Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiajai M. K., kaltinamajam T. K., jo gynėjui advokatui Viliui Mulevičiui, pagreitinto proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013-03-03 apie 21.00 val., bute adresu Pramonės pr. 3-43, Kaune, žmonai M. K. suduodamas du kartus kumštimi į galvą, tąsydamas ją už plaukų bei smaugdamas, smurtaudamas jai sukėlė fizinį skausmą, t.y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-04-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1660-668/2012 BK 38 str. 1 d. pagrindu kaltinamasis T. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu.

Kadangi kaltinamasis 1 metų laikotarpyje galimai padarė naują tyčinį nusikaltimą, pagal BK 38 str. 4 d. ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir teismas turi spręsti dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Ši materialinės teisės norma įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija konstatavo, kad paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 straipsnio 1 punktas, 233 straipsnis); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal BK 38 straipsnį yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje turi būti nurodomos ne tik nustatytos naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, bet ir nuosprendžiu, kuriuo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t.y. vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007, kat. 1.1.6.3; Teismų praktika 28; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-160-579-2012).

Taigi bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, jos negali būti išsamiai ištirtos pagreitinto proceso tvarka. Lietuvos Respublikos BPK 432 str. 2 d. nustato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, priima nutartį grąžinti bylą prokurorui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

grąžinti bylą prokurorui.

Nutartis neskundžiama.