- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- B2-1449-864/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01035-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios UAB „Impegno“ bankroto administratoriaus UAB „Avantus“ prašymą dėl įmonės pabaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Impegno“ (j. a. k. 302619367) iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Avantus“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA357). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 7 d.2017 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtinta 220 Eur suma (įskaitant mokesčius), kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas bendrai 7 824,10 Eur sumai, kuris patikslintas 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. kovo 19 d. nutartimis.2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. kovo 5 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymas dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo paliktas nenagrinėtu.2018 m. balandžio 3 d. bankroto administratorius pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Kreditorius UAB „Krispo“ atsiliepimu prašo teismo bankroto administratoriaus prašymo dėl pabaigos netenkinti ir teismo kompetencijos ribose įvertinti bankroto administratoriaus veiksmus (neveikimą). Nurodo, kad bankroto procedūros nėra iki šiol pabaigtos, todėl klausimo dėl šios įmonės pabaigos nagrinėjimas yra nesavalaikis ir tokio prašymo patenkinimui nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo: 1) bankroto administratorius iki šiol nesikreipė į teismą su prašymu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nors 2018 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkime trečiu darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu; 2) bankroto administratorius nėra pateikęs atsakymo į 2018 m. balandžio 3 d. kreditoriaus prašymą dėl sandorių ištyrimo, kuriuo prašoma pareikšti ieškinį bei prašyti priteisti bankrutavusiai įmonei iš UAB „Frogdom“ pagal sandorį sumokėtus 7 700 Eur; 3) bankroto administratorius prieš kreipdamasis į teismą su prašymu dėl pabaigos neinformavo apie tai įmonės kreditorių, nepateikė jiems svarstyti ir tvirtinti galutinės savo veiklos ataskaitos, neteikė tvirtinti likvidacinio balanso; 4) kreditorius 2018 m. kovo 19 d. prašymu kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl bankroto administratoriaus patikrinimo.
Priimamas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
Bankroto administratoriui ir kreditoriams apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negauta.Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalį po to, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regioninio departamento pažymą, priimamas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės administratoriaus dokumentus, formaliai būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti atitinkamą sprendimą tuo atveju, kada nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis Nr. 2A-924/2014). Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios tikimybę, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (be prima facie įrodymų apie egzistavimą realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).Kadangi nagrinėjamu atveju kreditorius atsiliepime nurodo abejones (argumentus) dėl bankroto administratoriaus šioje byloje atliktų veiksmų tinkamumo bei atitinkamai sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo negalimumo, būtina nustatyti, ar egzistuoja kliūtys sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti. Įvertinus kreditoriaus atsiliepime išdėstytus argumentus, poziciją dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo galimumo, teismas sprendžia, jog kreditoriaus pateikti argumentai bei pozicija yra grindžiama tik paties kreditoriaus subjektyvia nuomone, deklaratyviais teiginiais apie tam tikrų aplinkybių galimą egzistavimą. Byloje yra pateikta 2018 m. kovo 22 d. bankroto administratoriaus parengta ataskaita, kurioje nurodyta, jog, išanalizavus įmonės sandorius, sudarytus laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2017 m. liepos 11 d., nenustatyta jokių įmonės tikslams prieštaraujančių sandorių. Taigi, bankroto administratoriaus vertinimu, šioje bankroto byloje neegzistuoja pagrindai ieškiniui tam tikrų asmenų atžvilgiu pateikti, įskaitant ir kreipimuisi į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog šioje bankroto byloje ieškiniai dėl tam tikrų įmonės sudarytų sandorių ar įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo reiškiami, kadangi bankroto administratorius nenustatė tam teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, toks bankroto administratoriaus veikimas bankroto byloje atitinka ĮBĮ įtvirtintus tikslus bei laikytinas tinkamu, kadangi vien formalus ieškinių pateikimas, neįvertinant tikėtinų pasekmių (teisminio proceso trukmės, sąnaudų bei baigties), prieštarautų bankroto procese keliamam tikslui operatyviai ir ekonomiškai likviduoti bankrutavusią įmonę. Pažymėtina, jog bankroto administratorius yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio, o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Taigi, tik bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę, sprendžia, ar kreiptis į teismą su ieškiniu, ar ne. Atkreiptinas dėmesys, jog kreditoriaus nuomonė (valia) nesaisto bankroto administratoriaus inicijuoti administruojamos įmonės vardu teisminius procesus, t. y. vien tai, jog šiuo atveju kreditorius mano esant pagrindui ieškiniui pareikšti, negali būti vertinama kaip aplinkybė, liudijanti apie galimai netinkamai atliktas bankroto procedūras bei atitinkamai užkertanti kelią sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti. Savo ruožtu, kreditoriaus nesutikimas su bankroto administratoriaus vykdoma veikla (neveikimu), sudarė galimybę šiam kreditoriui šioje bankroto byloje įgyvendinti ĮBĮ nustatytas kreditorių teises tiek dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, tiek dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau duomenų byloje apie tai, jog kreditorius šiomis teisėmis pasinaudojo, nėra. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad bankroto administratorius vis dar nepateikė atsakymo į kreditoriaus 2018 m. balandžio 3 d. prašymą dėl sandorių ištyrimo, nesuponuoja kliūčių spręsti klausimą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, kadangi iš bylos duomenų nustatyta, jog bankroto administratorius šį prašymą jau yra įvertinęs bei išanalizavęs pateiktoje 2018 m. kovo 22 d. ataskaitoje. Teismo vertinimu, pakartotinis jau išnagrinėto prašymo vertinimas bei nagrinėjimas nepagrįstai užvilkintų bankroto procedūrų vykdymą. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus kreditoriaus argumentus dėl bankroto administratoriaus netinkamo veikimo, kreipiantis į teismą su prašymu dėl įmonės pabaigos (t. y. neinformavo apie tai kreditorių, nepateikė svarstyti ir tvirtinti galutinės savo veiklos ataskaitos, neteikė tvirtinti likvidacinio balanso). Atkreiptinas dėmesys, jog ĮBĮ nenumato bankroto administratoriui pareigos informuoti kreditorius apie kreipimąsi į teismą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, teikti savo iniciatyva kreditorių susirinkimui tvirtinti galutinę savo veiklos ataskaitą ar likvidacinį balansą. Taigi, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra nustatyta, jog bankroto administratorius, keipdamasis į teismą su prašymu dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, pažeidė šio bankroto proceso etapą reglamentuojančias ĮBĮ nuostatas.Pateikta Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 25 d. pažyma patvirtina, kad agentūra neturi duomenų, jog bankrutavusioje įmonėje yra sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas. Tuo tarpu, nors bankroto administratorius nepateikė bendrovės turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įmonė neturi turto ir debitorių, iš kurių būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, be to, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų BUAB „Impegno“. Taigi, darytina išvada, jog reikalavimai numatyti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje, yra įvykdyti, dėl ko teismui nenustačius pagrindų, trukdančių priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, bankroto administratoriaus prašymas tenkintinas, t. y. sprendimas dėl BUAB „Impegno“ pabaigos priimamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti bankrutavusios UAB „Impegno“ (į. k. 302619367) pabaigą.
Pavesti įmonės administratoriui per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Juridinių asmenų registrui prašymą išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę.
Įpareigoti bankroto administratorių per 3 dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.