Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-06-27 · Civilinė byla Nr. e2-237-514/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
e2-237-514/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Ieškovas
D. L.
Atsakovas
R. V., S. G.
Advokatai
Marius Gricius, Saulena Gasiūnienė
Civilinė byla Nr. e2-237-514/2019
Procesinis Nr. 2-33-3-01381-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,dalyvaujant ieškovei D. L., ieškovės atstovei advokatei Saulenai Gasiūnienei,atsakovams R. V., S. G., atsakovų atstovui advokatui Mariui Griciui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovams R. V. ir S. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir turto išlaikymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė:

Žemesnės instancijos teismas

atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,19 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., iš bendrosios dalinės nuosavybės ir turtą priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn, priteisiant iš ieškovės atsakovų naudai kiekvienam po 11 333 Eur piniginę kompensaciją;

atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei priklausančią 1/3 dalį priteisti atsakovės S. G. asmeninėn nuosavybėn;

atidalinti 0,46 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei priklausančią 1/3 dalį priteisti atsakovo R. V. asmeninėn nuosavybėn, priteisiant iš atsakovo ieškovei 238,00 Eur piniginę kompensaciją;

atidalinti ratinį traktorių T40, tapatumo Nr.5673, kategorija T1, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini), ir traktoriaus priekabą Taskento TG, komercinis pavadinimas 2PTS-4-793, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei priklausančią 1/3 dalį priteisti atsakovo R. V. asmeninėn nuosavybėn;

atidalinti šieno daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,4648 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei priklausančią 1/3 dalį priteisti atsakovo R. V. asmeninėn nuosavybėn, priteisinat iš atsakovo ieškovei 116 Eur piniginę kompensaciją;

priteisti iš atsakovų po 1 924,51 Eur gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., pagerinimo išlaidų;

Žemesnės instancijos teismas

priteisti iš atsakovo R. V. ieškovės naudai 815,32 Eur turto išlaikymo išlaidų,

atlikti šalių tarpusavyje mokėtinų piniginių lėšų įskaitymus ir priteisti iš ieškovės atsakovui R. V. 7 887,82 Eur, atsakovei S. G. 9 408,49 Eur piniginę kompensaciją;

priteisti iš atsakovų ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog 2016 m. sausio 25 d. mirus šalių mamai M. R. V., palikimą priėmė ieškovė ir atsakovai, kurie pagal pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą lygiomis dalimis paveldėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir 0,19 ha ploto žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., šieno daržinę su 0,4648 ha ploto žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., (ieškovei ir atsakovams lygiomis dalimis po 1/27 dalį); 0,46 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav.; automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ratinį traktorių Lipecko TG (LTZ) su priekaba 2PTS-4-793; AB „(duomenys neskelbtini)“ 690 paprastųjų vardinių akcijų, AB „(duomenys neskelbtini)“ 159 paprastąsias vardines akcijas; taupomąjį indėlį sąskaitose.

Kadangi tarp bendraturčių kyla ginčai dėl naudojimosi bendrai valdomu turtu, prašė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė daug metų gyvena mamai priklausiusiame name su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., namo antrąjį aukštą renovavo iš savo santaupų, atsakovai turi kitą gyvenamąją vietą, namu nesinaudoja, todėl ieškovei priteistinas turtas natūra, priteisiant atsakovams kompensaciją už jai priteistą turto dalį. Nurodė, kad 61,81m² ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., yra nedalus, juo rūpinasi atsakovė S. G., kuri leidžia jame gyventi palikimo nepriėmusiam broliui N. V., todėl ieškovei priklausančio namo dalis priteistina atsakovei S. G., ieškovė už šio turto dalį kompensacijos neprašo. Šieno daržine ir 0,4648 ha ploto žemės sklypu naudojasi išimtinai tik atsakovas R. V., kuris yra užėmęs ir savo, ir ieškovės turto dalį, ieškovės žemės sklypo ir šieno daržinės dalys atidalintinos, jie natūra priteistini atsakovui R. V., o ieškovei išmokėtina piniginė kompensacija. 0,46 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., yra dirbamas atsakovo R. V., ieškovės į sklypą jis neįleidžia, vienas deklaravo ir gaudavo išmokas, todėl žemės sklypas natūra priteistinas atsakovui, o ieškovei išmokėtina piniginė kompensacija. Ratinį traktorių ir traktoriaus priekabą eksploatuoja tik atsakovas R. V., ieškovei neleidžiama domėtis technikos pasinaudojimo galimybėmis, technika nuvertėjo, ieškovei priklausančią traktoriaus ir priekabos dalis priteistina atsakovui R. V., o ieškovei išmokėtina piniginė kompensacija.

Ieškovė gyvenamojo namo, kuriame gyveno kartu su mama, remontui išleido 3 071,97 Eur, 144,81 Eur sumokėjo už centrinio šildymo pajungimą, 57,92 Eur už radiatorių pajungimą, 275,14 Eur už kamino įdėklo gamybą ir įdėjimą, 434,43 Eur už palėpių įrengimą, 304,10 Eur už dvejų medinių durų įdėjimą, 289,62 Eur už grindų laminatą. 502,49 Eur sumokėjo už plastikinius langams, 693,06 Eur už šildymo katilą, Iš viso ieškovė į namą investavo 5 773,54 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovams išmokama kompensacija kiekvienam atsakovui mažintina 1 924,51 Eur. Be to, nurodė, jog atsakovai neprisideda prie turto išlaikymo, nors jiems kyla pareiga išlaikyti turtą, todėl atsakovas R, V. turėtų sumokėti 1/3 visų sumokėtų įmokų už vandens, elektros, šiukšlių išvežimo paslaugas, t. y. 915,51 Eur. Atsakovas dalį išlaidų ieškovei kompensavo, priteistina 815,32 Eur. Atsakovė S. G. už šiukšlių išvežimą ieškovei sumokėjo, todėl reikalavimo atsakovei dėl turto išlaikymo nereiškia.

Atsiliepimas

Atsakovas R. V. atsiliepimu į patikslintą ieškinį neprieštaravo dėl gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo m., atidalijimo, išmokant kompensaciją pagal vertintojo atskaitoje nurodomą turto vertę. Dėl gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k, Rietavo sav., atidalijimo pretenzijų nereiškė. Sutiko su šieno daržinės ir 0,4648 ha ploto žemės sklypo atidalijimu ir išmokėtinos kompensacijos ieškovei dydžiu. Nesutiko su ieškovės nurodytomis ratinio traktoriaus ir traktoriaus priekabos nurodytomis vertėmis, nes traktorius yra senas, reikalaujantis remonto, atsakovo vertinimu traktoriaus vertė 1500 Eur, o priekabos – 1000 Eur. Pažymėjo, jog traktorių atsakovui buvo perleidusi mama, atsakovas pats jį suremontavo (pakeitė tiltą, perdarė starterio užvedimą, atliko kapitalinį variklio remontą, keitė kuro siurblį, vairo mechanizmą, stabdžių ir sankabos sistemas, stogą, padangas, generatorių, sutvarkė elektros instaliaciją, remontavo kabiną), kad juo būtų galima dirbti ūkyje, ieškovė prie remonto visiškai neprisidėjo, todėl sutiko ieškovei sumokėti 1/3 mamos mokėtų pinigų už traktorių, t. y. 10,00 Eur. Traktoriaus priekaba buvo pirkta iš giminaičių už 100,00 Lt, nes buvo sugadinta, atsakovas pats remontavo priekabą, pirko padangas, investavo savo lėšas, o ieškovė neprisidėjo prie remonto, sutiko išmokėti 1/3 mamos mokėtų pinigų, t. y. 10.00 Eur.

Pažymėjo, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., yra vienas vandens įvadas bei elektros apskaita. Namu ieškovė naudojasi viena, nuomoja kitiems asmenims (jame gyvena S. G., prisidedantis prie būsto išlaikymo), pati naudoja karštą ir šaltą vandenį, elektrą buitiniams prietaisams ir apšvietimui, atsakovas R. V. vandenį naudojo iš šulinio, todėl jokių rinkliavų ieškovei neturėtų mokėti, išskyrus mokesčius už elektrą ir šiukšles, už kuriuos atsakovai atsiskaitė perlaidomis. Mano, kad analogiškai ieškovė privalėtų mokėti už šiukšles už namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav. Ieškovė pati gyvena namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., nepateikė jokių įrodymų dėl namų valdos pagerinimo, įrodymų, kad dėl ieškovės atliktų darbų būtų pasikeitusi šios namų valdos vertė nepateikė, todėl negali reikalauti pagerinimo išlaidų iš atsakovų. Be to, kiekvienas nuomininkas privalo daryti einamąjį remontą ir tai nėra daikto pagerinimas, todėl ieškovė dėl einamojo remonto išlaidų negali reikšti reikalavimo atsakovams. Atsakovas taip pat atliko kai kuriuos remonto darbus. Remontavo tualetą, apšiltino sienas, lubas, klijavo plyteles, naujai įrengė kanalizacijos sistemą. Šių darbų vertė 2 000 Eur. Taip pat keitė langus, dėjo grindis, klijavo lubas, tvarkė sienas (apšiltino), šių darbų vertė apie 2 000 Eur. Be to, atstatė malkinę, tvirtino tvarto pamatus, įdėjo 2 lauko duris, remontavo rūsį (darbų vertė 3 100 Eur). Bendra atsakovo atliktų darbų vertė yra didesnė (7 300 Eur) nei ieškovės patirtos išlaidos, todėl ne ieškovei, bet atsakovui turėtų būti išmokama kompensacija, nes jai atitenka namų valda ir ji naudosis atliktais pagerinimais.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad paveldėtas automobilis Audi yra parduotas ir išregistruotas.

Atsiliepimas

Atsakovas R. V., jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus argumentus ir neprieštaravo dėl ieškovės siūlomo atidalijimo būdo, tačiau nesutiko su ieškovės žemės ūkio technikos įvertinimu. Atsakovo nuomone ieškovė, gyvendama namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., privalėjo atlikti einamąjį remontą. Nesutiko kompensuoti namų valdos išlaikymo išlaidas, kadangi dalį jų yra kompensavęs, o didesnių išlaidų ieškovė patirti negalėjo.

Atsakovė S. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu neprieštaravo, jog turtas būtų atidalinamas pagal ieškovės siūlomą būdą, sutiko su paskaičiuotos kompensacijos dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovė D. L. ir atsakovai R. V. bei S. G. pagal 2018 m. birželio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą lygiomis dalimis po 1/3 dalį po mamos mirties paveldėjo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą su priklausiniai ir 0,19 ha ploto žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., šieno daržinę su 0,4648 ha ploto žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., 0,46 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., traktorių T40, traktoriaus priekabą 2PTS-4-793, automobilį Audi, 690 paprastųjų vardinių AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir 159 paprastąsias vardines AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, indėlį sąskaitoje.

Dėl atidalijimo

Ieškovė pareiškė ieškinį, siekdama atsidalinti iš bendrosios nuosavybės. Šioje byloje šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra 3 žemės sklypai, 2 gyvenamieji namai su priklausiniais, šieno daržinė bei žemės ūkio technika. Ieškovė, prašydama atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais valdomą turtą, prašė taikyti turto atidalijimą, išmokant kompensaciją.

CK4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Ieškovė, siekdama namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., atidalijimo, jai priteisiant turtą natūra, o atsakovams išmokant kompensaciją, rėmėsi tuo, kad atsakovai realiai namų valda nesinaudoja, turi kitas gyvenamąsias vietas, kad ieškovė namo antrąjį aukštą renovavo iš savo santaupų. Tokiam atidalijimo būdui atsakovai neprieštaravo. Ieškovė pateikė šios namų valdos įvertinimą, pagal kurį šios namų valdos vertė (statinių ir žemės sklypo) yra 34 000 Eur (UAB „Aireda“ nekilnojamojo turto ataskaita Nr. MŽ18/12-402). Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės nurodytos prašomo atidalinti namų valdos vertės, teismas sutinka su ieškovės nurodyta turto verte, laikytina, kad nustatytoji vertė yra teisinga, pagrįsta, sąžininga ir pilnai atitinkanti visų šalių interesus, todėl ieškovės pasirinktas atidalijimo būdas, priteisiant turtą natūra ieškovei, o atsakovams išmokant kompensaciją pagal jiems tenkančias dalis, atsižvelgiant į nustatytą vertą (po 11 333,33 Eur) atitiks visų bendraturčių interesus.

Dėl atidalijimo iš kito turto tarp šalių taip pat ginčo nekyla. Turtas racionaliau būtų valdomas, esant mažesniam bendraturčių skaičiui, taip palengvinant ir supaprastinant savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, teismas sprendžia, kad ieškovei neturint poreikio valdyti ir naudotis šieno daržine su žemės sklypu, 0,46 ha ploto žemės sklypu ar traktoriumi su priekaba, šis turtas atidalijamas pagal ieškovės siūlymą, išmokant kompensaciją ieškovei. Ieškovė nuo jai priklausančios dalies už namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., nepageidauja, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

