- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-464-557-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Stasys Valužis, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- N. I., E. S.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr.1A-464-557/2011
Teisėja L. Venckuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.3.;
2011 m. gegužės 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nuosprendžio, kuriuo N. I. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 ir 8 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 str. 3 d. 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal BK 180 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., apėmimo būdu subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011-02-04.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. I. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą ir neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones: jis, veikdamas bendrai su E. S., iš anksto susitaręs ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2010 m. birželio 3 d. apie 01 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), iš už nugaros pribėgę prie D. T., sugriebė jam rankomis už kaklo ir spyrė į pilvą, padarydami D. T. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio žasto vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuo smūgio D. T. nukritus ir gulint ant žemės, E. S. su N. I. apieškojo D. T. rūbų kišenes ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2510“ 70 Lt vertės, su jame buvusia sim kortele, piniginę 20 Lt vertės su joje buvusiais 30 Lt, banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortele, kurias neteisėtai įgijo, nuo kaklo nusegė sidabrinę grandinėlę 300 Lt vertės, nuo rankos nusegė sidabrinę grandinėlę 150 Lt vertės, nuo kojų numovė sportinius „Nike“ firmos batelius 50 Lt vertės. Tokiu būdu jie, veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą pagrobė D. T. priklausančio turto už 620 Lt ir neteisėtai įgijo jam priklausančias elektronines mokėjimo priemones.
Be to, N. I. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę bei apgaulės būdu savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą: jis, veikdamas bendrai su E. S., 2010 m. birželio 3 d. 01.44 val., degalinėje „Statoil“, esančioje (duomenys neskelbtini), E. S. sudarant įvaizdį, kad jis yra teisėtas elektroninės mokėjimo kortelės naudotojas, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją plėšimo metu pagrobta elektronine mokėjimo kortele „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia D. T., tokiu būdu savo naudai įgijo prekių už 31,18 Lt sumą. Po ko jie, tęsdami nusikalstamą veiką bendrai grupe, 2010 m. birželio 3 d. 02.13 val. degalinėje „Statoil“, esančioje (duomenys neskelbtini), E. S. sudarant įvaizdį, kad jis yra teisėtas elektroninės mokėjimo kortelės naudotojas, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją plėšimo metu pagrobta elektronine mokėjimo kortele „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia D. T., tokiu būdu savo naudai įgijo prekių už 31,96 litų sumą. Po ko jie, tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami bendrai, 2010 m. birželio 3 d. 02.18 val. toje pačioje degalinėje „Statoil“, E. S. sudarant įvaizdį, kad yra teisėtas elektroninės mokėjimo kortelės naudotojas, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją plėšimo metu pagrobta elektronine mokėjimo kortele „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia D. T., tokiu būdu savo naudai įgijo prekių už 86,49 Lt sumą. Tokiu būdu, jie veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2010-06-03 01.44 val. iki 02.18 val. panaudodami svetimą plėšimo metu įgytą elektroninę mokėjimo priemonę, savo naudai įsigijo prekių už 149,63 Lt sumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. I. prašo peržiūrėti nuosprendį ir palengvinti jo padėtį bei sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog nuosprendyje teismas neįvertino aplinkybės, kad jis nežinojo, jog kortelės, kuriomis atsiskaitinėjo E. S. yra vogtos. Be to, vaizdo įrašuose matosi, jog mokėjimo kortelėmis atsiskaitinėjo būtent E. S., o ne jis.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas teigia, jog nežinojo, kad banko kortelės, kuriomis atsiskaitinėjo E. S., yra vogtos. Iš tokių argumentų galima spręsti, jog apeliantas neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.
Bylos medžiaga yra neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis N. I. kartu su E. S. plėšimo metu neteisėtai įgijo svetimas mokėjimo priemones (elektronines banko korteles). Be to jis, žinodamas, kad šios mokėjimo priemonės yra svetimos ir įgytos nusikalstamu būdu, kartu su nuteistuoju E. S. vėliau jas panaudojo įgydamas prekes, tai yra atsiskaitė svetima D. T. išduota elektronine mokėjimo kortele, ir jo kaltė dėl šių nusikalstamų veikų yra įrodyta visiškai.
Pažymėtina, kad iš anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad kėsinasi į tą patį objektą, be to, suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais - gestu, mimika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2011). Ta aplinkybė, kad plėšimo metu būtent nuteistasis E. S. betarpiškai pagrobė elektronines banko mokėjimo korteles, o ne apeliantas, šiuo atveju įtakos N. I. nusikalstamų veikų kvalifikavimui neturi, kadangi jų tyčia plėšimo metu buvo vieninga ir nukreipta tą patį objektą – nukentėjusiojo su savimi turėtą turtą ir kitus daiktus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jie veikė bendrininkų grupe. Nors pats apeliantas plėšimo metu betarpiškai ir nepagrobė nukentėjusiajam priklausančių mokėjimo kortelių, tačiau gerai žinojo, kad jos yra jų bendros nusikalstamos veikos rezultatas, ir jomis vėliau vykdytas atsiskaitymas už įgyjamas prekes buvo nusikalstamas.
Apelianto nurodytos aplinkybės, neva jis nežinojo, kad banko kortelės, kuriomis atsiskaitinėjo E. S., yra vogtos, paneigtos byloje surinkta medžiaga. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2010-12-17 jis parodė, kad „...E. S. po apiplėšimo pasiliko tik vaikino kai kuriuos daiktus iš piniginės...vaikino asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą ir banko kortelę...Erikas pardavėjai padavė plėšimo metu įgytą banko mokėjimo kortelę, pardavėja kortelę perbraukė per aparatą...“ (b. l. 108-109, t. 2). Tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nežinojo, jog E. S. atsiskaito pavogta banko kortele, teisėjų kolegija vertina kaip nuteistojo pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės, nes iš byloje esančių 2010-07-21 ir 2010-08-03 vaizdo įrašų apžiūros protokolų matyti, kad į degalines įeidavo abu nuteistieji, įgydami prekes ir atsiskaitydami nukentėjusiojo kortele degalinėse prie kasų stovėjo vienas šalia kito (b. l. 56-57, 61-62, t. 1). Svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistasis E. S. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ir neigė, kad N. I. žinojo, jog kortelės yra vogtos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-10 nurodė, jog „...pardavėjas grąžino kortelę, jis (E. S.) ją dar prie degalinės sulaužė ir išmetė kartu su kita dar viena iš vaikino pagrobta kortele...“ (b. l. 103-104, t. 1). Atsižvelgiant į tokius nuteistojo E. S. veiksmus, kurių N. I. negalėjo nematyti, nes jie buvo kartu, teigti, kad apeliantas nežinojo, jog E. S. atsiskaito iš nukentėjusiojo pagrobta elektronine banko kortele, būtų visiškai nepagrįsta.
Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, neturi pagrindo abejoti, kad apeliantas žinojo, jog E. S. atsiskaito būtent iš nukentėjusiojo pagrobta elektronine banko kortele, ir jo veiksmams pritarė ne tik savo dalyvavimu E. S. atsiskaitant svetima kortele ir apgaule įgyjant svetimą turtą, bet ir iš karto po to sekusiu bendru apgaule įgyto turto vartojimu, kas patvirtina bendrą vieningą abiejų nuteistųjų tyčią atsiskaitant svetima ką tik prieš tai bendrais veiksmais neteisėta įgyta kortele apgaule įgyti svetimą turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino N. I. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d.
Skirdamas bausmes nuteistajam N. I., apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, t. y. kad padarytos tyčinės savanaudiškos nusikalstamos veikos, iš kurių viena – baudžiamasis nusižengimas, o kitos trys - apysunkiai nusikaltimai, skirdamas bausmes apeliantui tinkamai įvertino jo asmenybę, teisingai nustatė, kad jis anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (b. l. 135-140, 153-166, t. 2). Apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo N. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nežiūrint to, už padarytas nusikalstamas veikas teismas N. I. paskyrė bausmes, kurios yra mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis už šias nusikalstamas veikas, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirtos bausmės nėra per griežtos. Galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant BK 63 str. reikalavimų, pasirinktas nuteistajam palankiausias bausmių bendrinimo būdas, todėl nėra pagrindo švelninti ir paskirtą subendrintą bausmę.
Tuo būdu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo N. I. apeliacinį skundą atmesti.