Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Elinos Safi pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą – Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant sumažintą 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. U. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent – jis 2024 m. birželio 8 d., apie 18.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su savo žmona A. U., paėmė ją savo abiem rankom už jos dešinės rankos ir ją suspaudė, po ko sugriebė abiem rankom už abiejų A. U. rankų ir jas suspaudė bei pastūmė ant lovos, tokiu būdu A. U. pargriaudamas, vėliau, tęsiantis konfliktui, supykęs dėl nukentėjusiosios A. U. perkirpto interneto laido, sugriebė jai už rankų ir jas stumdamas į viršų sudavė į pasmakrės ir kaklo sritį, po ko A. U. bandant pro atidarytą langą iškviesti pagalbą, ją atitraukė nuo lango ir ne mažiau kaip 3 kartus pargriovė ją ant sofos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai A. U. poodines kraujosruvas pasmakrėje, kakle, rankose, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą.

Šiais savo veiksmais R. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. U. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmė ir turinys išaiškintas bei suprantamas, dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Įvykio dieną tarp jo ir žmonos A. U. buvo įvykęs konfliktas, kurio metu jis kelis kartus ją buvo sugriebęs už rankų, taip pat kelis kartus pastūmė. Kiek tiksliai kartų jis buvo sugriebęs jai už rankų nepasakys, taip pat nepasakys ir kiek kartų ją buvo pastūmęs, tačiau tai galėjo būti tiek kartų, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Galimai pataikė jai į pasmakrės ir kaklo sritį, kai buvo ją sugriebęs, tačiau to neatsimena, bet įtarime nurodytus veiksmus jis atliko. Konflikto eigą mažai atsimena, kadangi buvo išgėręs, tačiau A. U. tikrai rėkė, šaukėsi pagalbos. Jo veiksmais A. U. buvo padaryti pranešime apie įtarimą nurodyti sužalojimai. Detalizavo, kad 2024 m. birželio 8 d., apie 18.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona A. U. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis gėrė alų, o ji gėrė vyną, tai darė kartu jų bute, daugiau nieko nebuvo. Jis išgėrė 2 litrus, 6 laipsnių stiprumo alaus, o A. U. išgėrė 1 litrą vyno. Vėliau tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kadangi žmona išpylė ant grindų jo alų, po ko atsikėlusi nuo lovos paslydo ir nugriuvusi atsitrenkė į prie lovos stovintį stalą, bet nematė kuria kūno dalimi atsitrenkė. Tada jis ją pakėlė nuo grindų, bet A. U. pradėjo elgtis agresyviai, muistytis rankomis, todėl jis ją suėmė už abiejų rankų plaštakų ir nustūmė prie lovos, ją paguldė ant lovos ir paprašė liautis, o pats išėjo į balkoną. Tuo metu A. U. priėjo ir užrakino balkono duris bei jis liko balkone, kol neatvyko policijos pareigūnai. Jis A. U. per veidą nemušė, tik buvo paėmęs už abiejų rankų, kad ji nesimuistytų ir nieko bute nesudaužytų, nesugadintų. Jų konflikto niekas nematė ir tai įvyko pirmą kartą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. U. parodė, kad ji įvykio dieną (2024 m. birželio 8 d.) su savo vyru R. U. jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, bute buvo dviese. Tarp jų įvyko pokalbis apie jų finansinius