Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-05-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2234-486/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-05-30
Bylos Nr.
A6.-2234-486/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00858-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
N. L.
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinė byla Nr. A6-2234-486/2017Proceso Nr. 4-68-3-00858-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 7.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. L., jo atstovei advokatei E. D., pareiškėjo A. P. atstovei advokatei D. B., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje pagal A. P. pareiškimą N. L. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – LR ANK ) 119 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad 2017 m. kovo 08 d. UAB „“ akcininkas A. P., vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo ( tolia – ABĮ) 16 ¹ str., 23 str. 1 d. išsiuntė UAB „“ direktoriui N. L. paraišką dėl visuotinio akcininkų sušaukimo, reikalaudamas iki visuotinio akcininkų susirinkimo raštu atsakyti į klausimas, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais. Anot pareiškėjo, N. L. aiškiai išreiškė atsisakymą pateikti prašomą informaciją, nes iš esmės visą bendrovės informaciją laiko konfidencialia, o dokumentus, kuriuose ji užfiksuota, slaptais. Pareiškėjo vertinimu, N. L. galimai tikslu išvengti atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų, nepateikdamas reikalaujamos informacijos bei nesudarydamas galimybės susipažinti su reikalaujamais dokumentais akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, suvokdamas, kad tyčia nevykdo ABĮ 16 ¹ str. 1 d., 18 str. 1 d. nuostatų, o būtent :

UAB „“ įstatuose nėra numatyta kokia informacija laikytina konfidencialia, pareiškėjas nebuvo niekada supažindintas su konfidencialios informacijos sąrašu, konfidencialios informacijos naudojimo tvarka;atsakydamas, kad M. L. nėra ir nebuvo įdarbinta bendrovėje, N. L. akivaizdžiai vengia pateikti informaciją, nes UAB „“ ji faktiškai dirbo (arba dirba iki šiol); skirtingai nei teigiamame atsakyme pareiškėjui, pareiškėjo klausimai, kaip N. L. yra susijęs su UAB „Toltekas“ ir UAB „Inoverslas“ ar UAB „“ yra turėjusi sutartinių santykių su šiomis įmonėmis yra susiję su visuotinio narių susirinkimo darbotvarke, t.y. klausimu dėl N. L. atšaukimo iš UAB „“ vadovo pareigų, kadangi nepasitikėjimas vadovu siejamas ir su vadovo veikla nurodytose įmonėse;atsakyme pareiškėjui teigiama, kad bendrovė nepatyrė nuostolių vykdant darbus pagal sutartis, tačiau UAB „“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „“ atstovė 2017-02-07 el. laiške pareiškėjui nurodė, kad UAB „skola bendrovei sudaro 81 658,91 eur.;pareiškėjas nurodė klausimą apie sandorį su PLC „s“ dėl atliktų darbų, tačiau N. L. akivaizdžiai vengia į jį atsakyti;mano, kad informacija ar visos darbuotojams išmokėtos gynųjų pinigų sumos buvo tinkamai apskaitytos negali būti konfidenciali.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, pareiškėjas N. L. veiksmuose įžvelgė LR (duomenys neskelbtini) str. numatyto administracinio nusižengimo požymius.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad faktinės aplinkybės yra tokios, kad pareiškėjas kreipėsi į bendrovės direktorių N. L., prašydamas pateikti dokumentus, kuriuos leidžia gauti įstatymas, taip pat jų kopijas, paskolos sutarties kopijas. Direktorius neatsakė iš karto, vėliau pasakė, kad ši informacija konfidenciali. Direktorius atsisakė pateikti reikiamus dokumentus ir vėliau, nes iš esmės visą bendrovės informaciją jis laikė konfidencialia, o dokumentus – slaptais. Tokiu būdu buvo pažeistos teisės gauti informaciją, jo atsisakymas pateikti paskolos sutartis laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjui buvo trukdoma dalyvauti ir visuotiniame akcininkų susirinkime, kadangi pareiškėjo klausimai buvo itin aktualūs šio susirinkimo metu. Todėl mano, kad N. L. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) str., kadangi nepateikė dokumentų, kaip to reikalauja ABĮ nuostatos. Pažeistos teisės buvo dar dėl to, kad neatsakė į visus klausimus, nes visi klausimai – neva konfidencialūs. Šie klausimai į kuriuos reikėjo atsakyti - nėra nei komercinė paslaptis, nei konfidenciali informacija. Su darbo tvarkos taisyklėmis pareiškėjas nėra tikras ar jis buvo supažindintas ir ar pasirašęs jį, o jei ir buvo - nebūtinai su ta redakcija, kuri pateikta į bylą. Dėl darbo taisyklių klastojimo pareiškėjas niekur nesikreipė. Norėtų atkreipti dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pozicija gana nenuosekli, kadangi pareiškėjas turi būti atskiriamas, t.y. akcininkas nuo darbuotojo. Kitu atveju, pareiškėjas buvo supažindintas su paslapčių sąrašu kaip darbuotojas. Tai pareiškėjas ir yra kaip darbuotojas, ir kaip akcininkas. Į pareiškėjo paklausimą dėl sutarties, nebuvo atsakyta, pareiškėjas turėjo tokią teisę gauti. Ši informacija nesudaro įmonės paslapties, kadangi turėjo būti sudaryta tokia sutartis su pareiškėju dėl komercinių paslapčių saugojimo, tokių sutarčių su pareiškėju nebuvo sudaryta. Komercinei paslapčiai konstatuoti turi būti slaptumas, komercinė vertė. Šiuo atveju slaptumo nepakanka, o komercinės vertės nepaaiškino. Direktorius, prisidengdamas konfidencialumu išvengė nušalinimo nuo pareigų, tačiau tuo pačiu taip buvo trukdoma pareiškėjui įgyvendinti savo teises, kas sudaro administracinio nusižengimo sudėtį, t.y kliudymas akcininkams dalyvauti susirinkime, informacijos nesuteikimas, teisės užduoti klausimus bendrovei – pažeidimas. Todėl, pareiškėjo atstovės nuomone, pažeidimas yra įrodytas tiek rašytiniais įrodymais, tiek paaiškinimais, todėl prašo administracinėn atsakomybėn trauktiniam asmeniui skirti baudą, pripažinus jį kaltu padarius minėtą nusižengimą. Papildė ir tuo, kad konfidencialios informacijos apskritai negalima atskleisti, nors čia atstovė ir diktavo AT praktiką, tačiau mano cituota informacija yra priešinga, kad įvardyta konfidenciali informacija gali būti pripažinta nekonfidencialia. Nors susirinkimas buvo ir sušauktas, tačiau pareiškėjas negalėjo pagrįsti savo argumentų. Dėl drausminės nuobaudos – tai ši nuobauda gali būti ginčijama teisme, todėl įsakyme nustatytomis aplinkybėmis negalima remtis.

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovė parodė, kad su pareiškimu nesutinka, mano, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjas turi 34 proc. bendrovės akcijų, todėl jis papuola į tą asmenų grupę, kuri negali gauti visos informacijos iš įmonės, kuri yra komercinė paslaptis, siekiant apsaugoti bendrovės interesus. Pareiškėjui uždavus klausimus, paprašius dokumentų, - jam buvo pateikta informacijos, tiek kiek priklauso, t.y. pelno balansas, pelno nuostolio ataskaita, ir kt., o kitų dokumentų nebuvo pateikta, kadangi tai konfidenciali informacija. Jis buvo pasirašęs darbo tvarkos taisykles, todėl žinojo, kas yra konfidenciali informacija. Pareiškėjas sako, kad jo teisės buvo pažeistos tik dėl to, kad nebuvo pateikti visi dokumentai, kitur jis visur sutinka. Paskolos sutartys yra įmonės komercinė paslaptis, todėl tokia informacija negali būti teikiama. Įstatymas neapibrėžia, kokios paskolos sutartys laikomos konfidencialia informacija. Vadinasi visos sutartys, todėl tokia informacija pareiškėjui negalėjo būti pateikiama, ir, jeigu įmonės direktorius būtų pateikęs tokią informaciją, būtų bendrovei padaryta žala, todėl direktorius negalėjo taip pasielgti. Įmonėje nėra informacijos, kad ji būtų sudariusi sutartį su pačiu pareiškėju, jis buvo pats iki 2015 m. įmonės direktoriumi ir akcininku. Ir jeigu tokios sutartys buvo, jos nebuvo perduotos dabartiniam direktoriui, jam nieko nėra apie tai žinoma. Dėl klausimų į kuriuos bendrovė turėjo atsakyti, tai visi klausimai buvo susiję su įmonės konfidencialia informacija, t.y. apie duomenis apie darbuotojus, „Sodrą“, kur akivaizdu, kad tretieji asmenys negali gauti tokios informacijos. Todėl atskleidus komercinę paslaptį, pareiškėjas ją galėtų panaudoti savo tikslams. Dėl išdėstyto, vertina, kad šiuo atveju nebuvo pažeistos pareiškėjo neturtinės teisės, kaip akcininko teisės, todėl pareiškimas negali būti tenkinamas. Nesutinka su pareiškėjo atstovės nuomone, kad darbo tvarkos taisyklės gali būti ne tos. Taisyklės sudarytos 2015m. kovo 26 d., darbuotojų registracijos žurnale A. P. buvo pasirašęs, akivaizdu, kad jis buvo su jomis supažindintas. Jokių klausimų dėl šių taisyklių tikrumo – nėra, todėl jos galioja. Šiose taisyklėse nurodyta, kad yra komercinės paslaptys, yra sąrašas, todėl tokių abejonių, kas yra komercinės paslaptys pareiškėjui negalėjo būti. Dar pareiškėjas prašė sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą, ši teisė jo buvo įgyvendinta, akcininkų susirinkimas buvo sušauktas, pareiškėjas dalyvavo. Prie pačio protokolo dar netgi yra pridėtas paties pareiškėjo pasisakymas, dėl ko įmonės vadovas turi būti atšauktas iš pareigų. Pareiškėjas pasisakė visais klausimais, tas yra užfiksuota protokole, todėl tai niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių. Todėl prašo bylą nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties, kadangi neteisėtų veiksmų N. L. neatliko. Informacija apie darbo užmokestį negali būti viešai žinoma, todėl natūralu, kad ši informacija konfidenciali. Dėl viešų projektų – tai įmonė pakankamai ilgai privačiai dirbanti, todėl klientas ir užsakymas – svarbus, todėl neabejotinai teikti tokią informaciją pareiškėjui negalima. Ne įmonės vadovas turi įrodyti, kad jis nepažeidė teisių, o pareiškėjas – kokias teises jo pažeidė. Pareiškėjas nenuginčija, kad komercinių paslapčių sąrašas yra. Tokių įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė nusižengimą – nėra, todėl prašo šią bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. L. visiškai palaikė savo atstovės poziciją, administracinio nusižengimo nepripažino, todėl administracinio nusižengimo bylą prašė nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, jog jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis numato administracinę atsakomybę už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams. Šis nusižengimas, kai jis pasireiškia įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimu, gali būti padaromas tik neveikimu. Administracinė atsakomybė už neveikimu padarytą pažeidimą nusižengimą atsiranda tik tada, kai nustatoma, jog asmuo, kuris gali būti nusižengimo subjektas, privalėjo (turėjo) veikti ir galėjo veikti.

Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad UAB akcininkas A. P. turi bendrovėje 34 procentus visų akcijų, kiti du akcininkai – N. L. turi 34 proc, V. T. turi 32 proc. Anot pareiškėjo, jis vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo ( tolia – ABĮ) 16 ¹ str., 23 str. 1 d. išsiuntė UAB „AP LT“ direktoriui N. L. paraišką dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, reikalaudamas iki visuotinio akcininkų susirinkimo raštu atsakyti į klausimas, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais. N. L. aiškiai išreiškė atsisakymą pateikti prašomą informaciją, nes iš esmės visą bendrovės informaciją laiko konfidencialia, o dokumentus, kuriuose ji užfiksuota, slaptais. Šiuos veiksmus pareiškėjas vertina kaip administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str.

Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir(ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus) (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

Iš pareikšimo matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, ar UAB „direktorius N. L., būdamas UAB direktoriumi tinkamai įgyvendino savo pareigą suteikti akcininkui informaciją ir ar jo atsisakymas pateikti dalį informacijos yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjo teigimu tai užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR (duomenys neskelbtini) str.

Esminis ginčas tarp šalių yra kilęs, ar teisėtas yra motyvas akcininkui nepateikti akcininkui prašomus duomenis, dokumentus remiantis, kad tai yra konfidenciali bendrovės informacija. Iš šalių pasisakymų aišku, kad jos skirtingai traktuoja ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės manymu, minėtoje teisės normoje esanti išlyga dėl galimybės neteikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, taikytina bet kokiems, tarp jų ir ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje išvardintiems dokumentams, jei tik jų turinys savyje talpina konfidencialią informaciją, kuri jį daro neviešą. Pareiškėjo atstovės vertinimu, UAB „įstatuose nėra numatyta kokia informacija laikytina konfidencialia, pareiškėjas nebuvo niekada supažindintas su konfidencialios informacijos sąrašu, konfidencialios informacijos naudojimo tvarka, todėl paskolos sutarties ir kitų prašomų dokumentų nepateikimas pareiškėjui motyvuojant konfidencialumu pažeidžia akcininko teises gauti informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju teismas nevertina atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas taip pat nesprendžia, ar bendrovė konkrečią informaciją pagrįstai pripažino ne vieša ir konfidencialia, nes tai nėra administracinės bylos dalykas. Be to pridurtina, kad šiuo atveju matyti, kad tarp asmenų kilęs ginčas dėl nepateikiamos informacijos pobūdžio, t.y. ar ši informacija atitinka konfidencialios informacijos sąvoką, ar ne, ir tuo pačiu dėl akcininko teisės gauti tokią informaciją nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas ir ginčai dėl to turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir spręsdamas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį (galiojusio iki 2016-12-31, šiuo metu LR (duomenys neskelbtini) str.), tuo pačiu negali išspręsti ir civilinio ginčo dėl akcininko teisės gauti informaciją, jei toks yra kilęs. Tais atvejais, kai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą konstatuojama, kad ginčijama akcininko teisė gauti informaciją, ginčas dėl teisės gauti informaciją turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įstatymo nustatyta tvarka neišsprendus tokio pobūdžio ginčo, kurio nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teisės pažeidimų teisenai, negali būti sprendžiamas ir bendrovės direktoriaus administracinės atsakomybės klausimas pagal ATPK 50(5) straipsnio 1 dalį (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. (duomenys neskelbtini)195/2011, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamu atveju teismas nemato privalomo nusižengimo sudėties subjektyvinės pusės elemento – išankstinės tyčios neteikti informacijos akcininkui. Atsisakymą suteikti dalį prašomos informacijos iš esmės lėmė skirtingas teisinio reglamentavimo supratimas ir įsitikinimas, kad prašoma informacija yra konfidenciali, todėl negali būti suteikta be papildomų apsaugos priemonių. Be to, akcentuotina ir tai, kad dalis informacijos buvo suteikta, o nesuteikta ta, kuri konfidenciali. Vėlgi, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovė pagrįstai paminėjo, jog ABĮ 18 str. 1 d. aiškiai įtvirtinta, kad akcininkas ar akcininkų grupė turintys ar valdantys ½ ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Šiuo atveju A. P. turi tik 34 proc. akcijų, todėl neturi teisės susipažinti su konfidencialia informacija. Be to, byloje nenuginčytos ir tos aplinkybės, kad 2015 m. kovo 26 d. A. P. buvo supažindintas su bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis, kurių XII skyriuje išsamiai nurodyta kas yra laikytina bendrovės komercine paslaptimi : komercine paslaptimi yra bendrovės personalo struktūra, darbo organizavimas ; žinios apie paskolas, palūkanų dydžius, bendrovės sutarčių ir susitarimų sąlygas (b.l. 74-75). Tai patvirtina ir darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taiisyklėmis registracijos žurnalas (b.l. 83-84). Esant šioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens veiksmuose nėra tyčios, kadangi prašoma informacija buvo nesuteikta ne siekiant pakenkti akcininkui, o dėl aukščiau išdėstytų objektyvių priežasčių.

Vėlgi, pareiškimo teiginiai, jog prisidengdamas konfidencialumu direktorius išvengė nušalinimo nuo pareigų, paneigtini 2017 m. balandžio 10 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, kuris buvo sušauktas jo paties A. P. iniciatyva ir kurio metu 66 proc. balsų buvo balsuota prieš N. L. atšaukimą iš bendrovės direktoriaus pareigų (b.l. 52).

Į. N. Laktionkino pateiktą atsakymą bei pridėtus bendrovės dokumentus, teismas šiuo atveju neįžvelgia bendrovės vadovo tyčios ar piktybiškumo akcininkui neteikti jo prašomos informacijos. Priešingai, tiek atsakyme akcininkui tei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovė aiškiai nurodė argumentus dėl kurių jis nesuteikė akcininko prašomos informacijos, pateikė duomenis, kuriais remdamasis atsisakė ją pateikti, todėl nagrinėjamu atveju manytina, kad N. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad N. L. padarė LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nesant LR (duomenys neskelbtini) str. sudėties požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 str., 591 str. 1 d. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p., 2 d. 636 str, teismas,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną N. L, atžvilgiu, pradėtą pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas J. J.