- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- eI3-4937-484/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „AGAT-A Trading“
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 12.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.9Mokesčių įstatymų pažeidimai ir atsakomybė
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AGAT-A Trading“ atstovams T. A. ir advokatui A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AGAT-A Trading“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „AGAT-A Trading“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. S-74 (7-43/2022), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2022 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 1A-11 ir Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Klaipėdos TM) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr.2(LM32)-1 dalyje dėl sprendimo neatleisti UAB „AGAT-A Trading“ nuo 10 260 eurų baudos; netenkinus skundo, atleisti pareiškėją nuo 10 260 Eur baudos mokėjimo.
2. Skunde teigia, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu buvo nesilaikyta teismų praktikoje suformuotų teisės taikymo taisyklių, kad sandorio vertę sudaro būtent deklaracijos priėmimo metu faktiškai sumokėta, arba mokėtina kaina, kaip ji apibrėžta Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 2 dalyje (24 nutarties punktas), vietos mokesčių administratorius nepagrįstai kaip ginčo muitinę vertę laikė 2 galutinę kainą (29 nutarties punktas), (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. birželio 17 d. sprendimas, administracinėje byloje Nr. A-2379-968/2020; 2020 m. spalio 21 d. LVAT nutartis, administracinėje byloje Nr. P-67-662/2020, kuria atsisakyta atnaujinti procesą prieš tai paminėtoje byloje). Todėl būtina įvertinti ginčo prekių apmokestinamosios vertės nustatymo pagrįstumą, pagal jau aukščiau paminėtas teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles.
2.1. Ikiteisminio ginčo procedūroje nebuvo taikytas aktualus teisinis reguliavimas, numatytas Lietuvos Respublikos 2011 m. spalio 19 d. nutarimu Nr.1205, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. kovo 1 d. Taigi, nuo 2013 m. kovo 1 d. Lietuvos PVM mokėtojai apskaičiuoto importo PVM už importuotas į Lietuvą prekes neturi mokėti į muitinės surenkamąją sąskaitą ir už jas nėra reikalaujama pateikti garantijos, nes šis apskaičiuotas importo PVM yra įskaitomas (sumokamas) Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Pagal muitinės pateiktą išaiškinimą, šių pakeitimų nauda verslui: neužšaldomos apyvartinės lėšos, skirtos importo PVM sumokėti į muitinės sąskaitą, sumažėja administracinė našta (nereikia teikti prašymų arba pažymų dėl importo PVM įskaitymo arba sugrąžinimo), sutaupomos lėšos, susijusios su garantijų už importo PVM įsigijimu. Vyriausybės nutarime nustatytos šios importo PVM įskaitymo sąlygos, kurias visas pareiškėja atitinka: prekėms turi būti įforminta išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra; prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu (prievolės mokėti importo PVM atsiradimo metu) prekių gavėjas turi būti registruotas Lietuvos Respublikos PVM mokėtoju; importuotojas negali būti atstovaujamas netiesiogiai.
2.2. Pareiškėjos prašymo atleisti nuo paskirtos baudos mokėjimo atmetimas buvo grindžiamas argumentais, kad: vertinant, ar yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, būtina vertinti, ar byloje aktualiais laikotarpiais pareiškėja turėjo permoką. Tik nustačius, kad mokesčio mokėtojo turima permoka ir mokėtinas importo PVM sutampa arba permoka yra didesnė, galima konstatuoti, jog žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Tačiau šie argumentai nuo 2013 m. kovo 1 d., kada įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2011 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1205, nebetenka prasmės, nes importo PVM mokėjimas yra sureguliuotas teisės aktu, kurio nuostatų buvo laikytasi pareiškėjos atveju. Todėl argumentai, kuriais buvo grindžiamas atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą atleisti nuo priskaičiuotos baudos sumokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, yra nepagrįsti ir neatitinka paminėto galiojančio teisinio reguliavimo.
2.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prievolė sumokėti importo PVM, apskaičiuotą importo deklaracijose muitinio įforminimo metu, yra reguliuojama teisės aktų nustatyta tvarka, šios tvarkos buvo laikytasi, todėl kalbėti apie žalą valstybės biudžetui nėra jokio teisinio pagrindo.
