Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1046-324/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-02
Bylos Nr.: e2A-1046-324/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Izolda Nėnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Heat Lietuva“
Atsakovas: viešajai įstaigai „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“, uždarajai akcinei bendrovei "Kauno švara"

Kategorijos

2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1046-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13935-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.10. 2.4.1; 2.6.35; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei "Kauno švara" dėl tiesioginių nuostolių nesąžiningai nutraukus derybas atlyginimo, viešo konkurso ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė priteisti 217,36 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo; pripažinti VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir VšĮ „KRATC“) 2019 m. liepos 26 d. apklausos būdu vykdytą viešą konkursą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti atsakovių 2019 m. liepos 31 d. sudarytą antrojo kaupimo lauko dalies nuomos sutartį Nr. 19-75 niekine ir negaliojančia; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė VšĮ „KRATC“ 2018 m. pabaigoje pradėjo vesti derybas dėl kito inžinerinio statinio – antrojo kaupimo lauko dalies – nuomos sutarties sudarymo dugno pelenų (šlako) tvarkymo ir panaudojimo ūkinei veiklai vykdyti. Atsakovės VšĮ „KRATC“ valdyba 2019 m. vasario 8 d. pritarė, jog tarp šalių būtų pasirašomas ketinimų protokolas, pradėtos derybos ir antrojo kaupimo lauko dalies nuomos sutarties projekto derinimas. Šalys 2019 m. vasario 20 d. pasirašė ketinimų protokolą, o 2019 m. gegužės 23 d. – susitarimą dėl ketinimų protokolo pakeitimo dėl VšĮ „KRATC“ nuosavybės teise valdomo dalies kito inžinerinio statinio – antrojo kaupimo lauko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio jos valdomame Lapių regioniniame sąvartyne, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo dugno pelenų (šlako) tvarkymo ir panaudojimo ūkinei veiklai vykdyti. 2019 m. vasario 28 d. vykusiame atsakovės VšĮ „KRATC“ dalininkų susirinkime ieškovė išsamiai pristatė šlako apdirbimo ir panaudojimo procesą. Atsižvelgiant į pasiektą derybų rezultatą, ieškovė parengė antrojo kaupimo lauko dalies nuomos sutarties projektą ir 2019 m. kovo 20 d. pateikė jį derinimui atsakovei VšĮ „KRATC“. Šalys vedė intensyvias derybas dėl nuomos sutarties sudarymo, kurių metu įvyko daug šalių susitikimų bei apsikeitimų laiškais ir susijusiais dokumentais. Ieškovė taip pat bendradarbiavo su atsakove VšĮ „KRATC“ šiai ruošiant dokumentus poveikio aplinkai vertinimo atrankai. 2019 m. liepos 23 d. buvo gautas paskutinis VšĮ „KRATC“ elektroninis laiškas su keliomis pastabomis dėl nuomos sutarties kai kurių neesminių nuostatų. Šalys 2019 m. liepos 24 d. galutinai aptarė ir elektroniniais laiškais suderino likusias neesmines nuomos sutarties sąlygas. Kadangi nuomos sutartis visiškai šalių buvo suderinta, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad nuomos sutartis bus pasirašyta iki 2019 m. liepos 31 d., kaip buvo sutarta derybų metu. Ieškovė 2019 m. liepos 26 d. gavo atsakovės VšĮ „KRATC“ elektroninį laišką su pridėtais dokumentais apie būsimą tiekėjų apklausą. Rašte „Dėl Lapių sąvartyno antrojo kaupimo lauko dalies nuomos kainos apklausos“ Nr. 168 nurodoma, jog tiekėjai yra kviečiami dėl šios sutarties sudarymo pateikti pasiūlymus iki 2019 m. liepos 29 d. 13.00 val. Prie apklausos dokumentų buvo pridėtas ir visiems potencialiems tiekėjams išsiųstas ieškovės ir VšĮ „KRATC“ suderintas derybų rezultatas – antrojo kaupimo lauko dalies nuomos sutarties projektas (su minimaliais pataisymais), kuris, kaip nurodė VšĮ „KRATC“, bus pasirašomas su laimėjusiu apklausą tiekėju. Ieškovė 2019 m. liepos 29 d. rašte Nr. SH-64 „Dėl antrojo kaupimo lauko dalies nuomos sutarties sudarymo“ atsakovei VšĮ „KRATC“ nurodė, jog, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų, laikoma, kad šalys pasiekė susitarimą, t. y. sutartis laikoma sudaryta. Dėl to šalys, kaip sutarta derybų metu, iki 2019 m. liepos 31 d. privalo pasirašyti tarp šalių suderintą sutartį. Jokio atsakymo į šį raštą ieškovė iki šiol nėra gavusi. Ieškovė taip pat 2019 m. liepos 29 d. pateikė užpildytą pasiūlymą dalyvauti atsakovės VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdomoje tiekėjų apklausoje, atitinkamai prie pastabų pasiūlyme nurodė, jog visos antrojo kaupimo lauko dalies nuomos sutarties sąlygos, įskaitant kainą (t. y. 18 750 Eur/mėn. be PVM), tarp ieškovės ir atsakovės VšĮ „KRATC“ yra iki galo suderintos šalių derybų metu. Ieškovė 2019 m. liepos 31 d. gavo atsakovės VšĮ „KRATC“ elektroninį laišką, kuriame nurodoma padėka, kad ieškovė dalyvavo kainų apklausoje dėl Lapių regioninio atliekų sąvartyno antrojo kaupimo lauko dalies nuomos atliekų deginimo jėgainės dugno pelenų (šlako) tvarkymo ūkinei veiklai, ir apgailestavimas, kad jos pasiūlyta kaina buvo mažesnė, nei pasiūlyta kito teikėjo, todėl VšĮ „KRATC“ pasirinko ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Ieškovei paprašius pateikti informaciją apie tiekėjų eilę įvykdytoje apklausoje, 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas atsakovės atsakymas, jog „buvo vykdytas rinkos tyrimas, todėl pasiūlymų eilė sudaroma nebuvo. Šiuo atveju pasirinktas ekonomiškai geriausias pasiūlymas. Viešojo pirkimo nevykdėme, todėl ir viešųjų pirkimų procedūrų vykdyta nebuvo“. Ieškovė mano, jog atsakovės VšĮ „KRATC“ veiksmai – atsisakymas sudaryti nuomos sutartį, kuomet visos sąlygos tarp šalių buvo suderintos – laikytini nesąžiningomis derybomis. Atitinkamai atsakovei VšĮ „KRATC“ kyla pareiga atlyginti ieškovei nuostolius dėl nesąžiningų derybų. Ieškovė taip pat mano, jog atsakovės VšĮ „KRATC“ įvykdyta tiekėjų apklausa kaip vienašalis sandoris (viešasis konkursas CK 6.947 straipsnio prasme) ir su konkursą laimėjusiu tiekėju sudaryta nuomos sutartis yra niekiniai sandoriai, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jos elgesys buvo sąžiningas ir teisėtas, derybos tarp ginčo šalių vyko laikantis šalių sutartos procedūros: (I) ketinimų protokolas aiškiai įtvirtina, jog jis nesukelia šalims teisinių pasekmių, nėra teisiškai įpareigojantis ginčo šalis sudaryti nuomos sutartį ar kitą susitarimą; (II) ieškovė nutyli, kad derėjosi ne tik su VšĮ „KRATC“, bet tuo pačiu ir su konkursą laimėjusia UAB „Kauno švara", (III) VšĮ „KRATC“ kaip viešoji įstaiga teisėtai siekė gauti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir išnuomoti savo sąvartyno lauką palankiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui; VšĮ „KRATC“ civilinė atsakomybė nekyla, o ieškovės reikalavimas atlyginti simbolinius ir abstrakčiai paskaičiuotus 217,36 Eur nuostolius tėra nesąžiningų ieškovės tikslų priedanga: (I) VšĮ „KRATC“ derėjosi sąžiningai ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, (II) jokia ieškovės tariama žala neįrodyta, (III) priežastinis ryšys neegzistuoja, (IV) o ieškovės tikrasis tikslas - gauti deklaratyvų teismo sprendimą - yra nesuderinamas nei su Lietuvos teisine sistema, nei su sąžiningumo principu (CPK 3 straipsnis); ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės VšĮ „KRATC“ vykdytą viešą konkursą ir nuomos sutartį niekiniais yra netenkinti ir nesąžiningi, nes jais nesiekiama bylos šalių santykių modifikavimo, nes (I) ieškovė, dalyvaudama konkurse pripažino jo teisėtumą, (II) tiek konkurso, tiek nuomos sutarties pripažinimas niekiniais neįtakos ieškovės teisinės materialinės padėties ir neapgins jokių ieškovės tariamai pažeistų teisių ar teisėtų interesų, (III) jokio pažeidimo nėra, nes VšĮ „KRATC“ dalininkai pritaria nuomos sutarties sudarymui ekonomiškai naudingiausiomis sąlygomis, (IV) ieškovės nurodomas teisinis pagrindas pripažinti nuomos sutartį negaliojančia dėl to, kad ji prieštarauja kitam sandoriui, t.y. sudaryta neteisėto konkurso pasekoje, yra ydingas, (V) o ieškovės procesiniai tikslai yra nesąžiningi.

4. Atsakovė UAB "Kauno švara" atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog tokio pobūdžio reikalavimai, kokie jie yra išdėstyti ieškovės ieškinyje, neturėtų būti nagrinėjami teisme dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko nebuvimo. Tuo pagrindu ieškinys turėtų būti arba atmestas kaip nepagrįstas arba ši civilinė byla turėtų būti nutraukta CPK nustatyta tvarka kaip nenagrinėtina teismų. Byloje atsakovei UAB „Kauno švara“ tiesiogiai yra nukreiptas tik ieškinio reikalavimas dėl nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, tačiau nuomos sutartis buvo sudaryta teisėtai, pagrįstai ir sąžiningai, todėl pripažinti ją niekine ir negaliojančia nėra jokių prielaidų. Įrodinėdama ieškinio pagrindus, ieškovė prieštarauja pati sau; ieškovės argumentai, neva viešas konkursas ir nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei neva nuomos sutartis negalioja savaime dėl to, kad negalioja viešasis konkursas, yra nepagrįsti. Ieškovės teiginys, esą VšĮ „KRATC“, nesudarydama nuomos sutarties su ieškove, vedė nesąžiningas derybas, prieštarauja sutarčių laisvės principui. Šalis iš ikisutartines prievoles pažeidusios kitos šalies teisme gali reikalauti tik atlyginti jai padarytus tiesioginius nuostolius (jei civilinės atsakomybės sąlygos būtų įrodytos), o ne reikalauti sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pareikštoje dalyje dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ir subjektinės teisės į tokių ieškinio reikalavimų patenkinimą; ieškovės reikalavimas atlyginti tiesioginius nuostolius yra mažareikšmis ir šis faktas liudija apie tai, kad ieškovė siekia ne realių teisinių pasekmių (savo teisių ar teisėtų interesų gynimo), o kitų su teisingumo gynimu nesusijusių tikslų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovės VšĮ „KRATC“ naudai 10 243,33 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės atsakovės UAB „Kauno švara" naudai 5225,74 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

6. Vertindamas atsakovo veiksmų neteisėtumo faktą, teismas pripažino pagrįstomis atsakovės VšĮ „KRATC“ nurodytas aplinkybes, kad tarp šalių 2019 m. vasario 20 d. sudaryto ir 2019 m. gegužės 23 d. pakeisto ketinimų protokolo (paskutinės – 2019 m. gegužės 23 d. redakcijos) 1 punktas įtvirtino, kad „<...> Šalys ketina ieškoti galimybių sudaryti VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ nuosavybės teise valdomo kito inžinerinio statinio - II-ojo kaupimo lauko dalies nuomos sutartį <..>“, o jo 3 punktas aiškiai numatė, kad derybų šalys veikia tik pagal geranoriškumo principą, tačiau jokių teisinių pasekmių toks ketinimų protokolas šalims nesukelia ir nėra teisiškai įpareigojantis sudaryti kokį nors susitarimą tarp atsakovės VšĮ „KRATC“ ir ieškovės: „šis protokolas yra šalių geros valios bendradarbiauti išraiška ir prievolinių teisinių santykių ar kitų teisinių pasekmių šalims nesukelia, nėra teisiškai įpareigojantis šalis sudaryti kito inžinerinio statinio - II-ojo kaupimo lauko dalies nuomos sutartį ar kitą atitinkamą susitarimą. Šalys, veikdamos pagal geranoriškumo principą, ketina derėtis dėl tokios sutarties sudarymo, kuri iš esmės atspindėtų šio protokolo turinį ir principus. Tokia sutartis taps šalis teisiškai įpareigojanti ją pasirašius“. Teismo vertinimu, nurodytose ketinimų protokolo nuostatose visiškai aiškiai išreikšta šalių valia nesukurti prievolinių teisinių santykių ar kitų teisinių pasekmių, todėl ieškovas, juridinis asmuo ir savo srities profesionalas, turėjo ir galėjo suprasti, kad net ir labai intensyviai vykstančios derybos dėl ginčo objekto nuomos visuomet turi būti vertinamos ketinimų protokole abiejų šalių valia suderintų nuostatų kontekste, o šios nuostatos, kaip jau minėta, neįpareigojo ieškovo sudaryti sutarties su atsakovu bei ieškovas tokioms nuostatoms pats pritarė. Todėl teismas pripažino, kad ieškovas yra teisus, nurodydamas bei pateikdamas įrodymus, jog derybos vyko labai intensyviai bei nutrūko jau galutiniame sutarties derinimo etape, kai buvo suderinta didžioji dalis sutarties sąlygų. Tačiau nurodytos šalių pasirašyto ketinimų protokolo 1 ir 3 punktų nuostatos, teismo vertinimu, neleido šio protokolo nei pripažinti preliminariąja sutartimi, nei laikyti, kad atsakovas VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai (CK 6.163 str. 1 ir 3 d.), nes leido ieškovui aiškiai suprasti, kad pagal abiejų šalių pasirašyto ketinimų protokolo nuostatas atsakovė VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ neįsipareigoja sudaryti sutarties ir pasilieka sau teisę derybas nutraukti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė atsakovę VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ atlikus neteisėtus veiksmus, kuriais ji nutraukė toli pažengusias derybas dėl ginčo nuomos sutarties sudarymo.

7. Teismas pripažino, kad ginčo tarp šalių dėl ieškovo darbuotojų vykimo į derybas fakto nekilo, tačiau atsakovė VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ nurodė, jog ieškovė neįrodo patirtų išlaidų aplinkybių jokiais dokumentais. Teismo vertinimu, ieškovės taikomas kriterijus, sunaudoto kuro kiekį padauginant iš mažiausios žinomos kainos benzino kainos (1,04 EUR/l) Vilniuje, yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ veiksmai nutraukiant toli pažengusias derybas nepripažinti neteisėtais, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės patirtos kuro išlaidos turi būti laikomos atsakovės VšĮ „KRATC“ veiksmais ieškovei padaryta žala. Nesant įrodytų atsakovės VšĮ „KRATC“ neteisėtų veiksmų, ieškovei padarytos žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, ieškinio reikalavimas dėl 217,36 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.

8. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės VšĮ „KRATC“ veiksmai nepripažinti neteisėtais, teismas sprendė, kad tuo remiantis nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl viešo konkurso pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Šalies argumentai

9. Ieškovė nurodo, kad atsakovė VšĮ „KRATC“, vykdydama viešą konkursą pažeidė Lietuvos Respublikos (LR) viešųjų įstaigų įstatymo, LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, LR valstybės ir savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose taisyklių, taip pat savo įstatų nuostatas. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas rėmėsi CK 2.84 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, nesukelia prievolių juridiniam asmeniui. Jeigu juridinis asmuo vėliau pritaria sandoriui, sandoris pradeda galioti nuo jo sudarymo. Remdamasis šiomis įstatymo nuostatomis teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė VšĮ „KRATC“ pateikė į bylą visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. lapkričio 18 d. protokolą, pagal kurį VšĮ „KRATC“ dalininkai pritarė jai nuosavybės teise priklausančio turto – dalies kito inžinerinio statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Lapių regioninio sąvartyno antrojo kaupimo lauko nuomai nuomininkei UAB „Kauno švara" šlako saugojimo ir tvarkymo ūkinei veiklai vykdyti. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės VšĮ „KRATC“ valdyba 2019 m. vasario 8 d. pritarė ketinimų protokolui dėl turto nuomos. Taip pat teismas pripažino pagrįstomis atsakovės UAB „Kauno švara“ nurodytas aplinkybes, kad vykdydama viešą konkursą, VšĮ „KRATC“ neturėjo vadovautis LR viešųjų pirkimų įstatymu, kadangi pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 punktą žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų nuomai šio įstatymo reikalavimai yra netaikomi. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos ieškovės nurodytos įstatymų imperatyvios nuostatos ir dėl to viešas konkursas bei nuomos sutartis turi būti pripažįstamos negaliojančiomis, nes atsakovės VšĮ „KRATC“ valdyba pritarė ketinimų protokolui dėl jos turto nuomos, o dalininkai pritarė nuomos sutarties su atsakove UAB „Kauno švara" sudarymui. Vertindamas atsakovių nurodomus argumentus dėl to, kad ieškovė šioje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovių sudarytą nuomos sutartį bei viešą konkursą, teismas pripažino, kad ieškovės ir atsakovės VšĮ „KRATC“ pasirašytas ketinimų protokolas, po to vykusios ikisutartinės derybos, taip pat ieškovės dalyvavimas atsakovės VšĮ „KRATC“ paskelbtame konkurse įrodo, jog ieškovė turi materialinį teisinį suinteresuotumą šioje byloje, nes sandorių pripažinimas negaliojančiais reikštų, kad ieškovė gali pagrįstai tikėtis dalyvauti nuomos teisiniuose santykiuose, kurių šalimis šiuo metu yra abi atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

10. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovės VšĮ „KRATC“ naudai priteista 10 243,33 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovės UAB „Kauno švara" naudai 5225,74 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. teismas nepagrįstai sprendė, jog ketinimų protokolas patvirtina atsakovės VšĮ „KRATC“ sąžiningus veiksmus ikisutartiniuose santykiuose. Teismas neatsižvelgė į svarbias faktines aplinkybes bei netinkamai vertino ir aiškino tarp šalių sudaryto ketinimo protokolo nuostatų turinį. Ketinimų protokolo paskutinės redakcijos 1 punktas numatė, jog „KRATC ir įstaigos dalininkams priėmus visus pagal įstatus bei teisės aktus privalomus sprendimus ir atlikus veiksmus dėl ilgalaikio materialaus turto nuomos <...> šalys ketina ieškoti galimybių sudaryti KRATC nuosavybės teise valdomo kito inžinerinio statinio – II-ojo kaupimo lauko dalies nuomos sutartį <...>“. To paties protokolo 3 punktas numatė, jog „protokolas yra šalių geros valios bendradarbiauti išraiška ir prievolinių teisinių santykių ar kitų teisinių pasekmių šalims nesukelia, nėra teisiškai įpareigojantis šalis sudaryti kito inžinerinio statinio – II-ojo kaupimo lauko dalies nuomos sutartį ar kitą atitinkamą susitarimą. Šalys, veikdamos pagal geranoriškumo principą, ketina derėtis dėl tokios sutarties sudarymo, kuri iš esmės atspindėtų šio protokolo turinį ir principus. Tokia sutartis taps šalis įpareigojanti ją pasirašius.“ Skundžiamame sprendime nurodoma, kad minėtų protokolo punktų turinys leido ieškovei aiškiai suprasti, kad pagal abiejų šalių pasirašyto ketinimų protokolo nuostatas, atsakovė VšĮ „KRATC“ neįsipareigoja sudaryti sutarties ir pasilieka sau teisę derybas nutraukti. Toks šalių ikisutartinių santykių vertinimas ir ketinimo protokolo nuostatų aiškinimas neatitinka ketinimo protokolo teksto, tikrosios šalių valios ikisutartiniuose santykiuose ir įstatyminio reguliavimo. Pirma, ketinimų protokole nėra užsimenama apie jokį derybų nutraukimą, todėl teismas, aiškindamas ketinimo protokolo nuostatas, neįpareigojančias sudaryti sutartį, šių nuostatų turinį išplėtė nurodydamas, kad šalys neva numatė ir tai, kad bet kuri šalis gali derybas nutraukti bet kuriuo momentu, nors dėl to nebuvo susitarta. Ieškovė neneigia šalių teisės pasitraukti iš derybų šalims susitarimo nepasiekus, tačiau svarbu atskirti pasitraukimą iš derybų, kai susitarimas nėra pasiekiamas, ir sąmoningą derybų nutraukimą galutinėje derybų stadijoje, siekiant sudaryti analogišką sutartį ne su derybų šalimi, o su atsakove VšĮ „KRATC“ susijusia įmone (dalininku). Ieškovė ieškinio reikalavimą atsakovei VšĮ „KRATC“ reiškė būtent dėl sąžiningumo pareigos, įtvirtintos CK 6.163 straipsnio 1 dalyje, pažeidimo. Teismas negalėjo remtis ketinimų protokolu kaip aplinkybe, pagrindžiančia šios atsakovės teisę derybas bet kada nutraukti.

11.2. Teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, remdamasis vien tik ketinimų protokolu, tačiau toks teismo vertinimas prieštarauja CK 6.163 straipsnio 1 dalies ir CK 6.158 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kadangi joks ikisutartinis šalių susitarimas negali panaikinti įstatyminės šalies pareigos elgtis sąžiningai. Toks susitarimas prieštarautų CK 6.158 straipsniui ir būtų niekinis ir negaliojantis. Antra, teismo nustatytos aplinkybės, jog derybos nutrūko galutiniame etape, kai buvo suderinta didžioji dalis sutarties nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje pripažįstamos svarbiomis, vertinant šalių sąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose. Tai, kad atsakovė VšĮ „KRATC“ derybas su ieškove vedė iš tikrųjų netgi neketindama sudaryti sutarties arba nesąžiningas ketinimas atsirado deryboms artėjant prie pabaigos, patvirtinta tokių aplinkybių visuma: išimtinės derybos, kurios prasidėjo dar 2018 m. pabaigoje, buvo nutrauktos 2019 m. liepos 26 d. (išsiuntus apklausos pasiūlymus kitiems derybose nedalyvavusiems asmenims), kai su ieškove jau buvo suderintos visos esminės sutarties nuostatos; apie derybų nutraukimą ieškovė nebuvo informuota, jai tik buvo atsiųstas pasiūlymas dalyvauti apklausoje, iš ko ieškovė ir suprato apie nesąžiningą derybų nutraukimą; jokių derybų nutraukimo motyvų ar paaiškinimų ieškovei nebuvo pateikta; atsakovė VšĮ „KRATC“ kitų asmenų (tiekėjų) apklausą (viešą konkursą) įvykdė tik formaliai, per labai trumpą laiką (iš esmės per savaitgalį) ir nesuteikiant realios galimybės kitiems asmenims, išskyrus jau iš anksto numatytą kitą nuomininką (dalininkę UAB „Kauno švara“) sudalyvauti apklausoje; viešajame konkurse (tiekėjų apklausoje) pateiktame nuomos sutarties projekte nebuvo jokių esminių pakeitimų, lyginant su tomis sutarties nuostatomis, kurios buvo šalių suderintos. Priešingai, nuomos projekto tekste, siųstame kitiems tiekėjams, buvo perkeltos paskutinę šalių derybų dieną (2019-07-24) derintos sutarties nuostatų formuluotės, kas patvirtina, jog atsakovė VšĮ „KRATC“ derybas su ieškove nutraukė ne todėl, kad nepavyko rasti kompromiso dėl sąlygų, tačiau sąmoningai ir tyčia dėl to, kad sutartis galėtų būti sudaryta su susijusiu juridiniu asmeniu, t. y. VšĮ „KRATC“ dalininke.

11.3. Vertinant žalos egzistavimo faktą teismas konstatavo, jog ginčo tarp šalių dėl ieškovės darbuotojų vykimo į derybas fakto nekyla. Teismas taip pat įvertino, jog ieškovės taikomas žalos dydžio apskaičiavimo metodas, dauginant sunaudoto kuro kiekį iš mažiausios žinomos kuro kainos (1,04 Eur/l), yra pagrįstas. Nepaisant to, teismas padarė išvadą, jog nesant neteisėtų veiksmų, ieškovės patirtas išlaidas nėra pagrindo pripažinti žala. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pripažino žalos apskaičiavimo metodą, tačiau padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą dėl žalos egzistavimo fakto. Kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas apskritai nevertino ir neanalizavo, o tik konstatavo priežastinio ryšio nebuvimą. Ieškovė mano, jog ieškiniu ji pagrindė ir įrodė visų atsakovės VšĮ „KRATC“ civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų egzistavimą.

11.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog 2019 m. lapkričio 18 d atsakovės VšĮ „KRATC“ visuotinio dalininkų susirinkimo išrašas paneigia įstatyminių imperatyvų nesilaikymą (ieškinio reikalavimai dėl viešo konkurso ir sutarties pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais).

11.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl VšĮ „KRATC“ organizuoto viešo konkurso (CK 6.947 straipsnio prasme) ir tarp atsakovių sudarytos antrojo kaupimo lauko nuomos sutarties sudarymo prieštaravimo LR viešųjų įstaigų įstatymo (VĮĮ) (toliau – ir VĮĮ) 10 straipsnio 1 dalies 8 punktui, LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsniui bei LR valstybės ir savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo taisyklėms, remdamasis CK 2.84 straipsnio 2 dalimi. Pirma, teismas nepagrįstai VĮĮ ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo numatytų imperatyvų nesilaikymą pateisino bendrąja teisės nuostata (CK 2.84 straipsnio 2 dalimi), todėl padarė teisės taikymo klaidą. Abiejų atsakovių sudarytos nuomos sutarties objektas yra valstybei priklausantis turtas, t. y. viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Viešosios teisės imperatyvai, nustatantys valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, turi viršenybę prieš bendrąsias CK nuostatas, o turto patikėtiniai turtu disponuoti gali tik laikantis specialiųjų, disponavimui tokiu turtu skirtų teisės aktų nuostatų bei disponavimo tokiu turtu tvarkos. Teismas taip pat nurodė, jog Viešųjų pirkimų įstatymu neturėjo būti vadovaujamasi, tačiau aukščiau įvardijami įstatymo imperatyvai yra numatyti ne Viešųjų pirkimų įstatyme, o kituose įstatymuose, skirtuose reguliuoti išimtinai valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. Atsakovės UAB „Kauno švara“ argumentas ir teismo vertinimas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo šiuo atveju yra neaktualus ir teisiškai nereikšmingas. Teismas, remdamasis aplinkybėmis, jog buvo sudarytas ketinimų protokolas bei vėliau, jau po ieškinio pareiškimo teismui, t. y. 2019 m. lapkričio 18 d., atsirado ir atsakovės VšĮ „KRATC“ visuotinio dalininkų susirinkimo protokolas, padarė išvadą, kad tai sudaro pagrindą pripažinti, kad įstatymo imperatyvai pažeisti nebuvo. Ieškovė mano, jog toks dalininkų pritarimas negali būti laikomas tinkamu įstatymuose numatytų imperatyvų įgyvendinimu. Priešingai, toks pritarimas iš dalininkų (net jeigu jį laikytume tinkamu formos ir turinio prasme) yra gautas tik siekiant apsaugoti VšĮ „KRATC“ nuo bylos pralaimėjimo, t. y. dalininkai galimai išreiškė pritarimą atsakovių VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „Kauno švara“ sutarčiai vien dėl to, kad patenkinus ieškinio reikalavimus jų valdomam viešajam juridiniam asmeniui tektų iš to kylančios neigiamos pasekmės.

11.6. Visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. lapkričio 18 d. protokolo išrašas netgi nepatvirtina savivaldybes atstovavusių asmenų, nors remiantis Valstybės ir savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo taisyklių 6 punktu, kiekviena VšĮ „KRATC“ dalininkė (6 savivaldybės) turėjo išduoti įgaliojimus konkrečiam savo darbuotojui ar tarnautojui, numatant, kaip įgaliotinis turėjo balsuoti kiekvienu dalininkų susirinkimo darbotvarkės klausimu. Protokole nurodoma, jog raštu balsavo administracija. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad tokius sprendimus turi priimti savivaldybių vykdomosios institucijos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, savivaldybės vykdomoji institucija yra savivaldybės administratorius ar jo pavaduotojas, tuo tarpu savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga (ne vykdomoji savivaldybės institucija). Atitinkamai 2019 m. lapkričio 18 d. tariamas dalininkų pritarimas nuomos sutarčiai galėjo būti priimtas netgi asmenų, kurie tam neturėjo jokių įgaliojimų. Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę VšĮ „KRATC“ pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog VšĮ „KRATC“ dalininkai pritarė viešam konkursui ir nuomos sutarties su UAB „Kauno švara“ sudarymui įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tokie dokumentai į bylą pateikti nebuvo. Taigi byloje nėra įrodymų, jog šešių savivaldybių (VšĮ „KRATC“ dalininkių) administracijos direktoriai ar jų pavaduotojai būtų priėmę sprendimus dėl šių savivaldybių valdomo turto nuomos, o kiti asmenys tokių sprendimų priimti negalėjo. Visos abejonės, atsakovei VšĮ „KRATC“ sąmoningai neteikiant į bylą prašomų įrodymų, teismo turėjo būti vertinamos ieškovės naudai.

11.7. Nesutiktina su teismo argumentu, kad VšĮ „KRATC valdyba pritarė ketinimų protokolui dėl VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ turto nuomos“ , nes ketinimų protokolas, kuriam 2019 m. vasario 8 d. pritarė valdyba, buvo sudarytas tik tarp atsakovės VšĮ „KRATC“ ir ieškovės. Valdybos protokolo išrašas taip pat patvirtina, jog buvo nutarta „pritarti ketinimų protokolo su UAB Fortum Heat Lietuva pasirašymo dėl atliekų deginimo pelenų laikino saugojimo Lapių regioniniame sąvartyne <...>“ , toliau nutarimo tekste numatytos dvi sąlygos, t. y. ieškovė turėjo pristatyti detalesnę informaciją dalininkams ir valdybos nariams. Abu pristatymai įvyko, tai patvirtina byloje esantys įrodymai ir ginčo dėl to nėra. Teismas nepagrįstai tarp atsakovių sudarytą nuomos sutartį pagrindė ir pateisino tuo, kad atsakovės VšĮ „KRATC“ valdyba nutarimu buvo pritarusi ketinimo protokolui, kuriuo buvo siekiama sudaryti sutartį su UAB „Fortum Heat Lietuva“. Toks teismo argumentas ir ketinimo protokolo vertinimas laikytinas CPK 185 straipsnio pažeidimu, t. y. netinkamu ir neobjektyviu įrodymo turinio tyrimu ir įrodinėjamų faktinių aplinkybių vertinimu.

11.8. Atsakovės paskelbtas viešas konkursas ir atsakovių sudaryta nuomos sutartis neteisėti ir dėl to, kad kyla iš nesąžiningai su ieškove nutrauktų derybų. Ieškovė detaliai nekartoja argumentų, kurie išdėstyti ieškinio 43-47 punktuose, tačiau atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei nurodoma sprendime, atsakovės VšĮ „KRATC“ veiksmai turėjo būti pripažinti neteisėtais. Pripažinus atsakovės veiksmus neteisėtais, viešas konkursas ir nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Kauno švara“, pripažintini niekiniais ir negaliojančiais dėl jų prieštaravimo CK 6.163 straipsnio 1 daliai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis, 1.2 straipsnis).

Atsiliepimas

11.9. Teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. pranešimu atsakovei VšĮ „KRATC“ buvo nustatytas 14 dienų terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pranešimas šiai atsakove įteiktas 2019 m. rugsėjo 4 d. per EPP. Terminas pateikti atsiliepimą suėjo 2019 m. rugsėjo 18 d., tačiau teismo nustatytu terminu atsakovė atsiliepimo nepateikė. VšĮ „KRATC 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui pateikti, nurodant, kad terminas praleistas tik 2 dienas ir dėl svarbių priežasčių, tačiau svarbias priežastis patvirtinantys įrodymai nebuvo pridėti. Teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. rezoliucija atsakovės VšĮ „KRATC“ prašymą tenkino ir nustatė terminą pateikti atsiliepimą iki 2019 m. spalio 10 d. Atsakovė 2019 m. spalio 9 d. pateikė prašymą nustatyti naują terminą atsiliepimui pateikti. Teikdama šį prašymą, atsakovė VšĮ „KRATC“ siekė vilkinti bylos procesą. Teismas 2019 m. spalio 14 d. rezoliucija prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti tenkino iš dalies ir jį nustatė iki 2019 m. spalio 17 d. Ieškovė ieškinyje buvo prašiusi priimti sprendimą už akių, todėl, atsakovei VšĮ „KRATC“ per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar prašymo atnaujinti terminą kartu su atsiliepimu, turėjo būti priimtas spendimas už akių ar bent sprendimas už akių dėl ieškinio dalies. Tai vertinant kartu su sprendime dėstomais ieškinio atmetimo motyvais, darytina prielaida dėl galimo teismo neobjektyvumo ir nenoro priimti atsakovei VšĮ „KRATC“ nepalankų sprendimą.

11.10. Atsižvelgiant į šioje byloje suteiktų paslaugų apimtį, atsakovėms priteistos bylinėjimo išlaidos yra pernelyg didelės ir neatitinka Teisingumo ministro rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsakovės VšĮ „KRATC“ bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos atsižvelgiant ir į šalies procesinį elgesį. Sprendime nėra pateikta jokių motyvų, kodėl bylinėjimosi išlaidos, kurios yra aiškiai per didelės, priteisiamos visiškai, teismas net netyrė, ar prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Teisingumo ministro rekomendacijas.

12. Atsakovė VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Atsakovės VšĮ „KRATC“ elgesys buvo sąžiningas ir teisėtas, derybos tarp ginčo šalių vyko laikantis šalių ketinimo protokolo sutartos procedūros. Ieškovė nepagrįstai ignoruoja, kad VšĮ „KRATC“ derybas su ieškove dėl nuomos sutarties sudarymo reglamentavo ne CK nuostatos, o šalių sudarytas ketinimų protokolas, kuriame jos aiškiai susitarė dėl tarpusavio derybų sąlygų. Šalys ketinimo protokolu įtvirtino sutartinį tokių derybų režimą, dėl ko skunde cituojami kasacinio teismo išaiškinimai dėl CK 6.163 str. 3 d. netaikytini ir neaktualūs šioje byloje. Ketinimo protokolo nuostatos, numatančios, kad šio protokolo šalys tik ieškos galimybių dėl VšĮ „KRATC“ turto nuomos ir jokio teisiško įsipareigojimo sudaryti sutartį VšĮ „KRATC“ su ieškove neturi, priešingai, nei nurodo ieškovė, reiškia, kad šalys bet kada derybas galėjo nutraukti, ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovė VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ visą laiką nuosekliai ir sąžiningai laikėsi pozicijos, įtvirtintos ketinimų protokole, kad tokios derybos jos neįpareigoja.

12.2. Atsakovė yra viešoji įstaiga, todėl jos tikslas yra kuo palankesnėmis sąlygomis (kuo brangiau) išnuomoti savo turtą. Toks jos siekis pilnai atitinka įstaigos tenkinamus viešuosius interesus, todėl ieškovė negalėjo tikėtis, kad atsakovė jai turtą išnuomos be konkurso. Aplinkybės, kad toks konkursas buvo privalomas, ieškovė niekada neginčijo, to neneigia apeliaciniame skunde ir jokių teisės aktų nuostatų, kurios tokį argumentą paneigtų, taip pat nenurodo. Priešingai, apeliacinio skundo nuorodos į visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus tik patvirtina, kad VšĮ „KRATC“ privalėjo tokį konkursą skelbti ir vykdyti, juo labiau, kad ieškovė konkurse dalyvavo ir nelaikė, kad jis yra neteisėtas. Taigi, net jei VšĮ „KRATC“ derybos su kokia nors šalimi ir būtų pabaigtos, tai jokiu būdu nereikštų, kad ji būtų galėjusi ar galėjo savo turtą išnuomoti be viešo konkurso, numatyto CK 6.947 - 6.952 straipsnyje.

Šalies argumentai

12.3. Ieškovės nurodomi teiginiai ir teismų praktika, susijusi su draudimu derėtis, jeigu šalis apskritai neketina sudaryti sutarties, yra neaktuali ir netaikytina šioje byloje. VšĮ „KRATC“ realų ketinimą sudaryti nuomos sutartį ir išnuomoti sąvartyno lauką patvirtina tiek tai, kad ji paskelbė viešą konkursą dėl savo turto nuomos, tiek ir tai, kad faktiškai tokią nuomos sutartį sudarė.

12.4. Aplinkybė, kad VšĮ „KRATC“ nebuvo įtvirtinusi savo ketinimo sudaryti nuomos sutartį su kokiu nors konkrečiu asmeniu, tik patvirtina jos sąžiningumą – priešingu atveju atsakovė neabejotinai būtų pažeidusi viešąjį interesą, bendruosius skaidrumo, ekonomiškumo, racionalumo principus, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas.

12.5. Priešingai nei teigia ieškovė, VšĮ „KRATC“ derybų su ja niekada nenutraukė: pakvietė ieškovę dalyvauti VšĮ „KRATC“ konkurse, kuriame ieškovė vienodomis sąlygomis su kitais dalyviais pateikė savo pasiūlymą dėl VšĮ „KRATC“ sąvartyno lauko nuomos kainos. Kadangi ieškovės pasiūlymas nebuvo ekonomiškai naudingiausias, atsakovė VšĮ „KRATC“ privalėjo pasirinkti ir sudaryti nuomos sutartį su geriausią kainą pasiūliusiu kitu dalyviu. Vien tik ieškovės nepasitenkinimas derybų rezultatu ir tuo, kad jos pasiūlymas konkurse nebuvo geriausias ir ekonomiškai naudingiausias (pastarosios aplinkybės ieškovė neginčija), nereiškia, kad VšĮ „KRATC“ tokias derybas kokiu nors nesąžiningu būdu nutraukė ir negali paneigti atsakovės sąžiningumo.

12.6. Ieškovė skunde pateikia neteisingas faktines aplinkybes ir nesąžiningai nurodo, neva ginčo šalys 2019 m. liepos mėnesį galutinai suderino visas likusias neesmines nuomos sutarties sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

12.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo VšĮ „KRATC“ civilinei atsakomybei kilti. Byloje joks jos nesąžiningumas nenustatytas ir neįrodytas. Teismui nustačius, kad atsakovė VšĮ „KRATC“ neteisėtų veiksmų neatliko, nėra pagrindo analizuoti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, nes toks vertinimas būtų beprasmis. Ieškovė neįrodė ir savo prašomos atlyginti tariamos žalos fakto ir dydžio, todėl net jei ir būtų įrodyti kokie nors VšĮ „KRATC“ neteisėti veiksmai, pripažintina, kad ieškovė neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - žalos atsirado fakto bei jos dydžio. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog ieškovės taikomas kriterijus, sunaudoto kuro kiekį padauginant iš mažiausios „Degalu kainos.lt“ nurodytos benzino kainos, galėtų būtų pagrįstas. Abstraktūs ir neoficialiais šaltiniais paremti skaičiavimai, nesant kvitų už faktiškai apmokėtą kurą, negali patvirtinti ieškovės tariamai patirto žalos dydžio ir jos fakto. Ieškovė neįrodė ir priežastinio ryšio tarp tariamo VšĮ „KRATC“ nesąžiningumo derantis ir tariamos simbolinės bei abstrakčiai paskaičiuotos žalos. Iš ieškovės teiginių apie priežastinio ryšio egzistavimą matyti, jog savo nuostolius ji kildino ne iš derybų sąžiningumo ar nesąžiningumo, o iš to, kad derybos baigėsi be ieškovei trokštamo rezultato, t. y. nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Aplinkybė, kad ieškovė tariamai investavo savo laiką ir resursus (jei tai būtų įrodyta), ieškodama savo verslo plėtros galimybių, ir tai, kad šios galimybės nesimaterializavo, dar nereiškia, kad kita derybų šalis yra už tai atsakinga. Konkrečiu atveju nubaudus VšĮ „KRATC“ už tai, kad ketinimų protokolo ribose ji sąžiningai vedė neįpareigojančias sudaryti sutartį derybas su ieškove ir galiausiai, paskelbusi viešą konkursą, kuris buvo privalomas, pasirinko ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, būtų nepagrįstai išplėstos besiderančios šalies atsakomybės ribos ir nepagrįstai suvaržytas sutarčių laisvės principas.

