Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2017 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. vasario 14 d., 2019 m. vasario 19 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą,;

3. 2019 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės

A. T. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2024-03-19 - 2024-03-20, gavo iš nukentėjusiosios V. D. jos elektroninę mokėjimo kortelę - (duomenys neskelbtini) banko išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu. Disponuodamas nukentėjusiosios V. D. leidimu, tačiau viršijant leidimo ribas, surinkus tikrus mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, A. T. panaudojo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pateikiant žinomai melagingas žinias apie mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis mokėjimo kortelėje esančiomis piniginėmis lėšomis, inicijavo ir atliko šešias finansines operacijas: 2024 m. kovo 19 d. 18:38 val. išgrynino 100 eurų iš bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 19 d. 18:39 val. išgrynino 400 eurų iš bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 19 d. 19:40 val. išgrynino 100 eurų iš bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 19 d. 23:58 val. išgrynino 400 eurų iš bankomato (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 20 d. 11:17 val. išgrynino 100 eurų iš bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 20 d. 11:20 val. išgrynino 200 eurų iš bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. T. neteisėtai atliko finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijo bendros 1300 eurų vertės svetimą V. D. turtą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. T. kaltas prisipažino. Jis paaiškino, kad buvo pas V. D. svečiuose. V. pažįsta daug metų. Prisimena, kad būnant pas V. svečiuose, jie vartojo alkoholį. V. jam davė savo banko kortelę ir pasakė PIN kodą, nes norėjo dar išgerti. Tuomet jis nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur nupirko alkoholio ir užkandos. Grįžęs V. neatidavė jai priklausančios banko kortelės, nes pamiršo. Kažkuriuo metu jis išėjo iš V. namų, kiek prisimena, tai išėjo vienas. Kadangi tuo laikotarpiu jis praktiškai kasdien gėrė alkoholį, o tuo metu buvo neblaivus, tai tiksliai neprisimena, kiek kartų ir kokiomis aplinkybėmis jis, naudodamasis V. kortele, gryninosi pinigus iš bankomato. Pradžioje, jam atrodo, kad jis išsigrynino 100 eurų ir ėjo su jais į kazino, kuris yra parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Kai pralošė pinigus, ėjo dar pasiimti iš bankomato pinigų. Gali būti, kad visus pinigus pralošė kazino. Prisimena, kad kažkuriuo metu kartu buvo M. B.. Jam atrodo, kad jis sutiko jį prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Kaip minėjo, nors ir daug aplinkybių jis neprisimena, tačiau patvirtina visas kaltinime nurodytas aplinkybes ir išgrynintą pinigų sumą, nes tikrai jis, būdamas neblaivus, pagautas azarto, galėjo tiek išsigryninti. Jis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Šiuo metu darbo oficialaus neturi, kartais pasitaiko visokie pagalbiniai darbai, todėl visos sumos iškart tikrai neturi galimybės atiduoti. V. yra geras žmogus, jam ne kartą yra padėjusi ir paskolinusi pinigų, todėl jam labai gėda, kad jis taip su ja pasielgė.

Iš 2024-04-17 (duomenys neskelbtini) AB atsakymo ir išrašo duomenų matyti, jog sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) susieta su bekontakte mokėjimo kortele - (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti V. D., blokuota 2024-03-20 16:09:53 Interneto banke klientės iniciatyva. Taip pat pateiktas V. D. priklausančios sąskaitos išrašas apie atliktas finansines operacijas (grynųjų pinigų išėmimą) laikotarpiu nuo 2024-03-19 iki 2024-04-02. Nustatyta, kad atliktos šios finansinės operacijos:

2024-04-19 AB „SEB“ BANKAS raštu ir pateiktomis nuotraukomis iš bankomatų, kur matyti 2024-03-19 mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo AB „SEB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), nuotraukos, kuriuose užfiksuotas vienas asmuo, atlikęs finansines operacijas (grynųjų pinigų išėmimą) (1 t., b. l. 83–90).

2024-05-22 UAB (duomenys neskelbtini) atsakymu - pateikti pirkimų kvitai, kuriuose užfiksuoti 2024-03-19 parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), atlikti mokėjimai mokėjimo kortele „Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia V. D.. Pateiktuose pirkimų kvituose užfiksuotas 14:47:59 val. atliktas mokėjimas - 26,79 eurų ir 14:59:17 val. atliktas mokėjimas - 8,40 eurų (1 t., b. l. 96–98).

2024-04-29 pareigūnės tarnybiniu pranešimu dėl asmens nustatymo pagal SEB, AB pateiktas nuotraukas, nurodant, kad nuotraukose, kuriuose užfiksuotas asmuo, 2024-03-19 panaudojęs mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), yra A. T. (1 t., b. l. 110–111).

2024-04-24 pareigūnės tarnybiniu pranešimu dėl asmens, padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nurodžius, kad ikiteisminio tyrimo metu, susipažinus su „Swedbank“ AB atsiųstomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti asmenys, atlikę finansines operacijas (grynųjų pinigų išėmimą) panaudojant V. D. priklausančią mokėjimo kortelę „Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tai A. T. ir M. B.. Minėti asmenys yra gerai žinomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato teritoriją aptarnaujantiems pareigūnams (1 t., b. l. 112–114).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina kaltinamųjų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį A. T. pasitvirtino, jis padarė kaltinime jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą vienos ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių inicijavimą ar atlikimą arba neteisėtą vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimą, arba žinomai netikrų vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimą, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažinimą teisėtu.

Teismų praktikoje aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2012). Kita vertus, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555- 788/2015 ir kt.).

Kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais baudžiamosios bylos duomenimis, A. T. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2024-03-19 - 2024-03-20, gavo iš nukentėjusiosios V. D. jos elektroninę mokėjimo kortelę - AB „Swedbank“ banko išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu. Disponuodamas nukentėjusiosios V. D. leidimu, tačiau viršijant leidimo ribas, surinkus tikrus mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, A. T. panaudojo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, kad neva jis turi teisę naudotis mokėjimo kortelėje esančiomis piniginėmis lėšomis, inicijavo ir atliko šešias finansines operacijas: 2024 m. kovo 19 d. 18:38 val. išgrynino 100 eurų iš bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 19 d. 18:39 val. išgrynino 400 eurų iš bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 19 d. 19:40 val. išgrynino 100 eurų iš bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 19 d. 23:58 val. išgrynino 400 eurų iš bankomato SEB (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 20 d. 11:17 val. išgrynino 100 eurų iš bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 20 d. 11.20 val. išgrynino 200 eurų iš bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. T. neteisėtai atliko finansines operacijas ir savo naudai įgijo bendros 1300 eurų vertės svetimą V. D. turtą.

Tokį teismo manymą pagrindžia nukentėjusiosios V. D. parodymai, kuomet ji nurodė, kad pati davė A. T. savo banko kortelę su prisijungimo kodu, tikslu parduotuvėje nupirkti alkoholinių gėrimų. Daugiau jokių piniginių operacijų iš jos sąskaitos atlikti A. T. neleido.

Nukentėjusios V. D. parodymus iš dalies pagrindžia įtariamojo M. B. parodymai, kad parduotuvėje sutiko A. A pasakė, kad jis laimėjo pinigų kazino. Tuomet jis A. paprašė paskolinti jam 100 eurų, kuriuos pastarasis paskolino. Jis matė, kad A. turėjo daugiau pinigų. A. pasiūlė jam nueiti į kazino. Dar A. pasakė, kad jam reikia iš bankomato nusiimti pinigų. Kartu jie nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kartu nuėjo prie bankomato, kuriame A. išsigrynino 100 eurų arba 200 eurų per vieną kartą. Jis pastebėjo, kad tai ne A. banko kortelė, galbūt pamatė vardą ar pavardę, tiksliai neprisimena. Paklausė jo, kieno čia kortelė. A. atsakė, kad čia V. Tuomet jis A. pasakė, kad jis turi atiduoti kortelę, nes kitaip jam bus blogai. A. atsakė, kad čia yra jo reikalas.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones ir nori taip daryti, supranta, jog elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, įgyja ir juos finansinių operacijų atlikimui panaudoja neteisėtai, ir nori taip veikti.

Taigi, įvertinus ankščiau aptartus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo A. T. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą sudėtį, kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.

Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462-2013, 2K-336/2014).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-255/2012).

A. T. buvo kaltinamas tuo, kad disponuodamas nukentėjusiosios V. D. leidimu, tačiau viršijant leidimo ribas, surinkus tikrus mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis, panaudojo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pateikiant žinomai melagingas žinias apie mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis mokėjimo kortelėje esančiomis piniginėmis lėšomis, inicijavo ir atliko šešias finansines operacijas ir išgrynino iš bankomatų bendrą 1300 eurų sumą, taip neteisėtai atliko finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijo bendros 1300 eurų vertės svetimą V. D. turtą.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad A. T. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje. BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

Teismas nesutinka su kaltinime padaryta išvada, kad A. T. siekdamas apgaule savo naudai įgyti V. D. pinigus, pateikė melagingas žinias apie mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę (kad jis yra V. D.), atliko finansinę operaciją ir apgaule iš jos banko sąskaitos įgijo bendrą 1300 eurų sumą.

Kaip minėta, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiama ne už duomenų panaudojimą, bet už neteisėtą finansinės operacijos atlikimą panaudojant tokius duomenis. Pažymėtina, jog būtinasis veikos požymis – apgaulė pasisavinant svetimą turtą, kas teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pagal A. T. objektyviai atliktus veiksmus spręstina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad naudoja nukentėjusiosios elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kokiu būdu jis suklaidino pačią nukentėjusiąją V. D. ir kokia apgaule neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo jos pinigus.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, A. T. išteisintinas dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, nustačius, jog jo veiksmuose nebuvo apgaulės.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. T. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiems nusikaltimams, veika baigta, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų paskatų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

A. T. teistas, baustas administracine tvarka, Psichiatrinis gydymo įskaitoje yra registruotas, Priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog norint pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, A. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas.

Tačiau teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. T. skyrus realią arešto bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad A. T. resocializacija galima ir be realaus arešto atlikimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas arešto bausmės vykdymas, teismas gali paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, teismas kaltinamajam skiria vieną tarpusavyje suderinamą BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji V. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1300 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 60). Bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti 1100 eurų turtinės žalos atlyginimo, nes 200 eurų kaltinamasis yra atlyginęs.

Kaltinamasis su ieškiniu sutinka.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai V. D. nusikalstamais A. T. veiksmais buvo padaryta 1300 eurų turtinė žala, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Turtinė žala yra akivaizdi, reali ir pagrįsta.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajai yra sumokėjęs 200 eurų žalos atlyginimo, todėl šiais sumai ieškinys yra mažintinas.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos kardomosios priemonės.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 109 straipsniu, 112 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį - 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti A. T. 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti kaltinamajam A. T. šias pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš A. T. priteisti jai 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) eurų turtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.