Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę.

5. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

9. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

10. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo.

11. Ieškovė, reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad atsakovas su ja žiauriai elgėsi, naudojo prieš ją smurtą, sužalojo ir yra teisiamas. Bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas nuosprendis, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu ieškovės atžvilgiu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje 140 straipsnio 2 dalyje.

12. Atsakovas su ieškiniu sutinka. Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, baudžiamojoje byloje atsakovą nuteisus už tyčinį nusikaltimą, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl termino susitaikyti nustatymo.

13. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu nuo 2025 m. sausio mėn. neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „R.“. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo atsakovui paliekama prigimtinė pavardė „R.“, o ieškovei santuokinė pavardė „R.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo.

16. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo, santuokos pabaigoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, tai patvirtina įrašai iš VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, todėl turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

18. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

19. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

20. Ieškovė prašo priteisti 1 200 Eur išlaidų už advokato Tomo Vildžiūno teisinę pagalbą. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato suteiktą pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais (1 t., e. b. l. 58-61), todėl priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Šiuo atveju už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir tiesiogiai susijusius reikalavimus ieškovė sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 114 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 314 Eur (114+1 200) bylinėjimosi išlaidų.

22. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės

Po santuokos nutraukimo D. R. palikti santuokinę pavardę ,,R.“, R. R. palikti prigimtinę pavardę ,,R.“.

Priteisti D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 314,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per vėliau nei kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninio ryšio priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.