Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutarimo, kuriuo G. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir jam paskirta 723.50 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2015-02-23, apie 22.58 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW GOLF v.n. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1.99 ‰ (įvertinus paklaidą) girtumas.

Taip pat, anot apelianto, pareigūnas A. V., saugojęs Baltarusijos ambasadą, teisme aiškinęs, kad jis bėgo per gatvę į kitą pusę link namo, esančio (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė, kad nuo posto buvo atitolęs 5 metrus, nes vienos eismo juostos plotis yra apie 3 metrus, šaligatvio - taip pat apie 3 metrai (susumavus gaunasi apie 20 metrų). Namas, kuris yra priešais ambasadą, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), o iki namo Nr. (duomenys neskelbtini) reikia dar gerokai paeiti. Teisme A. V., nurodydamas, kad bėgo link namo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo faktą, jog jo automobilis iš tikrųjų stovėjo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Tokius parodymus davė ir liudytojai A. M., G. G., R. M. ir A. K..

Skunde taip pat pažymima, kad į teismo klausimą, kokį jis turėjo konfliktą su pareigūnu A. V., apie konfliktą jis išsamiai nepasakojo, nes teismo posėdžio salėje buvę trys jaunuoliai ir viena mergina (apie 19 metų amžiaus) netinkamai elgėsi, komentavo, juokėsi, rodė nepagarbą teismui. Be to, jis, kaip buvęs pareigūnas, o šiuo metu VRM pensininkas, apie visas konflikto aplinkybes nepasakojo, nes nenorėjo diskredituoti policijos pareigūnų vardo šių jaunuolių akivaizdoje.

Be to, apelianto nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, nagrinėjęs bylą, skundžiamame nutarime nurodė neteisingus duomenis, jog liudytojas A. V. priėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio kitoje gatvės pusėje nuo ambasados ir 10 metrų atstumu nuo budėjimo vietos. Minėtu adresu (duomenys neskelbtini) yra „(duomenys neskelbtini)“ ir randasi už kelių šimtų metrų nuo ambasados. Tuo pačiu pažymi, kad teismo posėdžio metu A. V. sakė, jog atsitraukė 5 metrus, o teisėjas nurodė 10 metrų. Taip pat nutarime nurodytas išgalvotas faktas, kad jis bandė policijos pareigūnams kažką pasakyti, bet jie tik nusijuokė, matėsi, jog neblaivus. Anot apelianto, policijos pareigūnai taip nesakė, jie davė parodymus, kad jis ramiai stovėjo prie automobilio ir vykdė visus nurodymus. Be to, apelianto nuomone, skundžiamame nutarime buvo iškreipti ir R. M. parodymai, kad automobilis stovėjo apie 20 metrų link (duomenys neskelbtini), lyginant su apsaugos budele, kadangi pastarasis tokių parodymų nedavė. Taip pat nebuvo surašyti išsamiai liudytojo A. K. parodymai. Šiam liudytojui uždavus klausimą, kur stovėjo jo (G. A.) automobilis, pastarasis atsakė, kad automobilis stovėjo ne priešais posto budelę, o kitoje gatvės pusėje (dešinėje), žymiai toliau nuo ambasados įstrižai.

Dėl šių nurodytų aplinkybių, apelianto nuomone, skundžiamame nutarime nebuvo nurodytos objektyvios aplinkybės, svarbūs liudytojų parodymai, neįsigilinta į bylos esmę, neįžvelgtas akivaizdus A. V. melas, kas rodo, kad jo atžvilgiu teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, todėl procesinis sprendimas byloje buvo priimtas neteisėtas, pažeidžiant jo konstitucines teises.

Atsiliepimo į G. A. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

G. A. apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostata, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apeliacinį skundą byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš teismui pateikto G. A. skundo, apeliantas nesutinka su priimtu teismo nutarimu, nes jis automobilio neblaivus nevairavo, o teismas nepagrįstai patraukė jį administracinėn atsakomybėn. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. A. administracinės atsakomybės klausimą, tinkamai įvertino visus šioje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė teismo išvadas, išanalizavo ir įvertino posėdyje duotus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek liudytojų parodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad šį pažeidimą betarpiškai matė policijos pareigūnas A. V., kuris jam žinomas aplinkybes dėl šio įvykio nurodė nuosekliai ir logiškai, dėl ko teismas neturėjo pagrindo netikėti šio liudytojo paaiškinimais. Jis nurodė, kad, dirbdamas prie Baltarusijos Respublikos ambasados, matė G. A. vairavimo faktą, t.y. kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo automobiliu VW Golf važiavo Mindaugo g. trečia eismo juosta prieš eismą link buvusio vyriausiojo policijos komisariato pastato, todėl ir sustabdė automobilį; bendraujant su vairuotoju G. A., jis pajuto nuo pastarojo sklindantį alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli ir jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Liudytojas teisme taip pat nurodė, kad G. A. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas priešais Baltarusijos ambasadą kitoje gatvės pusėje, maždaug už 10 metrų nuo jo budėjimo vietos. Atvykus pirmam policijos ekipažui, pastariesiems G. A. dar bandė kažką pasakyti, bet pareigūnai tik nusijuokė, matė, kad jis neblaivus. Jis pats negirdėjo, kad G. A. kelių policijos pareigūnams būtų nurodęs, kad transporto priemonės jis nevairavo. Tuo tarpu teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. M. ir A. K., nors paties G. A. vairavimo fakto nematė, tiek vienas, tiek kitas patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pastarojo asmens atžvilgiu buvo surašytas, remiantis A. V. tarnybiniu pranešimu, taip pat patikrinus G. A. blaivumą. Be to, šie liudytojai nurodė, kad, atvykę į iškvietimą, matė, kad G. A. automobilis stovėjo ne aikštelėje, o šalia automobilių parkavimo vietos, priekiu prieš eismą, pažymėdami, kad automobilis stovėjo neįprastai, atsižvelgus į toje vietoje nurodytą automobilių stovėjimo būdą. Be šių aplinkybių liudytojas R. M. nurodė, kad automobilis stovėjo maždaug 20 metrų link Naugarduko g. atstumu nuo apsaugos būdelės. Liudytojas A. K. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes dėl G. A. automobilio stovėjimo vietos, pažymėdamas, kad automobilis stovėjo kitoje gatvės pusėje (dešinėje) nuo Baltarusijos ambasados, priekiu prieš eismą, arčiau buvusio vyriausiojo policijos komisariato pastato. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai rėmėsi nuosekliais šių liudytojų parodymais, laikė juos patikimais, nes jie kartu su kitais bylos duomenimis sudaro nuoseklią logišką įrodymų grandinę. Be to, liudytojų paaiškinimai iš esmės atitiko ir byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog minėti liudytojai siekė apkalbėti G. A. bei buvo suinteresuoti šios bylos baigtimi.

Atmestinas G. A. skundo argumentas, kad A. V. jam keršija, nes jis (G. A.), eidamas link savo automobilio, su pastaruoju susikivirčijo. Konflikto buvimo fakto teisme nepatvirtino nei liudytojas A. V., nei liudytojai policijos pareigūnai, kurie patvirtino, kad, atvykus į iškvietimą, G. A. nieko neminėjo apie kokį nors kilusį konfliktą tarp jo ir jį sustabdžiusio pareigūno. Tuo tarpu pats apeliantas versiją apie neva pareigūno kerštą jo atžvilgiu iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ką skundžiamame nutarime pagrįstai akcentavo ir teismas.

Nors savo skunde apeliantas detalizavo konflikto su A. V. priežastis ir eigą bei paaiškino, kodėl to nepadarė teisme, G. A. pozicija atmestina, kaip pasirinktas gynybos nuo atsakomybės būdas. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su pirmosios instancijos teismo protokolo turiniu ir išklausius teismo posėdžio garso įrašą, apelianto nurodytos aplinkybės dėl jaunuolių, dalyvavusių teismo posėdyje, elgesio ir reiškiamos nepagarbos teismui, nebuvo nustatyta ir užfiksuota. Tuo tarpu pats apeliantas dėl konflikto su A. V. aplinkybių nebuvo nuoseklus. Pateiktame apeliaciniame skunde G. A. nurodė, kad konfliktas tarp jo ir pareigūno kilo dėl jo (G. A.) duotos pastabos, jog A. V. nėra Kelių policijos pareigūnas ar patrulinės tarnybos darbuotojas ir kad jo darbas yra saugoti ambasadą, o ne reikšti pretenzijas vairuotojui, netinkamai pasistačiusiam automobilį. Tuo tarpu iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teisme apeliantas, paklaustas apie jo minimo konflikto su pareigūnu aplinkybes, tiksliau nurodyti negalėjo, deklaratyviai teigdamas, jog galimai kažką pasakė apie Baltarusiją.

Aplinkybė, jog liudytojas pareigūnas R. M. nurodė, atvykęs į iškvietimą ir patikrinęs G. A. automobilio variklio dangtį, jis negalėjęs suprasti, ar šis buvo šiltas ar ne, taip pat tai, jog, anot apelianto, atvykus policijos ekipažui, automobilio vairuotojo durelės buvo atidarytos, atsižvelgus į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą (pareigūnai atvyko, praėjus 5-7 minutėms po iškvietimo, buvo vakaras, lijo lietus, automobilio stiklai buvo aprasoję, jis stovėjo neįpratai, šalia parkavimo vietos prieš eismą) nepaneigia G. A. kaltę patvirtinančių įrodymų ir jo administracinės atsakomybės nešalina. Nepagrįstais laikytini ir apelianto skundo argumentai, susiję su pareigūnų duotais paaiškinimais dėl atstumus nuo ambasados iki automobilio sustabdymo vietos. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, atsižvelgė į visumą liudytojų nurodytų aplinkybių, esminių liudytojų duotų paaiškinimų prieštaringumo nenustatyta ir apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai bei apelianto iniciatyva į teismo posėdį iškviesti liudytojai A. M. ir G. G. parodė, kad automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjo nurodytais argumentais nepaneigia skundžiamo teismo nutarimo išvadų. Šių visų liudytojų parodymai buvo įvertinti byloje esančių duomenų visumos kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių neišnagrinėjimu.

Nesutiktina ir su apelianto skundo argumentais, jog teismas skundžiamame nutarime iškreipė liudytojo R. M. parodymus apie automobilio buvimo vietą, neišsamiai nurodė liudytojo A. K. parodymus, taip pat, perteikdamas A. V. parodymus, nurodė nebuvusį faktą, jog jis bandė kažką pareigūnams pasakyti, o pastarieji tik nusijuokė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtus apelianto argumentus ne tik paneigia, bet ir būtent tokius liudytojų paaiškinimus, kokie jie iš esmės buvo perteikti skundžiamame nutarime, patvirtina tiek administracinio teisės pažeidimo byloje esantis teismo posėdžio protokolas, tiek teismo posėdžio metu darytas garso įrašas. Skundžiamame nutarime, nurodant liudytojo A. V. duotus paaiškinimus, kad automobilis buvo sustabdytas priešais ambasadą kitoje gatvės pusėje adresu (duomenys neskelbtini), padaryta rašymo apsirikimo klaida, tiek teismo posėdžio protokole, tiek iš garso įraše užfiksuota, kad pareigūnas, nurodydamas aplinkybes apie stabdomą automobilį, teigė, kad G. A. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas priešais ambasadą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kitoje gatvės pusėje, kažkur už 10 metrų nuo jo budėjimo vietos. Tuo pačiu pažymėtina, kad ši rašymo apsirikimo klaida esminės reikšmės neturėjo, kadangi teismas, spręsdamas G. A. administracinės atsakomybės klausimą, rėmėsi gautų faktinių duomenų visuma, o ne atskirais duomenimis.

Konstatuotina, kad faktinės įvykio aplinkybės šioje byloje nustatytos tinkamai, įrodymai surinkti ir įvertinti, nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl G. A. kaltės yra motyvuotos ir pagrįstos. Pats G. A. savo apeliaciniame skunde jokių naujų faktinių aplinkybių ar jų teisingumą patvirtinančių duomenų nenurodo, savo nesutikimą su teismo išvadomis iš esmės grindžia tik, jo manymu, neteisingai atliktu įrodymų vertinimu. G. A. pozicija, jog automobilio jis nevairavo, yra paneigta šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir laikytina jo pasirinkta gynybos priemone, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Akcentuotina tai, jog duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai, tarp jų ir administracinio atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokiam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui, ir nėra pagrindas apylinkės teismo išvadas pripažinti nepagrįstomis. Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad aplinkybės, turinčios reikšmės G. A. veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 126 str. 4 d., buvo ištirtos įvertintos. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Nors, apelianto teigimu, jo administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes apeliantas nesutinka su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu, jis nenurodo jokių objektyvių duomenų, pagrindžiant teismo šališkumą G. A. atžvilgiu. Pažymėtina, kad nepalankių teismo sprendimų, susijusių su įrodymų vertinimu, priėmimas neduoda pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas. G. A. argumentai dėl teismo šališkumo vertintini kaip subjektyvi nuomonė, nepasitenkinimas priimtu sprendimu, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ir jo procesinio sprendimo motyvams.

Darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo G. A. pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl, nenustačius faktinių aplinkybių vertinimo pažeidimo, nėra pagrindo ir keisti apylinkės teismo skundžiamo nutarimo G. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.