12.8. Neegzistuoja jokie ieškovės nurodomi pagrindai VšĮ „KRATC“ konkurso ir nuomos sutarties nuginčijimui ar pripažinimui niekiniais. Ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl reikalavimų, susijusių su VšĮ „KRATC“ konkursu ir nuomos sutartimi, ir nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą (CPK 49 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priėmęs ieškinį, vėliau bylos dalį dėl reikalavimų pripažinti VšĮ „KRATC“ vykdytą viešą konkursą niekiniu ir negaliojančiu bei pripažinti tarp VšĮ „KRATC“ ir viešą konkursą laimėjusio tiekėjo sudarytą nuomos sutartį niekine ir negaliojančia turėjo nutraukti remiantis CPK 293 straipsni 1 punkto pagrindu - kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. To nepadarius, šią bylos dalį nutraukti turi apeliacinės instancijos teismas.

12.9. Net ir neturėdama jokio teisinio materialinio suinteresuotumo, savo reikalavimais dėl konkurso ir nuomos sutarties pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ieškovė toliau laikosi nepagrįstos pozicijos, neva nuomos sutartis yra negaliojanti dėl to, kad VšĮ „KRATC“ dalininkai tariamai nepritarė nuomos sutarties sudarymui (Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pirma, VšĮ „KRATC“ atsiliepime nurodė, kad ieškovės nurodomo tariamo imperatyvo pažeidimo dėl nuomos sutarties sudarymo nebuvo, kadangi VšĮ „KRATC“ dalininkai visuomet pritarė nuomos sutarties sudarymui ekonomiškai naudingiausiomis sąlygomis. Pati ieškovė yra pripažinusi, kad VšĮ „KRATC“ dalininkams pristatinėjo savo galimybes nuomoti turtą, tad dalininkai ir valdybos nariai neabejotinai žinojo apie planuojamą jos turto (sąvartyno lauko) nuomą bei tam neprieštaravo. VšĮ „KRATC“ dalininkams 2019 m. liepos 25 d. buvo išsiųstas nuomos sutarties projektas, prašant esant pastabų jas pateikti, tačiau tokios pastabos iš dalininkų nebuvo gautos. Visa tai patvirtina, kad VšĮ „KRATC“ dalininkams buvo žinomas faktas dėl sąvartyno lauko galimos nuomos, jie tam neprieštaravo, tokiu būdu tam pritardami. Vien aplinkybė, kad pritarimas nebuvo įformintas ieškovės pageidaujama forma, nepaneigia dalininkų pritarimo turto nuomai. Dalininkų valios išraiškos būdas yra tik antrinis klausimas ir bet kokie formalieji trūkumai negalėtų lemti teisėto ir VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ dalininkų valią atitinkančio sandorio - nuomos sutarties - negaliojimo. Siekdama išvengti bet kokių abejonių dėl dalininkų valios nuomos sutarties atžvilgiu, VšĮ „KRATC“ pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. visuotinio dalininkų susirinkimo protokolą, patvirtinantį, kad jie tikrai pritaria jai nuosavybės teise priklausančio turto nuomai UAB „Kauno švara" (šlako saugojimo ir tvarkymo ūkinei veiklai vykdyti). VšĮ „KRATC“ 2019 m. lapkričio 18 d. dalininkų susirinkimo sprendimas yra galiojantis, teisėtas ir nenuginčytas.

12.10. Ieškovės siekis VšĮ „KRATC“ ir viešą konkursą laimėjusio asmens sudarytą nuomos sutartį pripažinti negaliojančia bei niekine remiantis kito sandorio – VšĮ „KRATC“ konkurso – tariamu negaliojimu yra nepagrįstas. Teisinis pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl to, kad jis prieštarauja kitam sandoriui, apskritai neegzistuoja Lietuvos teisėje, o tokie ieškovės veiksmai patvirtina VšĮ „KRATC“ argumentus, kad jokie imperatyviųjų teisės normų pažeidimai nei dėl nuomos sutarties, nei dėl konkurso, vykdyto pagal CK 6.947 - 6.952 straipsnių nuostatas, neegzistuoja.

12.11. Teismas nepadarė ieškovės nurodomų proceso teisės pažeidimų. Ieškovė, vardindama tariamus proceso teisės pažeidimus, nenurodo jokių argumentų, kaip tokie proceso pažeidimai galėjo lemti ar lėmė sprendimo neteisingumą. Ieškovė nėra suformavusi apeliacijos objekto ir atsakovė iš esmės neturi į ką atsikirsti. Jei ieškovei bylos nagrinėjimo metu kilo abejonės dėl teismo nešališkumo ar neobjektyvumo, ji turėjo galimybę pasinaudoti savo teisėmis ir reikšti nušalinimą. Tokių prašymų nereiškė ir nekėlė, todėl tik po to, kai gavo jai nepalankų sprendimą, dėstomi deklaratyvūs su galimu teismo neobjektyvumu susiję teiginiai rodo ieškovės nesąžiningumą.

12.12. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp bylos šalių. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus ieškinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės, nepateikdama jokių pagrindžiančių įrodymų. VšĮ „KRATC“ yra pateikusi įrodymus, kad tokios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, teisingos, protingos (ypač įvertinus, kad ieškovę atstovavo du advokatai) ir atitinka Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Tokios išlaidos buvo nulemtos ir ieškovės nesąžiningo elgesio procese, kuomet, pavyzdžiui, VšĮ „KRATC“ dar 2019 m. spalio 18 d. pateikus nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Kauno švara“, kopiją, ieškovė visą mėnesį delsė ir tik 2019 m. lapkričio 13 d., t y. dieną prieš parengiamąjį teismo posėdį, pateikė patikslintą ieškinį, kuris buvo tik papildytas dar vienu atsakovu UAB „Kauno švara“. Dėl tokių ieškovės veiksmų parengiamasis posėdis buvo atidėtas, proceso šalims ir teismui nepagrįstai eikvojant savo laiką ir lėšas.

Atsiliepimas

13. Atsakovė UAB „Kauno švara“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. po jai nepalankaus sprendimo priėmimo ieškovė iš dalies keičia savo poziciją dėl VšĮ „KRATC“ veiksmų vertinimo, nurodydama, jog neva VšĮ „KRATC“ veiksmų nesąžiningumas (neteisėtumas) pasireiškė tuo, kad ji derybas su ieškove vedė neketindama sudaryti sutarties arba toks nesąžiningas ketinimas atsirado deryboms artėjant prie pabaigos. Ieškovė prieštarauja pati sau teigdama, kad po ketinimų protokolo pasirašymo atlikti šalių veiksmai rodė, jog šalys iš tiesų viena kitai išreiškė neabejotiną ketinimą sudaryti sutartį. VšĮ „KRATC“ jokių nesąžiningų veiksmų neatliko, o pareikštu ieškiniu ir pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės ir toliau įrodinėja tai, kad VšĮ „KRATC“ turėjo pareigą sudaryti nuomos sutartį tik su ieškove. Tačiau, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, ieškovės ir atsakovės VšĮ „KRATC“ sudaryto ketinimų protokolo nuostatos aiškiai numatė, jog ieškovė dėl jos pačios inicijuojamų derybų neįgijo jokių išimtinių ar pirmenybinių teisių į nuomos sutarties sudarymą, dėl derybų su ieškove atsakovės pareiga sudaryti nuomos sutartį neatsiranda. Būtent tai, taip pat ieškovės kvietimas dalyvauti viešame konkurse lygiomis teisėmis su kitais jo dalyviais ir varžytis dėl nuomos sutarties sudarymo rinkos sąlygomis, patvirtina, kad atsakovė VšĮ „KRATC“ jokių ieškovės nurodomų nesąžiningų ketinimų nei turėjo, nei jie formavosi vėliau. VšĮ „KRATC“ ketinimų sudaryti nuomos sutartį tikrumą įrodo viešo konkurso paskelbimo faktas, siekiant savo turtą išnuomoti ekonomiškai naudingiausiomis sąlygomis, bei nuomos sutarties sudarymas su viešo konkurso laimėtoja UAB „Kauno švara“. Todėl deklaratyvūs yra apeliacinio skundo argumentai, kad teismo išvada dėl VšĮ „KRATC“ neteisėtų veiksmų nebuvimo prieštarauja CK sutarčių aiškinimo taisyklėms (CK 6.193 straipsnis), CK įtvirtintam sąžiningumo reikalavimui ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 ir 3 dalys), įstatyminiam draudimui šalims susitarti dėl sąžiningumo pareigos netaikymo (CK 6.158 straipsnio 2 dalis) bei kitiems byloje pateiktiems įrodymams.

13.2. Teisėta ir pagrįsta teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti viešą konkursą ir nuomos sutartį niekiniais ir negaliojančiais. Ieškovė, dalyvavusi viešame konkurse ir pateikusi jame kainos pasiūlymą, nusprendė jį bei nuomos sutartį ginčyti būtent dėl jos pačios nepasisekusių pastangų sudaryti nuomos sutartį. Jokio kito faktinio ar teisinio pagrindo ginčyti šiuos sandorius ieškovė neturi, kadangi viešo konkurso laimėjimu atveju ji būtų sudariusi tokią pačią sutartį, kaip su UAB „Kauno švara“ sudaryta nuomos sutartis. Reikalavimu dėl nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ieškovė kišasi į sutartinius teisinius santykius, kuriuose ji nedalyvauja, ir kurių panaikinimas jos teisėms neturėtų jokių materialiųjų teisinių padarinių.