Pagal ieškovės atidalijimo variantą dalis jai priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., atitektų atsakovei, o priklausanti dalis traktoriaus su priekaba, žemės sklypas ir daržinė su žeme – atsakovui. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai, vienai šaliai sutikus, tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Su tokiu atidalijimo būdu atsakovai kaip bendraturčiai sutinka, toks atidalijimo būdas nei vienos iš šalių interesų nepažeidžia, teismas tokiam atidalijimui pritaria. Dėl kompensacijos dydžio, išmokėtinos ieškovei už daržinės su žemės sklypo dalimi ir 0,46 ha ploto žemės sklypą, ginčo nėra, kompensacija skaičiuotina, remiantis VĮ Registrų centro nustatyta verte, t .y. 238 Eur už žemės sklypą, 116 Eur už daržinę su žemės sklypo dalimi.

Šalims nesutariant dėl kompensacijos dydžio už traktorių ir priekabą, kompensacijos dydis nustatytinas teismo. Ieškovės vertinimu traktoriaus ir priekabos vertė yra 3 500 Eur, atsakovo nuomone – 2 500 Eur. Ieškovė, įrodinėdama traktoriaus ir priekabos vertę, rėmėsi technikos vidutine verte, nurodoma skelbimuose apie pardavimą. Atsakovo vertinimu ieškovės nurodoma traktoriaus ir priekabos vertė per didelė, atsakovas galėtų išmokėti kompensaciją, paskaičiuotą pagal kainą technikos įsigijimo metu. Sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio, turto vertė turi būti nustatyta pagal aktualias ginčo sprendimo metu rinkos kainas, todėl atsakovo argumentas dėl išmokėtinos kompensacijos pagal įsigijimo kainą atmestinas. Šalys nors ir nesutarė dėl žemės ūkio technikos vertės, šio turto vertinimo specialistų pagalba nepageidavo, šio turto vertė nustatytina, remiantis ieškovės pasirinktu būdu, t. y. panašios technikos kaina skelbimuose apie pardavimą.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad traktorius yra 1981 m. gamybos, traktoriaus priekaba - 1987 m. Pagal skelbimus internetinėse svetainėse praduodamų analogiškos markės traktorių 1980-1985 m. gamybos kainos svyruoja nuo 1000 Eur iki 2400 Eur (www.autoplius.lt, www.skelbiu.lt), priekabos 2PTS-4-793 - nuo 1050 Eur iki 1250 Eur (www.skelbiu.lt), t. y. kainos mažesnės nei nurodė ieškovė. Iš pateiktų ieškovės skelbimų matyti, kad ieškovė pateikdama traktoriaus kainą (2 000 Eur), rėmėsi vėlesnių gamybos metų kainomis (1986, 1990, 1992 m.), todėl toks palyginimas nebūtų teisingas. Teismas, įvertinęs parduodamos žemės ūkio technikos kainas, sprendžia, kad ir traktoriaus, ir priekabos vertė artimesnė rinkos kainai yra nurodytoji atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad įprastai parduodamo daikto vertė būna šiek tiek mažesnė nei nurodoma skelbimuose, teismo vertinimu atsakovo nurodytoji traktoriaus ir priekabos vertė 2 500 Eur yra realesnė, atitinkanti šios technikos kainas rinkoje, todėl kompensacija skaičiuotina nuo 2 500 Eur.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės prašomu kompensacijos dydžiu, nurodė, kad žemės ūkio technika buvo jo lėšomis pagerinta, todėl kompensacijos dydis mažintinas. Pateikė nuotraukas, kuriomis įrodinėjo atliktus pagerinimus.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad pagal buvusį susitarimą su mama, traktorių ir kt. padargus prižiūrėjo, jį remontavo ir naudojosi atsakovas, traktoriumi atlikdamas reikiamus ūkio darbus. Atsakovas nuo pat traktoriaus įsigijimo dirbo įvairius kasmetinius žemės ūkio darbus ne tik tuo metu mamai priklausančiame žemės sklype, bet ir po mamos mirties atsakovo valdomuose žemės sklypuose. Technikos eksploatacija yra susijusi su priežiūra ir remontu. Pastebėtina, kad traktorius įsigytas 2006 m. rugpjūčio 21 d., todėl savaime suprantama, kad per tokį eksploatavimo laikotarpį buvo būtina keisti nusidėvėjusias detales, šalinti gedimus ir pan. Liudytojo N. V. parodymais nustatyta, kad traktoriaus .techninė būklė įsigijimo metu nebuvo tokia prasta, jog traktorių reikėjo kapitališkai remontuoti, kad už traktorių mokėjo ne 100 Lt kaip nurodyta sutartyje, bet 3 500 Lt, nors išoriškai traktoriaus būklė nebuvo gera, traktorius veikė, nupirktas traktorius savo eiga atvažiavo į tuo metu buvusią mamos gyvenamą vietą ir traktorius buvo naudojamas žemė ūkio darbams, esant būtinumui kai kurios dalys buvo perkamos ir iš mamos lėšų (pav., padangos). Atsakovas, teigdamas, jog remontavo techniką, jokių įrodymų, pagrindžiančių atliktų darbų apimtis, duomenis apie keistas detales, nepateikė, dėl ko negalima spręsti, kad atsakovo lėšomis ir atliktais darbais traktoriaus būklė buvo iš esmės pagerinta. Liudytojo M. L. parodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad kai kurios dalys (pav. padangos) buvo perkamos ir buvusios savininkės, šalių mamos lėšomis. Atsakovo nurodytus darbus teismas vertina kaip traktoriaus remontą (ne pagerinimus), kurį atsakovas atliko kaip traktoriaus faktinis valdytojas. Dėl šių priežasčių ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio nemažina ir atsakovo mokėtinos kompensacijos dydis ieškovei sudaro 833,33 Eur (2 500 Eur : 3). Kadangi traktorius ir priekaba lieka atsakovo nuosavybėje, tokiu būdu atsakovo indėlis, tvarkant ir prižiūrint traktorių, bus įvertintas ir atsakovo interesai nebus pažeisti (4.34 straipsnio 3 dalis).