2.4. Pateikta į bylą 2021 m. rugpjūčio mėn. deklaracija patvirtina, kad pareiškėja pasinaudojo teise į atskaitą – eilutėje importo PVM įrašyta importo PVM suma pagal tą mėnesį įformintas importo procedūras ar ankstesnių procedūrų korekcijas.
2.5. Atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą ir neįsigilino į konkrečiai pareiškėjos padėtį, teisinį reguliavimą, bei pateiktus argumentus.
3. Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
3.1. Atsiliepime atsakovas paaiškina, kad pareiškėja tiek Klaipėdos TM, tiek ikiteisminių ginčą nagrinėjusių institucijų atleisti nuo 10 260 Eur baudos prašė vadovaudamasi MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo baudos, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui.
3.2. LVAT, pasisakydamas dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo, ne kartą yra pažymėjęs, kad, taikant šį atleidimo nuo baudos pagrindą, svarbu nustatyti, ar žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta laikotarpiu, kuriuo turėjo būti sumokėtas mokestis (2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-956-662/2017, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-971/2014). Taip pat LVAT yra pažymėjęs, kad vien teisės į atskaitą turėjimas nereiškia, kad nebuvo padaryta žala biudžetui (2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-956- 662/2017). Nagrinėjamu atveju importo PVM suma teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo deklaruota bei įtraukta į atskaitą (įtraukta į PVM atskaitą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 d.), todėl vertinant ar yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos vadovaujantis minėtu pagrindu, būtina vertinti, ar byloje aktualiais laikotarpiais pareiškėja turėjo permoką. Tik nustačius, kad mokesčio mokėtojo turima permoka ir mokėtinas importo PVM sutampa arba permoka yra didesnė, galima konstatuoti, jog žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Pareiškėjos tikrinamuoju laikotarpiu turėtos permokos buvo įvertintos ir pareiškėja atleista nuo dalies (3 371 Eur) ginčo baudos.
3.3. Muitinės departamentas sutinka su MGK skundžiamo sprendimo išvada, jog pareiškėja turėjo teisę į PVM atskaitą ir ja užskaityti importo PVM, tačiau pagal PVM įstatymo 57 straipsnio 1 dalį tai yra teisė, kuria mokesčio mokėtojas gali pasinaudoti arba nepasinaudoti ir vien teisė į importo PVM atskaitą nereiškia, kad ja bus pasinaudota (PVM įstatymo 57 straipsnio 3 dalis). Todėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, teisės į PVM atskaitą turėjimo negalima prilyginti mokestinės permokos buvimui.
3.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja laiku nesumokėjo importo PVM, kuris vėliau (t. y. ne teisės aktų nustatytais terminais) buvo papildomai apskaičiuotas Klaipėdos TM atlikus mokestinį patikrinimą ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. priėmus patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM320074M, taigi, pareiškėja savalaikiai nepasinaudojo teise šias sumas atskaityti (kadangi ir nebuvo atsiradusi teisė į atskaitą ta apimtimi, kuria neteisingai buvo deklaruotas importo PVM). Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog teisę į PVM atskaitą pareiškėja įgijo 2021 m. rugpjūčio 24 d., tuomet, kai muitinė patikrinimo ataskaita Nr. 1LM320074M papildomai apskaičiuotą importo PVM įtraukė į apskaitą, todėl negalima teigti, kad vien teisės į importo PVM atskaitymą faktas besąlygiškai lemia, kad ši suma bus atskaityta ir neturės reikšmės biudžetui.
3.5. Pareiškėjos papildomai teismui pateikta PVM 2021 m. rugpjūčio mėn. deklaracija pagrindžia, jog teise į PVM atskaitą pareiškėja pasinaudojo tik po Klaipėdos TM 2021 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 1LM320074M priėmimo.
3.6. Vadovaujantis LVAT praktika, kiekvienu konkrečiu PVM grandinės etapu apmokestinamajam asmeniui nesumokėjus PVM į valstybės biudžetą, valstybė netenka savo pajamų, nepriklausomai nuo to, ar vėliau šios pajamos bus atskaitytos (LVAT 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1930-12). Taigi, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pajamų netekimas (žala biudžetui) pasireiškia kiekvienu einamuoju laikotarpiu, nesvarbu, ar po to mokestis buvo įskaitytas ar sumokėtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Muitinės departamentas konstatuoja, kad atleisti pareiškėją nuo likusios importo PVM baudos sumos (10 260 Eur), vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nėra teisinio pagrindo.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka.
4.1. Paaiškina, kad MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo baudos, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Taikant šį atleidimo nuo baudos pagrindą, svarbu nustatyti, ar žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta laikotarpiu, kuriuo turėjo būti sumokėtas mokestis, vien teisės į ataskaitą turėjimas nereiškia, kad nebuvo padaryta žala biudžetui.
4.2. Teigia, kad pareiškėja turėjo teisę į PVM atskaitą ir ja užskaityti importo PVM, tačiau pagal PVM įstatymo 57 straipsnio 1 dalį, tai yra teisė, kuria mokesčio mokėtojas gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Vien teisė į importo PVM atskaitą nereiškia, kad ja bus pasinaudota (PVM įstatymo 57 straipsnio 3 dalis), todėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, teisės į PVM atskaitą turėjimo negalima prilyginti mokestinės permokos buvimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja laiku nesumokėjo importo PVM, kuris vėliau (t. y. ne teisės aktų nustatytais terminais) buvo papildomai apskaičiuotas teritorinei muitinei atlikus mokestinį patikrinimą ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. priėmus patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM320074M. Pareiškėja savalaikiai nepasinaudojo teise šias sumas atskaityti, kadangi ir nebuvo atsiradusi teisė į atskaitą ta apimtimi, kuria neteisingai buvo deklaruotas importo PVM. Apmokestinamajam asmeniui nesumokėjus PVM į valstybės biudžetą, valstybė netenka savo pajamų, nepriklausomai nuo to, ar vėliau šios pajamos bus atskaitytos.
4.3. Mano, kad MGK įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo. Pritaria ir palaiko Muitinės departamento išdėstytą poziciją.
5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepimo į skundą argumentais. Papildomai akcentavo, kad nagrinėjamu atveju yra reikšmingas faktas, kad pareiškėja teise į PVM atskaitą pasinaudojo tik po supaprastinto patikrinimo ataskaitos priėmimo. Nesutiko, kad žala biudžetui nebuvo padaryta, kadangi asmeniui savalaikiai nesumokėjus PVM į biudžetą, valstybė netenka pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Ginčas šioje byloje kilo dėl mokesčių mokėtojo atleidimo nuo PVM baudos MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
8.1. Klaipėdos TM, atlikusi pareiškėjos teminį mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., dėl pareiškėjos 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. importo deklaracijose nustatytų muitinės vertės deklaravimo pažeidimų, 2021 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo ataskaita Nr. 1LM320074M (toliau – Patikrinimo ataskaita) pareiškėjai papildomai apskaičiavo 136 305 Eur PVM ir už mokėtino PVM sumažinimą, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsniu, paskyrė 10 proc. trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudą –13 631 Eur (MGK byla, b. l. 8-11, 27-33).
8.2. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą peržiūrėti patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM320074M ir paskirtą 13 631 Eur baudą panaikinti (MGK byla, b. l. 26).
8.3. Klaipėdos TM, išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 6 d. prašymą atleisti nuo importo PVM baudos (13 631 Eur), skirtos Klaipėdos TM Patikrinimo ataskaita, jį tenkino iš dalies, t. y. 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2(LM32)-1 atleido UAB „AGAT-A Trading“ nuo dalies baudos (3 371 Eur), o nuo 10 260 Eur baudos neatleido (MGK byla, b. l. 14-17).
8.4. Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos TM 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2(LM32)-1 dalyje, kuria ji neatleista nuo likusios baudos dalies (10 260 Eur), pateikė skundą Muitinės departamentui (MGK byla, b. l. 47-49).
8.5. Muitinės departamentas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 1A-11 nusprendė patvirtinti Klaipėdos TM 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 2(LM32)-1 (MGK byla, b. l. 53-54).
8.6. Pareiškėja minėtą Muitinės departamento sprendimą apskundė MGK, kuri 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. S-74(7-43/2022) nusprendė patvirtinti Muitinės departamento 2022 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 1A-11 ir neatleisti UAB „AGAT-A Trading“ nuo 10 260 Eur PVM baudos mokėjimo (MGK byla, b. l. 77-79).
9. Pareiškėja dėl minėtų Klaipėdos TM, Muitinės departamento ir MGK sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi į teismą.
10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo nuostatos (toliau – MAĮ).
10.1. MAĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio Įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus.
11. Patikrinimo ataskaitoje konstatuota, kad Bendrovė į prekių, deklaruotų importo deklaracijose: Nr. 20LTKC0100IM10AED2, Nr. 20LTKC0100IM113B06, Nr. 20LTVC0100IM2B12B7, Nr. 20LTVC0100IM2B3FD0, Nr. 20LTVC0100IM2D0BA1, muitinę vertę neįtraukė visų papildomų išlaidų, susijusių su importuotomis prekėmis, pagal U. asmenų A. Y. ir H. A. išrašytas sąskaitas faktūras ir tuo pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnio nuostatas. Patikrinimo ataskaitoje taip pat konstatuota, kad Bendrovė po naujų galutinių sąskaitų faktūrų iš U. tiekėjo (duomenys neskelbtini) gavimo nepatikslino importo deklaracijose: Nr. 20LTVC0100IM2B12B7 (5 prekė), Nr. 20LTVC0100IM2B3FD0 (3-6 prekės), Nr. 20LTVC0100IM2D0BA1 (1-4 prekės), Nr. 20LTVC0100IM2D3A64 (1-5 prekės), deklaruotos prekių faktūrinės ir muitinės vertės bei neperskaičiavo importo mokesčių ir tuo pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio nuostatas. Dėl nustatytų pažeidimų perskaičiavus prekių muitinę vertę ir importo mokesčius, Bendrovei papildomai apskaičiuota importo PVM suma 136 305,00 Eur (MGK byla, b. l. 8-11).
12. Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje nurodė, kad Patikrinimo ataskaitoje nurodytų pažeidimų pareiškėja neginčija. Skunde Muitinės departamentui pareiškėja sutiko, kad pavėluotai gautų sąskaitų iš tiekėjų nespėjo patikslinti anksčiau įformintų importo deklaracijų iki pavedimo atlikti patikrinimą pateikimo dienos. Dėl šios priežasties neginčija paskirtos baudos. Tačiau pareiškėja siekia būti atleista nuo baudos.
13. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalį, atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.
14. Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia būti atleista nuo importo PVM baudos MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teigdama, kad nustatytu pažeidimu nebuvo padaryta žala valstybei.
15. Pažymėtina, kad aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, LVAT yra nurodęs, jog, taikant šį atleidimo nuo baudos pagrindą, svarbu nustatyti, ar žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta laikotarpiu, kuriuo turėjo būti sumokėtas mokestis (LVAT 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-956-662/2017, 2014 m. kovo 25 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-971/2014, 2008 m. liepos 11 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-1301/2008), tai, pavyzdžiui, gali būti atvejis, kuomet minėtu laikotarpiu mokesčių mokėtojas turi mokesčių permoką (LVAT 2010 m. gegužės 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A442-773/2010).
16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju mokėtina importo PVM suma teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo deklaruota bei įtraukta į atskaitą (įtraukta į PVM atskaitą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 d.), todėl vertinant ar yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, būtina nustatyti, ar byloje aktualiais laikotarpiais pareiškėja turėjo mokesčio permoką. Tik nustačius, kad mokesčio mokėtojo turima permoka ir mokėtinas importo PVM sutampa arba permoka yra didesnė, galima konstatuoti, jog žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta (LVAT 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-956-662/2017).
