- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- 1A-174-361/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44959-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja D. Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44959-2016-3
2017 m. birželio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuspręsta konfiskuoti valstybės naudai automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės m.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą – 2016 m. rugsėjo 22 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., nuplėšęs pagalbinės patalpos pakabinamą spyną, įsibrovė į J. K. ir D. K. priklausantį ūkinį pastatą ir iš šios patalpos pagrobė J. K. ir D. K. priklausantį turtą: 12 vnt., 0,7 litro talpos brendžio „Grand Cavalier“ butelių, kurių bendra vertė 132 Eur, 6 vnt. degtinės „Lietuviška Auksinė“ butelių, kurių bendrą vertė 36 Eur, o iš kieme esančios rūkyklos pagrobė 20 kg šaltai rūkytos žuvies, kurios bendra vertė 100 Eur. Iš viso pagrobė turto už 268 Eur.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti – taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog kaltę dėl nusikaltimo padarymo jis pripažino, o kaltinimo dalies dėl pjūklų vagystės nepripažino, nes šio nusikaltimo nepadarė ir šis kaltinimas teisme neįrodytas. Apelianto prisipažinimą padarius nusikaltimą teismo turėjo įvertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Teigia, jog konfiskuotas automobilis priklauso ne apeliantui, o jo tėvui B. A., kuris su nusikalstama veika nesusijęs ir nežinojo, jog automobiliu apeliantas padarys nusikaltimą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras E. P. atsiliepimu su skundu nesutinka. Pažymi, jog apeliantas kaltę dėl inkriminuotų veikų pripažino iš dalies, dėl to, sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas ir atitinkamai BK 64¹ straipsnio nuostatos jam netaikytinos. Automobilis konfiskuotas pagrįstai ir teisėtai, nes buvo priemonė, kuri palengvino apeliantui padaryti nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BBK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kolegija patikrina šią bylą ir nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas neginčija kaltės dėl vagystės, padarytos įsibraunant į patalpą, o skunde kelia bausmės individualizavimo ir turto (automobilio) konfiskavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimus.
Dėl bausmės
Apeliantas teigia, kad nuosprendžiu skirta bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, turi būti sumažinta vienu trečdaliu, nes jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o kaltinimo dalies dėl pjūklų vagystės neprisipažino, nes tokio nusikaltimo nedarė ir šis kaltinimas teisme neįrodytas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo tokius apelianto argumentus vertinti kaip faktiškai ir juridiškai pagrįstus.
Iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog apeliantui pateikti kaltinimai, be kita ko, ir dėl to, jog jis, įsibraudamas į nukentėjusiųjų D. ir J. K. ūkiniame pastate esantį žuvies rūkymo cechą, pasikėsino pagrobti 9 vnt. indelių rūkytų karšių ikrų, kurių bendra vertė 18 Eur ir 2,7 kg rūkyto šamo, kurio 1 kg vertė 7,50 Eur, 3 kg rūkytų jūrinių ešerių, kurių 1 kg vertė 7,50 Eur, 1,200 kg šalto rūkymo upėtakių, kurių 1 kg vertė 8,70 Eur, 1,500 kg šalto rūkymo skumbrių, kurių 1 kg vertė 6,70 Eur, iš pagalbinių patalpų pagrobė motorinį pjūklą – 100 Eur vertės, be to įsibrovęs į garažą pagrobė minėtiems nukentėjusiesiems priklausantį turtą: kampinį šlifuoklį – 60 Eur vertės, krūmapjovę „Husqvarna“ – 320 Eur vertės, trimerį „Husqvarna“ – 180 eurų vertės, motorinį pjūklą „Husqvarna“ – 200 Eur vertės, suvirinimo aparatą – 150 Eur vertės.
Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apeliantas kaltę dėl vagystės pripažino iš dalies, t. y. neigė pavogęs kitus minėtus kaltinime daiktus (įrankius, rūkytą žuvį, ikrus). Taigi tokia su kaltinimo turiniu nesutampanti apelianto pozicija teisiamajame posėdyje leidžia teigti, jog apylinkės teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl sutrumpinto įrodymo tyrimo atlikimo BPK 273 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Kaltinimo aplinkybes, kurių apeliantas nepripažino, apylinkės teismas nagrinėjo teisiamajame posėdyje, o motyvus dėl nurodytos kaltinimo dalies aiškiai išdėstė nuosprendyje. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl BK 64¹ straipsnio 1 dalies taikymo – bausmės sumažinimo vienu trečdaliu – atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinusi bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotą kvalifikuotą vagystę ir jo padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas atsižvelgė į apelianto asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka), įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, šia veika padarytos turtinės žalos dydį, apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), lengvinančių nebuvimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, todėl pagrįstai parinko griežtą laisvės atėmimo bausmės rūšį, kurio dydis nesiekia BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios bausmės vidurkio. Be to, apeliantas yra 3 kartus teistas, iš jų paskutinį kartą 2017 m. sausio 30 d. taip pat už kvalifikuotą vagystę. Todėl švelninti bausmę ar vertinti ją kaip per griežtą, nėra teisinio pagrindo. Bausmė yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui.
Dėl turto (automobilio) konfiskavimo
Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalies 3 punkte – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.
Tokiais atvejais kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims (šiuo atveju kaltinamojo tėvui) priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismas spręsdamas turto konfiskavimo klausimą turi atsižvelgti į kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumo laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos.
Skunde apeliantas pažymi, jog automobilis priklauso jo tėvui, kuris su padaryta nusikalstama veika nesusijęs ir nežinojo, jog jis padarys nusikaltimą. Aplinkybę, jog B. A. apeliantui inkriminuotos veikos darymo metu buvo ir šiuo metu yra automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtas savininkas ir valdytojas, patvirtina VĮ „Regitra“ administruojami Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenys. Teismo posėdžio metu nuteistasis pripažino, kad iki vagystės jis kartais naudodavosi automobiliu, įvykio dieną su automobiliu važiavo ir buvo nuvykęs į įvykio vietą. Paimtus iš sodybos daiktus parsivežė su tuo automobiliu (b.l. 166, t. 2). Asmens apžiūros metu pas jį buvo rastas ir automobilio registracijos liudijimas (b.l. 118-119, t. 1). Iš paminėto darytina išvada, kad nuteistajam šis automobilis pateko ne atsitiktinai, o buvo tėvo perleistas ir nuteistasis juo disponavo. Beje, kaltinamojo tėvas B. A. kaip automobilio savininkas dalyvavo priverstinai nuvežant automobilį į saugojimo aikštelę (b.l.117, t. 1), šio veiksmo neskundė.
Pagal teismų praktiką visų pirma nusikaltimo priemone pripažįstamas turtas, specialiai pritaikytas daryti nusikalstamai veikai, t. y. kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Taip pat nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažintas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės būtų negalimas arba labai pasunkėtų. Nuteistasis A. A. pagrobė daug sunkių daiktų, todėl be automobilio jis negalėjo jų nugabenti ir paslėpti, tad šiuo atveju automobilis pripažintinas nusikaltimo priemone. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas, įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, 2K-570/2013, 2K-291-699/2016).
Taigi apylinkės teismas pagrįstai kaip nusikaltimo priemonę konfiskavo automobilį, apeliantui paskyrė pagrįstą bausmę, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.