Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-27 · Administracinė byla Nr. I-4730-422/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
I-4730-422/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00721-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4730-422/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00721-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovė, ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose Nr. 2, 7, 10, 16 bei karantino kameroje Nr. 2 netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas ankštose gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Baldų bei įrenginių užimamas plotas santykinai mažino bendrą kameros plotą. Kamerose trūko spintelių, todėl neturėjo kur laikyti savo asmeninių daiktų. Nebuvo išduodamos valymo priemonės švarai palaikyti. Kamerose neveikė mechaninė ventiliacija, todėl patalpas turėjo vėdinti per langus. Langų rankenėlės išlūžę, įrengtos grotos, dėl ko buvo sunku išsivėdinti kameras. Kamerose elektros instaliacija buvo nesaugi, vietomis atvira, kyšojo laidai, kamera buvo blogos būklės, vietomis atsikišę plytelės. Kamerose apšvietimas buvo per ryškus, natūralus apšvietimas nepatekdavo į kamerą. Dušo patalpa buvo nesuremontuota, vietomis pelėsis, grybelis, lubose buvo išlaužytos lentelės, grindyse išdaužytos plytelės. Dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas dėl neįrengtų pertvarų, dušo duryse langelis, neįrengta atskira persirengimo patalpa. Pasivaikščiojimo kiemeliai labai blogos būklės, sienos padengtos samanomis, pelėsiu grybeliu, vietomis nukritęs tinkas, kiemeliuose nėra suoliuko. Per mažas pasivaikščiojimo kiemelių plotas. Skalbykloje nebuvo įrengta nešvarių skalbinių patalpa, nebuvo lyginimo patalpos. Nuteistųjų kirpimas vykdavo ne tam skirtoje patalpoje, o koridoriuje. Kirpimo mašinėlės nebuvo dezinfekuojamos kiekvieno kirpimo metu. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-14), kurį papildė (b. l. 69-69) nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Valymo inventorių ir medžiagas iš sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai ir išduoda jas nuteistiesiems. Nuteistiesiems pagal poreikį išduodamos visos patalpų valymui reikalingos priemonės (šepetys grindims šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Įstaiga užtikrina baldų ir kito inventoriaus privalomą kiekį. Esant būtinumui, netvarkingas ar sugadintas inventorius yra nedelsiant tvarkomas. Kamerų tipo patalpose, kur gyveno pareiškėjas, savo asmeniniams daiktams susidėti įrengtos spintelės. Įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamų patalpų grindų būklę. Kamerų tipo patalpose, kur gyveno pareiškėjas grindys buvo tvarkingos, plytelės neatsiklijavusios. Pažymėjo, kad įstaiga užtikrina tinkamą patalpų būklę bendroje dušinėje. Grindų, sienų bei lubų danga yra tvarkinga, nenusilupus. Dušo patalpos yra nuolat valomos, gavus informaciją apie netvarkingą patalpų būklę ji nedelsiant tvarkoma. 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose elektros instaliacija yra sumontuota vadovaujantis teisės aktais. Elektros instaliacija 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose tvarkinga. Bendroje dušinėje privatumui užtikrinti yra įrengtos pertvaros, įrengtose dušinėse langai padengti nepermatoma plėvele, yra atitverta atskira patalpa persirengimui. Pažymėjo, kad 1- ame sektoriuje yra įrengta kirpykla, kurioje kerpami visi šiame sektoriuje kalintys nuteistieji. Nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose, nėra vedami kirptis į kirpyklą, o pagal jų pageidavimą yra kerpami specialiose patalpose, kurios nėra traktuojamos kaip kirpykla. Kirpimui skirtoje patalpoje yra stalas kirpimo reikmenims ir priemonėms susidėti bei kėdė kerpamajam atsisėsti. Paviršiai yra lygūs, tinkami valyti drėgnuoju būdu ir dezinfekuoti. Į kamerų tipo patalpos kirpyklos patalpas kirpimui būtinos priemonės ir įrankiai atnešamos sandariai uždengiamoje talpoje. Panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno kirpimo. Kirpyklos patalpa ir įrankiai atitinka higienos normų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Ant kiemelių sienų susidaro nedideli samanų ir kerpių plotai, kadangi jos nuolatos yra veikiamos atmosferos poveikio. Pasivaikščiojimo kiemeliai, įskaitant sienas, yra nuolat valomi. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, dėl dalies reikalavimų byla nutrauktina.

