- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 2YT-5412-925/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00037-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Z. T., R. M., A. M., K. M.
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė
dalyvaujant pareiškėjo A. M. atstovei advokatei L. L. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. J.,
nedalyvaujant pareiškėjui A. M., suinteresuotiems asmenims Z. T., R. M., A. M., K. M. ir A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. T., R. M., A. M., K. M., A. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas K. M. priėmė palikimą po (duomenys neskelbtini) mirusios S. S. mirties (b. l. 2–4).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. M. atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Tiek teismui pateiktame pareiškime, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjo prosenelė S. S. (buvusi M.), mirusi (duomenys neskelbtini) turėjo vienintelį sūnų Č. M., gimusį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) S. S. susituokė su E. S., su kuriuo vaikų neturėjo. E. S. mirė (duomenys neskelbtini). S. S. sūnus Č. M. (duomenys neskelbtini). susituokė su A. S.. Č. M. santuokoje gimė vaikai: K. M., miręs (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo tėvas), A. M., miręs (duomenys neskelbtini) (liko jo sūnūs K. M. ir A. M.), R. M., A. M. ir Z. T.. Po S. S. mirties liko turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas nėra įkeistas, areštuotas ar teisminio ginčo objektas. Dėl po S. S. mirties likusio palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Po S. S. mirties palikimą faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjo tėvas K. M. – tvarkė žemės sklypus, ūkininkavo, sėjo grūdines kultūras, šienavo, mokėjo priklausančius mokesčius iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 47–49) ir paaiškino, kad su pareiškimu sutinka teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, įrodančių, kad K. M. priėmė palikimą po S. S. mirties ir, kad tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Suinteresuotas asmuo R. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 73), prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti (b. l. 41).
Suinteresuotas asmuo K. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 74). Atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti (b. l. 42).
Suinteresuotas asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 76). Atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti (b. l. 43).
Suinteresuotas asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 78), prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti (b. l. 44).
Suinteresuotas asmuo Z. T. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (b. l. 77), prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti (b. l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo A. M. atstovės advokatės Laimutės Leonavičienės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo A. M. prosenelei S. S. (buvusiai M.) (duomenys neskelbtini) gimė vienintelis sūnus – pareiškėjo senelis Č. M. (b. l. 16). (duomenys neskelbtini) S. M. (S.) susituokė su E. S. (b. l. 13). Vaikų S. S. ir E. S. nesusilaukė. S. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). E. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Č. M. santuokoje gimė vaikai: K. M., miręs (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo tėvas) (b. l. 21–23), A. M., miręs (duomenys neskelbtini) (liko jo sūnūs K. M. ir A. M.) (b. l. 24–27), R. M. (b. l. 28) , A. M. (b. l. 29) ir Z. T. (b. l. 30–32). Č. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). S. S. iki mirties gyveno ir buvo registruota Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Paparčių seniūnijoje, Burbiškių kaime (b. l. 9).
Kauno apskrities 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 9-18883 S. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,85 ha žemės, (duomenys neskelbtini) (b. l. 51–52).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 54–56) matyti, kad S. S. daiktinės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, S. S. nurodyta naudotoja.
Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro Gintauto Butkaus 2017 m. gruodžio 20 d. liudijime nurodyta, kad po S. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 8). Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro 1996 m. ir Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro 1996 m. – 2000 m. dokumentuose žinių apie S. S. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra (b. l. 7). 2017 m. lapkričio 11 d. mirusio K. M. palikimą priėmė jo sūnus – pareiškėjas A. M. (b. l. 20).
Pareiškėjo A. M. pareiškime teismui nurodytas ir jo atstovės advokatės Laimutės Leonavičienės teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad pareiškėjo tėvas K. M. iškart po senelės S. S. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, rūpinosi bei tvarkė senelės paliktą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą – tvarkė žemės sklypus, ūkininkavo, sėjo grūdines kultūras, šienavo, mokėjo priklausančius mokesčius iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) patvirtina ir sąskaitų už komunalines paslaugas išrašai (b. l. 79–81), Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos (b. l. 82–87, 89–95, 97–102), žemės nuomos mokesčio deklaracijos (b. l. 88, 96) bei liudytojos Z. K. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai.
S. S. mirė 1996 m. vasario 23 d., todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą 2000 m. Lietuvos Respublikos CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001 m. liepos 1 d.). Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjo tėvas K. M. pagal įstatymą įgijo teisę paveldėti po savo senelės mirties atsiradusį palikimą (Lietuvos Respublikos CK 567 straipsnio 1 dalis, 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjo tėvas K. M. po senelės S. S. mirties priėmė mirusiosios palikimą, nes prižiūrėjo kaip savo likusį turtą, t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjos mirties. S. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad K. M. mirusios senelės S. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 puntu, 445 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) po jo senelės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
Faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.