- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- eI-5637-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00285-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 1.16.8Kiti tarnybiniai ginčai
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui V. J., atsakovo atstovei A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašo:
1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) 2016 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punktą;
2) įpareigoti Vilniaus AVPK sumokėti 42 074,32 Eur (be mokesčių) darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. (2012 m. birželio 14 d.–gruodžio 31 d. 7 698,94 Eur (26 582,89 Lt); 2013 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. 13 894,81 Eur (47 976,00 Lt); 2014 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. 13 894,81 Eur (47 976,00 Lt); 2015 m. sausio 1 d.–birželio 14 d. 6 585,76 Eur));
3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki visiško atsiskaitymo dienos;
4) įpareigoti atsakovą išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. vasario 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, priteisiant 56,77 Eur (be mokesčių) atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 67,37 Eur (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. sausio 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos);
5) įpareigoti Vilniaus AVPK sumokėti pinigines kompensacijas pareiškėjui už nepanaudotas kasmetines atostogas: 765,77 Eur (be mokesčių) už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (19,27 d. x 0,7 x 56,77 VDU), 1 390 Eur (be mokesčių) už 2013 metus (35 d. x 0,7 x 56,77 VDU), 1 390 Eur (be mokesčių) už 2014 metus (35 d. x 0,7 x 56,77 VDU), 718,48 Eur (be mokesčių) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 14 d. (18,08 d. x 0,7 x 56,77));
6) įpareigoti Vilniaus AVPK spręsti dėl darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. mokėjimo įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-152-190/2015 (proceso Nr. 1-10-1-00350-2014-8).
Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybą vidaus tarnybos sistemoje pradėjo 1997 m. liepos 31 d., 2010 m. gegužės 1 d. buvo paskirtas eiti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigas. 2012 m. birželio 14 d. Vilniaus AVPK viršininkas, vykdydamas 2012 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nutartį baudžiamojoje byloje, jį nušalino nuo pareigų nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-576/2015 (proceso 1-02-1-00001-2012-0) pareiškėjas išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2015 m. birželio 15 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-456 pareiškėjas buvo grąžintas į pareigas. Vilniaus AVPK viršininkas įsakyme nurodė dėl darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui už jo laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį spręsti įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-576/2015.
2015 m. liepos 27 d. Vilniaus AVPK viršininkas vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 28 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34 straipsnio l dalies 3 punktu ir 34¹ straipsnio 2 dalimi, įsakymu Nr. 10-TE-570 nušalino pareiškėją nuo pareigų nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 21 d.
Vilniaus AVPK viršininkas 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu nuo 2015 m. gruodžio 24 d. grąžino pareiškėją į pareigas, pasibaigus laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiui.
Atsakovas 2016 m. sausio 1 d. perkėlė pareiškėją iš Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigų į Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vyresniojo specialisto pareigas.
2016 m. sausio 13 d. Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2016 m. sausio 12 d. ligos liudijimą Nr. 56, įsakymu Nr. 10-TE-27 2016 m. sausio 13 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vyresniojo specialisto pareigų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo išteisintas nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nepasitvirtino aplinkybės, dėl ko jis buvo nušalintas nuo pareigų.
Dėl šių priežasčių nušalinimas nuo pareigų Statuto 28 straipsnio, VTĮ 34¹ straipsnio taikymo prasme laikytinas nepagrįstu ir todėl pareiškėjui turi būti išmokėtas darbo užmokestis už visą laikotarpį, kai jis buvo nušalintas nuo pareigų.
2015 m. birželio 15 d. pareiškėją grąžinus į pareigas jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. liepos 8 d., bet nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 21 d. jis buvo laikinai nedarbingas, o nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. vėl nušalintas nuo pareigų.
Nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. sausio 20 d. buvo laikinai nedarbingas dėl ligos, o 2016 m. sausio 13 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos.
Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas negalėjo realizuoti savo teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis: už 2009 m. – 1 dieną, už 2012 m. – 35 dienas, už 2013, 2014 ir 2015 m. – po 40 dienų, už 2016 m. – 1 dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą ir patikslintus skundus patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepimuose į skundą ir patikslintus skundus prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad aktualus teisinis reglamentavimas nenustato darbdavio pareigos, grąžinus į pareigas darbuotoją, laikinai nušalintą nuo pareigų baudžiamojo proceso metu, sumokėti jam darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį.
VTĮ 34¹ straipsnio 1 dalis nurodo, kad, nušalinimo terminui pasibaigus, tarnautojas grąžinamas į pareigas, o 2 dalis pažymi, kad už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis nėra mokamas, nebent būtų nustatyta (ir įrodyta), kad tarnautojas nuo tarnybos buvo nušalintas nepagrįstai ir nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą.
Atsakovas nekvestionuoja išteisinamojo teismo nuosprendžio, tačiau pažymi, kad teismas nepaneigė fakto, netgi atvirkščiai, patvirtino, kad pareiškėjas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, rinko informaciją apie privačius asmenis ir ją teikė tretiesiems asmenims, tačiau nepripažino šių aplinkybių pakankamomis baudžiamajai atsakomybei taikyti, todėl priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Remdamasis aktualia ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatavo, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Vadovaujantis pastarąja nuostata ir turint omenyje išteisinamajame nuosprendyje nurodytas nustatytas (ir nenuginčytas) aplinkybes, darytina objektyvi išvada, kad poreikis baudžiamojo proceso metu nušalinti pareiškėją nuo pareigų realiai egzistavo ir yra pateisinamas.
Pareiškėjo reikalavimas atsakovui Vilniaus AVPK išmokėti darbo užmokestį už nušalinimo laiką yra nepagrįstas, nes nesusijęs su Vilniaus AVPK diskreciniais sprendimais: Vilniaus AVPK, kaip pareiškėjo darbdavys, veikė vykdydamas teismo nutartis dėl jo nušalinimo nuo tarnybos, tačiau tai nepriklausė nuo jo valios ar norų. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas nepagrįstai ir nepasitvirtinus nušalinimą lėmusioms aplinkybėms.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą ir patikslintus skundus atmesti vadovaudamasi atsiliepimuose išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas ir patikslinti skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus AVPK viršininkas, vykdydamas 2012 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį, 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-TE-419 „Dėl komisaro V. J. (V. J.) nušalinimo nuo pareigų“ nušalino pareiškėją nuo Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigų šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 14 d.
Nušalinimo terminas atsižvelgiant į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis buvo pratęsiamas 3 mėnesiams 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 10-TE-815, 2013 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 10-TE-170, 2013 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 10-TE-403, 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymu 10-TE-644, 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 10-TE-874, 2014 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 10-TE-208, 2014 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 10-TE-466, 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu 10-TE-690, 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 10-TE-932 ir 2015 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 10-TE-192.
2015 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-576/2015 priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir panaikino procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų.
2015 m. birželio 15 d. Vilniaus AVPK viršininkas įsakymu Nr. 10-TE-456 „Dėl komisaro V. J. grąžinimo į pareigas“ grąžino pareiškėją į Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigas. Darbo užmokesčio išmokėjimas už nušalinimo laikotarpį nebuvo sprendžiamas.
Vilniaus AVPK viršininkas, vykdydamas 2015 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-152-190/2015, 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 10-TE-570 „Dėl komisaro V. J. laikino nušalinimo nuo pareigų“ nušalino V. J. nuo Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigų šešiems mėnesiams.
2015 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1S-985-365/2015 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. išteisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-576/2015, nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą.
Vilniaus AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 10-TE-988 pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigų į Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vyresniojo specialisto pareigas.
2015 m. gruodžio 28 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-1000 „Dėl komisaro V. J. grąžinimo į pareigas“ pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 24 d. buvo grąžintas į Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigas.
2016 m. sausio 13 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-27 „Dėl komisaro V. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės pagal tai pavirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą ir atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės 2016 m. sausio 12 d. ligos liudijimą Nr. 56. Šio įsakymo 2 punktu nuspręsta nurodyti Vilniaus aps. VPK Finansų skyriui nemokėti darbo užmokesčio Vilniaus aps. VPK VTV PAVS AVP vyresniajam specialistui V. J. už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpius nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. ir nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., už 2013 ir 2014 metus bei už laikotarpius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 14 d. ir nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.
Ginčas byloje kilo dėl 2016 m. sausio 13 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punkto – atsisakymo mokėti darbo užmokestį ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų baudžiamajame procese laikotarpiu.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Statutas ir VTĮ.
Pagal BPK 157 straipsnį laikinas nušalinimas nuo pareigų yra viena iš šiuo įstatymu nustatytų procesinės prievartos priemonių (BPK III dalies „Procesinės prievartos priemonės“ XII skyrius „Kitos procesinės prievartos priemonės“), kuri gali būti taikoma pradėjus ikiteisminį tyrimą arba perdavus baudžiamąją bylą į teismą.
BPK 157 straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkai ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti (1 dalis). Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas (2 dalis).
BPK 157 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygos, terminai, apskundimo ir panaikinimo tvarka. Baudžiamojo proceso įstatymas, atsižvelgiant į jo paskirtį, nereglamentuoja, kaip turi būti sprendžiami tarnybos klausimai, kurie susiklosto tarp darbdavio ir darbuotojo, kurio atžvilgiu teismas priėmė nutartį dėl taikymo procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimas nuo pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo metu, kai buvo pradėtas vykdyti pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų, t. y. 2012 m. birželio 14 d., teisiniai santykiai dėl statutinio pareigūno nušalinimo nuo pareigų buvo reglamentuojami tik specialiojo teisės akto – Statuto, kurio 28 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjo nušalinimo pagrindas buvo 2012 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis, kuri buvo privaloma vykdyti atsakovui. Taigi konstatuotina, kad nušalinant pareiškėją atsakovo, kaip pareiškėjo darbdavio, jokio valinio vaidmens nebuvo.
Dėl darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį mokėjimo teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal VTĮ 34¹ straipsnio 2 dalį, už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai nuo šios sumos.
Pareiškėjo nušalinimas tęsėsi ir pasibaigė tuo metu, kai ginčo teisinių santykių reguliavimas nuo 2013 m. liepos 20 d. pasikeitė: pagal Statuto 28 straipsnį, ginčo teisiniai santykiai tapo reglamentuojami tik VTĮ. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktą, valstybės tarnautojas (ir statutinis pareigūnas) nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu jis yra įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. Todėl šios teisės normos taikymo požiūriu pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio nustatyta tvarka taip pat negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje ir negali būti siejamas su atsakovo valia.
Atsakovo valia neišmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio už laikino nušalinimo laikotarpį yra išreikšta ginčijamo 2016 m. sausio 13 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punkte. Taigi, turi būti taikomos priimant ginčijamą įsakymą galiojusios (galiojančios) VTĮ 34¹ straipsnio nuostatos, kuriose nurodytos valstybės tarnautojo (statutinio pareigūno) nušalinimo teisinės pasekmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-951-143/2016).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo laikinas nušalintas ne atsakovo valiniu veiksmu, o teismo nutartimis dėl procesinių prievartos priemonių taikymo baudžiamajame procese. Teismas pažymi, kad VTĮ 34¹ straipsnio 2 dalyje atsakovui nustatyta pareiga išmokėti darbo užmokestį ir delspinigius nekyla, jeigu atsakovas, kaip darbdavys, nesiėmė pareiškėjo atžvilgiu jokių savarankišką reikšmę pareiškėjo nušalinimui turinčių (galėjusių turėti) veiksmų. Todėl atsakovas negali turėti iš to kylančių su kompensacijos už nušalinimą išmokėjimu sietinų prievolių. Tokia praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-951-143/2016).
Teismų nutarčių dėl pareiškėjo laikinojo nušalinimo nuo pareigų teisėtumas šioje administracinėje byloje negali būti kvestionuojamas ne tik tiesiogine prasme, bet ir ta prasme, kad minėtos teismų nutartys buvo privalomos vykdyti atsakovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-951-143/2016).
Sistemiškai įvertinęs išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas neturi VTĮ 34¹ straipsnyje nustatytos prievolės pareiškėjui išmokėti darbo užmokestį ir kitas su juo susijusias išmokas, todėl 2016 m. sausio 13 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punktas yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2016 m. sausio 13 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymo Nr. 10-TE-27 2 punktą, netenkintini ir likę išvestiniai reikalavimai įpareigoti atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą ir patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.