Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei R. K., atstovėms advokatėms N. V. ir R. J.,

trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovui A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsakovės pusėje ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atsakovės pusėje,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

1. ieškovai ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydami ieškovams lygiomis dalimis priteisti iš atsakovės 607 775,69 Eur skolą (arba, alternatyviai, nuostolius dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo), lygiomis dalimis priteisti iš atsakovės 21 879,92 Eur dydžio delspinigius bei 8% procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) paskelbė apie viešąjį pirkimą „Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pirkimas). Pirkimo sąlygų 2.5.1 punktas nustatė, jog „orientacinis smėlio sąnašų poreikis -180 000 kub. m“ (t. y. smėlio sąnašų kiekis, kurio reikės Palangos paplūdimio papildymui atvežtiniu smėliu). Techninio projekto rengėjas paskaičiavo orientacinį 180 000 m³ smėlio sąnašų poreikį, t. y.: 1) 47 000 m³ smėlio sąnašų poreikis paskaičiuotas darbų daliai į šiaurę nuo Palangos pėsčiųjų tilto (Palangos tilto – R. upės žiočių kranto ruožas (0,7 km ilgio ruožas) (Šiaurinė darbų dalis) bei 2) 133 000 m³ smėlio sąnašų poreikis buvo paskaičiuotas darbų daliai į pietus nuo Palangos pėsčiųjų tilto (Birutės kalnas - Palangos tiltas kranto ruožas (1,68 km ilgio ruožas) (Pietinė darbų dalis). Techninio projekto Konstrukcijų dalyje nurodyta papildoma pastaba, kaip Techninio projekto rengėjas paskaičiavo orientacinį 180 000 m³ smėlio sąnašų poreikį Šiaurinei ir Pietinei darbų dalims, t.y. skaičiuojant smėlio kiekį įvertinti gailimi smėlio nuostoliai transportuojant į priekrantę, paskleisto smėlio susitankinimas po išpylimo, smėlio paskleidimo leistini nuokrypiai bei galimi paplūdimio stovio pasikeitimai 2020 m, kai bus atliekami darbai. Prieš darbų pradžią turi būti atlikta atstatomų paplūdimio ruožų niveliacija patikslintas užpilamo smėlio kiekis. Likutinis smėlis, jeigu toks bus, gali būti panaudotas kopagūbrio atstatymui.

2. Ieškovai teigia, kad 2020 m. vasario 28 d. ieškovai bei atsakovė sudarė Palangos paplūdimio atvežtiniu smėliu darbų atlikimo sutartį (toliau - Sutartis). Sutarties fiksuota kaina - 3 051 825,70 Eur su PVM, kuri atitiko ieškovų pasiūlytą kainą pagal Pirkime nustatytą Pirkimo objekto apimtį bei rangovui priskirtą iki 15% darbų kiekio padidėjimo riziką.

3. Ieškovai aiškina, kad, kad Sutarties 3.3.1 - 3.3.4 punktai numatė esmines užduotis rangovui, t.y. ieškovams: 1) per 10 darbo dienų nuo Sutarties įsigaliojimo atsakovei pateikti darbų atlikimo grafiką; 2) iki 2020 m. balandžio l d. atlikti kranto ruožų nuo Birutės kalno iki Palangos tilto (Pietinė darbų dalis) bei Palangos tilto - R upės žiočių (Šiaurinė darbų dalis) niveliaciją bei pateikti patikslintą reikiamo užpilti smėlio kiekį; 3) iki 2020 m. balandžio l d. parengti bei atsakovei pateikti darbo projektą; 4) iki 2020 m. gegužės 31 d. įgyvendinti Palangos paplūdimio papildymo smėliu Techninį projektą.

4. Ieškovai pažymi, kad jie, laikantis Sutarties 3.3.2 - 3.3.3 punktuose suformuotų užduočių, prieš atliekant darbus, pirmiausia, atliko Šiaurinės ir Pietinės dabų dalies ruožų niveliaciją (t. y. pašalino trikdžius (,,išlygino plotą“) tikslesniam smėlio kiekio apskaičiavimui), tikslinosi reikiamo išpilti smėlio kiekį Palangos paplūdimyje bei rengė darbo projektą. Tačiau paaiškėjus, jog Techniniame projekte ir Pirkimo dokumentuose nustatyto orientacinio 180 000 m³ smėlio kiekio nepakaks Sutarties įvykdymui, buvo informuota atsakovė. Atsakovė pritarė ieškovams, jog nustačius, kad smėlio sąnašų poreikis yra 15% didesnis už Pirkime nustatytą 180 000 m³ orientacinį smėlio kiekį, t. y. didesnis nei 207 000 m³ smėlio kiekis, Sutarties vertė gali būti peržiūrėta, vadovaujantis teisės aktų reikalavimams.

5. Ieškovai aiškina, kad nors Pirkimo 5.10.3 punkte nurodyta, jog „padidėjus smėlio sąnašų poreikiui, privalomas projekto vadovo ir techninę projekto vykdymo priežiūrą vykdančio specialisto patvirtinimas“, bet Sutartis nenumatė, jog šių patvirtinimų gavimas yra išskirtinai rangovo pareiga. Būtent pati atsakovė turėjo sutartinius santykius su (duomenys neskelbtini) dėl Techninio projekto rengimo paslaugų ir techninės projekto vykdymo priežiūros, t. y.: 1) 2019 m. gegužės 23 d. sutartį dėl Techninio projekto parengimo bei 2) 2019 m. gegužės 23 d. Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį“.

6. Ieškovai konstatuoja, kad prieš darbų pradžią, jie suderino darbo projektą taip, kaip prašė atsakovė, t. y. ieškovai gavo projektuotojo ir projekto vykdymo priežiūrą vykdančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) raštišką patvirtinimą dėl darbo projekto sprendinių tinkamumo bei jame nurodytų smėlio sąnašų kiekių ir apskaitos teisingumo (toliau - Darbo projektas). Darbo projektą patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovas R. Z. (R. Z.), įskaitant Darbo projekto sąnaudų žiniaraštį bei jame nurodytus smėlio sąnašų kiekius bei smėlio apskaitą. 2020 m. balandžio 30 d. Darbo projektą patvirtino nepriklausomas ekspertas, t.y. dalinės ekspertizės vadovas B. N., parengtu dalinės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - DP ekspertizės aktas), kurį, kaip ir projektuotoją bei projekto vykdymo priežiūros subjektą UAB (duomenys neskelbtini), pasirinko bei pasamdė atsakovė pagal 2019 m. liepos 26 d. Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu techninio projekto bendrosios ekspertizės paslaugų sutartį.

7. Ieškovų nuomone, atsakovės specialistų (tame tarpe paties Techninio projekto rengėjo) patvirtintame Darbo projekte buvo nustatyti toliau nurodyti smėlio kiekiai bei jų apskaita: 1) 123 162,95 m³ yra projektuotojo UAB (duomenys neskelbtini) Techninio projekto rengimo metu (,,Techninio projekto lygmenį“) suskaičiuotas smėlio kiekis, kuris neapima papildomo smėlio kiekio, t. y. smėlio, susijusio su smėlio nuostoliais transportuojant į priekrantę, paskleisto smėlio susitankinimu po smėlio išpylimo; smėlio paskleidimo leistinu nuokrypiu, galimu paplūdimio stovio pasikeitimu 2020 m., kai bus atliekami darbai. Darbo projekte yra aiškiai nurodoma, jog „Techninio projekto metu skaičiuotinas smėlio kiekis 123 162,95 m³ < ... >, tačiau dėl paplūdimio stovio pasikeitimo, skaičiuotinas smėlio geometrinis smėlio kiekis patikslintas, prieš statybos darbus naujai atlikus geodezinius matavimus bei perskaičiavimą“. Ieškovai ieškinio faktinėse aplinkybėse jau yra nurodę, kaip pastarąją smėlio kiekio reikšmę galima apskaičiuoti Techninio projekto sprendiniuose; 2) 165 837,10 m³ yra ieškovų Darbo projekto rengimo metu patikslintas smėlio kiekis (prieš darbų pradžią ieškovams atlikus Šiaurinės ir Pietinės darbų dalies ruožų niveliaciją, kurią numatė Sutarties 3.3.2 p., ir kitus paruošiamuosius veiksmus) (165 837,10 m³ kiekis taip pat buvo išskirtas (išskaidytas) abiem ruožams, t. y. Šiaurinei darbų daliai 46 916,9 m³; Pietinei darbų daliai 118 920,2 m³). Darbo projekte aiškiai nurodyta, jog 165 837,10 m³ kiekis neapima Papildomo smėlio kiekio. Darbo projekte nurodyta:, kad „Skaičiuojant skaičiuotinus smėlio kiekius nėra įvertinti galimi smėlio nuostoliai transportuojant jį į priekrantę, paskleisto smėlio sutankinimas po išpylimo ir smėlio paskleidimo leistini nuokrypiai“.

8. Ieškovai teigia, kad dar Darbo projekto rengimo ir tvirtinimo stadijoje buvo konstatuota, jog ieškovai turės sunaudoti net 42 674,15 m³ smėlio kiekio daugiau nei buvo numatyta Techniniame projekte (165 837,10 m³ - 123 162,95 m³ (ir, be to, šis 42 674,15 m³ didesnis smėlio kiekis yra paskaičiuotas neįvertinus Papildomo smėlio kiekio). Atsakovės specialistų (tame tarpe Techninio projekto rengėjo, atlikusio ir projekto vykdymo priežiūrą) patvirtintame Darbo projekte, buvo aiškiai nustatyta, kaip bus galima apskaityti visą išpiltą smėlį, be kita ko, apimantį papildomą smėlio kiekį: „faktiniai išpilto smėlio (iškasamo ir j krantą vamzdynais gabenamo smėlio) kiekiai turi būti matuojami laive, naudojant sertifikuotas laivo lenteles“. Darbo projektas papildomai numatė, jog geodeziniai matavimai bus atliekami faktiniam kranto reljefo pokyčiui, pasiektam formuojamo paplūdimio aukščiui bei paplūdimio pločiui nustatyti. Pats Techninio projekto ir projekto vykdymo priežiūrą vykdęs subjektas (t. y. UAB (duomenys neskelbtini), pritardamas Darbo projekto sprendiniams, aiškiai patvirtino, jog geodeziniai matavimai nebus skirti viso Ieškovų išpilto smėlio kiekio apskaičiavimui.