Pareiškėjas iš atsakovės atstovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-3945-402/2018 pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, kuriame pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 8 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d. Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo per mažas, kamerų būklė labai bloga, langai apgadinti, elektros instaliacija nesaugi, apšvietimas per ryškus, ventiliacija netinkama, kaupėsi drėgmė, pelėsis, dušo patalpų būklė labai bloga, dušo patalpose neužtikrintas privatumas, nebuvo išduotos valymo priemonės. Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu skundas buvo atmestas. Šis sprendimas įstatymo nustatytu terminu ir tvarka nebuvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, todėl yra įsiteisėjęs. Teismas vertina, kad pareiškėjo reikalavimas nagrinėjamoje byloje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už minimalaus ploto normos pažeidimą, taip pat dėl neišduotų valymo priemonių, netinkamos kamerų bei langų būklės, apšvietimo, ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, susikaupusios drėgmės, pelėsio, netinkamos dušo patalpų būklės bei jose neužtikrinto privatumo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d. patenka į administracinės bylos Nr. I-3945-402/2018 nagrinėjimo apimtį ir jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo šia apimtimi yra įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Paaiškėjus aplinkybei, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (administracinė byla Nr. I-3945-402/2018), administracinė byla nutrauktina dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl minimalaus ploto normos pažeidimo, neišduotų valymo priemonių, netinkamos kamerų bei langų būklės, apšvietimo, ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, susikaupusios drėgmės, pelėsio, netinkamos dušo patalpų būklės bei jose neužtikrinto privatumo. Bylą dėl šios dalies nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).

Likusioje skundo dalyje pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpiu 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d. sudarytas netinkamas kalinimo sąlygas: nepakankamas spintelių skaičius kamerose, pasivaikščiojimo kiemelių bloga būklė, per mažas pasivaikščiojimo kiemelių plotas, skalbykloje neįrengta nešvarių skalbinių patalpa, neįrengta lyginimo patalpa, ne tam skirtoje patalpoje atliekamas kirpimas bei kirpimo mašinėlės nedezinfekavimas kiekvieno kirpimo metu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovės atstovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamu gyvenamosios patalpos aprūpinimu baldais, t. y. nurodė, kad kameroje trūko spintelių. Pažymėjo, kad neturėjo kur laikyti asmeninių daiktų.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše numatyta, kad kamerų tipo patalpoje vienam asmeniui turi būti metalinė lova, stalas, taburetė/kėdė/suolas (pagal poreikį), sanitarinis mazgas (gali būti tupiamas), praustuvė, sieninė viršutinė drabužių pakaba, sieninė lentyna tualeto reikmenims <...>. Minėtas teisės aktas neįpareigoja atsakovės atstovo kamerų tipo patalpose įrengti spinteles.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpos buvo aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei pateikė sąrašus baldų, kurie turėjo būti ginčo patalpoje. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, asmeniniams daiktams susidėti įrengtos spintelės. Šiuos argumentus atsakovės atstovas grindė Pravieniškių PN–AK Ūkio skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. 77-658 (b. l. 18-20).

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų dėl spintelių trūkumo kamerose nenustatyta.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo blogos būklės, ant sienų grybelis, pelėsis, vietomis iškritęs tinkas, mažas pasivaikščiojimo kiemelių plotas bei neįrengtas suoliukas atsisėsti.

Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 18-21 punktai. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkte nurodyta, jog pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ir neįpareigoja atsakovės atstovo įrengti pasivaikščiojimo kiemeliuose suoliukus, todėl pareiškėjo argumentai šioje skundo dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 11, 68) uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių būklė yra gera, atitinkanti higienos normų reikalavimus, nuolat palaikoma švara (pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, įskaitant sienas). Dėl nuolat veikiamos atmosferos poveikio ant jų susidaro samanų ir kerpių plotai, savo argumentus grindė į bylą pateiktomis fotonuotraukomis (b. l. 83-84).

Pareiškėjas skunde nurodytiems argumentams dėl blogos pasivaikščiojimų kiemelių būklės pagrįsti įrodymų nepateikė.

Teismo vertinimu, byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė nevisiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, tai iš esmės galėtų sudaryti sąlygas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įvertinus nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, t. y., kad pasivaikščiojimo kiemelyje pareiškėjas praleisdavo tik labai trumpą dienos dalį, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog dėl pasivaikščiojimo kiemo sienų ar grindinio būklės keliamų nepatogumų pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas atsakovės atstovui, į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovės atstovas sąmoningai siekė sukelti pareiškėjui šiuos nepatogumus, teismas konstatuoja, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatyto pažeidimo, t. y. dėl pasivaikščiojimo kiemelio netinkamo sienų, grindų įrengimo galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Taigi, pareiškėjo išgyvenimai, teismo vertinimu, nepasiekė tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl šiuo aspektu nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos, ir valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl uždarosios zonos patalpose netinkamai įrengtos skalbyklos patalpos, tvirtino, kad joje turėjo būti įrengta nešvarių skalbinių zona bei lyginimo patalpa.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaigos 1-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Kamerų tipo patalpose esančių nuteistų daiktai surenkami, skalbiami bei džiovinami kartą per savaitę – dienotvarkėje nustatytu laiku. Teisės aktai nenumato skalbyklos įrengimo kamerų tipo patalpose, tačiau 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengta skalbimo mašina, kur nuteistieji gali išsiskalbti savo asmeninius drabužius (b. l. 11-12, 18-20).

Pažymėtina, kad Higienos normos HN 134:2015 24-27 punktuose nustatyti reikalavimai skalbyklai taikomi pataisos namuose centralizuotai veikiančiai skalbyklai, kurioje skalbiami visų pataisos namuose kalinčių nuteistųjų skalbiniai, o ne kamerų tipo patalpose įrengtai patalpai. Joje nuteistiesiems sudaryta galimybė papildomai išsiskalbti savo drabužius, tačiau tokios patalpos įrengimas galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas. Atsižvelgiant į tai, šio pobūdžio pareiškėjo pretenzijos laikomos nepagrįstomis.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš netinkamai teikiamų kirpimo paslaugų, nurodė, kad nuteistieji kerpami ne kirpykloje, o koridoriuje, nehigieniškomis sąlygomis (mašinėlės nėra dezinfekuojamos kiekvieno kirpimo metu).

Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. spalio 23 d. patikrinimo aktas Nr. PA. 2-1278 (17.2.338 2.22) (b. l. 68, 78-82) paneigia pareiškėjo tvirtinimą, kad nuteistieji uždarosios zonos patalpose kerpami koridoriuje, tačiau patvirtina, jog nuteistieji, kalintys kamerų tipo patalpose, kerpami ne kirpykloje, o šiai paslaugai teikti skirtoje patalpoje, kuri patikrinimo metu buvo švari, joje įrengtas stalas kirpimo reikmenims ir priemonėms susidėti bei kėdė kerpamam asmeniui atsisėsti. Patalpoje paviršiai lygūs, tinkami valyti drėgnuoju būdu ir dezinfekuoti, kirpimui būtinos priemonės (apdangalai ir popierinės servetėlės) bei kirpimo mašinėlė ir žirklės į kamerų tipo patalpas atsinešamos sandariai uždengiamoje talpykloje, panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami 1-ojo sektoriaus kirpykloje. Šiame patikrinimo akte nuteistųjų kirpimo sąlygų neatitikties higienos normų reikalavimams nenustatyta, duomenų apie šio akto nuginčijimą įstatymų nustatyta tvarka byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jame nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė konkrečių jo teisių, teikiant kirpimo paslaugas, pažeidimų atvejų, t. y. nenurodė, kada jis buvo kerpamas koridoriuje, kada ir kas jį kirpo nedezinfekuota mašinėle, kas gali patvirtinti šias aplinkybes, todėl, nesant tokių duomenų, nekonkretūs, deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai dėl netinkamai teikiamų kirpimo paslaugų atmetami kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, nepatogumais, sveikatos pablogėjimu ir pan. Tačiau byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu

nusprendžia:

Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl gyvenamojo ploto trūkumo, neišduotų valymo priemonių, netinkamos kamerų bei langų būklės, apšvietimo, ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, susikaupusios drėgmės, pelėsio, netinkamos dušo patalpų būklės bei jose neužtikrinto privatumo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d. nutraukti.

Kitą pareiškėjo A. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė