Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1127-962/2018 pagal ieškovės S. T. patikslintą ieškinį atsakovams V. G., G. L., R. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. T. 2017 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovė savo reikalavimus tikslino 2017 m. spalio 10 d., 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. sausio 22 d. paduodama patikslintus ieškinius. 2018 m. sausio 22 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė prašė nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2017 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą (variantas Nr. 5) : 1) ieškovei S. T. paskirti atskirai naudotis 73 m² žemės sklypo plane pažymėto indeksu A/73 ir 93 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; 2) atsakovui G. L. paskirti atskirai naudotis 143 m² žemės sklypo plane pažymėto indeksais B/121, B/7, B/15 ir 121 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; 3) atsakovei V. G. paskirti 31 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksu C/171; 4) atsakovui R. M. paskirti 36 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; 5) nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastatų savininkams teisę patekti prie jiems priklausančių pastatų 1 (vieno) metro atstumu nuo pastatų sienų, išskyrus ūkinio pastato sieną, pažymėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ projekte taškais 5-6, esant reikalui juos (pastatus) aptarnauti ir remontuoti; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji ginčo nekilnojamuoju turtu naudojasi nuo 1978 metų. Kol nebuvo privatizuoti nei butai, nei žemės sklypas, bendraturčiai žemės sklypu naudojosi visi bendrai, tačiau tik ieškovė visada naudojosi žemės sklypo dalimi esančia už ūkinio pastato. Su ankstesniais bendrasavininkais jokių konfliktų nekildavo. Pasikeitus ginčo nekilnojamojo turto kai kuriems savininkams ėmė kilti įvairių nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nors naujieji savininkai prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą buvo supažindinti su nusistovėjusia faktine žemės sklypo naudojimosi tvarka ir jokių pretenzijų nebuvo išreiškę. Ji jau ir anksčiau kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504-429/2011 ieškovės ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkino, o G. L. priešieškinį dėl tokios tvarkos nustatymo pagal jo pasiūlytą planą atmetė. Kauno apygardos teismas G. L. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys. Ieškovė, atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo sprendimą, parengė kitą naudojimosi žemės sklypu planą. Siekdama naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti nesikreipiant į teismą, ieškovė šį planą pateikė atsakovams, tačiau šie nepateikė jokio atsakymo. Jos prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra parengta įvertinus ir atsižvelgus į visas aplinkybes, susijusias su bendraturčių esminiu interesu naudotis tam tikra bendro žemės sklypo dalimi ir susiklosčiusiais faktiniais žemės sklypo naudojimo santykiais.

3. Atsakovas G. L., teikęs byloje atsiliepimus į ieškovės ieškinį bei patikslintus ieškinius, 2018 m. vasario 14 d. pateikė teismui atsiliepimą ir į 2018 m. sausio 22 d. patikslintą ieškovės ieškinį. Šiame atsiliepime jis prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka faktinės naudojimosi tvarkos. Ieškovė prašo priskirti jai naudotis 73 m² žemės sklypo dalį, tačiau šioje sklypo dalyje yra jo, atsakovo G. L., naudojama drabužių džiovykla (metalinė konstrukcija), kurios ieškovė nėra stačiusi ir niekada nesinaudojo. Ieškovė prašo teismo priskirti jai tik vieną vientisą ir taisyklingos formos žemės sklypo dalį, o jam siūlomos net trys atskiros žemės sklypo dalys, kurios jam nėra priimtinos ir neatitinka jo lūkesčių. Be to, dvi priskirtinos jam žemės sklypo dalys yra itin mažos, t. y. viena iš jų yra tik 7 m², o kita – tik 15 m², ir nei viena iš šių dviejų žemės sklypo dalių, nėra naudojama išimtinai atsakovo ar jo šeimos narių. Itin mažos ir netaisyklingų formų žemės sklypo dalys todėl riboja galimybes naudotis jomis. Taip pat atsiliepime nurodė, kad nėra aišku, kaip naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu B/15, kadangi per ją kitiems bendraturčiams reikės patekti iš jiems priklausančių garažų į gyvenamąjį namą. Tenkinus ieškovės ieškinį, atsakovo G. L. šeima praras galimybę naudotis bendrais vartais į gyvenamojo namo kiemą bei tokiu būdu bus apribotas patekimas į likusią žemės sklypo dalį. Be to, į ieškovės prašomo sklypo dalį pateks atsakovų pasodintas kėnis. Atsakovas sutiktų, kad būtų maksimaliai išdidinta jam tenkanti didžiausia žemės sklypo dalis, paskiriant likusias dalis ieškovei. Ieškovė siekia užvaldyti kuo didesnę vertingiausią žemės sklypo dalį, kuri yra tiesiog prie atsakovo buto, esančio pirmame aukšte, langais.

