Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, auginanti vaiką (motinystės atostogos), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. C. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: ji, (duomenys neskelbtini), apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,61 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo mažametį vaiką, t. y. savo kairės rankos delnu sudavė savo mažamečiui sūnui D. B. (D. B.), gimusiam (duomenys neskelbtini), du kartus į kairę veido sritį (skruostą), vieną kartą į kairę ausį, vaikui ranka uždengus sau kairę ausį, tris kartus sudavė delnu vaikui per ranką, su kuria jis laikė užsidengęs sau kairę ausį, tokiais savo smurtiniais veiksmais sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam D. B. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 23 d. apklausta S. C. parodė, kad visiškai prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Parodė, kad sudavė delnu savo vaikui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), į nurodytas kūno vietas. Gyvena pažymoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu D. B. ir sūnumi D. B.. Namas yra padalintas, todėl jų dalyje gyvena jie, kitoje namo pusėje – jos tėvai. (duomenys neskelbtini) buvo jos tėvo gimtadienis, todėl tą dieną vartojo alkoholį, šiaip ji alkoholį vartoja labai retais atvejais. Tą dieną ji susipyko su savo sugyventiniu dėl šeimyninių reikalų, kurių nurodyti nenori. Sugyventinis supykęs išėjo iš namų. Ji buvo neblaivi ir susierzinusi, vaikas D. B. jautė jos tokią būseną, todėl be perstojo verkė, visais įmanomais būdais bandė apraminti vaiką, tačiau vaikas reikalavo tėvo, prašė ir D. B. grįžti, pabūti su vaiku, tačiau į jos prašymus sugyventinis nereagavo, todėl filmavo jam vaizdo įrašą, kuriame norėjo parodyti, kad vaikas verkia nenustodamas ir reikalauja jo, to paties vaizdo įrašo metu ji ir naudojo fizinį smurtą prieš savo vaiką, t. y. delnu sudavė D. B. į galvos sritį, pataikydama į skruostą, galvą, ausį ir į rankytę. Šį vaizdo ir garso įrašą ji išsiuntė D. B. į „Telegram“ programėlę (susirašinėjimas „Telegram“ programėlėje nėra išsaugomas, nustatyti parametrai, kad 1 minutės laiku viskas trintųsi automatiškai, todėl jokio susirašinėjimo ji neturi). Sau pateisinimo ji neranda, nežino, kodėl taip pasielgė, buvo neblaivi, susinervinusi. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, jai labai nesmagu, gėda prieš savo sūnų, ji jau atsiprašė daugybę kartų ir sugyventinio, ir sūnaus. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vaikų teisių apsaugos pareigūnų apsilankymai jai buvo tokia gyvenimo pamoka, kad daugiau ji niekada net minties apie tai neturės. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jai labai gėda. Pasižada, kad daugiau niekada nieko panašaus nesikartos. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Kaltinamosios kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, be jos prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 21 d. apklaustas liudytojas D. B. nurodė, kad S. C. yra jo sugyventinė. D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus. Jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Su S. C. gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini) metus, vaikas yra jų bendras. (duomenys neskelbtini) buvo S. C. tėvo gimtadienis. S. C., jos mama ir tėvas vartojo alkoholį, jis išgėrė apie taurę šampano ir nuėjo į savo gyvenamojo namo dalį, ne už ilgo namo atėjo ir S. C., kuri jau buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji pradėjo kaltinti jį būtais ir nebūtais dalykais, tarp jų kilo žodinis konfliktas ir jis, norėdamas išvengti tolimesnio konflikto, išėjo iš namų, nuvažiavo pas draugą. Atvažiavus pas draugą, S. C. per „Telegram“ programėlę iš savo paskyros atsiuntė vaizdo ir garso įrašą, kuriame ji muša per galvą ir veidą delnu jų bendrą vaiką, o tas isteriškai verkia. Neturi išsisaugojęs įvykio dienos vaizdo įrašo, nes „Telegram“ programėlėje visi jo susirašinėjimai trinasi automatiškai, todėl tikslaus laiko, o būtent, kelinta tai buvo valanda, kai gavo vaizdo įrašą iš S. C., jis nurodyti negali, bet tai buvo apie 17.00 val. Pamatęs tą vaizdo ir garso įrašą, kuriame vaikas verkia, ir prieš vaiką yra smurtaujama, jis iš karto išsisaugojo tą vaizdo ir garso įrašą ir persiuntė jį (duomenys neskelbtini) kaimo seniūnui iš savo kito el. pašto: (duomenys neskelbtini). Taip pat paskambino ir vaikų teisių atstovams, pasisakė apie tik ką įvykusią situaciją. Vaikų teisės sureagavo greitai, pasakė, kad važiuoja į įvykio vietą ir kad vaiko atvažiuotų pasiimti ir jis, tą pačią dieną jis vaiką ir pasiėmė pas save namo, kur yra deklaruotas, t. y. pas savo tėvus. Ten su vaiku jie ir buvo, S. C. jau sekančią dieną pradėjo atsiprašinėti jo ir prašėsi pasimatyti su vaiku, ne kartą atsiprašė ir vaiko už savo tokį poelgį. Šiaip S. C. yra negeriantis asmuo, alkoholį ji vartoja labai retais atvejais. Anksčiau niekada nebuvo pastebėjęs, kad S. C. smurtautų prieš vaiką, niekada nematė jokių mėlynių ant vaiko kūno, jam niekada nekilo įtarimas, kad S. C. vaiką skriaudžia. Priešingai, ji užsiima su vaiku, kodėl ji taip pasielgė, jis nežino, mano, buvo išgerta per daug alkoholio, nes, kaip sakė, niekada anksčiau jokio panašaus S. C. elgesio nukreipto prieš vaiką jis nestebėjo. S. C. labai išgyvena dėl savo elgesio, žada pasitaisyti, jie apie tai daug kalba, ji pažadėjo, kad niekada nieko panašaus nesikartos. Taip pat klausė jis pats ir vaiko, ar jį S. C. kada mušė, vaikas savo vaikiška kalba, kiek supranta, tiek pasisako, kad nemušė jo mama, jis mamos ilgisi, klausinėja apie mamą, juos sieja artimas ryšis. Tą dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), kai jis pasiėmė vaiką pas save, jokių sužalojimų, paraudimų ant vaiko galvos, veido nesimatė, GMP atvažiavusi vaiko apžiūrėti nebuvo, nekvietė medikų, nes visiškai jokių žymių ant vaiko nebuvo. Jis buvo nurengęs vaiką ir apžiūrėjo, ar nėra jokių mėlynių ant viso kūno, tačiau visiškai nieko nebuvo, todėl medikų pagalba ir nebuvo reikalinga. Šiai dienai gali pasisakyti tik tiek, kad S. C. tikrai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jis tai mato iš jos bendravimo, jai šis įvykis tikrai gera pamoka. Mano, kad daugiau tikrai nieko panašaus nesikartos. Civilinio ieškinio S. C. nereikš, mano, ji pasitaisys, pats kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, sutinka su S. C. susitaikyti, tiki, kad daugiau tai nepasikartos, nes matyti, kad ji nuoširdžiai gailisi.

3.2. 2025 m. balandžio 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pranešus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame pranešama apie tai, jog motina fiziškai smurtauja prieš mažametį vaiką (pridedamas vaizdo įrašas. Vaiko motina S. C., gimusi (duomenys neskelbtini), vaikas D. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate (toliau – Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15041-25 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

3.3. Iš 2025 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „Snapchat-1694872695_045554 (1).mp4“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė yra 0000:17 val. Vaizdo ir garso įrašas daromas spalvotai, patalpoje. Vaizdo įraše matomas verkiantis vaikas – berniukas, prie lovos. Filmuoja moteris, kuri sėdi šalia vaiko ant lovos. Vaikas apsiverkęs ir verkia, rankose laiko plastikinį butelį su geltonu kamšteliu, girdisi: Moteris: „Tai ką aš padarysiu, nėra tėvo, ką padarysiu?“ Su šiais žodžiais vaikas atsilošia, nugara atsigula ant lovos ir verkia. Moteris: „Išvažiavo (vartojami necenzūriniai žodžiai)“ ir tuo pat metu kairės rankos delnu smūgiuoja vaikui į galvos sritį, pataikydama į vaiko kairę veido sritį (skruostą) du kartus, kartą į kairę ausį, vaikas savo ranka dengia sau veidą, ausį, moteris smūgiuoja tris kartus delnu vaikui per ranką vaikui, su kuria jis laiko užsidengęs sau kairę ausį. Vaizdo ir garso įrašas pasibaigia. Iš viso suduodami delnu 6 (šeši) smūgiai.

3.4. Ikiteisminio tyrimo metu iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos gauta vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), situacijos vertinimo anketa, iš kurios nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), atvykus pareigūnams po 16.12 val. pranešimo, S. C. nustatytas 1,61 promilių girtumas.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

4. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. C. yra kaltinama BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tai yra tyčiniais ir smurtiniais veiksmais, pasireiškusiais smūgių sudavimu, smaugimu ir spaudimu, sukėlus šeimos nariui (sutuoktinei) fizinį skausmą.

5. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

6. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

7. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, konstatuotina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku S. C. panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį vaiką, t. y. būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,61 promilių neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo kairės rankos delnu sudavė savo mažamečiui sūnui D. B. du kartus į kairę veido sritį (skruostą), vieną kartą į kairę ausį, vaikui savo ranka uždengus sau kairę ausį, tris kartus sudavė delnu vaikui per ranką, su kuria jis laikė užsidengęs sau kairę ausį, t. y. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui. S. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiam vaikui, gimusiam (duomenys neskelbtini). Atlikdama šiuos veiksmus ji suvokė, kad sukels fizinį skausmą mažamečiam ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog ji veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą kaltinamajai skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant S. C. pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ar kursuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. C. sutiko su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu.

9. Skirdamas kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad S. C. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (būdama neblaivi, po kilusio žodinio konflikto su sugyventiniu, mažamečiam vaikui pradėjus verkti, prieš ji panaudojo fizinį smurtą, tuo sukeldama fizinį skausmą), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, taip pat kaltininkės asmenybę: neteista, bausta administracine tvarka, netekėjusi, nedirbanti (augina mažametį vaiką).

10. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdama neblaivi (nustatytas 1,61 promilių neblaivumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ar kursuose.

12. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ar kursuose.

Dėl kitų klausimų

13. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti ja laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešių) mėnesių terminą; 3) dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ar kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešių) mėnesių terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. C. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešių) mėnesių terminą; 3) dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ar kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešių) mėnesių terminą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamoji nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis (nuteistoji) vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas.