Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fulger“ atstovei advokatei Kristinai Grigaliūnienei ir atsakovo A. N. atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fulger“ ieškinį atsakovui A. N. dėl darbo ginčų komisijos dalies sprendimo panaikinimo ir darbo ginčo išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareikštu ieškiniu prašė panaikinti Šiaulių darbo ginčų komisijos 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje (duomenys neskelbtini) dalyse, kuriose nuspręsta iš ieškovės UAB “Fulger“ išieškoti atsakovo A. N. naudai 3 839,76 Eur netesybų, o taip pat nuspręsta įsiteisėjus sprendimui, išieškoti 4 891,42 Eur išeitinę išmoką ir išspręsti darbo ginčą dėl teisės - atmesti A. N. reikalavimą dėl netesybų priteisimo iš UAB „Fulger“, taip pat ieškovė prašė išdėstyti ieškovės UAB „Fulger“ atsakovui priteistos 4 891,42 Eur dydžio išeitinės išmokos mokėjimą dalimis, ją sumokant per 6 mėnesius kas mėnesį mokant vienodo dydžio išmokos dalis.

Ieškovė ieškinyje nurodė, taip pat jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad darbo ginčų komisija 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu atsakovo prašymą tenkino - pripažino atsakovo atleidimą iš darbo pagal LR DK 55 str. 1 dalį neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovės nutraukta 2025 m. kovo 7 d. pagal LR DK 56 str. 1 d. 2 p.; nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 4 891,42 Eur išeitinę išmoką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 3 839,76 Eur netesybas (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); nusprendė išieškoti iš ieškovės Atsakovo naudai 44,57 Eur delspinigius.

Ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu dalyje, kurioje nuspręsta atsakovui iš ieškovės išieškoti 3 839,76 Eur netesybų, taip pat ieškovė laiko, kad atsakovas sukūrė tokias sąlygas, jog bendrovė negalėjo su juo atsiskaityti pasibaigus darbo santykiams, todėl ieškovė prašo išdėstyti 4 891,42 Eur išeitinės išmokos išmokėjimą per šešių mėnesių terminą.

Ieškovė akcentavo, kad, jos vertinimu, egzistuoja abi sąlygos – tiek darbuotojo kaltė, tiek ir proporcingumo principas – eliminuojančios ieškovės pareigą mokėti atsakovui netesybas. Ieškovės vykdoma veikla – mikroautobusų įrengimas, kėbulų ir autokemperių gamyba ir remontas. Ieškovė nuo 2022-ųjų metų pabaigos įrenginėjo autokemperius į Lenkijos įmonės ADVENTURE VAN CAMPERS SP. Z.O.O pristatytus mikroautobusus. Už mikroautobusų įrengimą buvo atsakingas atsakovas, jam buvo priskirti dar keturi ieškovės darbuotojai. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2025 m. pradžios jautėsi atsakovo darbo pasyvumas, dažnai be pateisinamos priežasties jis vėluodavo į darbą, be pateisinamos priežasties neatvykdavo į darbą visą darbo dieną. Ieškovė nesiėmė jokių drastiškų priemonių atsakovo atžvilgiu, manė, kad tai galimai susiję su kokiomis nors asmeninėmis darbuotojo problemomis. Atsakovas neatvyko į darbą nuo 2025 vasario 24 d. iki 2025 kovo 7 d. imtinai, nors darbdaviui buvo pažadėjęs pateikti prašymą iki 2025 vasario mėn. vidurio dėl neatvykimo į darbą minėtu laikotarpiu. 2025 m. vasario 21 d. atsakovas atsiuntė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo el. paštu. 2025 vasario 28 d. atsakovas darbdaviui el. paštu atsiuntė raštą dėl darbo sutarties nutraukimo reikalaudamas suteikti mokamas mokymosi atostogas, ko pagal įstatymą darbdavys neprivalo daryti. Iki darbo sutarties nutraukimo datos atsakovas taip ir nepateikė prašymo dėl jo neatvykimo į darbą nuo 2025 vasario 24 d. iki kovo 7 d. imtinai.

Ieškovė vertino, kad atsakovas dar dirbdamas pas ieškovę, jau tarėsi su Lenkijos įmonės ADVENTURE VAN CAMPERS SP. Z.O.O atstovais dėl perėjimo dirbti į Lenkijos įmonę jų išnuomotose patalpose Š. raj. Su įmonės ADVENTURE VAN CAMPERS atstovais atsakovas darbo pas ieškovę metu dažnai bendravo ir susitikdamas su jos atstovais, atvykusiais į Š. ne ieškovės naudai ir interesais.

Ieškovė atkreipė teismo dėmesį, kad 2025 m. balandžio 2 d. ieškovė gavo reikalavimą perduoti automobilius ir pateiktas medžiagas Lenkijos įmonei ADVENTURE VAN CAMPERS. Ieškovės įrenginėjami automobiliai ir medžiagos buvo perduoti Lenkijos įmonei. Už atliktus darbus Lenkijos įmonė pilnai neatsiskaitė. Perdavus automobilius atsakovas pradėjo tokį patį darbą dirbti Lenkijos įmonės filiale Š. rajone, t.y. tęsti darbus įrengiant perduotus automobilius.

Ieškovė vertina, kad būtent dėl to ji patyrė reikšmingus nuostolius, dėl kurių buvo sutrikdyta ieškovės veikla ir kilo laikini finansiniai sunkumai atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su pačiu atsakovu. Nes dėl atsakovo veiksmų nutrūko ilgalaikiai sutartiniai santykiai su Lenkijos įmone ADVENTURE VAN CAMPER, o pati Lenkijos įmonė neapmokėjo sąskaitos už mikroautobuso MB Sprinter įrengimą – 18900 Eur; patirtos išlaidos detalių ruošiniams, specialios formos detalių gamybai, kurias pasiėmė Lenkijos įmonė kartu su automobiliais ir medžiagomis; dviejų naujų MB Sprinter sandėliavimas 6 mėn.; pristatytų medžiagų sandėliavimas ir kt. - apie 10000 Eur. Ieškovė skaičiavo, kad neteko apie 28900 Eur gautinų pajamų.

Ieškovė pažymėjo teismui, kad atsakovo elgesys lėmė ieškovės ir Lenkijos įmonės verslo santykių pabaigą, ieškovės nuostolių patyrimą, o atsakovas nutraukė darbo teisinius santykius su ieškove žinodamas, kad ji negalės su juo atsiskaityti jo atleidimo iš darbo dieną. Ieškovė darė išvadą, kad ieškovas sąmoningai prisiėmė su netinkamu atsiskaitymu su darbuotoju susijusias pasekmes. Ieškovei atleidus iš darbo atsakovą tuo metu, kai pati ieškovė neturėjo finansinių galimybių su juo atsiskaityti dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių, yra pagrindas nepriteisti atsakovui iš ieškovės netesybas už vėluojamą atsiskaityti su atsakovu laiką.

Taip pat ieškovė akcentavo ir tai, kad dėl sunkios finansinės būklės ieškovė neginčydama paties reikalavimo pašo išdėstyti jos atsakovui mokėtiną 4 891,42 Eur išmoką, lygiomis dalimis per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo šioje byloje.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neteisėtą. Atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis kategoriškai nesutinkantis su pozicija, kad bendrovės finansinė padėtis būtų pablogėjusi dėl jo kaip darbuotojo veiksmų.

Atsakovas akcentavo, kad ieškovas neginčija komisijos sprendimo dalyje dėl darbo teisinių santykių pabaigos DK 56 str. 1 d. 2 p. nustatytu teisiniu pagrindu. Taigi, atsakovas turi teisę gauti netesybų formos piniginę kompensaciją. Atsakovas vertino, kad pati ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti savo pinigines prievoles. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog jis nei prisidėjo prie ieškovės sunkios finansinės būklės atsiradimo, nei apie ją žinojo. Kita vertus, net jeigu atsakovas ir būtų įtakojęs ieškovės gaunamų pajamų dydį netinkamai atlikdamas savo darbines pareigas, tai neturi jokios įtakos ieškovo pareigai laiku mokėti darbo užmokestį darbuotojui. Tokiu atveju ieškovas turėjo teisę nutraukti darbinius santykius su atsakove kitu teisiniu pagrindu nei nustatyta sprendimu.

Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad nors ieškovė neginčija savo pareigos išmokėti sprendimu jau priteistą išeitinę išmoką, neginčija jos dydžio, tačiau nei dalies šios išmokos nėra išmokėjusi.

Ieškovės ieškinys atmestinas.

Teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė tokias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: šalių darbo teisiniai santykiai prasidėjo atsakovui su ieškove sudarius darbo sutartį 2022 m. rugpjūčio 12 d. (93, 94, 95 b.l., tomas 1). Darbo teisinių santykių pabaiga – darbo sutartis nutraukta Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo 2025 m. kovo 7 d. darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.

Darbo teisiniai santykiai pasibaigė dėl darbuotojui svarbių priežasčių - darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau neišmokant viso jam priklausančio darbo užmokesčio. Šis darbo santykių pabaigos pagrindas yra įvertintas Šiaulių darbo ginčų komisijos 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu darbo byloje (duomenys neskelbtini). Dėl darbo teisinių santykių pabaigos ieškinys nėra reiškiamas, visgi teismas pažymi, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė jokių aplinkybių, kad pagal šios bylos pobūdį teismas turėtų kvestionuoti darbo ginčų komisijos teisinį vertinimą ir priimtą sprendimą. Teismas vertina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas neapskųstoje dalyje yra įsiteisėjęs ir šalims sukuria teisines pasekmes.

Nekonkuravimo susitarimas tarp šalių sudarytas nebuvo.

Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės vykdoma veikla – mikroautobusų įrengimas, kėbulų ir autokemperių gamyba bei remontas. Ieškovė nuo 2022-ųjų metų pabaigos įrenginėjo autokemperius į Lenkijos įmonės ADVENTURE VAN CAMPERS SP. Z.O.O pristatytus mikroautobusus. Dirbdamas pagal darbo sutartį už mikroautobusų įrengimą buvo atsakingas ir atsakovas, jam buvo priskirti dar keturi ieškovės darbuotojai. Atlikdamas šias pareigas atsakovas kontaktuodavo su užsakovo Lenkijos įmonės atstovais.

2025 m. balandžio 2 d. ieškovė gavo reikalavimą perduoti automobilius ir pateiktas medžiagas Lenkijos įmonei ADVENTURE VAN CAMPERS. Šis reikalavimas buvo įvykdytas antstolei konstatavus faktines aplinkybes pateiktos transporto priemonės, kurios nebuvo baigtos įrengti bei pateiktos medžiagos buvo grąžintos Lenkijos įmonei.

Teismas iš atsakovo pripažintų aplinkybių nustatė, kad po darbo teisnių santykių pabaigos tarp ieškovės ir atsakovo, atsakovas pradėjo dirbti Lenkijos įmonės ADVENTURE VAN CAMPERS filiale Š. rajone iš esmės tęsdamas darbus iš ieškovės paimtuose mikroautobusuose, naudodamas iš ieškovės paimtas darbo medžiagas.

Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės, kurias teismas laiko nustatytomis, liudija atsakovo nelojalumą įmonei, veikimą savo, o ne įmonės interesais. Ieškovė vertina, kad dar dirbdamas ieškovės įmonėje, atsakovas sutarė su Lenkijos įmonės atstovais, kad ieškovei pateiktus užsakymus galintis vykdyti pats atsakovas. Ieškovė vertino, kad jos finansinė padėtis pablogėjo dėl atsakovo veiksmų, todėl ieškovė atsakovui pasibaigus darbo teisiniams santykiams neturinti mokėti netesybų.

Teismas su tokiais ieškovės samprotavimais ir pozicija nesutinka.

DK 147 straipsnio, reglamentuojančio pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą, 2 dalis nurodo, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Teismas nenustatė, kad darbo ginčų komisijos apskaičiuotas netesybų dydis būtų neteisingas, be to, ieškovė neginčija netesybų dydžio, o ginčija tik pareigą tokias netesybas sumokėti. Teismas sutinka, kad pagal minėtos normos formuluotės sąlygą, netesybos nemokėtinos, kai yra darbuotojo kaltė, dėl kurios darbdavys negalėjo su atleidžiamu darbuotoju atsiskaityti laiku. Šiuo atveju toji sąlyga yra Lenkijos įmonės nutrauktas bendradarbiavimas ir atsiimti vykdyti užsakymai. Teismas sutiktų, kad darbuotojo kaltė galėtų būti netinkami vadybiniai sprendimai, nepaskaičiuotos verslo rizikos sprendimai, nelogiškos investicijos ir pan. Visgi šiuo atveju darbuotojas buvo iš esmės paprastas darbininkas, kurio darbo funkcija yra fizinis darbas įrengiant kemperius. Darbuotojas jokių verslo sprendimų nepriiminėjo ar finansinių srautų nevaldė. Be to, teismas vertina, kad jei įmonės administracija tinkamai būtų vykdžiusi įmonės valdymo veiklą, tai galimą santykių pabaigimą su užsakovu būtų identifikavusi anksčiau ir tam išvengti ėmusi priemonių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė Lenkijos įmonei buvo atlikusi užsakymų, už kuriuos Lenkijos įmonė nėra atsiskaičiusi. Tai, kad ieškovė nesiima jokių veiksmų gautinas pajamas realiai gauti, negali būti vertinama kaip kalti atsakovo veiksmai.

Pažymėtina ir tai, kad teisė gina sąžiningus verslo ir komercinius santykius. Teismas pažymi, kad sudarytos sutartys jos šalims turi įstatymo galią. Tai ypač aktualu verslo santykiuose, nes verslo tikrovė iš esmės yra kontraktų ir jų vykdymo tikrovė. Tai, kad Lenkijos įmonė sutarčių eigoje pareikalavo perduoti jiems atgal vykdomus užsakymus savaime nereiškia, kad ieškovė būtinai tokius veiksmus turėjo atlikti. Ieškovė buvo priėmusi užsakymus, juos vykdė tinkamai, todėl verslo santykių pabaiga sąžiningai šaliai negali sukelti neigiamų pasekmių. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas vertina, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų savo verslo interesų gynimui, įskaitant ir gautinų pajamų gavimui, tačiau visa tai nepagrįstai priskiria atsakovo veiksmų pasekmėms. Nesant nekonkuravimo susitarimui ir atsakovui iš ieškovės negaunant priklausančio darbo užmokesčio, atsakovas nebuvo ribojamas keisti darbdavį, kurio veikla yra tokia pati kaip ir ieškovės.

Teismas nenustatė, kad yra pagrindas, numatytas DK 147 straipsnio 2 dalyje, todėl šioje dalyje teismas sprendžia ieškovės ieškinį atmesti.

Antruoju savo ieškinio reikalavimu ieškovė prašo išdėstyti 4 891,42 Eur išeitinės išmokos išmokėjimą per šešių mėnesių terminą. Ieškovė neginčija savo pareigos tokią išmoką mokėti, taip pat neginčija jos apskaičiuoto dydžio. Kaip jau nustatyta, šalių darbo santykiai pasibaigė DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nutraukus darbo sutartį šiuo pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Darbo ginčų komisija skaičiavo, kad kai atsakovo vidutinis valandinis darbo užmokestis yra 14,61 Eur, o vidutinis mėnesio darbo valandų skaičius -167,40 val., tai vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra 2445,71 Eur. Teismas su tokiais skaičiavimais sutinka, be to, kaip minėta, pati išeitinės išmokos suma nėra ginčijama.

Ieškovė 4 891,42 Eur išeitinės išmokos išdėstymą grindžia bendrąja CPK 284 straipsnio nuostata ir šiai pozicijai pagrįsti pateikia duomenis apie įmonės finansinę būklę – balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pažymą apie skolas, debitorių sąrašą (156-163 b.l., tomas 2). Iš šių duomenų matyti, kad ieškovės skaičiavimu vien gautinos sumos iš buvusio verslo partnerio - minėtos Lenkijos įmonės - yra 29382,80 Eur. Kaip nurodė byloje apklaustas liudytojas, įmonė nors ir turinti reikalavimo teisę, iš esmės jokių veiksmų skolai susigrąžinti nesiimanti, nes šiuo metu neturinti finansinių lėšų. Teismo vertinimu, dėl tokios pozicijos ieškovė atsidurianti „užburtame rate“ – įmonė, nors ir turi gautinų lėšų, šių lėšų negali išsiieškoti, nes teisminiams ginčams neturinti lėšų, kita vertus, jeigu įmonė jokių priemonių nesiima lėšoms išsiieškoti, tai tos lėšos įmonės ir negali pasiekti. Kaip ir pirmuoju ieškinio reikalavimo atveju teismas laiko, kad tokia susidariusi situacija ir joje priimami sprendimai yra įmonės valdymo kokybės išraiška.

Nors darbo teisinio santykio dalyvių teisės yra lygios, darbo teisėje paprastai darbuotojas yra laikomas silpnesniąja darbo teisinio santykio šalimi. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė teismui nenurodė ir nepateikė jokių konkrečių duomenų, kaip išmokos išdėstymas sąlygos jos įvykdymą. Kaip minėta, su atsakovu nėra atsiskaityta net iš dalies, jam nėra atliktas joks mokėjimas. Ieškovė nepagrindė ir net nebandė pagrįsti kokie jos planuojami finansiniai srautai patvirtina prievolės įvykdymą per šešis mėnesius. Teismo vertinimu, ieškovė tiesiog prievolės įvykdymą nori perkelti į ateitį iš esmės nepagrindžiant, jog tokiu būdu prievolė tikrai bus įvykdyta. Vertinant prieš tai minėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ir antrasis ieškovės ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, todėl ir šį reikalavimą teismas sprendžia atmesti.

Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Teismas sprendžia nenaikinti priimto darbo ginčų komisijos sprendimo ir šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, įsiteisėja ir ieškiniu apskųstosios darbo ginčų komisijos sprendimo dalys.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fulger“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.