- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-924-440/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01130-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Radviliškio apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. P2-624-632/2014, pagal pareiškėjos A. V. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstolei D. P., uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos šilas“, K. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. V. kreipėsi į antstolę D. P., su skundu, prašydama panaikinti antstolės D. P. 2014-06-19 patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo iš skolininko gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto pagal LR CPK 666 str., 667 str.“ vykdomojoje byloje Nr. 0066/14/00182. Nurodė, kad antstolės D. P. vykdomojoje byloje Nr. 0066/14/00182 vykdomas išieškojimas pagal Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012 išduotą vykdomąjį raštą. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-12 sprendimu priteisė solidariai iš A. V. ir K. L. ieškovo R. J. naudai 221850,00 Lt sumokėto avanso, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2014-03-14 R. J. su UAB „Ignalinos šilas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, todėl išieškotoju vykdomojoje byloje Nr. 0037/14/00177 tapo UAB „Ignalinos šilas“. Pabrėžė, kad antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą nesikreipė į teismą su prašymu išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, neidentifikavo A. V. prievolės pobūdžio, neišsiaiškino ar galima vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir kokio, tačiau nukreipė išieškojimą į pareiškėjos sutuoktinio K. V. darbo santykių pagrindu gaunamas pajamas. Tokie antstolės veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) normoms, teismų praktikai, aiškiai viršija kompetencijos ribas. Pareiškėjos sutuoktinis į teismo procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012 nebuvo įtrauktas, todėl neturi jokių prievolių pagal teismo sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, kvalifikuojant sutuoktinių prievoles teismas privalo identifikuoti ginčo santykį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prievolė susijusi su paveldėjimu po pareiškėjos motinos mirties, todėl turi būti vertinama kaip asmeninė (3-7 b.l.). Antstolė D. P. 2014-07-11 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, kartu su vykdomąja byla Nr. 0066/14/00182 persiuntė nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0066/14/00182 išieškojimas nėra nukreipiamas į skolininkės sutuoktinio K. V. turtą. Vadovaudamasi LR CPK 667 straipsnio nuostatomis, antstolė areštavo bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (pareiškėjos sutuoktinio darbo užmokestį) ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės A. V. turto dalies nustatymo sutuoktinio K. V. turte. Pabrėžė, kad iš K. V. turto pareiškėjos skolos išieškojimas nebus vykdomas, todėl nėra jokio būtinumo ir privalomumo nustatyti A. V. prievolės pobūdį (1-2 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-07-22 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad panaikinti antstolės D. P. 2014-06-19 patvarkymą, kuriuo taikytas areštas skolininkės A. V. sutuoktinio K. V. gaunamoms pajamoms, nėra pagrindo, nes išieškojimas nėra vykdomas. Yra tik pritaikytas areštas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0037/14/00182 išieškotojo UAB „Ignalinos šilas“ naudai yra vykdomas iš pareiškėjos kaip pagrindinės skolininkės, o 2014-06-19 antstolės D. P. patvarkymu pritaikytas areštas jos sutuoktinio K. V. gaunamoms pajamoms, gali būti vykdytinas kaip iš galimo antraeilio skolininko, į kurio tam tikro turto dalį ir gaunamas pajamas bendrojoje nuosavybėje turi pagrindinė skolininkė A. V.. Teismas išaiškino, kad LR CPK 363 straipsnio 1 dalimi dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-12 sprendimo vykdymo – išieškojimo sustabdymo (pagal išduotą Šiaulių apygardos teismo 2014-02-28 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-373-124), pareiškėja turi kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. Tik sustabdžius sprendimo vykdymą – išieškojimą iš A. V. turto, bus nevykdomas ir išieškojimas iš jos sutuoktinio gaunamų pajamų, iki kol nebus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja A. V. prašo panaikinti 2014-07-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. P2-624-632/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti antstolės D. P. 2014-06-19 patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo iš skolininko gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto pagal LR CPK 666 str., 667 str.