4. Atsakovai V. G. ir R. M., pateikę atsiliepimus į ieškovės ieškinį ir patikslintus ieškinius, prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodė, kad šiai dienai yra pasikeitusios aplinkybės, kurios turi įtakos žemės sklypo naudojimosi tvarkai, o ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi projektas neatitinka šiai dienai turimų bendrasavininkų turto dalių. Žemės sklypas bendrasavininkams priklauso tokiomis dalimis: V. G. priklauso 31/497 žemės sklypo dalis, R. M. – 36/497 žemės sklypo dalys; G. L. priklauso 264/497 žemės sklypo dalys ir S. T. priklauso 166/497 žemės sklypo dalys. Šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams tokiomis dalimis: V. G. priklauso 42,65 kv. m gyvenamojo namo; R. M. priklauso 48,37 kv. m gyvenamojo namo ir 1/3 nuo 25,52 kv. m bendro naudojimo patalpos, kas bendrai sudaro 56,87 kv. m; G. L. priklauso 96,22 kv. m gyvenamojo namo ir 1/3 nuo 25,52 kv. m bendro naudojimo patalpos, kas bendrai sudaro 104,72 kv. m; S. T. priklauso 89,05 kv. m gyvenamojo namo ir 1/3 nuo 25,52 kv. m bendro naudojimo patalpos, kas bendrai sudaro 97,55 kv. m. Gyvenamojo namo priklausinys – ūkinis pastatas, kurio bendras plotas 77 kv. m, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams G. L. ir R. M. tokiomis dalimis: S. T. - 33/100 ūkinio pastato; G. L. - 33/100 ūkinio pastato; R. M. - 34/100 ūkinio pastato. Atsakovė V. G. nuosavybės teise valdo 31 m² žemės sklypo. Atsakovės žemės sklypo dalis po pastatu sudaro 16,08 m². Tai reiškia, jog likusi laisva atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis sudaro 14,92 m². Todėl ji, atsakovė V. G., pageidauja, kad ieškovės pateiktame projekte būtų atitinkamai nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir atsakovės turimai laisvai ir neužstatytai žemės sklypo nuosavybės daliai, jai būtų paskirta viena automobilio statymo vieta ieškovės projekto sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu B/15, tai yra, žemės sklypo dalyje tarp gyvenamojo namo ir jo priklausinio – ūkinio pastato, kadangi tokia tvarka ne tik užtikrintų pilnavertį atsakovės V. G. buto eksploatavimą ir naudojimą, tačiau ir leistų prie namo turėti vietą automobiliui pasistatyti, mažiausiai neigiamai įtakotų kitų bendraturčių galimybes naudotis jiems priklausančiais statiniais ir į juos patekti. Atsakovas R. M. ir jo sutuoktinė jau ilgą laiką rūpinasi ir puoselėja žemės sklypo dalį – gėlių darželį, kuris yra prie įėjimo į namą, todėl, jo nuomone, turėtų būti jo atžvilgiu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kad jis naudojasi žemės dalimi, kurioje yra jo prižiūrimas gėlių darželis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį patenkino visiškai. Teismas: 1) nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2017 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą (variantas Nr. 5): ieškovei S. T. paskyrė atskirai naudotis 73 m² žemės sklypo plane pažymėto indeksu A/73 ir 93 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; atsakovui G. L. paskyrė atskirai naudotis 143 m² žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais B/121, B/7, B/15, ir 121 m² bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; atsakovei V. G. paskyrė 31 m² bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksu C/171; atsakovui R. M. paskyrė 36 m² bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; 2) nustatė žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančių pastatų savininkams teisę patekti prie jiems priklausančių pastatų 1 (vieno) metro atstumu nuo pastatų sienų, išskyrus ūkinio pastato sieną, pažymėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ projekte taškais 5-6, esant reikalui juos (pastatus) aptarnauti ir remontuoti; 3) priteisė ieškovei S. T. iš atsakovų G. L., V. G. ir R. M. po 388,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė iš atsakovų G. L., V. G. ir R. M. po 5,78 Eur iš kiekvieno pašto išlaidas valstybei.

6. Teismas pripažino nustatytu, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei S. T. (166/497 dalys), atsakovui G. L. (264/497 dalys), atsakovui R. M. (36/497 dalys) ir atsakovei V. G. (31/497 dalys). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. T., G. L., R. M. ir V. G.. Gyvenamojo namo priklausinys – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei S. T. (33/100 dalys), G. L. (33/100 dalys) ir R. M. (34/100 dalys). Ieškovė 2010 metais kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Toje byloje atsakovas G. L. buvo pareiškęs priešieškinį. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504-429/2011 ieškovės ieškinį tenkino, o G. L. priešieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas iš dalies patenkino atsakovo G. L. apeliacinį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta pagal ieškovės pasiūlytą planą, ieškovės ieškinį atmetė. 2017 m. kovo 3 d. raštu ieškovė informavo atsakovus G. L., R. M., V. G., Nacionalinę žemės tarnybą apie parengtą planą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, siuntė jį atsakovams, siekdama dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos susitarti taikiai. Šalims naudojimosi žemės sklypu tvarkos nusistatyti nepavyko. Ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal jos iniciatyva 2017 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą, variantą Nr. 5. Pagal šį projektą ieškovei atitektų atskirai naudotis 73 m² žemės sklypo plane pažymėto indeksu A/73 ir 93 m2 bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; atsakovui G. L. atitektų atskirai naudotis 143 m² žemės sklypo plane pažymėto indeksais B/121, B/7, B/15 ir 121 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; R. M. – 36 m² bendrai naudojimo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; V. G. – 31 m² bendrai naudojimo ploto plane pažymėto indeksu C/171. Atsižvelgdamas į žemės sklypo išdėstymą, savininkų skaičių, teismas vertino, jog prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje, yra racionali ir tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui. Ieškovei priklauso 166/497 dalys žemės sklypo, pagal pateikiamą planą ieškovei atskiram naudojimui atitenka 73/497 dalis žemės sklypo, kas sudaro 43,98% ieškovei priklausančio sklypo dalies (likusi dalis lieka bendram naudojimui). Atsakovui G. L. priklauso 264/497 dalys žemės sklypo, pagal ieškovės pateikiamą planą G. L. atskiram naudojimui atitenka 143/497 dalys žemės sklypo, kas sudaro 54,17% jam priklausančio sklypo dalies (likusi dalis lieka bendram naudojimui). Nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovė siekia palankesnės sau naudojimosi tvarkos, ignoruodama likusių bendrasavininkų interesus.

7. Teismas nurodė, jog nors atsakovai su ieškiniu nesutiko, tačiau nė vienas savo plano, pagal kurį galėtų būti nustatoma racionalesnė, nei ieškovės pasiūlyta naudojimo tvarka, nepateikė. Todėl sprendė, jog esant tokiems konfliktiškiems bendrasavininkų santykiams be nustatytos tvarkos, ateityje gali būti ypač sudėtinga naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, naudojimosi tvarka nustatytina teismo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys negali priimti bendro susitarimo, kadangi būtent dėl sklypo konfigūracijos neįmanoma rasti varianto, kuris tenkintų visus bendrasavininkus, tačiau taip gyventi dėl kylančių konfliktų yra neįmanoma, sprendė, jog pagal ieškovės parengtą planą nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, šalys iš esmės neprieštarauja dėl priskirtinų naudotis žemės sklypo dalių teritorijų sklype, tačiau iš dalies nesutaria dėl dydžių; joje išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nėra pažeistos ir yra kuo mažiau apribotos. Laikė, jog nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės parengtą planą, kiekvienam naudotojui yra užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jiems priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, šiukšlių konteinerių pastatymui bei pravežimui. Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek yra būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams.

8. Teismas pažymėjo, jog iš ieškovės teikiamo plano matyti, jog jis yra parengtas atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartyje Nr. 2A-213-510/2012 nurodytus naudojimosi tvarkos nustatymo trūkumus: sumažinta bendram naudojimui skiriama žemės sklypo dalis, sujungta ir išdidinta B/121 dalis. Be to, per vartelius iš C/171 dalies formuojami 2 įėjimai į kiemą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas G. L. galėtų jais naudotis ir patekti kiekvienas į savo žemės sklypo plotą: į A/73 dalį – ieškovė (plane taškai 21-22, 0,5 m pločio) bei į B/121 dalį – atsakovas G. L. (plane taškai 21-20, 0,73 m pločio). Atsakovui G. L. atskiram naudojimui atitenkanti žemės sklypo dalis, proporcingai pagal bendraturčių nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis, yra didžiausia, o R. M. ir V. G. – pagal plane išdėstytas žemės sklypo bendro naudojimo ribas yra užtikrinama teisė nevaržomai naudotis turimu nekilnojamuoju turtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas G. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą ir ieškovės S. T. patikslintą ieškinį atmesti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nevertino aplinkybių, nustatytų Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimu, priimtu tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-213-510/2012. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti visas faktines aplinkybes, kurios nustatytinos šioje civilinėje byloje, remdamasis jau išnagrinėtu ginču, taip pat turėjo apsvarstyti, kiek prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka sutampa. Nustačius, jog iš esmės naudojimosi tvarka nesiskiria, buvo pagrindas pripažinti, kad ieškovės ieškinys negali būti tenkintinas, kadangi nėra ištaisyti visi siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos trūkumai, kurie buvo nustatyti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendime. Teismas spręsdamas šalių ginčą buvo nenuoseklus ir šališkas, kadangi 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartyje nurodytus argumentus dėl faktinio naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių, pasiūlęs ieškovei tikslinti prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, ir šiai to neatlikus, sutiko su jos pateiktu naudojimosi žemės sklypu tvarkos planu ir ieškinį tenkino. Teismas turėdamas pareigą ištirti visas faktines aplinkybes nustatytas Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartyje, kurios papildomai neįrodinėtinos, to nedarė, nustatydamas faktines aplinkybes rėmėsi tik ieškovės teiginiais, tokiu būdu pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

2.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas ir teisės principus, reglamentuojančius naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad „Teismo vertinimu, atsižvelgiant į žemės sklypo išdėstymą, savininkų skaičių, prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje yra racionali ir tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui“. Apelianto nuomone, negalima sutikti su tokiais teismo motyvais, kurie akivaizdžiai prieštarauja kasacinės instancijos teismo suformuotai teisminei praktikai, bei principams, kuriais remiantis nustatoma naudojimo tvarka bendru daiktu, kadangi nustatyta tvarka prieštarauja nusistovėjusiai faktinei naudojimosi tvarkai, teismas neįvertino priskirtinų žemės sklypų skaičiaus ir neatsižvelgė į žemės sklypo dalių vertingumą, neatsižvelgė į tai, kad kai kurios sklypo dalys negalės būti naudojamos atsakovo G. L. šeimos asmeniniams poreikiams tenkinti, o be to ieškovės naudojimosi žemės sklypu planas nėra kompromisinis variantas, jis absoliučiai naudingas tik ieškovei.

2.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių pareigas išlaikyti bendrą daiktą. Spręsdamas, ar siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, teismas privalėjo atsižvelgti į priskiriamo žemės sklypo dalies panaudojimo paskirtį ir apsvarstyti ar ta dalis nepriskirtina bendram naudojimui ir visų bendraturčių išlaikymui. Apelianto nuomone, negali būti nustatyta tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią tik vienam iš bendraturčių tektų pareiga savo lėšomis ir jėgomis prižiūrėti reprezentacinę žemės sklypo dalį, kuri yra išdėsčiusi greta pagrindinio įėjimo į gyvenamąjį namą, jeigu gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra valdomas kelių bendraturčių. Tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ydinga, kadangi bendros daikto išlaikymo išlaidos, kurios turėtų tekti visiems bendraturčiams, nesąžiningai perkeliamos vienam iš bendraturčių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 4.76 straipsnio nuostatų, kurios šiuo atveju yra pagrindas atmesti ieškinį.

2.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pastatų savininkams teisę prieiti prie pastatų 1 metro atstumu, pažeidė civilinio proceso kodekso nuostatas. Tenkindamas šį reikalavimą nenurodo materialinės teisės normos ir argumentų, kuriais remiantis jis tenkinamas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas nėra paremtas įstatymu ir turėtų būti naikinamas, kaip teismo sprendimas priimtas be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Byloje neginčijamai pripažintina, kad pastatų savininkai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) yra ne tik ieškovė S. T., bet ir atsakovas G. L., bei tretieji asmenys. Tai reiškia, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra reiškiamas ne tik ieškovės vardu, bet ir atsakovo ir trečiųjų asmenų vardu. Tampa visiškai neaiški atsakovo G. L. procesinė padėtis, kadangi jis neįgaliojo ieškovės S. T. pareikšti tokio reikalavimo. Be to, liudytoja I. L. yra G. L. sutuoktinė, o butas ir žemės sklypas yra įgytas santuokoje, kas laikytina bendru abiejų sutuoktinių turtu. Šias aplinkybes patvirtino apklausiama liudytoja I. L.. Tai reiškia, kad toks reikalavimas yra pareikštas ir šios liudytojos vardu, nors ji ir nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Todėl, akivaizdu, kad vienas iš ieškinio reikalavimų negalėjo būti net sprendžiamas dėl procesinių kliūčių ir laikytinas vienu iš esminių procesinių pažeidimų.

11. Ieškovė S. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į žemės sklypo išdėstymą, savininkų skaičių, prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje, yra racionali ir tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui. Ieškovei priklauso 166/497 dalys žemės sklypo, pagal pateikiamą planą ieškovei atskiram naudojimui atitenka 73/497 dalys žemės sklypo, kas sudaro 43,98% ieškovei priklausančio sklypo dalies (likusi dalis lieka bendram naudojimui). Apeliantui priklauso 264/497 dalys žemės sklypo, pagal ieškovės pateikiamą planą jam atskiram naudojimui atitenka 143/497 dalys žemės sklypo, kas sudaro 54,17% jam priklausančio sklypo dalies (likusi dalis lieka bendram naudojimui). Todėl mano, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovė siekė palankesnės sau naudojimosi tvarkos, ignoruodama likusių bendrasavininkų interesus. Nors apeliantas su ieškiniu nesutiko, tačiau savo plano, pagal kurį galėtų būti nustatoma racionalesnė, nei ieškovės pasiūlyta naudojimo tvarka, taip ir nepateikė. Atsižvelgdama į tai laiko, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad esant tokiems konfliktiškiems bendrasavininkų santykiams be nustatytos tvarkos, ateityje gali būti ypač sudėtinga naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi. Ginčai teismuose dėl naudojimosi žemės sklypu tarp šalių vyksta dar nuo 2010 metų, todėl ginčo neišsprendimas iš esmės šiuo atveju, neužtikrintų efektyvesnio ir racionalesnio daikto naudojimo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį, nes nagrinėdamas bylą nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendime, (civilinė byla Nr. 2A-213-510/2012) nustatytomis aplinkybėmis bei jų nenurodė (neįvardijo) priimtame sprendime. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybėmis nustatytomis ankstesnėje byloje (prejudiciniais faktais) tiek kiek to reikalavo bylos šalys ir kiek tai buvo būtina tinkamam šios bylos išnagrinėjimui. Ieškovė pateiktu ieškiniu neginčijo ankstesnėse bylose nustatytų faktų ir teisinių santykių, kurie buvo reikšmingi šioje byloje, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva dėl to plačiau nepasisakė. Šalių ginčas Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimu iš esmės išspręstas nebuvo, tuo metu tiek ieškovės, tiek apelianto pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai buvo atmesti kaip netinkami.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

13. Ieškovė S. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl to apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

14. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo tarp gyvenamojo namo ir prie jo esančio žemės sklypo bendraturčių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais.

15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. T. (166/497 dalys), G. L. (264/497 dalys), R. M. (36/497 dalys) ir V. G. (31/497 dalis) ( t. 2, b. l. 118-119). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. T., G. L., R. M. ir V. G.. Šio gyvenamojo namo priklausinys – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. T. (33/100 dalys), G. L. (33/100 dalys) ir R. M. (34/100 dalys). Šiems asmenims nesutariant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovė S. T. 2010 metais kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pagal jos ieškinį užvestoje civilinėje byloje atsakovas G. L. buvo pareiškęs priešieškinį, prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo parengtą pasiūlymą. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504-429/2011 ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovo G. L. priešieškinį atmetė (t. 1, b. l. 7-14). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta pagal ieškovės pasiūlytą planą ir ieškovės ieškinį atmetė. Taip nuspręsdamas apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal teismų praktikoje taikomus kriterijus žemės naudojimo tvarkos nustatymo pasiūlymams įvertinti tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateikti projektai neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, gyvenamojo namo bendraturčių esminio intereso naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių žemės naudojimo santykių, abiejuose projektuose nustatytos atskiro naudojimo žemės sklypo dalys nėra lygiavertės vertingumo požiūriu. (t. 1, b. l. 15-21; prijungta civilinė byla Nr. 5-504-429/2011). 2017 m. kovo 31 d. ieškovė S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovė savo reikalavimus ne kartą tikslino. 2018 m. sausio 22 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė prašė nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2017 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą (variantas Nr. 5) : 1) ieškovei S. T. paskirti atskirai naudotis 73 m² žemės sklypo plane pažymėto indeksu A/73 ir 93 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; 2) atsakovui G. L. paskirti atskirai naudotis 143 m² žemės sklypo plane pažymėto indeksais B/121, B/7, B/15 ir 121 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; 3) atsakovei V. G. paskirti 31 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksu C/171; 4) atsakovui R. M. paskirti 36 m² bendrai naudojamo ploto plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; 5) nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastatų savininkams teisę patekti prie jiems priklausančių pastatų 1 (vieno) metro atstumu nuo pastatų sienų, išskyrus ūkinio pastato sieną, pažymėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ projekte taškais 5-6, esant reikalui juos (pastatus) aptarnauti ir remontuoti; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai su ieškovės ieškinyje pareikštais reikalavimais nesutiko. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovės pasiūlymą. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo padavė atsakovas G. L..

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo G. L. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nevertino reikšmingų bylai aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos, nagrinėjant analogišką bylą tarp tų pačių šalių, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas ir teisės principus, reglamentuojančius naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą, dėl ko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, kaip kad to reikalauja CPK 263 straipsnis.

17. Pirmosios instancijos teismas, nors tam ir prieštaravo visi atsakovai, patenkino ieškovės ieškinį ir nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pasiūlymą ir parengtą planą, pripažindamas, jog pagal ieškovės parengtą planą nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, šalys iš esmės neprieštarauja dėl priskirtinų naudotis žemės sklypo dalių teritorijų sklype, tačiau iš dalies nesutaria dėl dydžių; joje išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nėra pažeistos ir yra kuo mažiau apribotos, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ginčai teismuose dėl naudojimosi žemės sklypu tarp šalių vyksta dar nuo 2010 metų, todėl ginčo neišsprendimas iš esmės šiuo atveju, neužtikrintų efektyvesnio ir racionalesnio daikto naudojimo.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu tvarkos nustatymo teisės aktų nuostatas, savo praktikoje yra konstatavęs, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje. Be to, teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu tvarkos nustatymo praktika, reikšmingais tokiais atvejais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas, be to nepagrįstai pripažino, jog pagal ieškovės parengtą planą nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, šalys iš esmės jam neprieštarauja, joje išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nėra pažeistos.

20. Pagrįstai apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, privalėjo įvertinti aplinkybes, kurios buvo nustatytos ankstesnėje byloje, kurioje Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija jau buvo įvertinusi ieškovės pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Minėta, jog 2010 metais ieškovė kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tuo pačiu žemės sklypu pagal jos pasiūlymą tvarkos nustatymo, pagal jos ieškinį užvestoje civilinėje byloje atsakovas G. L. buvo pareiškęs priešieškinį, prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo parengtą pasiūlymą. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504-429/2011 ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovo G. L. priešieškinį atmetė, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys bei naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta pagal ieškovės pasiūlytą planą, ir ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad pagal teismų praktikoje taikomus kriterijus žemės naudojimo tvarkos nustatymo pasiūlymams įvertinti tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateikti projektai neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, gyvenamojo namo bendraturčių esminio intereso naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių žemės naudojimo santykių, abiejuose projektuose nustatytos atskiro naudojimo žemės sklypo dalys nėra lygiavertės vertingumo požiūriu. Ieškovė 2017 m. kovo 31 d. pateiktu ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2010-07-23 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą, pagal kurį jai atskirai naudotis skiriama indeksu „A“ pažymėta 74 kv. m. žemės sklypo dalis. 2010 m. spalio 28 d. pateiktu ieškiniu ji prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2010-08-19 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą, pagal kurį jai atskirai naudotis skiriama indeksu „A“ pažymėta 60 kv. m. žemės sklypo dalis, abu šie projektai labai panašūs. Akivaizdu, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2010-07-23 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą, ieškovei būtų paskirta dar didesnė žemės sklypo dalis, nei ji pageidavo 2010 metais, būtų dar labiau atsižvelgta tik į jos pageidavimus bei interesus, nei pagal 2010-08-19 parengtą projektą, kuris teismo jau buvo įvertintas kaip netinkamas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad ir ieškovės pateiktas 2010-07-23 parengtos naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, gyvenamojo namo bendraturčių esminio intereso naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių žemės naudojimo santykių, projekte nustatytos atskiro naudojimo žemės sklypo dalys nėra lygiavertės vertingumo požiūriu.

21. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo pripažinti, jog nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius. Kad ieškovė nesinaudojo ta žemės sklypo dalimi, kurią prašė jai paskirti naudotis atskirai (74 kv. m.), leidžia spręsti ne tik atsakovų prieštaravimai atsakovės paaiškinimams, kokia žemės sklypo dalimi ji naudojasi, bet ir skirtingi pačios ieškovės aiškinimai sprendžiant dėl naudojimosi tuo pačiu žemės sklypu tvarkos skirtingose bylose. 2010 metais ji nurodo apie jos naudojamą 60 kv. m. sklypo dalį, 2017 metais – jau apie 74 kv. m. sklypo dalį.

22. Sutiktina, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, privalėjo atsižvelgti į priskiriamo žemės sklypo dalies panaudojimo paskirtį ir apsvarstyti ar ta dalis nepriskirtina bendram naudojimui ir visų bendraturčių išlaikymui. Nustačius tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią tik vienam iš bendraturčių tektų pareiga savo lėšomis ir jėgomis prižiūrėti reprezentacinę žemės sklypo dalį, kuri yra išsidėsčiusi greta pagrindinio įėjimo į gyvenamąjį namą, jeigu gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra valdomas kelių bendraturčių, visos bendros daikto išlaikymo išlaidos, kurios turėtų tekti visiems bendraturčiams, nesąžiningai perkeliamos vienam iš bendraturčių. Todėl, kaip pripažįsta teisėjų kolegija, teismas tinkamai neįvertino, kad ieškovės siūloma tvarka akivaizdžiai pažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu.

23. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėdamas bylą pagal ieškovės S. T. 2017 m. kovo 31 d. ieškinį bei jos patikslintus ieškinius, teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi (t. 2, b. l. 133-134) siūlė patikslinti prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovams taip pat siūlė pateikti alternatyvius naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo variantus, tačiau tai padaryta nebuvo.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei byloje pateikus netinkamą, neracionalų ir ydingą siūlomą naudojimosi tvarkos projektą, po teismo pasiūlymo jo nepatikslinus, teismas turėjo pagrindą ir privalėjo atsisakyti nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, t. y. ieškinį atmesti. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo G. L. apeliacinį skundą tenkina, panaikina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

25. Patenkinus apeliacinį skundą, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovams iš ieškovės priteistinos jų turėtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, t. y. atsakovui G. L. 1250 Eur advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų, atsakovei V. G. 526,35 Eur advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų ir atsakovui R. M. 163,35 Eur advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų. Taip pat iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos pirmosios instancijos teismo turėtos 17,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 93 ir 98 straipsniai). Ieškovei jos turėtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

26. Patenkinus atsakovo G. L. apeliacinį skundą, jam iš ieškovės S. T. priteistinos 675 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurias sudaro 75 Eur sumokėtas paduodant apeliacinį skundą žyminis mokestis ir 600 Eur sumokėti už advokato teisinę pagalbą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Priteisti iš ieškovės S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 526,35 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 35 centus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Priteisti iš ieškovės S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 163,35 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus ir 35 centus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Priteisti iš ieškovės S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,35 Eur (septyniolika eurų ir 35 centus) procesinių dokumentų įteikimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išlaidas į valstybės biudžetą. (Ši suma turi būti sumokėta į biudžeto surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos, mokėjimo kodą – 5660).

Priteisti iš ieškovės S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penki eurai) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.