Atidalijus ieškovei priklausančią turto dalį, atsakovas įpareigotinas išmokėti už jam tenkantį turtą 1 187,33 Eur (238,00 + 833,33+116 Eur) piniginę kompensaciją ieškovei. Nėra duomenų apie šalių kreditorius, todėl teismas šių kompensacijų, mokėtinų vienas kitam, įskaitymo klausimo teismas nesprendžia.

Dėl namo pagerinimo išlaidų

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovų priteisti kompensaciją (po 1 924,51 Eur) už jos lėšomis atliktą namo remontą. Ieškovės paskaičiavimu į atidalijamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., remontą ji investavo 5 773,54 Eur. Šios lėšos buvo panaudotos langų, šildymo katilo, grindų, durų pakeitimui, centrinio šildymo pajungimui, palėpių įrengimui, kamino įdėklo pagaminimui ir įdėjimui. Kaip įrodymą apie investuotas lėšas pateikė prekių įsigijimo dokumentus (kvitus).

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės šeima gyvenamajame name, kuriame atliko remontą, gyveno kartu su mama ir pagal žodinę sutartį naudojosi tam tikromis patalpomis, siekdama pagerinti savo gyvenimo sąlygas, patalpas, buvusias palėpėje, pritaikė šeimos poreikiams. Tokie santykiai atitinka faktinių neatlygintinės panaudos teisinių santykių sampratą (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK6.636 straipsnis). Pagal CK6.643 straipsnio 2 dalį panaudos davėjui mirus, jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjams.

CK 6.629 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai taikomos CK 6.501 straipsnio nuostatos, kur numatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita.

Ieškovė įrodinėja, kad, gyvendama mamai priklausančiame gyvenamajame name, atliko kai kuriuos remonto darbus, dėl kurių padidėjo paveldėto gyvenamojo namo vertė, todėl atsakovai turėtų kompensuoti dalį jos patirtų išlaidų

