- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-195-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05536-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- A. E. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10419-748/2013 pagal pareiškėjo A. E. Č. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. E. Č. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog laikotarpiais nuo 1986-04-23 iki 1986-05-01 ir nuo 1987-04-30 iki 1991-11-15 pagal darbo sutartį dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje (b.l. 5-6; 65-67). Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius priėmė sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos pareiškėjui skyrimo. Šiame sprendime nebuvo atsižvelgta į darbo stažo trukmę (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpiu nuo 1986-04-13 iki 1986-04-30 ir nuo 1987-05-01 iki 1991-11-15, nes nėra pagrįstų ir pakankamų duomenų apie priėmimą į darbą ir atleidimą bei draudžiamas pajamas. (duomenys neskelbtini) kolūkyje pareiškėjas visada dirbo tą patį darbą, išėjo iš darbo nuo 1991-11-15, pačiam prašant. Minėti duomenys neišlikę, kita tvarka gauti faktą patvirtinančių dokumentų neįmanoma, todėl tokio fakto nustatymas sukurs pareiškėjui teisines pasekmes – pareiškėjas įgytų didesnės trukmės darbo stažą, todėl jam galimai būtų skiriama didesnė pensija.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė spręsti teismo nuožiūra (b.l. 46-48, 90-92). Nurodė, kad patikrinus pirminius dokumentus paaiškėjo, kad darbo knygelės įrašai neatitinka faktinių aplinkybių. Gavus duomenis iš archyvų buvo nustatyta, kad darbo knygelės įrašuose minimų kolūkio valdybos posėdžių protokolų arba nėra, arba juose nėra minimas pareiškėjas. Todėl VSDFV Kauno skyrius (duomenys neskelbtini) kolūkyje pareiškėjo nuo 1986-04-13 iki 1986-04-30 ir nuo 1987-05-01 iki 1991-11-15 dirbto laiko neįtraukė šio laikotarpio į darbo stažą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai skirti. Įskaitytą darbo stažą patvirtina atsiskaitymo žiniaraščiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškimą atmetė (b.l. 93-95). Teismas nustatė, kad pareiškėjo darbo knygelėje esantys įrašai Nr. 7 ir Nr. 8 nurodo, jog pareiškėjas 1986-04-13 buvo priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) kolūkį buitinės dalies vedėju ir 1991-11-15 atleistas iš darbo pačiam prašant. Teismo vertinimu iš archyviniuose dokumentuose pateiktų duomenų matyti, kad nuo 1986 m. gegužės mėnesio iki 1987 m. balandžio mėnesio pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir jam buvo priskaitomas darbo užmokestis, tačiau atitinkamų duomenų už laikotarpį nuo 1986-04-13 iki 1986-04-30 nėra, todėl sprendė, kad šie duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpiu nuo 1986-04-13 iki 1986-04-30. Pareiškėjas nurodė, kad jis visą laikotarpį nuo 1987-05-01 iki 1991-11-15 pilną darbo dieną dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, tačiau iš Ukmergės rajono savivaldybės archyvo išduotos 2007-07-10 pažymos teismas konstatavo, kad pareiškėjas tam tikrą darbo laiką dirbo kitame rajone kitame kolūkyje. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) kolūkio 1986-06-15 pažymos matyti, kad pareiškėjui laisvu nuo pagrindinio darbo metu leidžiama dirbti pagal darbų sutartis, tačiau nėra duomenų, kad tuo pačiu metu pareiškėjas pagal darbo sutartį dirbo dviejose vietose. Teismas sprendė, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, jog laikotarpiu nuo 1986-04-13 iki 1986-04-30 ir nuo 1987-05-01 iki 1991-11-15 pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Nesant įrodymų nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1986-04-13 iki 1986-04-30 ir nuo 1987-05-01 iki 1991-11-15 dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, teismas sprendė, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamo laikotarpio nuo 1986-04-13 iki 1986-04-30 ir nuo 1987-05-01 iki 1991-11-15 pareiškėjas neįrodė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu apeliantas A. E. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti (b.l. 102-103). Mano, kad teismas pažeidė 1986-1991 m. galiojusių Darbo įstatymų kodekso 18, 19, 23, 31 straipsnių ir Darbo sutarties įstatymo 8, 16, 17 straipsnių normas bei netinkamai taikė CPK 447 straipsnio 3 punkto normas, reglamentuojančias įrodymus bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjo darbo knygelėje esantys įrašai Nr. 7 ir Nr. 8 įrodo, kad pareiškėjas 1986-04-13 buvo priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) kolūkį buitinės dalies vedėju ir 1991-11-15 atleistas iš darbo pačiam prašant. Šie įrašai pareiškėjo darbo knygelėje yra įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, o Marijampolės apskrities archyvo 2007-05-03 raštas Nr. 7R-1165, 2007-05-29 pažyma Nr. 7R-1542 ir 2013-07-11 raštas Nr. 7R-843 patvirtina, kad pareiškėjas neturi galimybės gauti reikiamų dokumentų kitu būdu. Aplinkybės, kad tuo pačiu metu pareiškėjas dirbo dviejose vietose pagal darbo sutartį, nepaneigia prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotasis asmuo prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 106-107). Nurodė, kad nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, teismas vadovavosi CPK V dalies XXVI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir nesivadovavo Darbo įstatymų kodeksu ir Darbo sutarties įstatymu, todėl negalėjo šių teisės normų pažeisti. Teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, jog laikotarpiu nuo 1986- 04-13 iki 1986-04-30 ir nuo 1987-05-01 iki 1991-11-15 pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Pareiškėjo teiginiai, kad darbo knygelės įrašai Nr. 7 ir 8 yra teisingi ir įrodo, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas padarė teisingą išvadą, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamo laikotarpio nuo 1986-04-13 iki 1986-04-30 ir nuo 1987-05-01 iki 1991-11-15, pareiškėjas neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Ginčas byloje yra kilęs dėl to, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Kauno skyrius atsisakė įskaityti pareiškėjo A. E. Č. darbo pagal darbo sutartį laikotarpius nuo 1986-04-23 iki 1986-05-01 ir nuo 1987-04-30 iki 1991-11-15 (duomenys neskelbtini) kolūkyje į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Pareiškėjas A. E. Č. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.
Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 – 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. E. Č. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pareiškime nurodytais laikotarpiais nuo 1986-04-23 iki 1986-04-30 ir nuo 1987-05-01 iki 1991-11-15 dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje darbo sutarties pagrindu, tikslu, kad šis darbo laikotarpis būtų įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas A. E. Č. prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti didesnę pensiją įgijimu.
Iš teismui pateiktos A. E. Č. pensijos bylos nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. balandžio 12 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių Pakaunės pensijų skyrių su prašymu skirti netekto darbingumo pensiją (Pensijos byla, 1-2 lapai), o 2011-11-29 dėl senatvės pensijos skyrimo (Pensijos byla, 99-100 lapai). VSDFV Kauno skyrius 2011-12-09 sprendimu Nr. 10.33.C-29373 Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. E. Č. nusprendė pareiškėjui skirti 383,94 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2011-04-30 iki gyvos galvos (b.l. 7). Tačiau apskaičiuojant pensiją į A. E. Č. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas darbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpiai nuo 1986-04-13 iki 1986-04-30 ir nuo 1987-05-01 iki 1991-11-15, nes remiantis Marijampolės apskrities archyvo 2007-05-03 pažyma Nr. 7R-1165 ir 2007-05-25 pažyma Nr. 7R-1420 minėto kolūkio 1985-1986, 1990-1991 protokoluose nėra žinių apie A. E. Č. darbą (duomenys neskelbtini) kolūkyje (Pensijos byla, 12, 31 lapai). Pagal Marijampolės rajono savivaldybės administracijos 2007-01-25 raštą Nr. TS-240 ir 2007-05-30 raštą Nr. TS-2097 (duomenys neskelbtini) kolūkio 1988-1991 metų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai nėra perduoti (Pensijos byla, 14, 48 lapai).
VSDFV Kauno skyriaus 2011-12-09 sprendimą Nr. 10.33.C-29373 įstatymų nustatyta tvarka A. E. Č. apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas skundą atmetė (b.l. 31-42).
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo – 1991-06-01 buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (2005-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.754 redakcija) 17 punkte nurodyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į valstybinio socialinio draudimo stažą, nustatytas šių Nuostatų 1 priede. Šių nuostatų 23 punktas numato, kad į stažą įskaitytinas darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) laikas įrodomas remiantis kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais. Nuostatų 24 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, nurodyti darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nes tuo pačiu metu pareiškėjas dirbo dviejose darbovietėse (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Apelianto nuomone, leidimas dirbti pagal darbų sutartis laisvu nuo pagrindinio darbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje laiku (b.l. 29) tik patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad jis pagal darbo sutartį nurodytais laikotarpiais dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus, nes pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė surinktų įrodymų viseto aspektu. Pažymėtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) kolūkio pirmininko leidimas Nr. 132 A. Č. dirbti kitose vietose išduotas 1986-06-15. Pagal įrašus darbo knygelėje (b.l. 10) matyti, kad įrašas apie priėmimą į darbą padarytas 1986-04-13, remiantis 1986-04-23 protokolu Nr. 13, o įrašas apie atleidimą iš darbo padarytas remiantis 1991-11-14 protokolu Nr. 10. Atsiskaitymų už darbą apskaitos knygų kopijos už 1986-1987 metų laikotarpį patvirtina, kad darbo užmokestis pareiškėjui buvo mokamas nuo 1986 m. gegužės mėnesio iki 1987 m. balandžio mėnesio (b.l. 14-27; Pensijos byla, 61-73 lapai). Iš Marijampolės apskrities archyvo 2007-05-31 pažymos Nr. 7R-1572 (b.l. 28) apie Marijampolės rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio protokolus nustatyta, kad apelianto darbo įrašų pagrindu nurodyti protokolų datos ir numeriai nesutampa su archyvui perduotų saugoti protokolų datomis ir numeriais. 1991 m. spalio 15 d. protokole Nr. 10 duomenų apie pareiškėjo atleidimą iš darbo nėra (Pensijos byla, 75-78 lapai). Teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, jog laikotarpiu nuo 1986-04-13 iki 1986-04-30 ir nuo 1987-05-01 iki 1991-11-15 pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje (CPK 185 str.). Apelianto nurodyti argumentai apie įrašus darbo knygelėje negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai, paneigiantys teismo išvadas, tuo labiau, kad apeliantas nepateikė jokių kitų neginčijamų įrodymų apie jo darbą (duomenys neskelbtini) kolūkyje pareiškime nurodytais laikotarpiais (CPK 178 str.).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai - civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti visus įrodymus ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie konkrečių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2008).
Apelianto argumentai, kad teismas spręsdamas ginčą pažeidė 1986-1991 m. galiojusių Darbo įstatymų kodekso 18, 19, 23, 31 straipsnių ir Darbo sutarties įstatymo 8, 16, 17 straipsnių normas atmestini kaip nepagrįsti, nes byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo, o šių normų taikymas nėra reikšmingas šios bylos kontekste, juolab, kad pats apeliantas nenurodo, kuo remdamasis daro tokias išvadas.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad bylą išnagrinėjęs teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str.), šių įrodymų pagrindu tinkamai teisiškai kvalifikavo ir išsprendė ginčą, todėl teisėtas ir pagrįstas Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.