13.3. Teismui patenkinus ieškovės apeliacinį skundą į, tai sukeltų teisines pasekmes tik atsakovėms kaip šio sandorio dalyvėms. UAB „Kauno švara“ dėl to gali patirti didžiulius, milijonus eurų siekiančius nuostolius, nes nebegalėtų tinkamai įvykdyti ir su jėgainės operatoriumi sudarytos sutarties dėl atliekų deginimo metu jėgainėse susidarančių dugno pelenų ir šlako tvarkymo paslaugų teikimo. Dėl to lieka neaišku, ko šioje byloje pareikštais reikalavimais iš tiesų ir ar sąžiningai siekia ieškovė, bei kaip ir ar tai suderinama su ieškovės procesinės teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė, paskirtimi.

13.4. Ieškovė klaidina teismą, neva nuomos sutarties objektas – kitas inžinerinis statinys – antras kaupimo laukas yra valstybei priklausantis turtas. Ieškovei žinoma, kad nuomos sutarties objektas nuosavybės teise priklauso VšĮ „KRATC“. Tą įrodo pačios ieškovės 2019 m. liepos 29 d. raštas VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“, kuriame ji nurodo „[š]alys 2019 m. vasario 20 d. pasirašė ketinimų protokolą, o 2019 m. gegužės 23 d. susitarimą dėl ketinimų protokolo pakeitimo dėl KRATC nuosavybės teise valdomo dalies kito inžinerinio statinio – antrojo kaupimo lauko, unikalus Nr. 4400-1650-0437 <…>“ (žr., I t., b. l. 108). Kad nuomos sutarties objektas nuosavybės teise priklauso ne valstybei, įrodo ir papildomai su atsiliepimu teikiamas Nekilnojamojo turto registro išrašas, registro Nr. 20/222015. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ginčo atveju VšĮ „KRATC“ nuosavybės teise priklausančio turto nuomai nėra taikomas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

13.5. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde kelia abejones dėl VšĮ „KRATC“ 2019 m. lapkričio 18 d. dalininkų priimto sprendimo pritarti nuomos sutarčiai teigiant, kad jis nėra tinkamos formos ar kad sprendimą priėmusių dalininkų atstovų įgaliojimai nebuvo tinkami ir pan., kadangi dalininkų atstovų įgaliojimų klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas byloje šio dalininkų sprendimo neginčijo, todėl atsakovė UAB „Kauno švara“ šiuos naujus ieškovės argumentus vertina kaip bandymą imituoti imperatyvių teisės normų pažeidimą. Ieškovė visus nurodytus naujus argumentus, jei jie, ieškovės vertinimu, buvo svarbūs nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti, galėjo ir turėjo panaudoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o ne kelti juos apeliaciniame skunde.

13.6. Kaip deklaratyvūs atmestini apeliaciniame skunde ieškovės kartojami argumentai, jog viešas konkursas įvyko ir nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, t. y. nebuvus VšĮ „KRATC“ dalininkų sprendimo dėl nuomos sutarties objekto.

13.7. Nebuvo ir nėra jokio įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo, įpareigojančio VšĮ „KRATC“ sudaryti nuomos sutartį su ieškove, ir(ar) draudžiančio jai vykdyti viešą konkursą ir sudaryti nuomos sutartį su geriausią kainą pasiūliusia UAB „Kauno švara“. Todėl nei vienas iš ginčijamų ieškovės sandorių nepažeidė ne tik imperatyviųjų, bet ir apskritai jokių teisės normų reikalavimų.

13.8. Vien aplinkybė, kad teismas nedetalizavo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, t. y. kokio dydžio ir už kuriuos procesinius atstovavimo veiksmus jas priteisia, o ieškovė su jais nesutinka, savaime nereiškia, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrindžia bei nedetalizuoja, kodėl šioje dalyje sprendimas yra nepagrįstas, apsiriboja deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės. Atsakovės nuomone, jai šioje byloje turi būti atlyginamos visos pateiktais įrodymais pagrįstos, realiai patirtos už advokato pagalbą sumokėtos išlaidos. UAB „Kauno švara“ pateikė įrodymus, kad jos patirtos išlaidos buvo pagrįstos bei būtinos, atitinka bylos klausimų sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų apimtį ir pan., nėra ir aiškiai per didelės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio dėl nuostolių, atsiradusių nutraukus ikisutartines derybas, atlyginimo, atsakovės vykdyto viešojo konkurso ir nuomos sutarties, sudarytos su jo laimėtoja, pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, ar tinkamai nustatė bylinėjimosi išlaidų dydį.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

16. Atsakovė UAB „Kauno švara“ kartu su atsiliepimu pateikė naują įrodymą – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą. Nurodė, kad jį teikia, siekiant paneigti ieškovės teiginį apie nuomos objekto nuosavybės teisės priklausymą valstybei.

17. Ieškovė raštu išreiškė nesutikimą, kad šis įrodymas į bylą būtų priimtas. Nurodė, jog nėra CPK 314 straipsnyje numatytų naujo įrodymo priėmimo sąlygų. Be to, ieškovės vartojamas žodžių junginys „valstybei priklausantis turtas“ neturėtų būti suvokiamas siaurąja prasme kaip turtas, kuris yra valdomas nuosavybės teise. Priklausymas gali reikšti ir netiesioginę priklausomybę, kai turtas per viešųjų subjektų (savivaldybių) tiesiogiai valdomą VšĮ „KRATC“ yra netiesiogiai valdomas ir juo disponuojama. Atsakovė remiasi nauju argumentu apie Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo įstatymo VšĮ „KRATC“ nuosavybės teise priklausančiam turtui netaikymą, tačiau šios įmonės nuosavybės teisė į antrąjį kaupimo lauką nepanaikinta minimo įstatymo imperatyvų pažeidimo.

18. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis). Kadangi duomenys iš viešojo registro yra žinomi visoms bylos šalims, jais siekiama paneigti apeliacinio skundo argumentą dėl ginčo objekto nuosavybės teisės, jų priėmimu bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, jie į bylą priimtini.

Dėl nuostolių atlyginimo, viešo konkurso ir turto nuomos sutarties

19. Atmestini apeliantės argumentai, kad teismo pateiktas šalių (ieškovės ir atsakovės VšĮ „KRATC“) ikisutartinių santykių vertinimas ir 2019 m. gegužės 23 d. sudaryto ketinimo protokolo, pakeisto 2019 m. gegužės 23 d., nuostatų aiškinimas neatitinka ketinimo protokolo teksto, tikrosios šalių valios ikisutartiniuose santykiuose ir įstatyminio reguliavimo.

20. Tai paneigia pats apeliaciniame skunde cituojamo ketinimo protokolo turinys (protokolo 3 punktas numatė, jog „protokolas yra šalių geros valios bendradarbiauti išraiška ir prievolinių teisinių santykių ar kitų teisinių pasekmių šalims nesukelia, nėra teisiškai įpareigojantis šalis sudaryti kito inžinerinio statinio – II-ojo kaupimo lauko dalies nuomos sutartį ar kitą atitinkamą susitarimą. Šalys, veikdamos pagal geranoriškumo principą, ketina derėtis dėl tokios sutarties sudarymo, kuri iš esmės atspindėtų šio protokolo turinį ir principus. Tokia sutartis taps šalis įpareigojanti ją pasirašius.“). Protokolo nuostatos, numatančios, kad šio protokolo šalys tik ieškos galimybių dėl VšĮ „KRATC“ turto nuomos ir jokio teisiško įsipareigojimo sudaryti sutartį VšĮ „KRATC“ su ieškove neturi, priešingai, nei nurodo ieškovė, reiškia, kad šalys bet kada derybas galėjo nutraukti, nors apie derybų nutraukimą tiesiogiai ir neminima. Pastebėtina, kad apeliantė iš esmės neneigia šalių teisės pasitraukti iš derybų šalims susitarimo nepasiekus ir yra aiškiai išreiškusi poziciją, kad VšĮ „KRATC“ bet kada gali derybas su ieškove nutraukti – 2019 m. vasario 8 d. VšĮ „KRATC“ atstovė savo valdybai nurodė, jog ieškovė nori pradėti derybas dėl to, kad į VšĮ „KRATC“ turtą (sąvartyną) būtų atvežta 50 000 t pelenų atliekų, už tai VšĮ „KRATC“ apmokant apie 200 tūkst. Eur, kas reikštų papildomas VšĮ „KRATC“, kaip viešosios įstaigos, pajamas, tačiau VšĮ „KRATC“ bet kada gali tokias derybas nutraukti. Dėl to atmestini apeliantės teiginiai apie pirmosios instancijos teismo nepagrįstai išplėstą ketinimo protokolo turinį ir negalėjimą juo remtis kaip aplinkybe, pagrindžiančia atsakovės VšĮ „KRATC“ teisę derybas bet kada nutraukti.

21. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė VšĮ „KRATC“ derybas sąmoningai nutraukė galutinėje derybų stadijoje, siekiant sudaryti analogišką sutartį ne su derybų šalimi, o su atsakove VšĮ „KRATC“ susijusia įmone (įstaigos dalininke) UAB „Kauno švara“ ir būtent tai reiškia sąžiningumo pareigos, įtvirtintos CK 6.163 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą.