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis turi būti pagrįstas dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016). Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimui davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Aplinkybės, kad ieškovė remonto darbus atliko mamos sutikimu, nėra ginčijama, tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl atliktų remonto darbų įtakos paveldėto turto vertei. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimas gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Byloje nustatyta, kad ieškovė, su šeima gyvendama mamai priklausiusiame gyvenamajame name, atliko einamąjį namo remontą, kaip nurodė ieškovė pakeitė buto duris, langus, atliko vonios kambario remonto darbus, atliko sienų apdailos darbus, pakeitė grindis antrame aukšte, pritaikė palėpės patalpas gyvenimui, pakeitė kuro katilą, įstatė kamino įdėklą, pajungė centrinį šildymą. Šie ieškovės ieškinyje darbai nurodyti kaip pagerinimai vertintini kaip atitinkantys būsto būklės palaikymą, reikalingą būstui eksploatuoti bei ieškovės šeimos poreikiams, tačiau negali būti pripažįstami esminiais pagerinimais. Pagal pateiktus statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, statybinės medžiagos pirktos 2004-2008 m. laikotarpiu, šiuo laikotarpiu atlikti ir pagrindiniai darbai. Teismo vertinimu atlikdama remonto darbus, pritaikydama buvusias patalpas šeimos poreikiams, tokiais darbais ieškovė tiesiog gerino savo gyvenimo sąlygas, taip tenkindama savo šeimos poreikius. Pagal šalių paaiškinimus ieškovė už gyvenamųjų patalpų naudojimą šeimos poreikiams jokio mokesčio nemokėjo, todėl kaip panaudos gavėja turėjo prievolę išlaikyti jai duotą naudotis daiktą, taip pat daryti namo einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Ieškovės atlikti darbai ir turėtos sąnaudos, tikėtina, buvo skirtos panaudos gavėjo prievolei pagal minėtą įstatyminę nuostatą vykdyti.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas R. V. taip pat atliko kai kuriuos remonto darbus (remontavo rūsį, atstatinėjo malkinę, tvirtino tvarto pamatus). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas, gyvendami mamai priklausančiame name ar naudodamiesi kitais statiniais ir atlikdami kai kuriuos būtinus remonto darbus, padėjo garbaus amžiaus mamai palaikyti statinius normalios būklės.

Be to, byloje nebuvo įrodinėjama, kad mama kaip gyvenamojo namo savininkė būtų žadėjusi ieškovei atlyginti už atliktus darbus, kad ieškovė, esant gyvai mamai, iš jos būtų reikalavusi patirtų gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų atlyginimo, todėl, įvykus palikimo priėmimo faktui, reikalavimo teise į kitus įpėdinius (atsakovus) nepereina ir atsakovai kompensuoti šių nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų (jeigu tokios būtų nustatytos) ieškovei neprivalo.

Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl turto pagerinimo išlaidų, įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad ji būtų pagerinusi atidalijamą turtą ir kad šio turto vertė dėl jos atliktų pagerinimų būtų gerokai padidėjusi, nepateikė, jos turėtos išlaidos neatitinka sąlygų, keliamų išlaidoms dėl daikto pagerinimo priteisimui,. byloje nėra duomenų apie tai, kad mamą ir ieškovę siejo sutartiniai teisiniai ar prievoliniai santykiai dėl turto pagerinimo, todėl ieškinio dalis dėl išlaidų namo pagerinimui kompensavimo netenkinama ((duomenys neskelbtini) straipsnis)

Dėl turto išlaikymo išlaidų

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 815,32 Eur turto išlaikymo išlaidų, t. y. už sunaudotą elektros energiją, vandenį bei šiukšlių išvežimą. Ieškoves skaičiavimu 2016-2018 m. laikotarpiu ji už būsto išlaikymą sumokėjo 2 746,52 Eur. Apskaičiuodama šias išlaidas, rėmėsi duomenimis apie faktinį elektros energijos ir vandens sunaudojimą.

CK 4.34 straipsnio 3 dalis nustato, kad sąžiningas valdytojas turi teisę į daikto išlaikymo išlaidų atlyginimą, todėl nustačius ieškovės patirtas turto išlaikymo išlaidas, jos turėtų būti atlygintos.

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina jos turėtas išlaidas už vandenį, elektros energiją ir atliekų tvarkymą, tačiau neįrodo, kad visas ieškovės paskaičiuotos išlaidas privalo atlyginti atsakovas.

Ieškovės skaičiavimu ji UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ už vandenį ir nuotekų šalinimą 2016 m. sumokėjo 287,11 Eur, 2017 m. - 354,11 Eur, 2018 m. - 284,39 Eur. Jos skaičiavimu 1/3 šios sumos privalėtų atlyginti atsakovas, kadangi 2017 m. žiemą, sugedus vandens tiekimo iš namo į tvartą sistemai, atsakovas vandenį naudojo iš miesto vandentiekio. Toks skaičiavimas teismo vertinimu nėra teisingas, nes neaišku, kodėl atsakovas turėtų mokėti už vandenį, patiektą 2016 m., jeigu kaip teigia ieškovė, vandens tiekimo sistema į atsakovo valdytus ūkinius pastatus, sugedo 2017 m. žiemą. Tačiau analizuojant ieškovės pateiktus dokumentus apie priskaičiuotus mokesčius už šaltą vandenį ir nuotekas matyti, kad 2017 m. gruodžio mėnesį ženkliai išaugo sunaudoto vandens kiekis. Jeigu įprastai vandens buvo sunaudojama 9-10 m³ (2017 m. rugpjūčio, rugsėjo, 2018 m. sausio mėnesiais) tai per 2017 m. gruodžio mėnesį sunaudota 31 m³. Nors atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių, kad naudojo vandenį iš vandentiekio gyvulių girdymui nepripažįsta, toks sunaudoto vandens kiekio padidėjimas sietinas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog, sugedus vandens tiekimo iš šulinio sistemai, atsakovas gyvuliams naudojo vandenį iš vandentiekio. Atsakovas turėtų kompensuoti ieškovei patirtas išlaidas šiuo laikotarpiu, už 21 m³ vandens ir nuotekų Eur (21x1,06 Eur+21x0,81 Eur, t. y. 39,27 Eur. Atsakovas gera valia yra sumokėjęs 3,40 Eur, todėl įpareigotinas kompensuoti 36,23 Eur išlaidų už vandenį ir nuotekas. Tačiau ieškinio reikalavimą dėl likusios išlaidų, sumokėtų už vandenį ir nuotekas dalies, teismas ieškinį atmeta. Komunalinės paslaugos yra sietinos su nauda turtu besinaudojančiam asmeniui, todėl toks apskaičiavimo principas, kai patirtos išlaidos dalijamos pagal bendrasavininkų skaičių yra ydingas, kadangi vanduo buvo tiekiamas į gyvenamąjį namą ir juo naudojosi name gyvenusi ieškovės šeima, šias išlaidas turto savininkas privalėtų atlyginti tuo atveju, jeigu jis naudotųsi turtu. Nustačius, kad nuolatos gyvenamajam name gyveno tik ieškovės šeima, ieškovei aplinkybių su atsakovo faktiniu sunaudotu vandens kiekiu neįrodžius, darytina išvada, kad visus mokesčius dėl vandens tiekimo už likusius laikotarpius turėtų mokėti ieškovė, kaip besinaudojanti šiomis paslaugomis.

Dėl tų pačių priežasčių netenkinamas reikalavimas ir dėl atlyginimo už sunaudotą elektros energiją. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius elektros sunaudojimą 2016-2018 m. bei apmokėjimą už ją. Ieškovės vertinimu pateiktų rodmenų skirtumai patvirtina, kad sunaudojama elektros energijos 2018 m. mažiau. Tokį elektros energijos suvartojimo sumažėjimą ieškovė siejo su aplinkybe, jog atsakovas nesinaudojo elektros energija nuo 2018 m. rudens. Sunaudojamos elektros energijos kiekis kinta, priklausomai nuo vartotojų skaičiaus, jų įpročių, naudojamų elektros įrenginių, jų galingumo ir pan., todėl išvada, kad elektros energijos pokyčiams 2018 m. esminę reikšmę turėjo aplinkybė, jog atsakovas nebelaikė ūkiniuose pastatuose gyvulių, nebūtų teisinga. Ieškovės reikalavimu atsakovas 2018-11-20 49,50 Eur už elektros energiją sumokėjo, skaičiuojant 2018 m. kainomis, apmokėjo už 438 kWh. Nesant duomenų apie atsakovo poreikiams naudotus elektros įrenginius, jų galingumą, nėra galimybės paskaičiuoti faktinio atsakovo sunaudoto elektros kiekio. Tačiau kaip nustatyta atsakovo paaiškinimais elektra iki 2018 m. rudens buvo naudojama tik apšvietimui rudens - žiemos periodu ūkiniame pastate, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas dalį ieškovės patirtų išlaidų už elektros energiją yra atlyginęs, tokiu būdu šių išlaidų dalį kompensavo. Turint omeny, kad pagrindinė elektros energijos vartotoja buvo ieškovės šeima, ieškovės reikalavimas dėl išlaidų už elektros energiją netenkinamas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Ieškovė taip prašė priteisti iš atsakovo 1/3 jos sumokėtos rinkliavos už atliekų tvarkymą (šiukšlių išvežimą). P. R. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau –Nuostatai), patvirtintų Rietavo savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu T1-48 „Dėl Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 29,30 punktus vietinę rinkliavą moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai. Vietinė rinkliava (pastovioji rinkliavos dalis) apskaičiuojama atliekų turėtojams, kuriems atstovauja nekilnojamojo turto objekto savininkas, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus (Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika, patvirtinta Rietavo savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu T1-48), todėl ieškovė pagrįstai reiškė reikalavimą dėl dalies rinkliavos už atliekų tvarkymą priteisimo iš atsakovo. Nuostatų 15 punktas numato, kad iš rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazės pagal bendraturčių pateiktą ir seniūnijos seniūno patvirtintą prašymą išbraukiami gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos savininkai – bendraturčiai, paliekant vieną rinkliavos mokėtoją, jeigu kiti bendraturčiai nesinaudoja tomis patalpomis, tačiau atsakovas įrodymų, jog tokį prašymą būtų teikęs atliekų tvarkytojui bylos nagrinėjimo metu nepateikė, todėl nors ir nesinaudodamas gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., privalo kompensuoti dalį šių išlaidų, proporcingai valdomai nekilnojamojo turto daliai (1/3). Ieškovės skaičiavimu ji 2016-2018 m. laikotarpiu UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ už atliekų tvarkymą sumokėjo 142,17 Eur (31 Eur+51,58 Eur+59,29 Eur), faktiškai pagal dokumentus sumokėjo 139,87 (31 Eur 2016-06-30 ir 108,87 Eur 2018-08-01), atsakovas R. V. turėtų kompensuoti 46,62 Eur šių išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2018 m. lapkričio 20 d. pinigine perlaida sumokėjo ieškovei 47,29 Eur už šiukšlių išvežimą, ieškovė pripažįsta šią perlaidą gavusi, todėl konstatuotina, jog išlaidas už atliekų tvarkymą abu atsakovai yra sumokėję.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl atlygintinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ieškovė patyrė 600 Eur, susijusių su advokato teisine pagalba, šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jas teismas pripažįsta pagrįstomis ir priteisia iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tačiau ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (dalyje dėl turto atidalijimo ir dalies išlaidų atlyginimo), priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos 30 procentų ir iš atsakovų lygiomis dalimis išieškotina 420 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagrįstomis pripažintinos ir išlaidos, susijusios su įrodymų rinkimu, t. y. 281,50 Eur išlaidos už turto vertinimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), buvo vertinamas visiems priklausantis turtas, ieškovei kompensuotina 2/3 šios sumos, t. y. 187,66 Eur. Atsakovai taip pat įpareigotini sumokėti žyminio mokesčio išlaidas ieškovei (CPK 98 straipsnis), atsakovas R. V. – 52,50 Eur, atsakovė S. G. – 37,50 Eur.