9. Ieškovai nurodo, kad Darbo projekto sprendiniai buvo technologiškai pagrįsti. Smėlio apskaita pagal sertifikuotas laivo lenteles leido objektyviai bei realiai įvertinti ieškovų išpilto smėlio kiekį Palangos paplūdimio papildymui atvežtiniu smėliu Šiaurinėje ir Pietinėje darbų dalyse. Pagal Techninį projektą 180 000 m³ orientacinis smėlio kiekis apėmė ir Papildomą smėlio kieki, kuris nėra apskaičiuojamas tik geodeziniais matavimais. Geodeziniai matavimai rodo tik tūrinį darbų mastą „prieš“ ir „po“ darbų aiškiai apibrėžtoje zonoje. Geodezinių matavimų principu yra daromos geodezinės nuotraukos, kurių pagrindu yra skaičiuojamas/ pamatuojamas smėlio tūris, kuris buvo prieš darbų pradžią bei kuris yra jau po darbų pabaigos darbų zonoje. Tačiau geodeziniai matavimai (,,nuotraukos") nesudaro techninės galimybės fiksuoti ir nefiksuoja, pvz., smėlio kiekio, kurį dėl darbų technologijos rangovas išpylė gabendamas jį iš laivo į paplūdimį / priekrantę, taip pat smėlio esančio šalia esančiose zonose, o taip pat smėlio susitankinimo po smėlio išpylimo, ir kt. Darbo projektas yra statybos darbų vykdymą apibrėžiantis dokumentas, kuris buvo pilnai ir tinkamai suderintas su Techninio projekto autore - atsakove, techninės priežiūros atstovu ir kuris buvo patvirtintas nepriklausomo eksperto. Visi gauti komentarai buvo atsakyti ir Darbo projektas buvo atitinkamai pakoreguotas, o tai patvirtintą suderintą visų šių šalių valią vadovautis juo atliekant paplūdimio papildymo smėliu darbus.

10. Ieškovai pažymi, kad jie pradėjo vykdyti Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėlio darbus vadovaujantis patvirtintais Techniniu ir Darbo projektais bei atitinkamai turėjo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, jog įvykdžius darbus bus tinkamai atsiskaityta su ieškovais. Ieškovų laivas (žemsiurbė) turėjo 9 keliones Šiaurinėje darbų dalyje (2020 m. balandžio 27 d. – 2020 m. balandžio 30 d. laikotarpis) ir 23 keliones Pietinėje darbų dalyje (2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 9 d. laikotarpis). Laivo kelionių metu vyko smėlio kasimas jūroje, smėlio gabenimas į krantą bei smėlio iškrovimas į krantą vamzdynais. Visų 32 vnt. laivo kelionių metu, laikantis Darbo projekto, buvo apskaitomas Palangos paplūdimio papildymui atvežtiniu smėliu sunaudojamas kiekis pagal sertifikuotas laivo lenteles (angl. hopper sounding tables). Kiekvienos dienos laivo kelionės metu buvo rengiamos ataskaitos apie ieškovų sunaudotą smėlio kiekį Palangos paplūdimiui papildyti bei kiekvieną dieną ieškovai jas siųsdavo tiek atsakovei, tiek atsakovės pasamdytam statybos objekto „Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu“ techninės priežiūros vadovui V. J., kuris yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir kuris vykdė techninės priežiūros vadovo pareigas ginčo objekte.

11. Ieškovai aiškina, kad siekdami maksimalaus bendradarbiavimo, skaidrumo, sąžiningumo bei darbo apskaitos objektyvumo projekte, suinteresuotoms šalims nuolat teikė visą aktualią informaciją apie smėlio kiekį pagal sertifikuotas laivo lenteles, bet nei atsakovei, nei jos pasamdytam techninės priežiūros vadovui V. J., ieškovų teikiami sunaudoto smėlio kiekio ataskaitiniai duomenys nerūpėjo. Tai įrodo liudytojo V. J. apklausa Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-540-460/2021, kurią iškėlė ieškovai atsakovei dėl delspinigių priteisimo pagal tą pačią ginčo Sutartį.

12. Ieškovai nurodo, kad 2020 m. gegužės 11 d. buvo faktiškai užbaigti visi Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbai. 2020 m. gegužės 13 d. ieškovai pateikė atsakovei Šiaurinės darbų dalies dokumentaciją. Šiaurinė daliai papildyti atvežtiniu smėliu iš viso buvo išpiltas 75 709 m³ smėlio kiekis, t. y.: 46 916,9 m³ Darbo projekte nurodytas skaičiuotinas kiekis + 28 792,10 m³ Papildomas smėlio kiekis. 2020 m. birželio 15 d. ieškovai pateikė atsakovei Pietinės dalies dokumentaciją. Pietinei daliai papildyti atvežtiniu smėliu iš viso buvo išpiltas 197 732 m³ smėlio kiekis: 118 920,2 m³ Darbo projekte nurodytas skaičiuotinas kiekis + 78 811,80 m³ Papildomas smėlio kiekis. 2020 m. birželio 15 d. ieškovai pateikė atsakovei smėlio kiekio apskaičiavimo lentelę, kurioje paaiškinti bei detalizuoti ieškovų išpilto smėlio kiekiai abiejuose ruožuose. Taigi, ieškovai iš viso išpylė 273 441 m³ (75 709 m³+ 197 732 m³).

13. Ieškovai pastebėti, jog jų išpiltas bendras 273 441 m³ smėlio kiekis Palangos paplūdimiui papildyti iš esmės atitinka 1,46 rodiklį, kurį ieškovai nustatė pasiūlymų teikimo dieną Pirkime iš Techninio projekto duomenų. Atsakovė atsiskaitė su ieškovais tik už jų išpiltą smėlio kiekį, kuris buvo nurodytas Darbo projekte kaip skaičiuotinas smėlio kiekis 165 837,10 m³ (už 118 920,2 m³ Pietinėje darbų dalyje, už 46 916,9 m³ Šiaurinėje darbų dalyje). Atsakovė sumokėjo Sutartyje įtvirtintą fiksuotą kainą, kuri buvo lygi 3 051 825, 70 Eur su PVM. Atsakovė nesumokėjo ieškovams už likusią jų išpilto smėlio kiekio dalį, t. y. nesumokėjo už Papildomą smėlio kiekį, susidariusį dėl smėlio nuostolių transportuojant į priekrantę; paskleisto smėlio susitankinimo po smėlio išpylimo; smėlio paskleidimo leistinų nuokrypių bei paplūdimio stovio pasikeitimo 2020 m., kuomet buvo atliekami darbai. Įvertinus Sutarties 4.4 p. ieškovams priskirtą 15% darbų kiekių padidėjimo riziką, todėl atsakovė turi papildomai sumokėti ieškovams už 66 441,00 m³ išpilto smėlio kiekį.

14. 2020 m. birželio 15 d. ieškovai išrašė Šiaurinės darbų dalies papildomų kiekių darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 3 bei Pietinės darbų dalies papildomų kiekių darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 4 dėl ieškovų išpilto 66 441,00 m³ Papildomo smėlio kiekio. 2020 m. birželio 22 d. atsakovė atsisakė priimti ieškovų darbų aktus Nr. 3 bei Nr. 4. 2020 m. gruodžio 23 d. ieškovai pareiškė atsakovei pretenziją dėl nepagrįsto atsakovės atsisakymo priimti ieškovų atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 4, taip pat vienašališkai pasirašė šiuos darbų aktus bei išrašė sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 607 775,69 Eur sumoje už nesumokėtą ieškovų išpiltą smėlio kiekį (66 441,00 m³). 2021 m. gegužės 18 d. -2021 m. birželio 18 d. ieškovai bei atsakovė siekė galimo mokėjimo klausimą už papildomą 66 441,00 m³ išpilto smėlio kiekį išspręsti su Aplinkos projektų valdymo agentūros prie Aplinkos ministerijos pagalba, kuri buvo Europos Sąjungos paramą administruojanti įstaiga dėl Palangos paplūdimio papildymo atvežtinio smėliu projekto, tačiau nesėkmingai. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovai pažeistas teises gina teisminiu keliu bei reiškia ieškinį atsakovei dėl 607 775,69 Eur skolos (arba, alternatyviai, nuostolių dėl nepagrįsto praturtėjimo) priteisimo, taip pat dėl 21 879,93 Eur delspinigių bei 8% procesinių palūkanų priteisimo.

15. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovų UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutarties kaina yra fiksuota - už pasiektą rezultatą turi būti mokama iš anksto sutarta kaina nepriklausomai nuo faktinių darbų kiekių ir išlaidų (Lietuvos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.653 straipsnio 5 dalis). Ieškovai, teikdami pasiūlymą sudaryti Sutartį, prisiėmė riziką dėl darbų kiekių ir kainų svyravimo, įskaitant dėl galimų smėlio nuostolių transportuojant smėlį, smėlio susitankinimo po išpylimo, leistinų nuokrypių ir juo labiau - dėl paplūdimio stovio pasikeitimų 2020 metais.

16. Atsakovė teigia, kad Viešojo pirkimo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik remiantis imperatyviomis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 89 straipsnio nuostatomis ir Sutarties sąlygomis. Sutartis expressis verbis (tiesiogiai) nustatė, kad smėlio kiekiai virš 207 000 m³ būtų papildomi darbai ir dėl jų pirkimo šalys turėtų sudaryti papildomą susitarimą VPĮ ir Sutarties nustatyta tvarka. Ieškovai nepagrindė, jog Sutartyje nurodytas darbų kiekis yra nepakankamas. Be to, Sutarties šalys nesudarė jokio susitarimo nei dėl Sutarties kainos padidinimo, nei dėl Sutarties nuostatų dėl smėlio kiekių skaičiavimo tvarkos. Didesnės nei Sutartyje numatytos kainos sumokėjimas būtų neteisėtas ir lemtų VPĮ nuostatų pažeidimą.

17. Atsakovė aiškina, kad išpildomoji geodezinė dokumentacija bei poveikio aplinkai monitoringo metu atlikti jūros dugno tyrimai patvirtina, kad ieškovai iškasė daugiausiai 194 600 m³ smėlio, t. y., neatliko daugiau darbų, nei nurodyta Sutartyje. Ieškovai reikalauja, kad atsakovė sumokėtų už jūros vandenį, kurį žemsiurbė susiurbė į triumą kartu su smėliu ir vėliau išpurškė į pakrantę. Sutartinių darbų įvykdymas yra vertinamas tik krante. Laive esančio smėlio skaičiavimas neturėjo jokios teisinės reikšmės ir neįpareigojo tai atlikti nei atsakovės, nei statybos darbų techninio prižiūrėtojo, todėl atsakovė nėra ir negali būti laikoma pažeidusi bendradarbiavimo pareigą. Nagrinėjamiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo teisės normos negali būti taikomos, nes ieškovus ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurie aiškiai reglamentavo visus klausimus, susijusius su smėlio kiekiais, jų apskaičiavimu ir papildomų kiekių pirkimu.

18. Atsakovė konstatuoja, kad siekiant pristabdyti intensyvius Baltijos jūros kranto erozijos procesus bei išsaugoti ir atkurti pajūrio rekreacinį potencialą, Pajūrio juostos tvarkymo 2014-2020 m. programoje buvo įtvirtinta priemonė - pajūrio kranto ruožų nuo Birutės kalno iki Palangos tilto (ilgis - 1,68 km) (toliau - Pietinis ruožas) ir Palangos tilto - R upės žiočių (ilgis - 0,7 km) (toliau - Šiaurinis ruožas) papildymas atvežtiniu smėliu. Buvo numatyta, kad darbai bus finansuojami Europos Sąjungos (toliau - ES) lėšomis ir todėl projektą administruos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (ES bei Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamus aplinkos sektoriaus projektus administruojanti institucija (toliau - Agentūra). Pirkimo sąlygos buvo derinamos su Agentūra: įvertinta, kad projekto biudžetas (3 830 983 Eur su PVM) buvo apskaičiuotas pagal 2019 m. gegužės -birželio duomenis ir kad nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kiek bus nuplauta paplūdimio smėlio 2019-2020 m. žiemą. Būtent dėl to buvo sutarta: 1) pasirinkti Sutarties kainos apskaičiavimo būdą - fiksuotą kainą; 2) numatyti 15 proc. leistiną kainos paklaidą ir papildomų darbų įsigijimo tvarką.

19. Atsakovė akcentuoja, kad atsakovės Viešojo pirkimo komisija patvirtino atitinkamas supaprastinto atviro konkurso sąlygas (toliau - Konkurso sąlygos) ir organizavo darbų pirkimą. Konkurso sąlygos bei kiti konkurso dokumentai - Sutarties projektas, visiems tiekėjams paskelbti. Atsakovės atsakymai į tiekėjų klausimus ir techniniai dokumentai aiškiai nustatė, kad: 1) Pirkimo objektas - atlikti Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbus, išplatinant paplūdimį iki 70 m pločio ir paaukštinant tiek, jog apsauginio kopagūbrio papėdėje paplūdimio aukštis būtų 280 cm (Konkurso sąlygų 2.5.1 p., Sutarties 2.1 p., Techninio projekto konstrukcijų dalies 13 psl.); 2) Darbus reikia atlikti vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais bei UAB (duomenys neskelbtini) parengtu Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu techniniu projektu (toliau - Techninis projektas).

20. Atsakovė pažymi, kad Techniniame projekte buvo apskaičiuotas orientacinis smėlio sąnašų poreikis - 180 000 m³, t. y. 47 000 m³ Šiauriniame ruože ir 133 000 m³ Pietiniame ruože. Techniniame projekte aiškiai nurodyta, jog skaičiuojant šį kiekį buvo įvertinti: 1) galimi smėlio nuostoliai transportuojant į priekrantę; 2) paskleisto smėlio susitankinimas (nusėdimas) po išpylimo; 3) smėlio paskleidimo leistini nuokrypiai, t.y., tikimybė, jog vietomis smėlio bus pripilta daugiau, nei reikalaujama. Techninis projektas numatė +10 m pločio tolerancijos ribas ir +20 cm aukščio tolerancijos ribas. Kitaip tariant, jeigu Rangovas vietomis supils smėlio iki 300 cm aukščio (vietoj reikiamo 280 cm aukščio) ar iki 80 m pločio (vietoj reikiamo 70 m pločio), nebus reikalaujama nukasti perviršio; 4) tikėtinas paplūdimio būklės pablogėjimas per metus, kadangi projektas buvo parengtas 2019 m., o darbus numatyta atlikti 2020 m.

21. Atsakovė nurodo, kad Techniniame projekte (16 psl.) nurodyta „Pastaba: Skaičiuojant smėlio kiekį įvertinti galimi smėlio nuostoliai transportuojant į priekrantę, paskleisto smėlio susitankinimas po išpylimo, smėlio paskleidimo leistini nuokrypiai bei galimi paplūdimio stovio pasikeitimai 2020 m, kai bus atliekami darbai. Prieš darbų pradžią turi būti atlikta atstatomų paplūdimio ruožų niveliacija patikslintas užpilamo smėlio kiekis. Likutinis smėlis, jeigu toks bus, gali būti panaudotas kopagūbrio atstatymui“. Kitaip tariant, projekto rengėjai 2019 m. suskaičiavo, kad jeigu 2019 m. paplūdimio atstatymui būtu reikėję mažiausiai 123 163 m³ smėlio, tai 2020 m. jo atgabenus 180 000 m³ (arba 46,15 proc. daugiau), smėlio turėtų pilnai pakakti tam, kad būtu atstatyta per metus dar labiau pablogėjusi paplūdimio būklė, net jeigu vietomis smėlio bus pripilta daugiau, nei reikalaujama, o dalis smėlio nusės arba bus nuplauta į jūrą. Ir dar turėtu likti šiek tiek perviršio, kurį reikėtų panaudoti kopagūbrio atstatymui. Pažymėtina, kad projektuotojai skaičiavo geometrinį smėlio kiekį sutankintame būvyje (sausą ir susislėgusį).

22. Atsakovė pastebi, kad techniniame projekte buvo aprašyta darbų atlikimo technologija, tačiau už darbų atlikimo technologiją ir pasirinktas priemones projekto tikslui pasiekti atsako Rangovas, t.y. ieškovai. Jeigu Rangovas savo rizika garantuoja, kad su pasirinktomis priemonėmis įgyvendins projekto tikslą - nei atsakovė, nei Techninio projekto rengėjas joms neprieštaraus. Prieš pradėdamas darbus ieškovai (Rangovas) privalo atlikti paplūdimio niveliaciją ir patikslinti reikiamo užpilti smėlio kiekį; taip pat parengti darbo projektą ir darbų vykdymo technologijos projektą.

23. Atsakovė aiškina, kad darbų metu ieškovai privalo vykdyti geodezinę darbų kontrolę. Geodezinė kontrolė vykdoma prieš pradedant darbus ir periodiškai prieš priduodant kiekvieną pasirinktą ruožą. Geodezinių kontrolinių matavimų rezultatai įforminami išpildomosiose nuotraukose. Sutartyje nustatyta fiksuota pirkimo objekto kaina, kuri apima visas tiesiogines ir netiesiogines su objekto darbų atlikimu susijusias išlaidas: kiekių ir kainų svyravimo riziką prisiima Rangovas. Rangovas į pasiūlymo kainą privalo įtraukti visas galimas išlaidas, kurios būtinos Sutarties įgyvendinimui, ir pats turi numatyti ir įsivertinti visas galimas išlaidas. Atsakovė sumoka ieškovams sutartą fiksuotą kainą už visus Sutartyje numatytus atlikti darbus, jeigu faktiniai ir pirkimo dokumentuose bei Sutartyje nurodyti darbų kiekiai nesiskiria daugiau kaip +/- 15 proc., t. y., nėra mažesni nei 153 000 m³ ir nėra didesni nei 207 000 m³.

24. Atsakovė pastebi, kad jeigu atlikus niveliaciją nustatoma, jog darbų kiekis nepriklausomai nuo atsakovės ar ieškovų ženkliai išaugo ir reikia įsigyti daugiau kaip 15 proc. pirkimo dokumentuose ir Sutartyje nurodytų darbų apimties, tai: 1) visi darbai, viršijantys 15 proc. ribą, yra laikomi papildomais darbais ir turi būti įsigyjami vadovaujantis VPĮ 89 str. nuostatomis; 2) padidėjus smėlio sąnašų poreikiui daugiau kaip 15 proc., privalomas projekto vadovo ir techninę projekto vykdymo priežiūrą vykdančio specialisto patvirtinimas; 3) papildomų darbų būtinumas turi būti pagrįstas dokumentais ir raštu suderintas su atsakove; 4) papildomų darbų kaina apskaičiuojama vadovaujantis ieškovų kartu su pasiūlymu pateiktame darbų kiekių žiniaraštyje nurodytomis kainomis; 5) dėl papildomų darbų šalys turi sudaryti papildomą susitarimą ir tik po to ieškovai (Rangovas) gali pradėti vykdyti papildomus darbus.

25. Atsakovė pažymi, kad darbų priėmimas privalo vykti tokia tvarka: ieškovai iš anksto nustatytą bei su techninę ir projekto vykdymo priežiūrą vykdančiais asmenimis suderintą dieną ir valandą, turi atlikti matavimus bei jų pagrindu parengti išpildomąją dokumentaciją, kurioje matytųsi: 1) kranto reljefo pokytis; 2) pasiektas formuojamo paplūdimio aukštis apsauginio kopagūbrio papėdėje ir paplūdimio plotis; 3) išpilto smėlio sąnašų kiekis. Pagal Sutartį, tik techninę ir projekto vykdymo priežiūrą vykdantiems asmenims patvirtinus, kad projekto rezultatai pasiekti pilnai (100 proc.), ieškovai galės pateikti atsakovei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus su išpildomąja dokumentacija. Darbų priėmimo-perdavimo aktai - tai dokumentai, patvirtinantys įvykdytus darbus, kuriuos pasirašo ieškovai (Rangovas), techninis prižiūrėtojas, projekto vykdymo priežiūrą vykdantis asmuo ir atsakovė. Sutarta, kad už darbus bus atsiskaitoma tik po to, kai bus pilnai (100 proc.) pasiektos projekte nustatytos užduotys atitinkamame kranto ruože, bus pateiktos išpildomosios geodezinės nuotraukos.

26. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas (toliau - Institutas) atliko ieškovų pateiktų išpildomųjų nuotraukų patikrą ir nustatė, kad: 1) techniniame projekte nurodytas Šiaurinio ruožo plotas 47 500 kv. m; leistinas 10 metrų pločio perviršis sudaro papildomai 7 150 kv. m plotą; tad bendras tvarkytinas plotas sudaro 54 650 kv. m; 2) pagal ieškovų išpildomąją dokumentaciją suformuotas paplūdimio plotas pagal projektą siekia 45 333 kv. m, suformuotas paplūdimio plotas leistiname 10 m perviršyje siekia 4 176 kv. m, tad bendras sutvarkyto paplūdimio, patenkančio į projektinės užduoties ribas, plotas siekia 49 509 kv. m; ir dargi ne visur pasiektas projektinis 2,8 m paplūdimio aukštis. Tačiau pagal ieškovų pateiktą išpildomąją dokumentaciją sutvarkytas plotas sudaro 52 800 kv. m (tai yra, nurodyta 3 291 kv. m papildomo ploto, nepatenkančio į projektinės užduoties ribas).

27. Atsakovė teigia, kad 2020 m. birželio 15 d. ieškovai atsiuntė Pietinės dalies papildomų kiekių darbų priėmimo aktą Nr. 4 su nurodytu 44 782 m³ papildomu smėlio kiekiu Pietiniame ruože ir darbų kaina - 409 647,82 Eur su PVM. Visus šiuos kiekius Rangovas apskaičiavo pagal pulpos matavimus žemsiurbės triume. Tą pačią dieną ieškovai pateikė atsakovei šiaurinės dalies papildomų darbų priėmimo aktą Nr. 3 su papildomu 21 659 m³ smėlio Šiauriniame ruože ir nurodyta 198 127,87 Eur su PVM kaina. Šį kiekį ieškovai taip pat apskaičiavo pagal pulpos matavimus žemsiurbės triume. Taigi, iš viso šiuose ieškovų pateiktuose aktuose buvo nurodyta 261 070,20 m³ supilto smėlio.

28. Atsakovė konstatuoja, kad jos pavedimu Institutas atliko Palangos paplūdimio, kuriame ieškovai vykdė darbus, matavimus prieš darbų pradžią ir iškart po darbų baigimo. Institutas taip pat atliko ieškovų pateiktų toponuotraukų vertinimą, palygino jas su projektine užduotimi ir nustatė, kad iš viso į šiaurinį paplūdimį pagal techninės užduoties ribas supilta ~33 000 m³ smėlio, o į pietinį - ~117 700 m³, tai yra, iš viso - ~150 700 m3.

29. Atsakovė pažymi, jog pagal bendrąsias rangos sutarties nuostatas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 4 dalį, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. < ... > Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Viešojo pirkimo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik remiantis imperatyviomis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis ir Sutarties sąlygomis. Sutartis numatė galimybę pirkti smėlio kiekius virš 207 000 m³ kaip papildomus darbus pagal papildomą susitarimą, tačiau ieškovai nepagrindė, jog Sutartyje nurodytas darbų kiekis yra nepakankamas, be to, šalys nesudarė jokio susitarimo dėl Sutarties kainos padidinimo. Didesnės nei Sutartyje numatytos kainos sumokėjimas būtų neteisėtas ir lemtų VPĮ nuostatų pažeidimą.

Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros procesinių dokumentų esmė

30. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau - APVA) pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. Dl-229 „Dėl finansavimo skyrimo projektui, pateiktam pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos" 05.1.1-APV A-V-005 priemonę „Pajūrio juostos tvarkymas“ projekto Pajūrio juostos tvarkymo programos 2014-2020 m. įgyvendinimas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje“ Nr. 05.1.1-APVA-V-005-01-0002 (toliau - Projektas) įgyvendinimui buvo skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų - iki 4 646 996,74 Eur. 2017 m. balandžio 28 d. Agentūra ir Palangos miesto savivaldybės administracija pasirašė Projekto sutartį Nr. 05.1.1-APVA-V-005-01-0002 (toliau-Projekto sutartis). Projekto sutartyje numatytas Projekto tikslas: sumažinti Baltijos jūros kranto erozijos procesų poveikį, apsaugoti paplūdimio kopagūbrį, išsaugoti ir sustiprinti Lietuvos pajūrio paplūdimius (Projekto sutarties l priedo 5.3 punktas). Projekto uždavinys: atstatyti Baltijos jūros kranto ruožą nuo Birutės kalno kyšulio iki Palangos tilto (Projekto sutarties l priedo 5.3 punktas). Veiklos, kuriomis siekiama Projekto tikslo: l) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų parengimas, aplinkos tyrimų smėlio kasimo ir išpylimo vietose vykdymas bei atsakingai institucijai nustačius reikalavimą - aplinkos monitoringo programos parengimas ir įgyvendinimas; 2) darbų techninio projekto parengimas bei jo vykdymo priežiūra, projekto ekspertizė ir projekto vykdymo techninė priežiūra; 3) Baltijos jūros kranto ruožų nuo Palangos tilto iki Birutės kalno ir Palangos tilto - R upės žiočių papildymas atvežtiniu smėliu (toliau - Veikla Nr. 3).

32. APVA teigia, kad vykdant Veiklą Nr. 3, 2019 m. lapkričio 19 d. buvo paskelbtas atviras konkursas ,,Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų pirkimas“, o 2020 m. vasario 28 d. sudaryta darbų sutartis Nr. 57-K „Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų sutartis“ (toliau - Darbų sutartis) su ieškovais UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau - Rangovas). Projekto sutarties 5.1 punkte numatyta, kad mokėjimų projekto vykdytojui tvarką, avanso mokėjimo sąlygas, mokėjimo prašymų ir išlaidų patvirtinimo dokumentų teikimo tvarką, mokėjimo prašymų tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, Projekto išlaidų apmokėjimo tvarką ir palūkanų apskaitą nustato „Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. lK-316 (toliau - PAFT), IV skyriaus 21 skirsnis ir Sutarties sąlygos. Mokėjimo prašymų ir išlaidų patvirtinimo dokumentų teikimo tvarką taip pat nustato ir APVA patvirtintas Mokėjimo prašymų teikimo aprašas, paskelbtas internetinėje svetainėje www.apva.lt.

33. APVA aiškina, kad Projekto sutarties 5.9 punkte numatyta, jog jeigu nustatoma, kad Projekto vykdytojo pateiktas mokėjimo prašymas klaidingai arba nevisiškai užpildytas ir (arba) su mokėjimo prašymu pateikti ne visi Įgyvendinančiosios institucijos (toliau - APVA) paprašyti Projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentai, APVA paprašo Projekto vykdytojo (toliau - atsakovės) patikslinti mokėjimo prašymą ir (arba) pateikti trūkstamus dokumentus, nustatydama jam terminą, ne ilgesnį kaip 14 dienų, jeigu APVA ir atsakovė bendru sutarimu nenusprendžia kitaip. Atsakovė negali teikti patikslinto mokėjimo prašymo savo nuožiūra, APVA neprašant. Jeigu APVA negali įvertinti išlaidų tinkamumo finansuoti dėl pateiktos ne visos informacijos, ji patvirtina tik tinkamą finansuoti išlaidų sumą. Projekto sutarties 5.10 punkte - jei mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos negali būti apmokėtos dėl tam tikrų priežasčių (nepakanka išlaidų tinkamumą pagrindžiančių dokumentų, dokumentuose nustatytos klaidos, praleisti terminai, pažeidžiami lėšų tinkamumo reikalavimai arba nustatoma kita su Projekto įgyvendinimu susijusi rizika), atitinkama išlaidų dalis neapmokama ir apie tai APVA informuoja atsakovę. Tinkamos finansuoti išlaidos, pašalinus trūkumus, gali būti apmokėtos atsakovei pateikus kitus mokėjimo prašymus. Atsakovė negali įtraukti į kitus mokėjimo prašymus išlaidų, kurias APVA pripažino netinkamomis finansuoti arba su kuriomis susijusių trūkumų pašalinti nėra įmanoma.

34. APVA pažymi, kad mokėjimo prašymų teikimo aprašo, patvirtinto APVA direktoriaus 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. Tl-190, 40 punkte nurodyta, kad jeigu nustatoma, kad pateiktas klaidingai arba nevisiškai užpildytas mokėjimo prašymas ir (ar) su mokėjimo prašymu pateikti ne visi APVA paprašyti projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentai arba jie pateikti nesilaikant šio aprašo reikalavimų, APVA per DMS paprašo atsakovės patikslinti mokėjimo prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus, nustatydama terminą, per kurį mokėjimo prašymas turi būti patikslintas ir (ar) dokumentai turi būti pateikti. Šis terminas yra nuo 7 iki 14 dienų, jeigu APVA ir atsakovė bendru sutarimu nenusprendžia kitaip. Jeigu APVA negali įvertinti išlaidų tinkamumo finansuoti dėl pateiktos ne visos informacijos, APVA patvirtina tik tinkamą finansuoti išlaidų sumą.

35. APVA atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant Projektą 2020 m. liepos 10 d. buvo gautas mokėjimo prašymas Nr. 14 (toliau - MP014). Juo sąskaitų apmokėjimo būdu pagal Darbų sutartį buvo prašoma apmokėti: l) aktą Nr. l (2020-06-23) S/F MT3014 (2020-06-29). Deklaruojama suma 813 351,69 Eur; 2) aktą Nr. 2 (2020-06-23); S/F MT3015 (2020-06-29). Deklaruojama suma 2 173 474,01 Eur. Išlaidų kompensavimo būdu buvo prašoma apmokėti aktą Nr. 2 (2020 m. birželio 23 d.). S/F MT3015 (2020 m. birželio 29 d.). Prašoma pripažinti/deklaruojama 65 000 Eur sumą. Sąskaitos išrašas, apmokėjimo data yra 2020 m. liepos 10 d. APVA, vadovaudamasi Darbų sutarties 5.4 p. ir 6.3 p., pagal kuriuos turėjo būti pateikta išpildomoji geodezinė dokumentacija (kartografiniai matavimai), kurie nurodytų išpilto smėlio sąnašų kiekį, 2020 m. liepos 23 d. SFMIS sistemoje išsiuntė prašymą Projekto vykdytojui- atsakovei tikslinti MP014, pateikiant galutinį darbų perdavimo - priėmimo aktą (deklaraciją) kartu su geodeziniais matavimais, kur aiškiai būtų nurodyti išpilto smėlio kiekiai. 2020 m. liepos 24 d. atsakovė pateikė dokumentus, tačiau nebuvo pateikta išpildomoji dokumentacija (geodeziniai matavimai) dėl išpilto smėlio kiekių.

36. APVA konstatuoja, kad, ji remdamasi (duomenys neskelbtini) p., 506 p., 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05 .1.1-APV A-V-005 priemonės „Pajūrio juostos tvarkymas" projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio l d. įsakymu Nr. Dl-873, 58 p., APVA „Procedūrų vadovo II dalis 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos APVA direktoriaus 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. Tl-190, 4.2 skirsnio 4.2 lentelės 8 p., MP014 atmetė ir, paprašiusi atsižvelgti į aukščiau išdėstytas pastabas, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo apie MP014 atmetimą, pateikti kitą mokėjimo prašymą, nurodant aktualią projekto informaciją.

37. APVA nurodo, kad atsakovė 2020 m. liepos 24 d. pateikė APVA pranešimą su papildomais dokumentais, taip pat cituodamas ieškovus dėl geodezinių matavimų patikslinimo: ,,kartu su 2020 m. birželio 23 d. elektroniniu paštu jums persiųstais aktais bei jų priedais buvo pateikta pilna išpildomoji dokumentacija įskaitant ir tūrinius kiekių skaičiavimus. Norėtume atkreipti dėmesį, kad pateikta geodezinė išpildomoji dokumentacija yra parengta tinkamai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Geodezinė išpildomoji nuotrauka nenurodo ir negali nurodyti tūrio pasikeitimų, o tik darbų zonos koordinates bei altitudes (jų pasikeitimus). Krante esančio smėlio tūrio padidėjimas yra suskaičiuotas naudojant specialias programas t.y. lyginant išpildomąsias nuotraukas prieš ir po darbų. 2020 m. birželio 23 d. su aktais jums persiųsto 5 priedo esančioje kiekių skaičiavimo lentelėje aiškiai identifikuotas krante esančio smėlio tūrio padidėjimas lyginant jį su kranto profiliu prieš darbų pradžią. Lentelėje nurodytas „Darbo projekto kiekis“ atitinka darbų zonoje esančio tūrio padidėjimą (nevertinant tolerancijų), nes Darbo projektas buvo atliktas remiantis aktualiais matavimais prieš darbų pradžią. Taip pat aiškiai nurodytas išpilto smėlio kiekis įskaitant smėlio kiekį leistinų tolerancijų ribose, sutankinimo bei technologiniai nuostoliai. Papildomo aiškumo dėlei dar kartą pateikiame 5 priedą bei papildomą 5 priedo eksplikaciją, kurioje nurodytas tik tūrio pasikeitimas darbų zonos ribose (nevertinant tolerancijų). Pabrėžiame, kad tūrio padidėjimas darbo zonos ribose nėra lygus išpilto smėlio kiekiui, kadangi į jį neįeina smėlio kiekis leistinų tolerancijų ribose, sutankinimo bei technologiniai nuostoliai, kurie remiantis pirkimo dokumentų priedu - techniniu projektu, taip pat turėtų būti apskaitomi ir apmokami. Kartu pažymime, kad visa papildomai šiuo raštu Rangovo pateikta informacija ir dokumentai niekaip neįtakoja aplinkybės, kad Rangovas darbus yra tinkamai atlikęs dar 2020 m. gegužės 26 d. ir 28 d., o Užsakovas naudojasi Darbų rezultatu. Taip pat Užsakovas 2020 m. birželio 23 d. patvirtino Rangovo atliktų darbų aktus Nr. l ir Nr. 2, todėl Užsakovas turi pareigą apmokėti už atliktus darbus ( darbų apimtį, dėl kurios tarp šalių nėra ginčo) nepriklausomai nuo trečiųjų asmenų veiksmų vertinant Rangovo pateiktus ir Užsakovo patvirtintus atliktų darbų aktus“.

38. APVA pastebi, kad DMS sistemos 2020 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu atsakovė informavo APVA, jog „Palangos miesto savivaldybės administracija 2020-08-03 informavo Rangovą (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apie atmestą MP014 ir paprašė vadovaujantis „Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų sutarties“ (duomenys neskelbtini), (2020-02-28) 5.4 p., pateikti išpildomąją geodezinę dokumentaciją (kartografiniai matavimai), kurie nurodytų išpilto smėlio sąnašų kiekį. 2020 m. rugpjūčio 6 d. el. paštu rangovas informavo, kad šiuo metu yra rengiama prašoma kartografinė dokumentacija, tačiau iki nurodytos datos 08.06 šių apdoroti nespėjama, kadangi duomenis yra derinami tarp Lietuvos ir Belgijos specialistų, informaciją planuojama pateikti artimiausiu metu. Atsižvelgiant į tai prašome pratęsti naujo MP pateikimo terminą iki 2020-08-12.“. APVA, kartu su ieškovų ir atsakovės atstovais 2020 m. rugsėjo 7 d. dalyvavo susitikime siekiant išsiaiškinti neatitikimus tarp pateiktų atsiskaitomųjų dokumentų.

39. APVA pamini, kad iš pateikiamų 2020 m. rugsėjo mėnesio elektroninių laiškų matyti, jog ieškovai su APVA derino papildomus (trūkstamus) dokumentus (išpildomąją geodezinę dokumentaciją). Su 2020 m. rugsėjo 23 d. pateiktu mokėjimo prašymu Nr. 15 (toliau - MP015) atsakovė pateikė trūkstamą informaciją ir sąskaitų apmokėjimo būdu pagal Darbų sutartį prašė apmokėti: l) aktą Nr. l (2020-06-23); S/F MT3014 (2020-06-29). Deklaruojama suma 813 351,69 Eur; 2) aktą Nr. 2 (2020-06-23); S/F MT3015 (2020-06-29). Deklaruojama suma 2 238474,01 Eur. Išlaidų kompensavimo būdu paprašyta apmokėti aktą Nr. 2 (2020-06-23). S/F MT3015 (2020-06-29). Prašoma pripažinti/deklaruojama 65 000 Eur sumą. Sąskaitos išrašas, apmokėjimo data - 2020-07-10. Atsakovė pateikė galutinį darbų perdavimo - priėmimo aktą (deklaraciją), pasirašytą Palangos miesto savivaldybės administracijos ūkio ir turto skyriaus vyriausiosios specialistės R. K.. Pateikta išpildomoji geodezinė dokumentacija (kartografiniai matavimai), kuri nurodo išpilto smėlio kiekį. Nustatyta, kad nurodyti išpilto smėlio tūriai ir plotai atitinka techniniame projekte nurodytus matavimus. Geodezinius matavimus atliko bei rangovo deklaruojamus tūrius ir plotus patvirtino geodezininkas R. D.. Dokumentai pasirašyti 2020 m. rugsėjo 18 d.

40. APVA teigia, kad ji konstatavo, jog pateikta informacija atitinka Darbų projekto nuostatas, todėl MP015 2020 m. spalio 14 d. buvo patvirtintas, o 2020 m. spalio 27 d. apmokėtas. Atsakovė APVA pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad „Sutartis yra pasibaigusi, o su Rangovu atsiskaityta pagal pateiktas išpildomąsias geodezines nuotraukas ir sulygintus atliktų darbų kiekius su išpildomąja geodezine dokumentacija, t. y. fiziškai pamatuotą smėlio kiekį (tūrį) krante, taip kaip numatyta 2020 m. vasario 28 d. Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėlių darbų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Rangovas jau ne vieną kartą yra kėlęs įvairias pretenzijas dėl galimai atliktų papildomų, sutartyje nenumatytų, darbų bei apmokėjimo už juos. Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra išsamiai išdėsčiusi savo poziciją Rangovui dėl papildomų, sutartyje numatytų darbų. Nepaisant to, 2021 m. gegužės 21 d. Rangovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl apmokėjimo už papildomą smėlio kiekį, nenumatytą sutartyje (raštas pridedamas). Rangovas prašo organizuoti tarpinstitucinį pasitarimą dėl galimai atliktų papildomų darbų bei apmokėjimo už juos.“

41. APVA aiškina, kad atsakovė prašė APVA įvertinti ieškovų rašte išdėstytas aplinkybes bei atsakovės nuomonę dėl pasitarimo tikslingumo, o nusprendus, kad toks susitikimas yra reikalingas, nurodyti jo preliminarią datą ir laiką. APVA, siekdama visapusiško tarpinstitucinio bendradarbiavimo, neprieštaravo organizuojamajam pasitarimui, o susitikimo datą ir laiką numato derinti darbo tvarka el. paštu. Tačiau susitikimas su ieškovais ir atsakove neįvyko. Atsižvelgiant į tai, APVA, apmokėjusi MP015, daugiau jokių prašymų apmokėti papildomus darbus nėra gavusi, jokių Darbų sutarties keitimų nėra tikrinusi, taip pat nėra gavusi geodezinių matavimų, įrodančių papildomai išpiltą smėlį, kaip yra apibrėžta Darbo projekte, todėl nemato pagrindo tenkinti Rangovo reikalavimų dėl apmokėjimo už tariamai atliktus papildomus darbus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

42. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) paskelbė apie viešąjį pirkimą „Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 453639 (toliau - Pirkimas). Konkurso sąlygose nurodyta pirkimo objektas, apimtis, kaina ir kt.: Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų pirkimas. Darbų atlikimo, prekių pristatymo ar paslaugų teikimo vieta - Klaipėdos apskritis. Pirkimo objekto apibūdinimas: Siekiant pristabdyti intensyvius Baltijos jūros kranto erozijos procesus bei išsaugoti ir atkurti pajūrio rekreacinį potencialą, planuojama kranto ruožus nuo Birutės kalno iki Palangos tilto ir Palangos tilto - R upės žiočių dirbtinai papildyti atvežtiniu smėliu, kaip numatyta Pajūrio juostos tvarkymo programos 2014-2020 m., patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. Dl- 360, 31 punkte. 2.4. Pirkimo vertė - 3 015 335,00 Eur be PVM.

43. Konkurso sąlygose nurodyti uždaviniai ieškovams (toliau – Rangovas): 1) vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais bei UAB (duomenys neskelbtini) parengtu Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu techniniu projektu (toliau Techninis projektas) dirbtinai papildyti kranto ruožus nuo Birutės kalno iki Palangos tilto (ilgis - 1,68 km) ir Palangos tilto - R upės žiočių (ilgis - O, 7 km) atvežtiniu smėliu. Smėlio kasimo rajonas - Preilos­- Juodkrantės šiaurinis poligonas, nuo tvarkomo kranto ruožo nutolęs 60-68 km. Projektinis formuojamo paplūdimio aukštis apsauginio kopagūbrio papėdėje yra +280 cm. Projektinis formuojamo paplūdimio plotis - 70 m. Orientacinis smėlio sąnašų poreikis - 180 000 kub. m; 2) prieš pradedant darbus rangovas privalo atlikti kranto ruožų nuo Birutės kalno iki Palangos tilto ir Palangos tilto - R upės žiočių niveliaciją ir patikslinti reikiamo užpilti smėlio kiekį bei atsakovei (toliau - ir Užsakovas) pateikti darbų vykdymo technologijos projektą ir darbų atlikimo grafiką; 3) darbų metu ieškovai privalo vykdyti geodezinę statybos montavimo darbų kontrolę. Geodezinių kontrolinių matavimų rezultatai įforminami išpildomosiose nuotraukose; 4) konkurso sąlygose nurodyti ir kiti uždaviniai Rangovui.

44. Konkurso sąlygose nurodyti ir finansavimo šaltiniai bei atsiskaitymo tvarka, t.y. už smėlio papildymo darbus bus atsiskaitoma 2 kartus tik pilnai (100 procentų), pasiekus projekte nustatyta užduotis: a) kranto ruože Palangos tiltas - R upės žiotys ir b) kranto ruože Birutės kalnas - Palangos tiltas, pateikus išpildomąsias geodezines nuotraukas ir sulyginus atliktų darbų kiekius su išpildomąja geodezine dokumentacija. Išpildomojoje dokumentacijoje turi atsispindėti: kranto reljefo pokytis, pasiektas formuojamo paplūdimio aukštis apsauginio kopagūbrio papėdėje ir paplūdimio plotis, išpilto smėlio sąnašų kiekis. Už atliktus darbus Rangovui bus atsiskaitoma proporcingai įvykdytai darbų apimčiai, pagal gautus atsiskaitymo dokumentus, PVM sąskaitas faktūras, paslaugų priėmimo-perdavimo aktus per 5 darbo dienas po to, kai bus pervestos ES lėšos į perkančiosios organizacijos sąskaitą, bet ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų. Sutarties tipas - fiksuotos kainos sutartis (kiekių ir kainų svyravimo riziką prisiima Rangovas). Atsiskaitoma pagal fiksuotos kainos principą.

45. Techniniame projekte nurodytas orientacinis smėlio sąnašų poreikis - 180 000 m³, t. y. 47 000 m³ Šiauriniame ruože ir 133 000 m³ Pietiniame ruože. Techniniame projekte taip pat nurodyta, jog skaičiuojant šį kiekį buvo įvertinti: 1) galimi smėlio nuostoliai transportuojant į priekrantę; 2) paskleisto smėlio susitankinimas (nusėdimas) po išpylimo; 3) smėlio paskleidimo leistini nuokrypiai, t.y., tikimybė, jog vietomis smėlio bus pripilta daugiau, nei reikalaujama. Techninis projektas numatė +10 m pločio tolerancijos ribas ir +20 cm aukščio tolerancijos ribas. Kitaip tariant, jeigu Rangovas vietomis supils smėlio iki 300 cm aukščio (vietoj reikiamo 280 cm aukščio) ar iki 80 m pločio (vietoj reikiamo 70 m pločio), nebus reikalaujama nukasti perviršio; 4) tikėtinas paplūdimio būklės pablogėjimas per metus, kadangi projektas buvo parengtas 2019 m., o darbus numatyta atlikti 2020 m. Techniniame projekte nurodyta „Pastaba: Skaičiuojant smėlio kiekį įvertinti galimi smėlio nuostoliai transportuojant į priekrantę, paskleisto smėlio susitankinimas po išpylimo, smėlio paskleidimo leistini nuokrypiai bei galimi paplūdimio stovio pasikeitimai 2020 m, kai bus atliekami darbai. Prieš darbų pradžią turi būti atlikta atstatomų paplūdimio ruožų niveliacija patikslintas užpilamo smėlio kiekis. Likutinis smėlis, jeigu toks bus, gali būti panaudotas kopagūbrio atstatymui“. Kitaip tariant, projekto rengėjai 2019 m. suskaičiavo, kad jeigu 2019 m. paplūdimio atstatymui būtu reikėję mažiausiai 123 163 m³ smėlio, tai 2020 m. jo atgabenus 180 000 m³ (arba 46,15 proc. daugiau), smėlio turėtų pilnai pakakti tam, kad būtu atstatyta per metus dar labiau pablogėjusi paplūdimio būklė, net jeigu vietomis smėlio bus pripilta daugiau, nei reikalaujama, o dalis smėlio nusės arba bus nuplauta į jūrą. Ir dar turėtu likti šiek tiek perviršio, kurį reikėtų panaudoti kopagūbrio atstatymui. Pažymėtina, kad projektuotojai skaičiavo geometrinį smėlio kiekį sutankintame būvyje (sausą ir susislėgusį).

46. Ieškovai 2020 m. sausio 7d. pateikė pasiūlymą „Dėl Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu pirkimo“, kuriuo pasiūlė Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbus atlikti už 2 522 170,00 Eur, PVM - 529 655,70 Eur. Bendra suma (į kainą įskaičiuotos visos išlaidos, mokesčiai) - 3 051825,70 Eur.

47. 2020 m. vasario 28 d. ieškovai bei atsakovė sudarė Palangos paplūdimio atvežtiniu smėliu darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurios dalykas- ieškovai įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atlikti Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbus (toliau - Darbai), o sutarties kaina fiksuota - 3 051 825,70 Eur su PVM. Šalys taip pat sutarė, kad už šią kainą ieškovai įsipareigoja atlikti darbus, numatytus sutarties dalyko aprašyme. Taip pat šalys sutarė, kad į sutarties kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų ir medžiagų kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo, techninės dokumentacijos objekto pripažinimo tinkamu naudoti komisijai parengimo išlaidos ir visos kitos, Rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei Sutartį, išlaidos. Ieškovai patvirtino, kad yra pilnai susipažinę su visais dokumentais, reikalingais sutarties dalyko turinyje numatytiems darbams atlikti ir užtikrina, kad atliks visus darbus už šioje sutartyje sutartą kainą. Sutartyje ieškovai patvirtino, kad pasiūlymas yra pateiktas visai darbų apimčiai fiksuotos kainos kainodaros sutarties pagrindu, t. y. kiekių ir kainų svyravimo riziką pilnai prisiima rangovas. Sutartyje nurodyta fiksuota pirkimo objekto kaina, kuri apima visas tiesiogines ir netiesiogines su objekto darbų atlikimu susijusias išlaidas. Atsakovė šią kainą sumoka ieškovams už visus sutartyje numatytus atlikti darbus, jeigu faktiniai ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje nurodyti darbų kiekiai nesiskiria daugiau kaip+/- 15 procentų. Jei reikia įsigyti daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų darbų apimties, visi darbai, viršijantys 15 procentų ribą, yra laikomi papildomais darbais ir turi būti įsigyjami vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis.

48. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovams už atliktus darbus sumokėjo sutartyje sutartą fiksuotą kainą, t.y. 3 051825,70 Eur.

49. Ieškovų atstovai paaiškino, kad atsakovė nesumokėjo ieškovams už jos patirtus nuostolius. Ieškovai iš viso išpylė 273 441 m³ iš esmės atitinka 1,46 rodiklį, kurį ieškovai nustatė pasiūlymų teikimo dieną Pirkime iš Techninio projekto duomenų, atsakovė turi papildomai sumokėti ieškovams už 66 441,00 m³ išpilto smėlio kiekį (180000 m³ preliminarus smėlio kiekis+ 15% prisiimta rizika =207000 m³, faktiškai supilto smėlio kiekis - 273 441 m³, skirtumas 66 441,00 m³). Ieškovai supilto smėlio kiekį skaičiavo, panaudojant sertifikuotas laivo lenteles (t.y. išmatuojamas visas laivo vidus – ilgis, plotis.

50. Atsakovė atstovės paaiškino, kad ieškovų užduotis pagal sutartį buvo papildyti paplūdimį iki projektinių parametrų (70 m pločio ir 2,80 m aukščio), nepriklausomai nuo to, kiek tam prireiks smėlio. Buvo sutarta fiksuota kaina už atliktą darbą. Fiksuotos kainos esmė – mokama iš anksto sutarta suma už galutinį rezultatą, nepriklausomai nuo to, kiek reikėjo sąnaudų tam rezultatui pasiekti. Tai yra, riziką prisiima abi šalys – ir rangovas, ir užsakovas. Ieškovai prisiėmė visą smėlio nuostolių riziką, nes buvo tokios buvo pirkimo sąlygos, t.y. į kainą buvo įskaičiuoti visos galimos sąnaudos ir smėlio nuostoliai.

51 . Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) atstovas paaiškino, kad 2019 m. buvo atlikti matavimai, kad nustatyti smėlio kiekį sutankintame būvyje, įvertinus išplautus krantus, konsultavosi su instituto specialistais, kurie atlieka monitoringą. Jei atsiranda papildomų darbų, yra tokia praktika, t.y. kviečiama komisija, kuri įvertina naujus kiekius. Šiuo atveju niekas komisijos nekvietė. Kiekių skaičiavimai pagal laivo lenteles, nėra tikslus, tikslūs paskaičiavimai yra geodeziniai.

52. Liudytojas R. Z. (R. Z.) – projektų vadovas, parodė, kad projektavimo darbus dirba 46 metus, specifika – hidrotechniniai įrenginiai. 2019 m. parengė hidromechanizacijos projektą, kuriame įskaičiuoti nuostoliai. Laive buvo ne smėlis, bet pulpa (vandens ir smėlio mišinys). Liudytojas su ieškovais suderino smėlio kiekius, bet ne visą darbo projektą. Ieškovai supylė smėlio apie 190000 m³.

53. Liudytojas dr. N. B. VšĮ Pajūrio tyrimo instituto – projektų organizatorius, atlieka jūros dugno tyrimus, darbus atliko ir Lenkijos Respublikoje. Teismo ekspertizės akto išvadų negali nei patvirtinti nei paneigti, nes nepateikta pilna metodika. Instituto matavimai tikslūs, nes liudytojas atliko monitoringą, t.y. smėlio kiekį prieš jo kasimą, darbų metų ir po kasimo darbų. Po kasimo duobės gali keistis ir tai leidžia nustatyti paklaidą, todėl tūris buvo skaičiuojamas duobėse. Iš duobių buvo iškasta apie 194000 m³, įvertinus paklaidą.

54. Teismo ekspertas E. L. paaiškino, kad smėlio kiekį skaičiavo pagal batimetrines nuotraukas, projektinius duomenis, išpildomąsias nuotraukas. 270000 m³ tai smėlio ir vandens mišinys, santykio nustatyti negali. Projektuotojas numatė smėlį, įskaitant nuostolius. Smėlio ir vandens mišinys užima didesnį tūrį, vanduo išgaruoja. Iškasus mišinio 1 m³, sauso smėlio bus mažiau.

55. Teismo ekspertizės akte teismo ekspertas padarė tokią išvadą.

56. Į klausimą Kiek smėlio buvo iškasta laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 9 d. pagal VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto batimetrines nuotraukas Baltijos jūroje kasimo vietoje (Preilos-Juodkrantės šiaurinis poligonas) atsižvelgiant į batimetrinių matavimų datas (2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d.)?, teismo ekspertas atsakė: „Viso jūroje iškasta smėlio, lyginant balandžio ir birželio mėn. matavimus, yra 220 131,50 m³. Viso jūroje iškasta smėlio, lyginant balandžio ir lapkričio mėn. matavimus, yra 208 627,76 m³.Skirtumas tarp skaičiavimų, yra 11 503,74 m³ .Toks skirtumas susidarė dėl jūros dugno reljefo pokyčio. Tarp matavimų atliktų birželio ir lapkričio, praėjo apie 2 mėn. ir, akivaizdu, kad dugno reljefo pokyčiams įtakos turėjo bangavimas bei srovės. Šiuo atveju tikslesni skaičiavimai yra kai lyginami balandžio ir birželio mėn. atliktų matavimų rezultatai.

57. Į klausimą Koks smėlio kiekis, atsirandantis dėl: 1) smėlio transportavimo į priekrantę, 2) paskleisto smėlio susitankinimo po smėlio išpylimo, 3) smėlio paskleidimo leistinų nuokrypių bei 4) galimų paplūdimio storio pasikeitimų 2020 m., kuomet turėjo būti atliekami darbai, faktiškai susidarė ir/arba galėjo susidaryti rangovui pildant Palangos paplūdimį atvežtiniu smėliu pagal Techninį projektą ir Darbo projektą, ir išpildomąsias geodezines nuotraukas, padarytas prieš darbų pradžią ir po darbų? teismo ekspertas atsakė: teismo ekspertas atsakė: Vertinant išpildomąsias geodezines nuotraukas, pripilto smėlio kiekis Palangos paplūdimyje buvo perskaičiuotas keliais metodais. Skaičiavimus atlikus programa „Autodesk Civil 3D 2023“ buvo gauta, kad bendras supilto smėlio kiekis Palangos paplūdimyje - 192 411,61 m³. Skaičiuojant supilto smėlio kiekį kita „Bentley OpenSite Designer" programa, bendras Palangos paplūdimyje supilto smėlio yra 185 606,79 m³. Skirtumas tarp rezultatų yra 6 804,82 m³. Šis skirtumas galėjo susidaryti dėl skaičiavimo paklaidos naudojant skirtingas skaičiavimo metodikas ir programas.

58. Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO civilinėje byloje Nr. e2-540-460/2021 nustatytų juridinių faktų, nustatyta, kad „Rangovas 2020-09-21 Administracijai pateikė pageidaujamą išpildomąją dokumentaciją. Administracija 2020-09-23 pateikė naują mokėjimo prašymą MP015 (A 23 priedas). Po APVA 2020-10-09 atliktos patikros darbų vietoje, mokėjimo prašymas buvo patvirtintas 2020-10-14 ir tą pačią dieną prašymas pateiktas apmokėjimui. Apmokėjimas įvykdytas 2020-10-27, taigi praėjus 36 dienoms po tinkamo Darbų perdavimo. Kadangi atsakovas su ieškovu atsiskaitė nepažeisdamas Sutarties 5.5 punkte numastyto 60 kalendorinių dienų termino, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo“ matyti, kad atsakovė su ieškovai pagal 2020 m. vasario 28 d. ieškovų bei atsakovės sudarytą Palangos paplūdimio atvežtiniu smėliu darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė.

Dėl rangos sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo

59. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarčių teisinio reglamentavimo bendrosios nuostatos taikomos atskiroms rangos rūšims, jeigu ko kita nenustato atskiras rangos rūšis reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Atliktų darbų priėmimas-perdavimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus. Užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas.

60. Kaip nustatyta, 2019 m. lapkričio 19 d. buvo paskelbtas atviras konkursas ,,Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų pirkimas“, o 2020 m. vasario 28 d. atsakovė ir ieškovai sudarė darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų sutartis“. Šalys sutarė, kad ieškovai savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atliks Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbus už fiksuotą - 3 051 825,70 Eur su PVM, kainą. Išanalizavus 2020 m. vasario 28 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, teismas daro išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Dėl papildomų darbų (ne)atlikimo ir sutarčių, sudarytų viešojo pirkimo būdu, nustatytos fiksuotos kainos

61. Kaip minėta, ieškovai teigia, kad jų išpiltas bendras 273 441 m³ smėlio kiekis Palangos paplūdimiui papildyti iš esmės atitinka 1,46 rodiklį, kurį ieškovai nustatė pasiūlymų teikimo dieną Pirkime iš Techninio projekto duomenų. Atsakovė atsiskaitė su ieškovais tik už jų išpiltą smėlio kiekį, kuris buvo nurodytas Darbo projekte kaip skaičiuotinas smėlio kiekis 165 837,10 m³ (už 118 920,2 m³ Pietinėje darbų dalyje, už 46 916,9 m³ Šiaurinėje darbų dalyje). Atsakovė sumokėjo Sutartyje įtvirtintą fiksuotą kainą, kuri buvo lygi 3 051 825, 70 Eur su PVM. Atsakovė nesumokėjo ieškovams už likusią jų išpilto smėlio kiekio dalį, t. y. nesumokėjo už Papildomą smėlio kiekį, susidariusį dėl smėlio nuostolių transportuojant į priekrantę; paskleisto smėlio susitankinimo po smėlio išpylimo; smėlio paskleidimo leistinų nuokrypių bei paplūdimio stovio pasikeitimo 2020 m., kuomet buvo atliekami darbai. Įvertinus Sutarties 4.4 p. ieškovams priskirtą 15% darbų kiekių padidėjimo riziką, todėl atsakovė turi papildomai sumokėti ieškovams už 66 441,00 m³ išpilto smėlio kiekį.

62. Atsakovė atsikerta, kad ieškovai pagal sutartį įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atlikti Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbus, ieškovų užduotis pagal sutartį buvo papildyti paplūdimį iki projektinių parametrų (70 m pločio ir 2,80 m aukščio), nepriklausomai nuo to, kiek tam prireiks smėlio, o sutarties kaina yra fiksuota, t.y. 3 051 825,70 Eur su PVM. Šalys taip pat sutarė, kad už šią kainą ieškovai įsipareigoja atlikti darbus, numatytus sutarties dalyko aprašyme. Taip pat šalys sutarė, kad į sutarties kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų ir medžiagų kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo, techninės dokumentacijos objekto pripažinimo tinkamu naudoti komisijai parengimo išlaidos ir visos kitos, Rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei Sutartį, išlaidos. Sutartyje nurodyta fiksuota pirkimo objekto kaina, kuri apima visas tiesiogines ir netiesiogines su objekto darbų atlikimu susijusias išlaidas. Atsakovė šią kainą sumoka ieškovams už visus sutartyje numatytus atlikti darbus, jeigu faktiniai ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje nurodyti darbų kiekiai nesiskiria daugiau kaip +/- 15 procentų. Jei reikia įsigyti daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų darbų apimties, visi darbai, viršijantys 15 procentų ribą, yra laikomi papildomais darbais ir turi būti įsigyjami vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis.

63. Pažymėtina, kad ieškovai ir atsakovė sutarties 5 skirsnio „Apmokėjimo tvarka“ 5.4 punkte buvo susitarę, jog už smėlio papildymo darbus bus atsiskaitoma 2 kartus tik pilnai (100 procentų) pasiekus projekte nustatyta užduotis, kranto ruože Palangos tiltas - R upės žiotys ir kranto ruože Birutės kalnas - Palangos tiltas, pateikus išpildomąsias geodezines nuotraukas ir sulyginus atliktų darbų kiekius su išpildomąja geodezine dokumentacija. Išpildomojoje dokumentacijoje turi atsispindėti: kranto reljefo pokytis, pasiektas formuojamo paplūdimio aukštis apsauginio kopagūbrio papėdėje ir paplūdimio plotis, išpilto smėlio sąnašų kiekis.

64. Byloje pateikti duomenis, patvirtina, kad ieškovai (Rangovas) 2020 m. rugsėjo 21 d. atsiuntė atsakovei pagal sutarties 5.4 punkto nustatytus reikalavimus parengtą trūkstamą išpildomąją dokumentaciją (geodezines nuotraukas) paplūdimyje išpilto smėlio tūrio skaičiavimus, iš viso 165 837,10 m³. Geodezinėse nuotraukose fiksuojama, kad darbo projekto nurodytose Šiaurinio ruožo ribose, t. y., 52 000 kv. plote supiltas ieškovų deklaruojamas 46 816,90 m³ tūris, Pietinio ruožo ribose, t. y., 128 000 kv. plote supiltas ieškovų deklaruojamas 118 920,20 m³ tūris.

65. Iš ieškovų pateiktų geodezinių nuotraukų galime teigti, kad ieškovai neviršijo supilto smėlio kiekio paplūdimyje, numatyto techniniame projekte (180 000m³ +15 procentų =207000 m³).

66. Pasisakant dėl teismo ekspertizės išvadas, svarbu atkreipti dėmesį, kad atsakovės klausimas buvo suformuluotas dėl iškasto smėlio kiekio, o ieškovų – dėl paplūdimyje supilto smėlio kiekio. Teismo ekspertas atsakė: “Vertinant išpildomąsias geodezines nuotraukas pripilto smėlio kiekis Palangos paplūdimyje buvo perskaičiuotas keliais metodais. Skaičiavimus atlikus programa „Autodesk Civil 3D 2023“ buvo gauta, kad bendras supilto smėlio kiekis Palangos paplūdimyje – 192411,61m³. Skaičiuojant supilto smėlio kiekį kita „Bentley OpenSite Designer“ programa, bendras Palangos paplūdimyje supilto smėlio yra 185 606,79 m³. Skirtumas tarp rezultatų yra 6 804,82 m³. Šis skirtumas galėjo susidaryti dėl skaičiavimo paklaidos naudojant skirtingas skaičiavimo metodikas ir programas“. Pažymėtina, kad teismo ekspertas teismo posėdyje patikslino, jog teismo ekspertizės akte sąvoka smėlis yra ne tik smėlis, bet smėlio ir vandens mišinys, koks 270000 m³ santykis smėlio ir vandens atsakyti negali. Smėlio ir vandens mišinys užima didesnį tūrį, vanduo išgaruoja.

67. Kaip nurodyta aukščiau, liudytojas R. Z. (R. Z.) patvirtino, kad laive buvo ne smėlis, bet pulpa (vandens ir smėlio mišinys), ieškovai supylė smėlio apie 190000 m³. Liudytojas dr. N. B. patvirtino, kad iš duobių smėlio buvo iškasta apie 194000 m³, įvertinus paklaidą.

68. Įvertinus teismo ekspertizės išvadas, liudytojų parodymus, geodezinius matavimus, teismas daro išvadą, kad ieškovai Palangos paplūdimyje supylė ne daugiau kaip 194000 m³, smėlio, o tai neviršija supilto smėlio kiekio paplūdimyje, numatyto techniniame projekte, todėl teismas negali daryti išvados, kad ieškovai atliko papildomus smėlio supylimo darbus. Teismas atmeta ieškovų argumentą, kad supilto smėlio kiekis turi būti skaičiuojamas pagal laivo kelionių metu, Palangos paplūdimio papildymui atvežtiniu smėliu sunaudojamu kiekiu pagal sertifikuotas laivo lenteles (angl. hopper sounding tables), nes toks skaičiavimo būdas nebuvo numatytas nei viešojo prikimo sąlygose nei 2020 m. vasario 28 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) „Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų sutartis“.

69. Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias normas, yra pažymėjęs, kad galimybė keisti šią kainą yra išimtinio pobūdžio. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; kt.). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

70. Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pažymėjęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet neatliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012;). Taigi galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes.

71. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl rangovams tenkančios rizikos vykdant viešojo darbų pirkimo sutartį. Iš šios praktikos, be pirmiau nurodytų CK įtvirtintų ribojimų keisti sutarties kainą, matyti, kad tiekėjams tenkančios rangos sutarties vykdymo rizikos apimtis pirmiausia priklauso nuo viešojo pirkimo sąlygų. Kai pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad tiekėjai gali (turi galimybę) pateikti tikslią ar objektyviai patikrintiną darbų kainą, tai papildomų darbų, nenustatytų pirkimo sąlygose, atlikimo rizika neturėtų būti jiems priskirta; ir priešingai, jei dėl sutarties vykdymo specifikos tiekėjui tenka papildoma rizika, kurios suvaldymas priklauso nuo jo veiksmų, papildomų išlaidų neturi tekti perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

72. Kasacinis teismas viešųjų pirkimų bylose, susijusiose su išlaidų dėl papildomų darbų atlikimo atlyginimo priteisimu, yra nurodęs dėl tiekėjui pagal pirkimo sąlygas pagrįstai priskiriamos rizikos, t. y. tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį (pvz., projektavimo ranga), o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-161/2012).

73. Kaip minėta, ieškovai ir atsakovė sudarė sutartį, kurioje sutarė dėl fiksuotos 3 051 825,70 Eur su PVM kainos už atliktus darbus. Kadangi sutartyje nustatyta rangos darbų atlikimo kaina buvo šalių sulygta atliekant viešuosius pirkimus, todėl ji negali būti didinama. Išimtinė galimybė keisti sutarties sąlygas įtvirtinta sutarties 10 skirsnyje 10.1., 10. 2., 10.3, 10.4. nuostatose aptartais atvejais: 1) Pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnyje nustatytais atvejais, išskyrus tokias Sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai; 2) jei darbų procese nustatyta, kad dalį darbų reikia pakeisti arba atsisakyti jų, surašomas aktas, kuris yra patvirtinamas Užsakovo. Pakeistus darbus Rangovas vykdo pagal Šalių suderintas vykdomų ir nevykdomų darbų lokalines sąmatas, kur vykdomų darbų kaina negali viršyti nevykdomų darbų kainos; 3) Sutaupytos lėšos dėl atsisakytų darbų gali būti panaudotos nenumatytiems darbams apmokėti, surašant apie tai aktą, kuris yra patvirtinamas Užsakovo. Nenumatytų darbų lokalinės sąmatos, pagal kurias Rangovas vykdo darbus, yra šalių suderinamos, o šių darbų kaina negali viršyti atsisakytų darbų kainos; 4) Įvertinant perkamų darbų pobūdį, nenumatytų aplinkybių atsiradimo vykdant darbus riziką, Užsakovas numato, kad esant būtinybei pagal pirminę pirkimo sutartį įsigis papildomų darbų. Papildomi darbai – pirkimo sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su pirkimo sutartyje numatytais darbais susiję ir būtini pirkimo sutarčiai vykdyti ( užbaigti) darbai. Papildomų darbų būtinumas turi būti pagrįstas dokumentais ir raštu suderintas su Užsakovu. Susitarimas dėl papildomų darbų turi būti patvirtintas Užsakovo ir pasirašytas Rangovo. Užsakovui patvirtinus susitarimą dėl papildomų darbų, Rangovas gali pradėti vykdyti papildomus darbus. Susitarimas dėl papildomų darbų laikomas sudėtine sutarties dalimi.

74. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad būtų vykdę sutarties reikalavimus dėl kainos keitimo, pvz., surašytas aktas, patvirtinamas atsakovės; papildomų darbų būtinumą pagrįstą dokumentą ir raštu suderintą su atsakove; susitarimą dėl papildomų darbų patvirtintą atsakovės ir pasirašytą ieškovų.

75. Pažymėtina, kad sutartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu, todėl, svarbu atsižvelgti į tokio pobūdžio sutarčių sudarymą, vykdymą reglamentuojantį specialųjį teisės aktą – VPĮ. Pagal įstatymus (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, VPĮ 1 straipsnio 1 – 2 dalys) ir kasacinio teismo praktiką VPĮ pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo. VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis (tiesiogiai) būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

76. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pobūdis. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkančioji organizacija sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl įstatyme nurodytų priežasčių. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis.

77. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog inicijavo pakeisti viešųjų pirkimų sutartį.

78. Šioje byloje akcentuotinas dar vienas argumentas. Civilinėje byloje Nr. e2-540-460/2021 ieškovai atsakovei nereiškė pretenzijų dėl papildomų darbų atlikimo, tik reiškė reikalavimus dėl delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą, priteisimo. Teismas konstatavo, kad atsakovė su ieškovais pagal 2020 m. vasario 28 d. ieškovų bei atsakovės sudarytą Palangos paplūdimio atvežtiniu smėliu darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai atsiskaitė. Iš šios bylos prejudicinių faktų, galime daryti išvadą, kad atsakovė ieškovams visiškai sumokėjo už jos atliktus darbus pagal 2020 m. vasario 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų sutartis“.

79. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu teismo ekspertizės išvadą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinys dėl skolos priteisimo arba, alternatyviai, nuostolių dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 179, 270 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

80. Didžiojoje dalyje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, galioja taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paprastai remiasi principu „pralaimėjęs moka„, t. y. kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė yra, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas – teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

81. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu pažymėtina, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Realiai teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti to pasekmes, t. y. patirti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, įskaitant, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

82. Vis dėlto nereikia pamiršti, jog taisyklės „pralaimėjęs moka“ ir su ja susijusių teisės normų tikslas yra išvengti bereikalingo bylinėjimosi ir nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų, atgrasant potencialius ieškovus nuo nepagrįstų ieškinių pareiškimo ar perdėtų reikalavimų pateikimo, išvengiant su tuo susijusių padarinių, t. y. paprastai yra siekiama teisėto tikslo – užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir apsaugoti kitų teises.

83. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste, pažymėtina, jog teismas turi teisę nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, t. y. atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį, vertinamas paties asmens elgesys, jo prisidėjimas prie konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų (pvz., ar buvo reikšti akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, klausimai) ir pan. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą.

84. Nagrinėjamu atveju, ieškovų ieškinys atmestinas, todėl jiems nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

85. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, tačiau visais atvejais tokios išlaidos priteisiamos įvertinant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Kokio dydžio išlaidų atlyginimas būtų protingas, proporcingas ir pagrįstas, turi teisę spręsti teismas, įvertindamas konkrečios bylos aplinkybes.

86. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Maksimalūs atlygintini teisinių paslaugų dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų 8 punkte. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte išdėstytus kriterijus.

87. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė prašymą priteisti 42 428,59 Eur (iš kurių 37 877,59 Eur yra išlaidos už teisines paslaugas (iš kurių PVM sudaro 6 573,79 Eur), o 4 551 Eur yra išlaidos, susijusios su teismo ekspertize ir liudytojų apklausa) dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. e2-240-642/2023.

88. Išanalizavus atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas konstatuoja, kad byla sudėtinga, reikalaujanti specifinių žinių, atsakovės atstovės sugaišo daug laiko, teikdamos teismo ekspertui didelės apimties duomenis, advokačių registruotos darbo vietos yra Vilniaus mieste, ginčo suma didelė, t.y. 607 775,69 Eur, atsakovės prašymą priteisti 42 428,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, tenkintinas iš dalies. Atsakovei priteistina 41628,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, o 800 Eur užstatas galimoms liudytojų R. Z. (R. Z.) ir dr. N. B. išlaidoms padengti, grąžintinas, kadangi minėti liudytojai nepateikė teismui sąskaitų (CPK 93, 91, 98).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsakovės pusėje ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) atsakovės pusėje.

Priteisti atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 20814,30 Eur (dvidešimt tūkstančių aštuonis šimtus keturiolika eurų trisdešimt centų) iš kiekvieno ieškovo bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai 2022 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 800,00 Eur (aštuoni šimtai eurų) dydžio užstatą į Klaipėdos apygardos teismo, į.k. (duomenys neskelbtini), depozitų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtis „Apmokėta 2022-08-24. Nutartis 2022-08-24. Civilinė byla Nr. e2-642-642/2022- galimoms liudytojų R. Z. (R. Z.) ir dr. Ne“.

Įpareigoti Klaipėdos apygardos teismo finansų skyrių grąžinti atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai 2022 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 800,00 Eur (aštuoni šimtai eurų) dydžio užstatą į Klaipėdos apygardos teismo, į.k. (duomenys neskelbtini), depozitų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtis „Apmokėta 2022-08-24. Nutartis 2022-08-24. Civilinė byla Nr. e2-642-642/2022- galimoms liudytojų R. Z. (R. Z.) ir dr. Ne“.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.