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės VšĮ „KRATC“ sudaryto ketinimų protokolo nuostatos, ypatingai jo 1 ir 3 punktai, kurių tikslus bei esmę šalys patvirtino net du kartus, pasirašydamos ketinimų protokolą ir vėliau jį keisdamos, aiškiai numatė, jog ieškovė dėl jos pačios inicijuojamų derybų neįgijo jokių išimtinių ar pirmenybinių teisių į nuomos sutarties sudarymą, dėl derybų su ieškove atsakovės VšĮ „KRATC“ pareiga sudaryti nuomos sutartį neatsiranda ( t.1 b. l. 32–35, t. 2 b. l. 17–18). Atsakovės VšĮ „KRATC“ derybas su ieškove dėl nuomos sutarties sudarymo reglamentavo ne CK nuostatos, o šalių sudarytas ketinimų protokolas, kuriame jos aiškiai susitarė dėl tarpusavio derybų sąlygų ir galimybės jas bet kada nutraukti. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo vertinimas dėl neteisėtų šios atsakovės veiksmų nebuvimo prieštarauja CK 6.163 straipsnio 1 dalies ir CK 6.158 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes, ieškovės teigimu, joks ikisutartinis šalių susitarimas negali paneigti įstatyminės šalies pareigos elgtis sąžiningai. Kaip minėta, dėl derybų ieškovė neįgijo išimtinių ar pirmenybinių teisių sudaryti nuomos sutartį, šalys buvo susitarę dėl derybų sąlygų ir galimybės jas bet kada nutraukti, todėl apeliantės teiginys apie CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams vertintinas kaip deklaratyvus , nepagrįstai bandantis paneigti paties šalių ikisutartinio susitarimo esmę bei CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, įpareigojančią kiekvieną sutarties šalį, turinčią sutartinių santykių, elgtis sąžiningai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ne atsakovė nesąžiningai elgėsi ikisutartiniuose santykiuose, o būtent apeliantė nesąžiningai neigia ikisutartinio susitarimo esmę. Šalys ketinimo protokolu įtvirtino sutartinį tokių derybų režimą, todėl apeliaciniame skunde cituojami kasacinio teismo išaiškinimai, priimti civilinėse bylose Nr. 3K-3-58-378/2019, 3K-3-488/2010, dėl CK 6.163 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo šioje byloje neaktualūs.

23. Priešingai nei teigia ieškovė, VšĮ „KRATC“ derybų su ja niekada nenutraukė. Ji pakvietė ieškovę dalyvauti VšĮ „KRATC“ paskelbtame konkurse, kuriame ieškovė vienodomis sąlygomis su kitais dalyviais pateikė savo pasiūlymą dėl VšĮ „KRATC“ sąvartyno lauko nuomos kainos. Kadangi ieškovės pasiūlymas nebuvo ekonomiškai naudingiausias, atsakovė VšĮ „KRATC“ privalėjo pasirinkti ir sudaryti nuomos sutartį su geriausią kainą pasiūliusiu kitu dalyviu. Vien tik ieškovės nepasitenkinimas derybų rezultatu ir tuo, kad jos pasiūlymas konkurse nebuvo geriausias ir ekonomiškai naudingiausias (pastarosios aplinkybės ieškovė neginčija), nereiškia, kad VšĮ „KRATC“ tokias derybas nesąžiningu būdu nutraukė ir juolab negali paneigti atsakovės sąžiningumo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad VšĮ „KRATC“ kokia nors forma būtų pritarusi ar suderinusi visas nuomos sutarties projekto sąlygas su ieškove. Pastarąjį faktą patvirtino ir ieškovės atstovas 2020 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 00:33:02 val. iki 00:33:07 val.). Tai, jog šalys nei 2019 m. birželį, nei 2019 m. liepos mėn. ir 2019 m. liepos 24 d. nebuvo suderinę ne tik esminių, net ir neesminių turto nuomos sutarties sąlygų, pagrindžia pačios ieškovės pateikti įrodymai: 2019 m. birželio 13 d. susirašinėjime su ieškove, kuriame atsakovė VšĮ „KRATC“ konstatavo, kad pozicijos kardinaliai skiriasi, o ieškovės atstovas patvirtino, jog yra esminių nesutarimų dėl sutarties sąlygų; 2019 m. liepos 23 d. laiške VšĮ „KRATC“ nurodė ieškovei beveik 2 lapus pastabų dėl nuomos sutarties projekto nuostatų, o 2019 m. liepos 24 d. ieškovė teiravosi tik apie galimą tolesnį tokių sąlygų derinimo planą. Tokiu būdu, joks galutinis sutarimas tarp ginčo šalių dėl turto nuomos sutarties esminių bei neesminių sąlygų nebuvo pasiektas. Tai, be kita ko, patvirtina ir aplinkybė, kad tarp nuomos sutarties projekto, kurį VšĮ „KRATC“ pateikė viešo konkurso dalyviams konkurse, bei sutarties projekto sąlygų, kurias derino ieškovė 2019 m. liepos 24 d., yra mažiausiai devyni skirtumai. Tai paneigia ieškovės nurodomus teiginius, neva jokių pakeitimų ir skirtumų tarp tokių sutarčių projektų nebuvo ir šalys sutarties nuostatas tarpusavyje galutinai suderino.

24. Nesutikdama su teismo išvada netenkinti ieškinio dėl žalos atlyginimo apeliantė neteisingai teigia, kad teismas, išskyrus žalos faktą ir priežastinio ryšio nebuvimą, nevertino kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dėl žalos atlyginimo netenkino dėl to, kad byloje nebuvo nustatyti neteisėti atsakovės VšĮ „KRATC“ veiksmai nei nutraukus derybas, nei sudarant nuomos sutartį su viešąjį konkursą laimėjusia atsakove UAB „Kauno švara“. Nesant šio civilinės atsakomybės elemento, nėra nei materialinio, nei procesinio tikslo svarstyti apie priežastinį ryšį tarp veiksmų, kuriuos ieškovė nepagrįstai įvardijo neteisėtais, ir jos nurodytų nuostolių (kelionės išlaidų) dėl ieškovės atstovų vykimo derėtis.

25. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimų dėl viešo konkurso ir sutarties pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, sprendė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovės VšĮ „KRATC“ visuotinio dalininkų susirinkimo išrašas paneigia įstatyminių imperatyvų (LR viešųjų įstaigų įstatymo ir LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo) ir jos įstatų nesilaikymą. Pasisakant apie apeliantės argumentus dėl šio vertinimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prieštaravimu šiems įstatymams (Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsniui bei KRATC įstatų 14.4 punktui) ieškinyje ji įvardijo viešojo konkurso organizavimą ir sutarties su laimėtoju sudarymą nesant dalininkų sprendimo dėl viešajai įstaigai priklausančio ilgalaikio turto nuomos, todėl tiek viešasis konkursas, tiek nuomos sandoris laikytini niekiniais. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Atsakovė „KRATC“ yra viešoji įstaiga, todėl jos tikslas yra kuo palankesnėmis sąlygomis (kuo brangiau) išnuomoti savo turtą. Toks šios atsakovės siekis yra visiškai suderinamas su jos tikslais ir atitinka įstaigos tenkinamus viešuosius interesus, o viešojo konkurso organizavimas yra vienintelis tinkamiausias instrumentas minėtiems tikslams pasiekti (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 47 dalis; VšĮ „KRATC“ įstatų 7.1 punktas, pagal kurį vienas iš įstaigos tikslų yra Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir vystymo projekto, kuris yra finansuojamas atitinkamų ES fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, savivaldybių biudžetų bei kitomis lėšomis, naudos gavimas; 14.1 punktas, kuriame įtvirtinta įstaigos teisė verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais atliekų tvarkymo srityje, 14.2 punkte įtvirtinta įstaigos teisė sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, 14.4 punkte įtvirtinta jos teisė įstatymų nustatyta tvarka ir vadovaujantis šiais įstatais pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti). Taigi, viešojo konkurso paskelbimas ir nuomos sutarties su laimėtoju sudarymas minėtiems įstatymams ir įstatams neprieštarauja.

26. Ieškovė kaip imperatyvias normas įvardija CK 1.2, 1.5 ir 6.163 straipsnių, kuriuose įtvirtintos pareigos elgtis sąžiningai, nuostatas. Teismų praktikoje pažymima, kad CK įtvirtintų bendrųjų teisės principų pažeidimas, netgi jeigu jis byloje būtų įrodytas, negali būti savarankišku pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu remiantis CK 1.80 straipsniu, jeigu ieškovas nenurodo kitų įstatymuose tiesiogiai įtvirtintų imperatyvų, kuriuos tas sandoris pažeidžia; teisės principai pagal reguliavimo dalyką, jų tikslus yra bendriausio pobūdžio elgesio taisyklės, kuriose nėra nustatomas, nurodomas, tiesiogiai reglamentuojamas teisės subjektų elgesys konkrečioje situacijoje. Juose nustatomi bendrieji elgesio standartai, kurie, nors savo prigimtimi ir yra privalomi (t. y. imperatyvūs, įpareigojantys elgtis nepažeidžiant šių standartų, konkrečiu atveju – teisingai, protingai bei sąžiningai) dėl savo pernelyg abstraktaus pobūdžio, dėl jų paskirties reguliuoti teisės subjektų elgesį apskritai, bet ne konkrečiu atveju, ir vertinamųjų kriterijų, kuriuos kiekvienas subjektas gali suvokti individualiai, nelaikytini tokiais teisės imperatyvais, kurių pažeidimas savaime, kartu nepažeidžiant jokių kitų tiesiogiai teisėje įtvirtintų imperatyvių teisės normų, galėtų lemti sandorių negaliojimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-67-516/2018).

27. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, VšĮ „KRATC“ dalininkai ir valdybos nariai žinojo apie planuojamą VšĮ „KRATC“ sąvartyno antrojo kaupimo lauko nuomą ir tam neprieštaravo. Tai patvirtina bylos medžiaga: VšĮ „KRATC“ valdyba 2019 m. vasario 8 d. posėdyje pritarė ketinimų protokolo dėl VšĮ „KRATC“ turto nuomos pasirašymui (t. 2 b. l. 17-18). VšĮ „KRATC“ valdybos nariai yra skiriami tų pačių šios įstaigos dalininkų, jie yra dalininkų (savivaldybių) bei jų administracijų darbuotojai (t. 2 b. l. 17). Tai, kad VšĮ „KRATC“ 2019 m. lapkričio 18 d. dalininkai priėmė sprendimą pritarti nuomos sutarčiai, papildomai patvirtina visuomet egzistavusį dalininkų pritarimą išnuomoti inžinerinį statinį – antrą kaupimo lauką (tokio pritarimo buvimą pripažįsta ir apeliantė apeliacinio skundo 42-me punkte), kad dalininkai papildomai patvirtino nesant jokių jų valios trūkumų dėl nuomos sandorio sudarymo. Apeliantės argumentai apie netinkamos pritarimo formos ar netinkamų sprendimą priėmusių dalininkų įgaliojimus nėra reikšmingi – šis sprendimas byloje nebuvo ginčijamas, todėl dalininkų atstovų įgaliojimų klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė UAB „Kauno švara“ pagrįstai teigia, kad dalininkų valios išraiškos forma yra tik išvestinis klausimas, o bet kokie formalūs valios išraiškos trūkumai negali lemti iš esmės teisėto ir VšĮ „KRATC“ dalininkų valią atitinkančio sandorio – nuomos sutarties – negaliojimo. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais, todėl pirmosios instancijos teismo rėmimasis CK 2.84 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, VšĮ „KRATC“ dalininkams pritarus viešojo konkurso būdu sudarytam sandoriui, neprieštarauja nei viešajai teisei, nei imperatyvioms civilinius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatoms. Įstatymų nustatyta tvarka neginčijusi VšĮ „KRATC“ 2019 m. lapkričio 18 d. dalininkų priimto sprendimo pritarti nuomos sutarčiai kaip prieštaraujančio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio nuostatoms, apeliantė nepagrįstai jį kvestionuoja apeliacinio proceso metu (CPK 312 straipsnis).

28. Pripažinus, kad derybos nebuvo nesąžiningai nutrauktos, kaip nepagrįsti atmestini apeliantės argumentai dėl VšĮ „KRATC“ paskelbto viešo konkurso ir tarp atsakovių sudarytos nuomos sutartį negaliojimo (juos pripažinti niekiniais ieškovė prašo motyvuodama vieninteliu nesąžiningai nutrauktų derybų pagrindu). Ieškovė, dalyvavusi viešame konkurse ir pateikusi jame kainos pasiūlymą, nusprendė jį bei nuomos sutartį ginčyti dėl jos pačios nepasisekusių pastangų sudaryti nuomos sutartį. Jokio kito faktinio ar teisinio pagrindo ginčyti šiuos sandorius ieškovė nenurodė, nes viešo konkurso laimėjimu atveju ji būtų sudariusi tokią pačią nuomos sutartį, kaip ir sudarytoji su UAB „Kauno švara“.

29. Pirmosios instancijos teismas nepadarė ieškovės nurodomų procesinių teisės normų pažeidimų, kurie galėtų lemti sprendimo panaikinimą. Ieškovė, vardindama tariamus proceso teisės pažeidimus, nenurodo jokių argumentų, kaip tokie pažeidimai galėjo įtakoti ar įtakojo sprendimo išvadas. Sutiktina su atsakovėmis, kad ieškovės nepasitenkinimas, VšĮ „KRATC“ pasinaudojus savo procesinėmis teisėmis teikti papildomus paaiškinimus, prašymus, įskaitant ir prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, nereiškia ir negali patvirtinti nei VšĮ „KRATC“ nesąžiningumo, nei tokį prašymą pagrįstu pripažinusio teismo šališkumo. Teismui nustačius atsakovei terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį 2019 m. spalio 18 d., tą dieną atsakovė pateikė atsiliepimą, kurį teismas priėmė. Atsakovė VšĮ „KRATC“ į bylą yra pateikusi visus dokumentus, kuriuos ją buvo įpareigojęs pateikti teismas. Ieškovės nepasitenkinimas dėl to, kad byloje nebuvo pateikti kiti dokumentai, kurių teismas neįpareigojo pateikti, nesudaro pagrindo spręsti apie civilinio proceso teisės normų pažeidimus. Pažymėtina, kad ieškovė teismui nušalinimų nereiškė, todėl dabar nepagrįstai teigia apie teismo neobjektyvumą.

30. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl ieškovės teisinio intereso ginčyti atsakovių sudarytą nuomos sutartį ir viešą konkursą, todėl jo nekartoja netenkindama atsakovų prašymo bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, kokie yra nustatyti apeliacine tvarka įvertintu atveju, nagrinėjamos apygardos teismuose kaip pirmosios instancijos teismuose (CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį pareiškus Kauno apygardos teisme, suabejojus ginčo kilme iš viešojo konkurso teisinių santykių 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi jį buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą šiam teismui (civilinė byla Nr. 2-2012-924/2019), aplinkybė, kad teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismingumo taisykles, negali būti sprendimo panaikinimo pagrindu (CPK 35 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

32. Atsakovė VšĮ „KRATC“ pateikė duomenis dėl patirtų 10 243,33 Eur advokato ir advokatų padėjėjų išlaidų (už teisines paslaugas 8465,56 Eur plius 1777,77 Eur pridėtinės vertės mokestis). Atstovavimo išlaidoms pagrįsti pateikė 2019 m. gruodžio 16 d. išduotą PVM sąskaitą-faktūrą LPB Nr. 47292 bendrai 10 243,33 Eur sumai ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad VšĮ „KRATC“ 2019 m. gruodžio 18 d. pervedė advokatų kontorai Ellex Valiūnas ir partneriai 17 206,49 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta: už teisines paslaugas (PVM s-f Nr. 47291, 47292, 47293).

33. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad šioje byloje atsakovė VšĮ „KRATC“, atstovaujama direktorės I. V., 2019 m. rugsėjo 25 d. teikė teismui prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti (1 t., b. l. 135-137), 2019 m. spalio 7 d. prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo (1 t., b. l. 145), 2019 m. spalio 9 d. prašymą ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, o netenkinus šio prašymo – nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (1 t., b. l. 150-157), 2019 m. spalio 17 d. atsiliepimą į ieškinį (2 t., b. l. 1- 10), 2019 m. gruodžio 31 d. paaiškinimus raštu (2 t., b. l. 71-73). 2020-01-14 pranešimą dėl teismo įpareigojimo įvykdymo ir 2019-02-28 visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo išrašo pateikimo (2 t., b. l. 79-80), 2020 m. sausio 17 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 90-92). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme vyko du parengiamieji posėdžiai (2019 m. lapkričio 14 d. trukmė 27 min. ir 31 s., 2020 m. sausio 13 d. trukmė 25 min. 51 s.) ir vienas teismo posėdis (2020 m. vasario 18 d., trukmė 2 val. 7 min. 23 s.).

34. Vadovaujantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, maksimalus dydis už nurodytos apimties atsakovės VšĮ „KRATC“ advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, nepriklausomai nuo ją teikusių teisininkų skaičiaus, šioje byloje sudarytų 4511,5 Eur (2,5 x 1289 Eur (rekomendacijų 8.2 punktas) + 3 prašymai x 0,1 x 1289 Eur (rekomendacijų 8.17 punktas) + 1 prašymas x 0,4 x 1289 Eur (rekomendacijų 8.16 punktas) + 3 val. x 0,1 x 1289 Eur (rekomendacijų 8.19 punktas). Kitų duomenų apie atsakovę VšĮ „KRATC“ atstovavusių advokatų ar advokatų padėjėjų atliktas paslaugas (teiktus prašymus, paklausimus ir pan.) byloje nėra.

35. Atsakovė UAB „Kauno švara“ pateikė duomenis dėl 5 225,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atstovavimo išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė 2019 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. WLS19-2281 1110,78 Eur sumai, mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad UAB „Kauno švara“ 2019 m. gruodžio 4 d. pervedė 3702,60 Eur už teisines paslaugas pagal sąskaitas-faktūras Nr. WLS19-2281, 2392, 2391; 2019 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. WLS19-2671 3004,43 Eur sumai, mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad UAB „Kauno švara“ 2019 m. gruodžio 30d. pervedė 5697,89 Eur už teisines paslaugas pagal sąskaitas-faktūras Nr. WLS19-2672, WLS19-2678, WLS19-2671; 2020 m. vasario 14 d. PVM sąskaita-faktūrą Nr. WLS20-147 1110,53 sumai, mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad UAB „Kauno švara“ 2019 m. gruodžio 4 d. pervedė 3702,60 Eur už teisines paslaugas pagal sąskaitas-faktūras Nr. WLS19-2281, 2392, 2391.

36. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad UAB „Kauno švara“ į bylą atsakove buvo įtraukta tik 2019 m. lapkričio 14 d. protokoline nutartimi, todėl atsakovės 2019 m. spalio 2 – 31 d. suteiktos atstovavimo paslaugos pagal 2019-11-07 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. WLS19-2281 į bylinėjimosi išlaidų suvestinę įtrauktos nepagrįstai. Atsakovė UAB „Kauno švara“, atstovaujama advokato padėjėjo M. Č., 2019 m. lapkričio 25 d. teikė teismui prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo (2 t., b. l. 49-50), advokatė S. D. 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą dėl procesinio termino pratęsimo ir posėdžio atidėjimo (2 t., b. l. 53-56); 2019 m. gruodžio 20 d. atsiliepimą į ieškinį, 2020 m. vasario 18 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 97-98). Atsakovę UAB „Kauno švara“ atstovaujanti advokatė dalyvavo viename parengiamajame posėdyje (2020 m. sausio 13 d., trukmė 25 min. 51 s.) ir viename teismo posėdyje (2020 m. vasario 18 d., trukmė 2 val. 7 min. 23 s.).

37. Vadovaujantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, maksimalus dydis už atsakovės UAB „Kauno švara“ advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą šioje byloje sudarytų 3905,67 Eur (2,5 * 1289 Eur (rekomendacijų 8.2 punktas) + 2 prašymai * 0,1 * 1289 Eur (rekomendacijų 8.17 punktas) + 1 prašymas * 0,1 * 1289 Eur x 80 proc. (rekomendacijų 5 ir 8.17 punktai), + 2,5 val. * 0,1 x 1289 Eur (rekomendacijų 8.19 punktas). Kitų duomenų apie atsakovę atstovavusių advokatų ar advokatų padėjėjų atliktas paslaugas (teiktus prašymus, paklausimus ir pan.) byloje nėra.

38. CPK 98 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovėms iš ieškovės advokatų pagalbos išlaidas, šiomis nuostatomis nesivadovavo, atlikus jų analizę ir atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, nustačius, jog visų šalių patirtos šio pobūdžio bylinėjimosi išlaidos vadovaujantis Rekomendacijomis realiai yra panašaus dydžio, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistina, jas atitinkamai sumažinant iki 4511,5 Eur ir 3905,67 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti, atsakovei viešajai įstaigai „Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui“ priteistas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažinant iki 4511,5 (keturių tūkstančių penkių šimtų vienuolikos eurų 50 ct) Eur, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“ priteistas advokato teisinės pagalbos išlaidas sumažinant iki 3905,67 (trijų tūkstančių devynių šimtų penkių eurų 67 ct) Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė