Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Šiaulių AVPK KPB) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria E. Š. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu paskirtas 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 8 mėnesių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių AVPK KPB teigimu, teismas, priimdamas nutartį sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, neįvertino, kad E. Š. už kelių eismo taisyklių pažeidimus nuo 2010 m. baustas dar tris kartus. Mano, kad tai neigiamai apibūdina E. Š. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Be to, Šiaulių AVPK KPB įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje teismo nurodyta aplinkybė ir padaryta išvada, kad „E. Š. iškart pripažino vartojęs alkoholį iš vakaro, o tai iš esmės atitinka ir jam nustatytą neblaivumo laipsnį, kas rodo mažesnį pažeidėjo pavojingumą ir, teismo vertinimu, labiau perdėtą pasitikėjimą savo savijauta“, yra nepagrįsta. Pažymi, kad E. Š. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo tiesioginiam darbui, turėjo įvertinti, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra gyvybiškai svarbus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės. Šiaulių AVPK KPB manymu, sutrumpinus E. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti.

Skunde pažymima ir tai, kad sprendžiant klausimus dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. N4-2128/2006, teismas konstatavo, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnį, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, privalu objektyviai įvertinti visus prašančio sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą asmens pateiktus dokumentus bei jo argumentus, susijusius su šio klausimo sprendimu. <...> Sprendžiant šį klausimą, taip pat būtina įvertinti, ar pasiekti Administracinių teisės pažeidimo kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Šiaulių AVPK KPB atskirasis skundas netenkinamas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą.

ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemonę – paskyrimo E. Š. praėjo daugiau nei pusė laiko, paskirtą baudą E. Š. sumokėjo (30–33 b. l.), naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė (29 b. l.), yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (22 b. l.), baigė papildomą vairuotojų mokymą (23 b. l.), pagal sveikatos būklę transporto priemones gali vairuoti be apribojimų. Be to, bylos duomenys liudija, kad E. Š. vairavimo stažas yra dvylika metų ir, nors per šį laikotarpį jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, už vairavimą neblaiviam administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pirmą kartą (10 b. l.), darbovietės – UAB „G.“ – charakterizuojamas itin teigiamai, šios bendrovės direktorės prašyme be kita ko nurodyta, kad E. Š. vairuotojo pažymėjimas reikalingas pagrindinėms darbo funkcijoms atlikti (24 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. Š. padarytas pažeidimas, nors ir gana pavojingas, yra atsitiktinis jo poelgis, o ne sistemingas neigiamas jo elgesys, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. Š. elgesys, kai jis iš karto prisipažino iš vakaro vartojęs alkoholį, rodo ne akivaizdų asmens teisės normų nepaisymą, o labiau perdėtą pasitikėjimą savo savijauta.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, sprendžiama, kad Šiaulių apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, ir pagrįstai sutrumpino E. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tenkinti Šiaulių AVPK KPB atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais ir naikinti skundžiamą nutartį, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.