Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. L. (P.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5570-956/2017, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo D. J. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo D. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalimi, prašė išduoti vykdomąjį raštą, kadangi nevykdomos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5570-956/2017 patvirtintos taikos sutarties 5 punkto sąlygos (dėl bendravimo tvarkos).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal suinteresuoto asmens D. L. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo D. J. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Suinteresuotas asmuo D. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad pareiškėjas be pagrindo pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nes pareiškėjui visada buvo leidžiama susitikti ir bendrauti su vaiku, o pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji tinkamai vykdo taikos sutarties 5 punkto sąlygas, neturėjo galimybės, kadangi teismo pranešimas buvo rastas pašto dėžutėje tik 2023 m. kovo 29 d., pats pranešimas nebuvo įteiktas į rankas suinteresuotam asmeniui ar šeimos nariams, o 2023 m. kovo 30 d. atvykus į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, buvo paaiškinta, kad suinteresuotas asmuo pateikti įrodymų teismo posėdžio metu, kuris yra rašytinis, taip pat negali.

12. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

13. Pažymėtina, kad rašytinis bylos nagrinėjimas yra bendrosios civilinio proceso taisyklės, jog teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, išimtis (CPK 153 straipsnio 1 dalis), todėl įgyvendindamas diskrecijos teisę dėl to, kokia forma nagrinėti bylą (žodine ar rašytine), teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių santykių pobūdį, prievolės pažeidimo aplinkybes, ir kt.), atsižvelgti į šių formų prigimtį ir tikslus, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – įstatymu garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnio 3 dalis). CPK 646 straipsnyje numatytu atveju teismui suteikta teisė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 12, 13 ir 17 straipsniai). Esant įrodymų nepakankamumui, o taip pat prieštaringiems ir neišsamiems įrodymams, teismas turi bylos aplinkybes tirti iš esmės, o ne formaliai. Šeimos bylose, kuriose teismui taikoma didesnė aktyvumo pareiga, gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą (prašymą) iš esmės.

14. Kaip matyti iš byloje pateiktų procesinių dokumentų, pareiškėjas D. J. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, motyvuodamas tuo, kad nevykdomas taikos sutarties 5 punktas (dėl bendravimo tvarkos), t. y. konkrečiai nenurodydamas, kuo pasireiškia suinteresuoto asmens D. L. veiksmai nevykdant minėtą taikos sutarties punktą, neteikdamas jokių įrodymų suformuluotam prašymui pagrįsti. Taigi, pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo bendro pobūdžio, formalus, deklaratyvus. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi nors ir įpareigojo pareiškėją ir suinteresuotą asmenį iki rašytinio teismo posėdžio pradžios pateikti teismui įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ar nevykdymą, tačiau negavęs byloje nei iš pareiškėjo, pateikusio prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nei iš suinteresuoto asmens jokių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, t. y. neištyręs ir nenustatęs jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties 5 punkto vykdymu ar nevykdymu, pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo vis tik tenkino.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo galėjo būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, vis tik tokia pasirinkta prašymo nagrinėjimo forma sutrukdė pirmosios instancijos teismui nustatyti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Susiklosčius tokiai, kaip nagrinėjamoje byloje, faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir paskirti žodinį pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, aiškintis faktines bei teisines aplinkybes bei įsitikinti dėl vykdomojo rašto išdavimo būtinumo egzistavimo. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo prašyme nurodytą, taip pat jokiais įrodymais nepagrįstą teiginį, jog suinteresuotas asmuo nevykdo taikos sutarties 5 punkto, buvo nepakankama spręsti, kad egzistuoja pagrindas vykdomajam raštui išduoti.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo D. J. prašymo išduoti vykdomąjį raštą, neapibrėžė nagrinėjamo prašymo dalyką, nenustatė faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kas galėjo turėti reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Padarytus procesinius pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant pareiškėjo prašymą iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nebuvo atskleistos visos bylos aplinkybės dėl taikos sutarties 5 punkto sąlygų (ne)vykdymo, t. y. neatskleista bylos esmė, pagal turimus įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo, todėl konstatuotina esant pagrindui panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir pareiškėjo prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. J. prašymą išduoti vykdomąjį raštą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.