“ vykdomojoje byloje Nr. 0066/14/00182, kuriuo areštuotos K. V. gaunamos pajamos – (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje gaunamas darbo užmokestis. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Iš bendro sutuoktinių turto vykdytinos prievolės išvardytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.109 straipsnyje. Nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar vykdytina iš bendro turto, gali tik teismas. Pasisakydamas dėl antstolio veiksmų išieškant pagal sutuoktinių prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir LR CPK 586 straipsnio pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. LR CPK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju apeliantės sutuoktinis K. V. į teismo procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/12 nebuvo įtrauktas, skola iš jo nebuvo priteista. Nesant K. V. atžvilgiu priimto teismo sprendimo ir išduoto vykdomojo rašto, net jo gaunamas pajamas pripažinus bendrąja jungtine jo ir pareiškėjos nuosavybe, išieškojimas galimas tik iš dalies K. V. gaunamų pajamų, tačiau antstolė skundžiamu patvarkymu areštavo visas K. V., kaip darbo užmokestį gaunamas pajamas, kurios yra vienintelės šeimos pajamos. Tokie antstolės veiksmai prieštarauja LR CPK normoms, teismų praktikai ir yra aiškiai neproporcingi. Šiuo metu yra areštuotas visas pareiškėjos ir jos sutuoktinio nekilnojamasis turtas, tai yra pakankama išieškotojo interesų užtikrinimo priemonė, o pareiškėjos šeimos palikimas iš viso be pragyvenimo lėšų, areštavus vieninteles šeimos pajamas - K. V. gaunamas pajamas, yra akivaizdžiai neadekvačios patvarkymo pasekmės.
2. Teikdama skundą pareiškėja nurodė aplinkybes, iš kurių kilo šiuo metu iš jos išieškoma skola. Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-373-124/12 nagrinėjimo metu, Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2014-02-12 sprendimą, buvo žinoma apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, tačiau kaltinimų apimtis baudžiamojoje byloje dar nebuvo žinoma ir kaltinamasis aktas nebuvo surašytas. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė neteisingą informaciją, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2014-04-15 priimtas pareiškėjos kasacinis skundas - kasacinis skundas buvo paduotas, bet nebuvo priimtas. Šiuo metu naudodamasi procesinėmis priemonėmis A. V. siekia proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/12.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Ignalinos šilas“ nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pažymėjo, kad nei skolininkė, nei K. V. nepateikė jokių duomenų, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, ar kad sutuoktiniai santuokos metu būtų pasidalinę bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą, todėl preziumuojama, jog visas turtas, įgytas po santuokos įskaitant ir sutuoktinių gaunamas pajamas, yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi atskiro bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pripažinimo sutuoktinių turto teisiniam statusui šiuo atveju nereikia. Vadovaujantis LR CPK nuostatomis, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje; jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (LR CPK 666 straipsnis, 667 straipsnis). Antstolė šių reikalavimų laikėsi - 2014-06-19 patvarkymu areštavo skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas ir pasiūlė išieškotojui bei pačiam skolininkui su sutuoktine iki 2014-07-20 kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-08-07 nutartimi, civilinėje byloje Nr. P2-629-156/2014 išieškotojo prašymą dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tenkino ir teismo nutartimi nustatyta, jog skolininkei A. V. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio K. V. gaunamų pajamų. Išieškotojo vertinimu, apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią, nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir LR CPK 586 straipsnio pažeidimą, kadangi ši teismo praktika šioje byloje netaikytina, nes iš bendro turto skola nėra išieškoma. Pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti, skola bus išieškoma iš pareiškėjos turimo asmeninio turto ir turto dalies, jai priklausančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šiuo atveju antstolė išieškojimo iš pareiškėjos sutuoktiniui priklausančio asmeninio turto ar jam tenkančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nevykdo.