17. Nustatyta, kad Klaipėdos TM, įvertinusi VMI 2021 m. rugsėjo 9 d. pateiktus duomenis (MGK byla, b. l. 22-24), nustatė, jog pareiškėja pažeidimo padarymo metu turėtos VMI administruojamų mokesčių permokos skolos atsiradimo dieną, t. y. deklaracijų muitinei pateikimo dieną, buvo mažesnės už nepriemoką muitinei pagal muitinės deklaracijas: 2020 m. lapkričio 20 d. Nr. 20LTVC0100IM2B3FD0 ir 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. 20LTVC0100IM2D0BA1. Klaipėdos TM sprendė, kad Bendrovė pažeidimo padarymo metu turėtos VMI administruojamų mokesčių permokos dalimi žalos biudžetui nepadarė, todėl 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 3(LM32)-1 pirma dalimi atleido pareiškėją nuo 3 371 Eur PVM baudos, o antra sprendimo dalimi nuo likusios 10 260 Eur ginčo baudos neatleido.
18. Pareiškėja skunde sprendimo neatleisti jos nuo likusios dalies neteisėtumą visų pirma argumentuoja tuo, kad faktiniai mokėjimai į biudžetą pagal importo deklaracijoje apskaičiuotą PVM sumą nebuvo atliekami, kai buvo pateikta pirminė importo deklaracija. Taip pat jokie papildomi mokėjimai į biudžetą nebūtų atliekami net ir tuo atveju, jei Bendrovė pati būtų pateikusi patikslintą importo deklaraciją ir būtų apskaičiavusi papildomą importo PVM sumą. Pareiškėja skunde teismui teigia, kad mokesčių administratorius nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2011 m. spalio 19 d. nutarimo Nr.1205, įsigaliojusio nuo 2013 m. kovo 1 d. nuostatomis. Nurodė, kad nuo 2013 m. kovo 1 d. Lietuvos PVM mokėtojai apskaičiuoto importo PVM už importuotas į Lietuvą prekes neturi mokėti į muitinės surenkamąją sąskaitą ir už jas nėra reikalaujama pateikti garantijos, nes šis apskaičiuotas importo PVM yra įskaitomas (sumokamas) Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Kadangi nurodyta tvarka nesukuria jai prievolės atlikti mokėjimą į biudžeto surenkamąją sąskaitą, pareiškėjos manymu, žala biudžetui negalėjo atsirasti.
18.1. Pažymėtina, kad pareiškėjos minimo teisės akto nuostatos reglamentuoja importo PVM įskaitymo tvarką. Ši tvarka nustato, kaip PVM mokėtojas įgyja teisę nesumokėti importo PVM į muitinės sąskaitą pagal bendrą mokesčių mokėjimo muitinėje tvarką, kai apskaičiuotos importo PVM sumos sumokėjimo į biudžetą kontrolę perima teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija, kurios veiklos teritorijoje įregistruotas PVM mokėtojas, t. y. šia importo PVM suma, vadovaujantis PVM įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostatomis, didinama PVM mokėtojo už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma. Nagrinėjamu gi atveju pareiškėja neginčija prievolės sumokėti papildomai apskaičiuotą importo PVM, o byloje yra sprendžiamas tik atleidimo nuo PVM baudos už mokesčio įstatymo pažeidimą klausimas. Kaip jau minėta, šiuo atveju yra būtina nustatyti, ar pareiškėja Klaipėdos TM Patikrinimo ataskaitos priėmimo metu turėjo 10 260 Eur dydžio mokesčio permoką.
19. Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos TM patikrinimo metu neturėjo duomenų apie 10 260 Eur dydžio mokesčio permoką.
20. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad pareiškėja turėjo teisę į PVM atskaitą ir ja užskaityti importo PVM, tačiau, pagal PVMĮ 57 straipsnio 1 dalį, tai yra teisė, kuria mokesčio mokėtojas gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Vadovaujantis PVM įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi, asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti. Taigi importo PVM atskaitymas priklauso nuo importuotojo valios, aktyvių veiksmų ir nėra laikytinas savaime suprantama, be abejonės įvyksiančia aplinkybe. Pagal PVM įstatymo 90 straipsnio 1 dalį, 85 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas savo teisę į importo PVM atskaitą už vieno mėnesio mokestinį laikotarpį galėjo įgyvendinti iki kito mėnesio 25 dienos. Šios teisės neįgyvendinus, importo PVM skaičiuojamas bendra tvarka. Todėl negalima teigti, kad vien teisės į importo PVM atskaitymą faktas besąlygiškai lemia, jog ši suma bus atskaityta ir neturės reikšmės valstybės biudžetui. Pagal LVAT praktiką, vien teisė į importo PVM atskaitą nereiškia, kad ja bus pasinaudota (PVM įstatymo 57 straipsnio 3 dalis) (LVAT 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-956-662/2017).
21. Byloje nustatyta, kad pareiškėja laiku nesumokėjo importo PVM, kuris buvo papildomai apskaičiuotas Klaipėdos TM atlikus mokestinį patikrinimą ir priėmus Patikrinimo ataskaitą, taigi, pareiškėja savalaikiai nepasinaudojo teise šias sumas atskaityti (kadangi ir nebuvo atsiradusi teisė į atskaitą ta apimtimi, kuria neteisingai buvo deklaruotas importo PVM). Pareiškėja teisę į PVM atskaitą įgijo 2021 m. rugpjūčio 24 d., kai Klaipėdos TM Patikrinimo ataskaitoje papildomai apskaičiuotą importo PVM įtraukė į apskaitą. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, pareiškėja Klaipėdos TM Patikrinimo ataskaita papildomai apskaičiuotą importo PVM sumą, kuri yra įskaitoma, turėjo deklaruoti 2021 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje iki 2021 m. rugsėjo 25 d.
22. Pareiškėja MGK pateikė duomenis iš elektroninės deklaravimo sistemos apie 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. PVM deklaracijų (forma FR0600) ir minėtų mokestinių laikotarpių patikslintų PVM deklaracijų pateikimą, taip pat pačias 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. PVM deklaracijas ir patikslintas deklaracijas. Byloje duomenų, kad pagal pareiškėjos pateiktas importo PVM deklaracijas iki pažeidimo konstatavimo dienos buvo priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl mokesčio permokos, kuri būtų didesnė ar lygi 10 260 Eur, pareiškėjos atžvilgiu, nėra.
23. Vadovaujantis LVAT suformuluota praktika, kiekvienu konkrečiu PVM grandinės etapu apmokestinamajam asmeniui nesumokėjus PVM į valstybės biudžetą, valstybė netenka savo pajamų, nepriklausomai nuo to, ar vėliau šios pajamos bus atskaitytos (LVAT 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1930-12). Pajamų netekimas (žalingumas biudžetui) pasireiškia kiekvienu einamuoju laikotarpiu, nesvarbu, ar po to mokestis buvo įskaitytas ar sumokėtas. Pareiškėja PVM deklaracijas tikslino po Patikrinimo ataskaitos priėmimo. Taigi laikotarpiu nuo muitinio įforminimo iki Patikrinimo ataskaitos priėmimo mokėtinas importo PVM nebuvo apskaičiuotas, deklaruotas ir nustatyta tvarka sumokėtas (įtrauktas į atskaitą).
24. Jau minėta, kad, tik nustačius, kad mokesčio mokėtojo turima permoka ir mokėtinas importo PVM sutampa arba permoka yra didesnė, galima konstatuoti, jog žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Šiuo atveju tokios informacijos byloje nėra, todėl nuo paskirtos baudos dalies (10 260 Eur) mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalie 3 punkto pagrindu pareiškėja neatleista pagrįstai.
25. Kitų MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje atleidimo nuo mokesčio baudos pagrindų pareiškėja nenurodė, jų nenustatė ir teismas.
26. Teismas konstatuoja, kad ginčijamuose Klaipėdos TM, Muitinės departamento ir MGK sprendimuose nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, įvertintos tiek pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tiek mokesčių administratoriaus surinkti duomenys, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis.
27. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ginčijami Klaipėdos TM, Muitinės departamento ir MGK sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
28. Pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AGAT-A Trading“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.