t. y. tam tikrais atvejais imtis aktyvių veiksmų, koreguodami vaiko elgesį, tačiau bet kuriuo atveju tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių. Sprendžiant, ar tėvų taikytos priemonės yra leistinos, ar užtraukia jų teisinę atsakomybę, atsižvelgiama į vaiko elgesio specifiką ir į jo koregavimo būtinumą, vaiko amžių, lytį, brandą, fizinę bei psichinę būklę, jautrumą, charakterį, specialius poreikius, pasirinktą auklėjimo priemonių proporcingumą ir pan. Visgi tiek nacionaliniai, tiek ir tarptautiniai teisės aktai draudžia tėvams naudoti auklėjimo metodus, kuriais yra padaroma žala vaikų fizinei ir (ar) psichikos sveikatai (pvz., fizines bausmes, įvairius žeminančius tikrų ar įsivaizduojamų vaiko pareigų vykdymo ir gerovės užtikrinimo būdus ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016, Nr. 2K-149-1073/2021). Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tėvų taikomos poveikio vaikui priemonės, viena vertus, negali būti pateisinamos tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, kita vertus, peržengia nusikalstamai veikai konstatuoti būtiną pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-149-1073/2021).

25. Vaiko teisės, jų apsaugos ir gynimo garantijos, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – VTAPĮ). Šio įstatymo nuostatos pagrįstos Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Vaiko teisių deklaracija (VTAPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto, be kita ko, turi užtikrinti tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką (VTAPĮ 20 straipsnio 1 dalis). Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas, taip pat nepriežiūra (VTAPĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi fizinis vaikų baudimas, žeminimas ir nepriežiūra Lietuvoje yra uždrausti ir užtraukia teisinę atsakomybę (baudžiamąją, administracinę, civilinę) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-788/2017, 2K-7-196-303/2022).

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 1 dalį vaikams iki pilnametystės ar emancipacijos galioja tėvų valdžia. Tėvų valdžia – tai visuma teisių ir pareigų, kurias įtvirtina teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (38 straipsnio 6 dalis). Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį taip pat sudaro jų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus, jie yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai, taip pat kiti įstatymai (pavyzdžiui, VTAPĮ, Švietimo įstatymas ir kt.).

27. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte, patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai: iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, ekspertų ir specialistų išvados, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys.

27.1. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. F. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, iš esmės pakartodamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu A. F. parodė, kad savo kaltę dėl tuo metu jam inkriminuojamų 3 (trijų) nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, prieš A. F. ir 1 (vienos) nusikalstamos veikos prieš D. F. pripažįsta iš dalies: A. F. smaugimo fakto nepripažino, tik nurodė, kad dešine ranka nustūmė A.F. nuo D.F. ant lovos (nes jie tuo metu ant jos buvo) ir dešine ranka prispaudė A.F. ties jo krūtine. Taip prispaudęs laikė apie 2-3 sekundes, kol D.F. išlindo nuo A.F.. Kadangi buvo afekto būsenoje, todėl spaudimą vertina vidutinio stiprumo, tačiau jeigu toks spaudimas būtų naudojamas prieš suaugusį asmenį, tai mano, kad vertintų mažu stiprumu. Kai prispaudė A.F., jis nešaukė, labiau atrodė išsigandęs, tačiau tik įėjus J.P. (jo mamai), A.F. pradėjo verkti ir šaukti, nurodė, kad jį tėvas smaugė, tačiau jis (A. F.) iš karto J.P. pasakė, kad A.F. meluoja ir nebuvo taip, smaugimo veiksmą neigia (nors A. F. ekspertėms nurodė, kad tuo metu juto mirties baimę); pripažino, kad A. F. spyrė į užpakalį jį gaudydamas, tačiau teigė, kad nuo jo smūgio vaikas nenugriuvo, todėl mano, kad smūgis nebuvo stiprus, vertina jį tarp vidutinio stiprumo ir lengvo; neatsiminė, kad būtų du kartus spyręs A. F. virtuvėje; neprisimena, kad būtų spardęs vaiką namų virtuvėje, taip pat neprisimena, kad būtų sudavęs A.F. į saulės rezginį, tačiau negalvoja, kad jo vaikas šiuos faktus išsigalvoja; nors įvykių neprisimena, mano, kad taip atsitikti galėjo, jam būnant afekto būsenoje; pripažino, kad pliaukštelėjo D. F. į pakaušį, tačiau mano, kad šis pliaukštelėjimas buvo nestiprus, jį sudavė paimtas emocijų; pripažino, kad vadino vaikus „medinrankiais“, pasiūlydavo vaikams pastovėti kampuose. Įteikus A. F. pranešimą apie įtarimą pagal BK 163 straipsnį, pripažino, kad statė vaikus į kampus, bet, pasak jo, D.F. ir A.F. patys eidavo į kampą stovėti, tai buvo jų auklėjimo priemonė; dėl sudavimo A. F. į saulės rezginį nurodė, kad to niekada nebuvo; nesutinka su tuo, kad jis mušdavo D. F. rankomis ir diržu per sėdmenis; vaikų negniuždė, tik siekė, kad jie užaugtų geri ir tvarkingi žmonės; nesutinka, kad A. F. padarė nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą; nurodė, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

27.2. A. F. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad tėtis jį smaugė, nes trukdė tėčiui miegoti, vadino medinrankiu, spyrė į užpakalį du kartus namuose, prie šaldytuvo, yra gynęs ir mušamą mamą, nurodė, kad tėtis verčia jį skaityti. Išreiškė norą, kad tėtis gyventų atskirai. D. F. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tėtis visada juos muša, kai atvažiuoja, smaugė brolį vieną kartą, yra jam trenkęs į pilvą kumščiu (kaltinime nurodyta aplinkybė dėl sudavimo A. F. į saulės rezginį). Taip pat nurodė, kad tėtis statė juos į kampus iki išnaktų, jį kartais mušė, vieną kartą davė į pakaušį, patvirtino, jog tėtis yra spyręs A.F. į užpakalį lauke, sakė negražius žodžius jiems girdint.

27.3. Teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusiųjų mama J. P. dėl A. F. smaugimo epizodo nurodė, kad nebuvo tokių aplinkybių, dėl kurių reikėtų ginti D. F., vaikai tiesiog sutrukdė tėvui miegoti, pačio veiksmo nematė, tačiau viską girdėjo. Atsisukusi pamatė, kad A.F. yra pasilenkęs prie sūnaus A.F., o šis tuo metu gulėjo ant lovos, kojas prisitraukęs prie savęs ir rėkė bei verkė. Taip pat išgirdo iš A.F. žodžius, tiksliai kaip jie skambėjo neprisimena, tačiau buvo kažkas apie smaugimą bei „vos manęs nepasmaugei“. Ji tai išgirdusi pradėjo šaukti ant A.F., o šis apsirengė ir išėjo iš namų. Po to A.F. verkė, o D.F. buvo išsigandęs. Be to, J. P. patvirtino, kad A. F. sudavė A.F. į saulės rezginį, pati asmeniškai šį veiksmą matė, taip pat matė, jog tėvas sudavė D.F. į galvą dėl skaitymo ir patvirtino faktą apie spyrį A.F. į užpakalį lauke. J. P. parodė, kad A. F. dažnai būna neblaivus, anksčiau turėjo bėdų dėl narkotinių-psichotropinių medžiagų vartojimo. Vaikai buvo vadinami medinrankiais, bukais, invalidais.

27.4. 2022 m. liepos 12 d. apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad pokalbio metu J. P. pasakojo, kad sugyventinis nuolatos su jais negyvena. Nurodė, kad su sugyventiniu turi tris bendrus vaikus. Teigė, kad sugyventinio apsilankymų metu dažniausiai šeimoje kyla konfliktai. Sugyventinis liepia vaikams skaityti knygas, jiems demonstratyviai atsisakius tai daryti, sugyventinis pradeda smurtauti prieš berniukus, t. y. ranka suduoda per galvą. Vaikai išsigąsta ir pabėga. J.P. nurodė, kad nuo to ji labai kenčia, nes dažniausiai stoja ginti vaikų ir tada kliūva jai, tačiau, kaip kliūva ji neįvardijo. Po psichiatrės konsultacijos, vėliau į J. Š. kabinetą užėjo A. F. (vaikas), būnant jam ir mamai J. P., A.F. pasakė, kad tėvas A. F. smurtauja prieš jį. Pasakė, kad tėvas mušasi. Vaiko nepavyko išsiteirauti, kokiu būdu tėvas smurtauja prieš jį. Mano, kad smurtas prieš berniukus gali būti realus, kadangi kalbėjo įtikinamai ir mama neišskyrė vieno sūnaus. Pokalbio metu nurodė, kad kliūva abiem sūnums. Daugiau išsamesnės informacijos konsultacijos metu sužinoti nepavyko, kadangi J. P. buvo atvykusi su visais vaikais, bendravo labai emocionaliai, verkė, šaukė, kilo chaosas. Nurodė viską, ką žinojo (t. 1, b. l. 167-169). Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Evelina Stankevičienė patvirtino, kad laikosi parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.

27.5. 2023 m. rugsėjo 13 d. apklausta liudytoja Evelina Stankevičienė parodė, kad ji dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje, ji yra vyriausioji specialistė. Gali paaiškinti, kad J. P. ir A. F. yra sugyventiniai. Jie augina tris vaikus: D. F., gim. (duomenys neskelbtini)., A. F., gim. (duomenys neskelbtini)., K. F., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. birželio 6 d. šeimai yra taikoma atvejo vadyba. Atvejo vadybos pagalbos plane šeima vykdo pagalbos numatytas priemones: lanko psichologą, tėvui buvo skirta lankyti priklausomybės ligų specialisto konsultacijas dėl galimo narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo, lankyti socialinių įgūdžių programą, kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, tėvui domėtis vaikų ugdymu. Šioje šeimoje nuolat vyksta konfliktai, nesusikalbėjimai. Vaikų tėvas su savo sugyventine ir vaikais kartu negyvena. Jis atvyksta tik savaitgaliais arba kelioms valandoms darbo dienomis, vieną ar du kartus per savaitę. Sugyventiniai nuolat tarpusavyje konfliktuoja, į konfliktus įtraukdami ir vaikus. Šiuo metu šeimos situacija yra pagerėjusi dėl vaikų auklėjimo ir tėvų tarpusavio santykių. 2022 m. liepos 5 d. iš Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytojos vaikų ir paauglių psichiatrės L. V.-M. buvo gautas pranešimas apie tai, kad A. F. konsultacijos metu išsakė patiriantis fizinį smurtą iš savo tėvo A. F. bei tai patvirtino vaiko motina J. P.. 2022 m. liepos 8 d. 11:00 val. Vaiko teisių apsaugos skyriuje, A. Vivulskio g. 16, Vilniuje, buvo išklausytas A. F.. A.F. jai pasakojo, kad su mama sutaria gerai, nors ji dažnai šaukia, bet jo nemuša. Su tėčiu A. F. nesutaria ir jo bijo. Kai tėčio namuose nėra, jam yra geriau. A.F. pasakojo, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš du metus tėvas jį smaugė atrėmęs į lovą, nes jo neklausė ir neskaitė knygos. Taip pat A.F. jai sakė, kad jo tėvas taip pat buvo jam spyręs į koją, su ranka trenkęs per galvą. A.F. nesakė, nedetalizavo, kada būtent tai įvyko bei kokioms aplinkybėms esant tai įvyko. Taip pat minėjo, kad tėvas dažnai būna piktas ir jam grasina. Kokiais žodžiais grasina, A.F. nedetalizavo. Vaiko motina J. P. nurodė, kad jai nuvedus sūnų A.F. į polikliniką konsultacijai pas psichologą, jis pasisakė psichologei, jog tėvas prieš jį naudoja fizinį smurtą. J. P. sakė, kad A. F. prieš kelis mėnesius smurtavo prieš A.F. trenkdamas ranka per pakaušį. Kadangi sūnus neklauso, tėvas bandė atkreipti jo dėmesį. J.P. sakė, kad tai įvyko jų namuose anksčiau minėtu adresu. Vaiko motina situacijos nedetalizavo, todėl negali pasakyti, kokioms aplinkybėms esant tai įvyko. Moteris sakė, kad pati vaikų atžvilgiu nesmurtavo. Ta pačią dieną taip pat buvo bendrauta su vaikų tėvu A. F.. Pokalbio metu A. F. pasakė, kad jo sūnus A.F. yra sunkaus būdo, kad jis niekada nereaguoja į jam skirtas pastabas, neklauso. Anot vaikų tėvo, jis kažkada galimai buvo sudavęs A.F., tačiau aplinkybių nebeprisimena. Pasak A. F., tai buvo vaiko sudrausminimas, tačiau ne smurtas. Pokalbio metu A. F. neigė smurtaujantis prieš sūnų A.F.. Vaikų tėvas įvardino, kad vaikų motina negeba tinkamai auklėti vaiką, nes ji nuolat ant jo šaukia, todėl vaikas neklauso (t. 1, b. l. 171-172). Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Evelina Stankevičienė patvirtino, kad laikosi parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.

27.6. 2023 m. rugsėjo 15 d. apklausta liudytoja L. Č. parodė, kad ji dirba VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre, yra gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė. Iš jai pateiktų A. F., (duomenys neskelbtini)., medicininių dokumentų, gali paaiškinti, kad 2022 m. liepos 4 d. pas ją į konsultaciją atvyko 9 metų A. F., lydimas savo motinos J. P., brolio ir sesės. Mama kreipėsi konsultacijos dėl A.F. elgesio problemų, o būtent dėl neklausymo. Konsultacijos metu vaiko motina išsakė, o vėliau pats A.F. patvirtino, kad jo tėvas muša jį kiekvieną dieną, kai atvažiuoja ir, kad tėvas yra jį smaugęs. Paklausus, kaip mama į tai reaguoja, A.F. atsakė, kad mama fizinių bausmių netaiko. Daugiau vaikas nieko nekonkretizavo apie patiriamą fizinį smurtą. Šios konsultacijos metu vaiko motina išsakė, kad „tėvas atvažiuoja, duoda per pakaušį ir išvažiuoja“. Po to dar buvo konsultacija 2022 m. rugpjūčio 26 d. Šios konsultacijos metu A.F. išsakė, kad jo tėvas taiko fizines bausmes, jei berniukas nepaiso sutarimų ir nepareina į namus laiku. Be to, pasakė, kad tėvas rėkia, kelia balsą. Gali pasakyti, kad A. F. konsultacijų metu buvo emociškai labilus, baimingas, konsultacijos metu nepalaikė akių kontakto, stebėtos prieštaraujančio elgesio tendencijos. Konsultacijos metu vaikas daužė knygele savo mamai per galvą. Gavus informaciją apie tai, kad A. F. atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, apie tai buvo pranešta policijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Daugiau neturi ką pasakyti (t. 1, b. l. 74-175). Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. Č. patvirtino, kad laikosi parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.