Atsakovai taip pat turėjo išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro 1 000 Eur (įrodymų rinkimas 100 Eur, už atsiliepimų parengimą 700 Eur ir 200 Eur už atstovavimą teisme. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovė turėtų sumokėti 300 Eur., po 150 Eur kiekvienam atsakovui. Įskaičius mokėtiną sumą ieškovei, ieškovei iš atsakovo R. V. priteistina 206,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovės S. G. - 191,33 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti D. L. priklausančią dalį iš bendrosios nuosavybės gyvenamajame name, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), viralinėje, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), malkinėje, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvarte, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), daržinėje, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiemo statiniuose, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0,19 ha žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., pripažinti D. L. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0,19ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav.

Priteisti iš D. L. po 11 333,33 Eur (vienuolikos tūkstančių trijų šimtų trisdešimt trijų Eur 33 ct) piniginę kompensaciją R. V. ir S. G.

Atidalinti D. L. priklausančią dalį iš bendrosios nuosavybės gyvenamajame name, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), sandėlyje, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), sandėlyje, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvarte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinėje, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiemo statiniuose, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., ir D. L. priklausančią 1/3 dalį pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini)) priteisti S. G. nuosavybėn.

Atidalinti D. L. priklausančią dalį iš bendrosios nuosavybės 0,46 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav. ir D. L. priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) priteisti R. V. nuosavybėn.

Atidalinti D. L. priklausančią dalį iš bendrosios nuosavybės traktoriuje T40, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekaboje 2PTS-4-793, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir D. L. priklausančią 1/3 dalį traktoriaus (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį priekabos (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) priteisti R. V. nuosavybėn.

Atidalinti D. L. priklausančią dalį iš bendrosios nuosavybės šieno daržinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,4648 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., D. L. priklausančią 1/27 dalį pastato (unikalus Nr, (duomenys neskelbtini)). ir 1/27 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisti R. V. nuosavybėn.

Priteisti iš R. V. 1 187,33 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt septynių Eur 33 ct) piniginę kompensaciją, 39,27 Eur (trisdešimt devynis Eur 27 ct) išlaidų už komunalines paslaugas ir 206,33 Eur (du šimtus šešis Eur 33 ct) bylinėjimo išlaidų D. L.

Priteisti iš S. G. 191,33 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų D. L.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė