Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs pareiškėjų A. K. ir B. K. atstovės advokatės B. J. skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų A. K. ir B. K. atstovės advokatės B. J. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2015 m. lapkričio 7 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Šį ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2015 m. lapkričio 7 d. nutarimą pareiškėjų atstovė advokatė B. J. apskundė prokurorui. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimu skundas atmestas.

Be to, skunde teigiama, kad M. A. Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 teismo posėdžio metu 2015 m. vasario 19 d. nurodė žinomai melagingus parodymus, būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. ir po šiuo įspėjimu pasirašiusi, patvirtino savo melagingą pranešimą apie tai, kad po J. K. mirties į jos namus persilėkė gyventi J. K. su šeima, pareiškėja po vyro mirties kurį laiką gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), Trakų r., jį tvarkė, dirbo aplink jį esančią žemę, tačiau vėliau dėl įvairių asmeninių priežasčių išsikraustė gyventi kitur. Remdamasis tokiais M. A. parodymais, Trakų rajono apylinkės teismas priėmė 2015 m. kovo 3 d. sprendimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėja D. K. ir liudytoja M. A. teismui tyčia pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, abi buvo įspėtos dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. ir po šiuo įspėjimu pasirašė, tai reiškia, kad D. K. ir M. A. privalo būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn, kadangi joms pareiga duoti teisingus parodymus buvo išaiškinta ir apie baudžiamąją atsakomybę jos buvo įspėtos raštu. Sprendžiant D. K. ir M. A. melagingų parodymų davimo klausimą, yra pakankamai duomenų, kurie pagrindžia melagingų parodymų davimo sudėties buvimą D. K. ir M. A. veiksmuose. Skunde pažymima, kad šiuo atveju A. K. ir B. K. neturi galimybės ginti savo pažeistų procesinių teisių ar teisėtų interesų civilinio proceso tvarka.

Skundo dalyje dėl D. K. ir M. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 189¹ str. 1 d. teigiama, kad, priešingai nei sprendė ikiteisminio tyrimo teisėjas, yra pakankamai duomenų ir rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad D. K. ir M. A., turėdamos tikslą apgaule savo naudai, sukčiavimo būdu įgijo turtinę teisę, neteisėtai pasisavino didelės vertės svetimą turtą ir neteisėtai praturtėjo. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir faktai - Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimas, kurio pagrindu 2015 m. balandžio 16 d. notarė D. A. išdavė paveldėjimo teisės liudijimus, sudarė Paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią paveldėjimo teisių pardavėja D. K. pardavė paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises paveldėjimo teisių pirkėjai M. A..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų atstovės skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Priešingu atveju, neatsakingai pradėtas ir nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.

Pareiškėjų atstovės skunduose nurodomi iš esmės tie patys pagrindiniai argumentai, kad D. K. ir M. A. davė melagingus parodymus Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-263-424/2015. Tuo pačiu advokatės skunduose nedviprasmiškai pripažįstama, kad baudžiamasis persekiojimas dėl melagingų parodymų davimo būtinas siekiant apginti jos atstovaujamų asmenų teisinius interesus, pažeistus neteisingai išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad baudžiamasis persekiojimas ir baudžiamoji teisė yra kraštutinė, išimtinio pobūdžio teisinė priemonė. Jos negalima taikyti vien tik siekiant palengvinti galimybę ginčyti savo teises ar teisėtus interesus, kurių nepavyksta apginti privatinės teisės instrumentais ir tokiu būdu dirbtinai asmenų elgesį vertinti kaip nusikalstamos veikos padarymą. Šiuo aspektu teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju civilinių teisių gynimo galimybės netgi nėra prarastos.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėjai ir/ar jų atstovė nepasinaudojo įstatymo suteikta galimybe prašyti atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015, nors apie šį teismo sprendimą sužinojo praėjus vos kelioms savaitėms po šio sprendimo įsiteisėjimo, taip pat nesikreipė į Generalinį prokurorą dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kas buvo tiesiogiai nurodyta prokurorės nutarime atsisakyti panaikinti 2015 m. lapkričio 7 d. nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turinio akivaizdu, kad šis procesinis dokumentas buvo rengtas kito procesinio dokumento, teikiamo civiliniame procese, pagrindu, remiantis CPK nuostatomis, ir netgi tiesiogiai šiame pareiškime prašant atnaujinti civilinę bylą (2015 m. spalio 26 d. pareiškimo 4 lapas).

Iš advokatės skundų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas A. K. 2015 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir procesas dėl civilinės bylos atnaujinimo nėra baigtas. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu dar nėra aišku, kaip bus vertinami civilinėje byloje anksčiau duoti ir pareiškėjos melagingais įvardijami D. K. ir M. A. parodymai. Vien tai, kad inicijuotas civilinės bylos atnaujinimo procesas trunka ilgiau, nei tikisi pareiškėjai ir jų atstovė, nesukuria pakankamo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo.

Šiame visų vykstančių teisinių procesų kontekste pastebėtina, kad nagrinėdamas pareiškėjų atstovės skundą ikiteisminio tyrimo teisėjas įvertino pareiškėjų skunde cituojamus D. K. ir M. A. parodymus, sugretino juos su civilinę bylą nagrinėjusio teismo sprendime nurodytais parodymais ir jau šiuo metu pagrindo teigti, kad jie baudžiamojo įstatymo prasme buvo melagingi, pagrįstai neįžvelgė.

Skunduose dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą papildomai pateikti argumentai dėl galimai ir kitų nusikalstamų veikų yra deklaratyvūs ir nesudarė pakankamo pagrindo sprendimui dėl skundžiamo procesinio sprendimo naikinti. Pareiškėjų atstovės skundą nagrinėjęs ikiteisminio tyrimo teisėjas atsakė į esminius nagrinėto skundo argumentus ir netgi negalėjo tenkinti pareiškėjų atstovės prašymo apklausti visus skunde nurodomus asmenis ir taip iš esmės atlikti prašomą ikiteisminį tyrimą nagrinėjant skundą.

Aukštesnysis teismas pastebi, kad pareiškėjų atstovės advokatės skunde vartojami nekorektiški teiginiai apie skundus nagrinėjusius pareigūnus ir jų darbą niekaip nesustiprina esminių skundo argumentų dėl būtinybės pradėti ikiteisminį tyrimą nagrinėjamu atveju ir neleidžia konstatuoti, kad skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant baudžiamojo proceso nuostatas ir dėl to yra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjų A. K. ir B. K. atstovės advokatės B. J. skundą ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. sausio 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.