Atsiliepimu į pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą antstolė D. P. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais, kadangi pareiškėja remiasi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tose bylose, kuriose išieškojimas buvo nukreiptas į bendrąją sutuoktinių nuosavybę, neišskiriant kiekvienam sutuoktiniui priklausančios dalies. Nagrinėjamoje vykdomojoje byloje vykdymo procesas vyksta kitaip, negu pareiškėjos cituojamose nutartyse. Vykdomojoje byloje Nr. 0066/14/00182 dėl 221850,00 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš A. V. išieškojimas nėra nukreipiamas į skolininkės sutuoktinio K. V. turtą. Vykdomojoje byloje siekiama nustatyti pareiškėjai priklausančio turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios bus išieškoma A. V. skola. Iš K. V. turto pareiškėjos skolos išieškojimas nebus vykdomas, todėl nėra jokio būtinumo ir privalomumo nustatyti pareiškėjos prievolės pobūdį. 2014-06-19 patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš sutuoktinio gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto pagal LR CPK 666 - 667 straipsnių nuostatas išsiųstas tik proceso šalims, bet ne tretiesiems asmenims (kredito įstaigoms, darbovietei ir pan.), kurie turėtų vykdyti šį patvarkymą. Patvarkymas bus realizuotas tik teismui priėmus sprendimą dėl skolininko sutuoktinio dalies nustatymo. Taip pat pažymėjo, kad skunde dėl antstolės veiksmų yra plačiai išdėstomos su civiline byla, pagal kurios sprendimą išduotas vykdomasis raštas, susijusios aplinkybės, tačiau su vykdymo procesu ir skundžiamu antstolės patvarkymu išdėstyti faktai jokių sąsajų neturi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl antstolės skolos išieškojimo procese priimto patvarkymo areštuoti skolininkės sutuoktinio gaunamas lėšas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad panaikinti skundžiamo antstolės patvarkymo nėra pagrindo, kadangi išieškojimas iš pareiškėjos sutuoktinio nėra vykdomas, yra pritaikytas tik areštas. Teismas pažymėjo, kad skolos išieškojimas iš K. V. gali būti vykdytinas kaip iš galimo antraeilio skolininko, į kurio tam tikro turto dalį ir gaunamas pajamas bendrojoje nuosavybėje turi pagrindinė skolininkė A. V.. Pareiškėja su teismo priimta nutartimi nesutinka, teigia, kad neesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negalėjo priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto. Be to antstolė ginčijamu patvarkymu areštavo visas K. V. kaip daro užmokestį gaunamas pajamas, kurios yra vienintelės šeimos pajamos. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, apeliantės argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įvertinus konkrečių faktinių aplinkybių visumą, antstolės patvarkymas negali būti pripažintas kaip sukeliantis tiesiogines teisines pasekmes tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjos sutuoktinio teisėms ir pareigoms. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė netinkamai interpretuoja civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus.
Iš civilinės bylos ir antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0066/14/00182 duomenų matyti, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 224569,00 Lt skolos išieškojimo iš A. V. išieškotojo R. J. naudai pagal 2014-02-28 Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-373-124/2012. Vykdymo proceso metu 2014-04-03 patvarkymu areštuoti lėšas Nr. A.3.38-3060, areštuotos skolininkei priklausančios piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (30 b.l., v.b. Nr. 0066/14/00182). 2014-05-02 Šiaulių apygardos nutartimi išieškotojas R. J. pakeistas išieškotoju UAB „Ignalinos šilas“. 2014-06-19 turto arešto aktu areštuotas skolininkei priklausantis turtas, dėl turtui taikomų apribojimų, areštuoto turto vertė nenustatyta (36-33 v.b.l.). Iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašo matyti, kad A. V. ir K. V. susituokė (duomenys neskelbtini) (9 v.b.l..). Iš LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašo matyti, kad 2014-04-01 duomenimis skolininkė darbo užmokesčio negavo (51 v.b.l.), 2014-04-01 duomenimis jos sutuoktinis K. V. gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (50 v.b.l.). 2014-06-19 patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinių gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto pagal LR CPK 666 ir 667 straipsnius, antstolė areštavo skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas, ir pasiūlė išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktinei iki 2014-07-20 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (57 v.b.l.). Pažymėtina, kad minėtas patvarkymas išsiųstas tik vykdomosios bylos šalims – ieškotojui UAB „Ignalinos šilas“ ir skolininkei A. V., taip pat skolininkės sutuoktiniui K. V. Jokių duomenų, kad 2014-06-19 patvarkymo vykdymą antstolė nukreipė tretiesiems asmenims, t.y. pareiškėjos sutuoktinio darbovietei, byloje nėra pateikta. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos skundo argumentai, kad skundžiamu patvarkymu buvo pažeistos jos bei jos sutuoktinio teisės, areštuotos visos šeimos pajamos, yra nepagrįsti, kadangi 2014-06-19 patvarkymas jokių konkrečių teisinių pasekmių nei vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų nesukėlė. Atsižvelgiant į skundžiamo patvarkymo turinį, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad 2014-06-19 antstolės priimtas patvarkymas gali būti vertinamas tik kaip informacinio pobūdžio procesinis dokumentas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjai ar jos sutuoktiniui. Pažymėtina, kad skundžiamame patvarkyme nebuvo nurodytas nei koks konkretus turtas (kokios gaunamos pajamos) yra areštuojamas, nei koks asmuo privalo vykdyti antstolės įpareigojimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamo patvarkymo priėmimas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo vertinti, kad buvo pažeisti pareiškėjos teisės bei teisėti interesai.
Taip pat pažymėtina, kad LR CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia; pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Taigi aptariama LR CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio iš darbinės veiklos gaunamos pajamos, gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė. Vadovaujantis teismų ptaktika, iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (LR CPK 668 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju antstolis gali aprašyti ir areštuoti daugiau sutuoktinių pajamų, gautų iš darbinės veiklos, negu yra išieškoma suma (LR CPK 675 straipsnio 2 dalis, 677 straipsnio 2 dalis), nes nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš nustatytosios dalies gali būti padengiama ne tik išieškotina suma, bet ir vykdymo išlaidos. Aprašant ir areštuojant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, taigi ir pajamas, kurios gautos iš darbinės veiklos, antstoliui nėra pagrindo vadovautis LR CK nuostatomis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi (LR CPK 667 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant iš išdėstytas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir LR CPK 586 straipsnio pažeidimą, kadangi konkrečiu atveju išieškojimas iš fizinio asmens (skolininko) turto dalies, esančios bendrojoje dalinėje nuosavybėje, vykdomas vadovaujantis LR CPK 666 straipsnio 1 dalies ir 667 straipsnio nuostatomis, o ne remiantis LR CK 3.109 straipsnyje įtvirtinta norma. Nagrinėjamu atveju antstolė siekia vykdymo veiksmus nukreipti į skolininkei priklausančio turto dalį bendrojoje nuosavybėje, o ne, kaip klaidingai teigia pareiškėja, skolos išieškojimą vykdyti iš pareiškėjos sutuoktinio turto. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014-08-07 Radviliškio rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-629-156/2014 pareiškėjos UAB Ignalinos šilas“ pareiškimą dėl skolininko A. V. turto dalies nustatymo tenkino, nustatė kad skolininkei A. V., priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio K. V. gaunamų pajamų, nustatant, kad skolininkės A. V. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri išskaitytina 224569 Lt ir vykdymo išlaidų skolai dengti, t.y., dalis nuo sutuoktinio gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, ar pensijos yra 10 procentų nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentai nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Taip pat nustatė, kad A. V., priklauso 1/2 dalis nekilnojamo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu K. V.. Šiaulių apygardos teismas 2014-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-924-440/2014, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-08-07 nutartį paliko nepakeistą. Šios faktinės aplinkybės patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjos ginčijamo patvarkymo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu nėra teisinio pagrindo. Paminėtina, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad antstolė priimdama skundžiamą informacinio pobūdžio patvarkymą LR CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymo procesą, nepažeidė.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis bei užtikrindamas vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. leipos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.