reikalus, R. U. norėjo paimti paskolą, kad investuoti gautus pinigus į, jos manymu, nepatikimus reikalus, ką jam pasiūlė rusakalbiai asmenys telefonu. Jai nesutikus, R. U. pasidarė agresyvus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis paėmė savo abiem rankom už jos dešinės rankos ir stipriai suspaudė, ji net negalėjo pajudinti rankų, negalėjo nieko padaryti, kad ją paleistų, ji net spjaudėsi R. U. į veidą, nes juto stiprų fizinį skausmą, kurį vertintų 7 balais iš dešimties. Po kurio laiko R. U. ją paleido. Kadangi skaudėjo, ji bandė šaldyti ranką, o kraujosruva atsirado iš karto. Toliau tęsiantis konfliktui, R. U. sugriebė savo rankomis abi jos rankas ir jas suspaudė, tokiu būdu jai taip pat sukėlė fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais. Antrą kartą sugriebęs už rankų R. U. ją pastūmė ant sofos. Numetęs ją ant sofos, R. U. ją įžeidinėjo, po ko nuėjo į balkoną parūkyti, o ji tuo metu išjungė televizorių ir internetą bei prailgintuvą išmetė pro langą. Taip padarė, kadangi buvo supykusi, R. U. jai sukėlė fizinį skausmą, panaudojo smurtą jos atžvilgiu, todėl norėjo jam kažkaip atsilyginti. Kadangi jis pastoviai žiūri televizorių, todėl ji taip ir pasielgė. R. U. grįžus iš balkono, jis pamatė, kad ji viską atjungė, pradėjo vėl ją įžeidinėti, nuėjo į lauką pasiimti prailgintuvą, po ko grįžo. Grįžęs toliau tęsė konfliktą, tyčiojosi, kad vis tiek pajungs, o ji šio konflikto metu perkirpo interneto laidą, todėl R. U. labai supyko ir priėjo prie jos. Tiksliai dėl patirto susijaudinimo neatsimena kaip, tačiau jis priėjęs prie jos stvėrė jai už gerklės, bet negali pasakyti ar savo rankomis, ar sugriebęs jos rankas ir jas stumdamas link kaklo. Ji nepamena ar jai skaudėjo, buvo labai susijaudinusi, tačiau po įvykio toje vietoje buvo kraujosruvos. Tada R. U. įsiutęs paėmė prailgintuvą ir norėjo jai surišti rankas, ji suprato, kad jau su juo nebeįmanoma, ji norėjo atidaryti langą ir pakviesti pagalbą, tačiau jos vyras R. U. jai neleido, vis uždarinėjo langą ir atitraukdavo ją nuo lango, o ji vis bandė prie to lango prieiti, bet jis jai neleido, stūmė ją ant sofos. R. U. pastūmė ją ant sofos dar ne mažiau trijų kartų. Visą tą laiką ji šaukėsi pagalbos. Galiausiai R. U. paėmė jos telefoną, planšetę ir buto durų raktus, galimai dėl to, kad ji neiškviestų pagalbos, tada pastarasis nuėjo į balkoną parūkyti, o ji R. U. balkone uždarė ir, kadangi buto durys atsidaro iš vidaus be rakto, išbėgo į laiptinę šauktis pagalbos. Koridoriuje ji neprisibeldė kaimynams, su kuriais bendrauja, tada nubėgo prie kito buto, iš kurio buvo išėjusi kaimynė, kuri ir iškvietė policijos pareigūnus. Po šio įvykio, kai R. U. jai sugriebė už rankų, jai atsirado kraujosruvos, taip pat jos buvo ir po to, kai jis sugriebė ją už kaklo, taip pat, kai jis ją stumdė, griovė ant lovos, jai atsirado kraujosruvos beveik ant viso kūno. R. U. rankos yra stiprios, todėl visur ir buvo kraujosruvos, ypač ant jos rankų. Tiksliai negali pasakyti, kaip atsirado kraujosruvos ant jos kojų, galimai grumtynių metu, kai ji bandė atidaryti langą, o jos vyras R. U. jai neleido, tampė ją ir stumdė. Kaip minėjo, nėra įsitikinusi dėl suėmimo už jos gerklės, R. U., mano, jog nesuėmė jai už gerklės, bet iš apačios rankomis kėlė smakrą į viršų, tokiu būdu akcentuodamas kokia ji tariamai yra maža, todėl galimai tuo metu ir atsirado kraujosruvos, bet tai nebuvo smūgiai. Po šio įvykio ji kreipėsi į valstybinę teismo medicinos tarnybą. Dėl įvykio turtinės žalos nepatyrė, bet patyrė moralinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. S. parodė, kad ji 2024 m. birželio 8 d., apie 18.00 val. buvo savo bute viena. Iš pradžių išgirdo kažkokį trenksmą, taip pat girdėjosi kažkoks konfliktas, tačiau įsiklausyti kas ir ką sakė nesigavo, tik vienu momentu suprato kaip vyras šaukė kažkam, kad atidarytų. Taip pat buvo neaišku iš kur tie garsai sklinda. Tada ji atidarė savo buto langą, išgirdo rėkiant moterį, kuri šaukėsi pagalbos, rėkė „Gelbėkit, padėkit, mane užmuš“. Tuomet liudytoja pasiėmė savo telefoną ir paskambino 112 numeriu, informavo, kad vyksta konfliktas, paaiškino koks namas, tačiau nurodė, jog nežino iš kurio buto sklinda triukšmas. Moteris taip pat rėkė kurį laiką, mano, gal 1-2 minutes. Tuo metu, kai moteris rėkė, vyro balso negirdėjo, t. y. girdėjo tik rėkiančią moterį. Ji tada nusprendė išeiti į lauką, kad geriau girdėtųsi iš kur sklinda triukšmas, o išėjusi į lauką suprato, jog tie riksmai buvo iš gretimo buto Nr. (duomenys neskelbtini). Tada ji vėl paskambino 112 numeriu ir patikslino informaciją dėl buto. Tuomet liudytoja grįžo į savo butą. Tuo metu šurmulys kažkoks bute dar buvo, tačiau niekas neberėkė. Grįžus į butą, po kurio laiko ji išgirdo kažkokį trinktelėjimą laiptinėje, pamanė, kad atvyko policijos pareigūnai, todėl išėjo iš savo buto, pamatė moterį, kuri buvo išbėgusi iš minėto buto. Moteris atbėgo pas ją, paprašė pagalbos, ji moterį įsileido į savo butą. Moteris pradėjo kalbėti, kad reikia kviesti policiją, ji moterį nuramino, pasakė, jog policija jau iškviesta. Tada moteris pradėjo pasakoti, kad įvyko konfliktas su vyru, kaip suprato, dėl kažkokio kredito, dėl finansinių problemų. Moteris paminėjo, kad ji ar buvo trenkta į radiatorių su galva, ar buvo pastumta ir atsitrenkė, tiksliai nepasakys. Moteris labai blaškėsi, apie smurtinius veiksmus daugiau nepasakojo, o ar dar buvo kažkokie smūgiai, liudytoja nežino, kadangi įvykio nematė, tik girdėjo, bet ant moters kūno buvo kraujosruvų. Kiek pamena, buvo kraujosruvos ant rankų, bet nepastebėjo ar buvo dar kažkokių kitų sužalojimų. Kiek atsimena, galva buvo be sužalojimų, bent jau žaizdos nematė. Nežino ar moteris buvo mušama, tačiau pastaroji buvo susijaudinusi, jautėsi, kad bijo, verkė, bet nesakė ar jai kažką skauda. Moteriai būnant jos bute, liudytoja dar kartą paskambino 112 numeriu, pasakė, kad moteris šiuo metu pas ją bute. Bandė duoti telefono ragelį moteriai, bet pastaroji nenorėjo kalbėti. Netrukus po šio skambučio atvyko policijos pareigūnai kartu su medikų brigada. Ji policijos pareigūnus įsileido į savo butą, dar buvo atėjęs moters vyras, bet policijos pareigūnai jį išprašė. Pabendravus su moterimi, visi išėjo pas moterį į butą, o ji liko savo bute. Daugiau niekas pas ją užėjęs nebuvo, tik vėliau moteris buvo užėjusi, kuri padėkojo už pagalbą. Kaip minėjo, ji nežino ir nematė konflikto eigos, nematė smurto, tačiau girdėjo kaip moteris šaukėsi pagalbos, matė kraujosruvas ant pastarosios rankos, bet jai moteris apie ant rankos buvusias kraujosruvas nieko nepasakojo.

2024 m. birželio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 straipsniu, iš A. U. buvo priimtas pareiškimas, kuriuo ji parodė, jog 2024 m. birželio 8 d., apie 18.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos vyras R. U. suėmė jai už abiejų rankų, taip pat trenkė jai į veidą, o dėl šių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. A. U. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) ji su savo vyru R. U. gyvena (duomenys neskelbtini), jie yra susituokę (duomenys neskelbtini). Šiandien (2024 m. birželio 8 d.) apie 16.00 val. R. U. pradėjo ją įkalbinėti pasirašyti kažkokią paskolą, kartu ją paimti, kvietė ją kartu investuoti jų bendrą turtą. 2024 m. birželio 8 d. R. U. vartojo alų, o ji gėrė vyną, jie tai darė kartu jų bute. Jai nesutikus su R. U. pasiūlymu dėl paskolų ir investicijų, pastarasis pradėjo agresyvėti, nesileido į kalbas. Jiems toliau diskutuojant apie piniginius dalykus, R. U. pasidarė dar agresyvesnis ir pradėjo prieš ją naudoti fizinę jėgą. R. U. priėjęs prie jos, kai ji stovėjo kambario viduryje, griebė ją už abiejų jos rankų, plaštakų su savo rankomis ir stipriai suspaudė. Po šio suspaudimo ji pajuto didelį fizinį skausmą. Iš karto po suspaudimo jis ją nustūmė, nusviedė ant lovos. R. U. priėjęs arčiau, paėmęs už jos rankų, jos rankų pagalba jai trenkė į veidą, ji pajuto fizinį skausmą. R. U. iš karto po to atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną, buto raktus ir planšetę, kad ji negalėtų išsikviesti pagalbos, po kurio laiko jis nuėjo parūkyti. Tada ji uždarė (kaltinamąjį) R. U. balkone ir išbėgo į laiptinę šaukdamasi pagalbos. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Dėl šio įvykio turi pretenzijų savo vyrui (kaltinamajam) R. U.. Taip pat šiame protokole užfiksuota, kad buvo atlikta įvykio vietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Butas yra (duomenys neskelbtini) name. Patekimas į laiptinę yra per šarvuotas, kodines duris. Pakilus į (duomenys neskelbtini) aukštą ir pasukus į (duomenys neskelbtini) pusę, prieinama prie buto pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Šis butas turi vieną kambarį. Patekus į buto vidų, dešinėje pusėje yra vonios-tualeto kambarys. Paėjus tiesiai yra kambarys. Dešiniau yra vonia. Butas turi balkoną. Kambaryje ir jo prieigose aplinka bei išvaizda yra netvarkinga, purvina. Įvykio vietos apžiūros metu nebuvo paimti jokie objektai.

Kitų objektų (garso įrašų) apžiūros 2024 m. birželio 17 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra BPC pateikti garso įrašai. Garso įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjos (Pranešėja) ir BPC operatoriaus (BPC). BPC – „Vienas vienas du“. Pranešėja – „Sveiki, aš Jums neseniai skambinau pranešti apie smurtą šeimoje. Tik, kad nežinau tiksliai, kuriame bute. Kaimynystėje čionais. Tačiau dabar žinau kuris butas. Girdisi aiškiai. Tai čia ką tik buvau rašius, kad (duomenys neskelbtini), tik galiu patikslint, jog (duomenys neskelbtini) butas“. BPC – „(duomenys neskelbtini)“. Pranešėja – „Taip“. BPC – „Gerai, informuosime policiją“. Pranešėja – „Gerai, ačiū Jums“. BPC – „Durų kodas yra ten kažkoks?“. Pranešėja – „Nu tai aš jau informavau dispečerę, jog gali man paskambint ir aš įleisiu“. BPC – „Tai paskambint į mobilų“. Pranešėja – „Nes reikia magnetuko“. BPC – „Ką paspaust? Ai, telefonu reikia skambint, taip?“. Pranešėja – „Taip, reikėtų, kad man paskambintumėt ir aš tada galiu įleisti, su magnetuku“. BPC – „Supratau“. Garso įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjos (Pranešėja) ir BPC operatorės (BPC). Pranešėja – „(iki atsiliepiant BPC operatoriui) Galit pakalbėti, žiūrėkit. Jūs pati...“. BPC – „Vienas vienas du“. Pranešėja – „Sveiki, aš čionais kreipiausi dėl smurto kaimynystėje. Dabar moteriai pavyko pabėgti iš buto ir jinai atėjo pas mane, aš ją įleidau pas save. Vyras dabar yra uždarytas bute, balkone sakė uždarė“. BPC – „Supratau, o sakykit, kokiu adresu jinai dabar yra?“. Pranešėja – „Dabar jinai adresu (duomenys neskelbtini)“. BPC – „(duomenys neskelbtini). Supratau, gerai, patikslinsime informaciją. Vyksta tarnybos“. Pranešėja – „Gerai, ačiū“. BPC – „Ačiū, viso gero“.

Kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros 2024 m. birželio 17 d. protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurį atidarius matosi, kad filmuojama bute, dienos metu. Matosi, kad bute yra policijos pareigūnai. Ant lovos yra moteris. Kambaryje yra bendra netvarka. Ant žemės, ant stalo, prie spintos guli įvairūs daiktai. Moteris kažką pasako, tačiau nesigirdi ką konkrečiai. Policijos pareigūnas klausia „Už kur ėmė? Kaip ėmė? Kodėl ėmė?“. Moteris atsakė, kad jis ją už rankų laikė, jog ji nieko nepadarytų, visą laiką stūmė. Tada girdisi vyriškas balsas, kad jį balkone uždarė, parūkyti išėjo. Vėl laikė uždariusi, pradėjo kriokti. Paskui viską griauti. Interneto laidus iškarpė supykusi. Moteris pasakė, kad jo paklausė ar mokės kitais metais. Vyras pasakė, kad atsakė, jog mokės. Toliau vyras reiškia nepasitenkinimą moters elgesiu, o policijos pareigūnas jį sustabdo, prašo patylėti. Policijos pareigūnas moters paklausia ar paėmė už rankų, ar ji jautė fizinį skausmą. Moteris pradeda demonstruoti rankas, o policijos pareigūnas perklausia ar ji pajuto fizinį skausmą. Moteris verkdama atsakė, kad taip. Toliau policijos pareigūnas paklausė ar mušė rankomis, kojomis, kumščiais. Moteris atsakė, kad visą laiką ją paima už rankų, užlaužia ir numeta kur nors. Vyras replikuoja „Kur nors, ant lovos, kad tu apsiramintum“. Tada vyras pasako, kad tuomet ji pradeda vėl iš naujo. Moteris kreipiasi į vyrą ir apsiverkia, o vyras pasakė, kad jos tokios dar nematė. Moteris replikuoja „Aš išprotėjau, taip?“. Vyras atsako, kad nežino. Moteris tada aiškina, kad paklausė ar jis mokės, pas juos yra problemų. Toliau sako, kad jis supyko, jog ji neleido paimti paskolos investavimui. Policijos pareigūnas pasakė, kad jiems įdomu kas ką mušė ir kaip mušė, paklausė ar turės pretenzijų. Moteris atsakė, kad ji jo nemušė. Policijos pareigūnas pasako, kad jis klausia kas ir ką mušė. Moteris atsakė, kad jis ją visą laiką ėmė už rankų, žino, jog... Moterį pertraukė policijos pareigūnas, kuris nurodė, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas jos vyro atžvilgiu, kadangi prieš ją panaudojo fizinį smurtą, vyras bus sulaikytas iki dviejų parų. Tada kreipiasi į vyrą, kad rengtųsi, pasiimtų dokumentą, nes važiuos su jais kartu, su kolegomis, o moteris eis su jais iki tarnybinio automobilio, užpildys popierius (dokumentus). Moteris pasiima ant stalo buvusį telefoną, nurodo, kad tai jos telefonas, o vyras pasakė, jog viskas ant stalo. Moteris replikuoja, kad jau ant stalo atsirado. Moteris paklausia ar reikės dokumento, policijos pareigūnas pasako, kad paimtų dokumentą ir eis su jais. Vyras policijos pareigūno paklausia už ką jį išveža. Jam atsako, kad už smurtą artimoje aplinkoje, už tai, jog laikė už rankų, kraujosruvos atsirado. Vyras paklausia tai kaip ją nuraminti, ją guldo ant lovos, o ji vis tiek eina, griauna viską. Moteris atsako „Jo, jo, griaunu“. Policijos pareigūnas sako, kad reikia negyventi kartu. Vyras tęsia „Kas papuola. Norėjo ir šitą (ką nesigirdi)“. Moteris atsako, kad taip, už tai, jog jis ją už rankų laiko. Moteris nurodo, kad aišku, jog ji priešinasi bet kaip, jeigu jis su ja taip elgsis. Vyras atsako, kad ne pirmą kartą jau taip. Policijos pareigūnas paragino rinktis daiktus. Policijos pareigūnams bendraujant, vienam iš jų nusijuokus, moteris ironiškai padėkoja už palaikymą ir susinervinusi paprašo nesijuokti. Policijos pareigūnas pasako, kad ne iš jos, paklausia kas jai yra, pasako, jog iš policijos spragų juokiasi. Moteris verkia. Moteris atsiprašė, tačiau pasakė, kad jai tas juokas tikrai ne vietoje. Policijos pareigūnas pasako, kad ne apie ją. Vyras kažką pasako, bet nesigirdi ką, o moteris jam replikuoja „Taip, taip, aš psichinė“. Moteris verkdama nueina iš kambario, apsisukusi paklausia vyro ar jai atiduos raktą, klausia kur jos raktas. Tuo metu policijos pareigūnai išeina iš buto. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurį atidarius matosi, kad filmuojama tarnybiniame automobilyje, dienos metu. Kamera yra nukreipta į automobilio langą. Policijos pareigūnas atlieka procesinius veiksmus. Policijos pareigūnas moteriai paskaito, kaip sako tokią pradžią „Minėtu adresu (duomenys neskelbtini) su vyru ten tokiu ir tokiu gyvename (duomenys neskelbtini), susituokę irgi (duomenys neskelbtini). Šiandien 16.00 val., apie, taip grubiai, apie 16.00 val., mano vyras pradėjo mane įkalbinėti pasirašyti kažkokiai paskolai, kartu ją paimti, kvietė kartu mane investuoti mūsų bendrą turtą“. Policijos pareigūnas paklausia ar tinka, moteris atsako, kad tinka. Moteris patvirtina, kad taip buvo. Policijos pareigūnas skaito toliau „Mano vyras šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, alų, aš gėriau vyną. Tai darėme kartu mūsų bute“. Policijos pareigūnas replikuoja, kad tai, jog ji šiuo metu irgi šiek tiek yra neblaivi. Toliau skaito policijos pareigūnas „Man nesutikus dėl jo pasiūlymo, dėl paskolų ir investicijų, mano vyras pradėjo darytis agresyvesnis, į kalbas nesileido“. Moteris atsako, kad taip. Policijos pareigūnas pasako, kad agresyvėti pradėjo. Moteris paaiškina, kad sakė, jeigu jis kažkur investuoja, ji nori paklausti ar jis tada mokės už mokesčius, o jis jai atsakė, kad su ja nenori šnekėti, jog ji šiandien girta. Ji paaiškino, kad kai prakalbo apie mokesčius, jog jie gyvena kartu, tada ir prasidėjo smurtas. Tada moteris sako, kad aišku ji pati neadekvačiai elgėsi. Policijos pareigūnas toliau skaito „Mums toliau diskutuojant apie piniginius dalykus, mano vyras pasidarė dar agresyvesnis ir jis pradėjo naudoti prieš mane fizinę jėgą“. Policijos pareigūnas paklausė ar taip, moteris patvirtino. Tada policijos pareigūnas paklausė kaip pasireiškė, paklausė ar pirma už rankų paėmė, ar per veidą trenkė. Moteris atsakė, kad pirma už veido ima, supykęs, jeigu ji... Policijos pareigūnas pertraukia. Atsakydama į policijos pareigūno klausimus moteris sako, kad ji stovėjo. Supykęs jis griebė ją už rankos. Paklausus ar už abiejų rankų, moteris atsakė, kad taip. Atsakydama pareigūnui pasakė, kad paėmė su abiem rankomis. Paklausus ar už plaštakų, moteris patvirtino, kad už plaštakų. Policijos pareigūnas pildydamas dokumentus pasako „Stipriai suspaudė“, moteris patvirtino, pasakė, kad jis daug stipresnis. Tada moteris pasakė, kad ji pajuto fizinį skausmą. Tada pasakė, kad jau tada jis ją gali kur nori numesti. Ant lovos, vos ne šiukšlė ji. Papildo, kad taip buvo ne kartą. Policijos pareigūnas paklausė ar po to, kai rankas užlaužė, užspaudė, numetė ją ant lovos, nustūmė, moteris tai patvirtino. Paklausė ar ant tos lovos, kur sėdėjo, ji atsakė, kad taip, ant jos lovos. Tada moteris pasakė, kad jis išėjo į balkoną parūkyti. Ji paėmė jo maistą, supylė į šiukšlių dėžę. Jis parėjęs tai pamatė, tada puolė ją lygiai taip pat už rankų. Tada atėmė telefoną, raktus ir jos planšetę. Policijos pareigūnas pasakė, kad jam įdomu kada trenkė, kurioje vietoje. Moteris atsakė, kad jis visą laiką ją trankė. Policijos pareigūnas patikslino į veidą. Moteris paaiškina, kad kai jis supyksta, griebia už rankų, numeta ir trenkia per veidą. Policijos pareigūnas paklausė kurioje vietoje šiandien trenkė į veidą. Perskaičius ką užrašė policijos pareigūnas iki vyro išėjimo į balkoną, moteris patikslina, kad kai nusviedė ją ant lovos, trenkė jai į veidą. Toliau ji aiškina, kad kai ima rankas, tomis rankomis yra stumiamas veidas. Ir stūmė jai į veidą. Nurodė, kad nemoka paaiškinti. Policijos pareigūnas paklausia ar buvo pliaukšt, ar nebuvo. Moteris atsakė, kad buvo, buvo ir ne kartą. Moteris dvejoja kaip rašyti po to, kai ją nusviedė, policijos pareigūnas pasakė, kad rašo, jog priėjo ir vieną kartą trenkė, paklausė su delnu ar su kumščiu. Moteris pasakė, kad jis trenkė su jos pačios rankomis, jas stumdamas į jos veidą. Policijos pareigūnui nurodžius, kad suprato, moteris pasakė, jog ir kitą kartą buvo taip pat, kai ji buvo tualete. Policijos pareigūnas paklausė ar kai jos rankomis trenkė jai į veidą, ar ji juto fizinį skausmą. Ji atsakė, kad kaip galima nejausti skausmo, kažką dar tyliai pasako, bet nesigirdi ką. Policijos pareigūnas paklausė ar muštynių metu niekas nesudužo – jos asmeniniai daiktai, o ne bendri. Moteris nurodė, kad asmeniniai ne, sudužo tik vaza, o telefoną, planšetę ir raktus jis atėmė. Taip pat moteris nurodė, kad jis uždarė langus, jog nesigirdėtų kaip jie pykstasi. Sako, kad ji bandė atidarinėti langus ir šaukti, galimai dėl to kaimynė iškvietė policiją. Nurodė, kad rėkė gelbėkit, nes suprato, jog atėmus telefoną niekam negalės parašyti. Sako nesuprantanti, kodėl raktus atėmė, kadangi spyna iš vidaus atsidaro. Toliau moteris nurodė, kad jis išėjo į balkoną, tada ji jį uždarė. Tai buvo nebe pirmas kartas, pirmą kartą nesugalvojo, kad jai reikia pabėgti. Nepamena kada tai buvo, bet nesijautė taip, kad jai reikia bėgti. Antrą kartą, kai uždarė jį balkone, suprato, kad reikia bėgti. Ji išbėgo, beldė į priešais butą, ten neatidarė, nubėgo į kampą, kur duris atidarė mergina, kurios net nepažįsta, pastaroji iškvietė policiją. Tada patikslinamas aukštas – (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnui pildant dokumentus, jis trumpai reziumavo ką išgirdo. Policijos pareigūnas po to, kai dar pasitikslino su moterimi, ką išgirdo iš jos, nurodė, kad tai pirminiai jos parodymai, nes dabar ji išsiblaškius, dar ir išgėrus, kažko gal neprisimena. Jiems (policijos pareigūnams) svarbiausia, kad ant rankų atsirado kraujosruvos, trenkė į veidą, viskas.

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. U. poodinės kraujosruvos pasmakrėje, kakle, rankose, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje buvo padarytos kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku – 2024 m. birželio 8 d. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, A. U. sužalojimų jai padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniolika trauminių poveikių. Neatmetama tikimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksuota, o A. U. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.

Alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad R. U. 2024 m. birželio 8 d., apie 20.28 val. buvo nustatytas 0,85 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini)).

2023 m. gruodžio 28 d. patikros sertifikate nurodyta, kad alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki (duomenys neskelbtini), alkotesteris yra tinkamas naudoti.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu arba kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią baudžiamojo įstatymo normą. Aptarta nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios veikos sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, jog dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų fizinį skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat yra vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos svarbios aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu tai, kad toks pojūtis būtų išreikštas tokiu būdu, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pavyzdžiui, parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač tais atvejais, kai nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant sunkesnių sužalojimų. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. U. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (nusikaltimą), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai ir nekelia jokių objektyvių abejonių.

Kaltinamasis R. U., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2024 m. birželio 8 d., apie 18.10 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona A. U. vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. jis gėrė alų, o žmona vyną, tai darė kartu jų bute, daugiau nieko nebuvo. Vėliau tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis kelis kartus A. U. buvo sugriebęs už rankų, taip pat ją kelis kartus pastūmė. Kiek tiksliai kartų jis buvo sugriebęs jai už rankų negali pasakyti, taip pat nepasakys ir kiek kartų ją buvo pastūmęs, tačiau tai galėjo būti tiek kartų, kiek jam yra inkriminuojama. Be to, galimai pataikė nukentėjusiajai į pasmakrės ir kaklo sritį, kai buvo ją sugriebęs, tačiau to tiksliai nebeatsimena, bet inkriminuojamus veiksmus jis atliko, o jo veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai. Teismas pagrįsto objektyvaus pagrindo abejoti šiais kaltinamojo parodymais neturi, kadangi juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie teismo pripažintini įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. U. parodė, kad inkriminuojamu nusikalstamos veikos metu (2024 m. birželio 8 d., apie 18.10 val.) ir vietoje (bute, adresu (duomenys neskelbtini)) įvykusio asmeninio konflikto metu su R. U., pastarasis paėmė ją savo abiem rankom už jos dešinės rankos ir ją suspaudė, po ko sugriebė abiem rankom už abiejų jos rankų ir jas suspaudė bei pastūmė ant lovos, o tęsiantis konfliktui, R. U. sugriebė jai už rankų ir jas stumdamas į viršų sudavė į pasmakrės ir kaklo sritį, po ko nukentėjusiajai bandant pro atidarytą langą iškviesti pagalbą, ją atitraukė nuo lango ir ne mažiau kaip tris kartus pargriovė ją ant sofos. Dėl šių kaltinamojo R. U. veiksmų jį patyrė stiprų fizinį skausmą. Akcentuotina ir tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykusio konflikto faktą patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. S., kuri nurodė, kad šiai baudžiamajai bylai aktualiu laiku ir vietoje, ji girdėjo tarp asmenų – vyro ir moters (pastaba. kaltinamojo R. U. ir nukentėjusiosios A. U.) gretimame bute vykstantį konfliktą, iškvietė policijos pareigūnus, o po kurio laiko į jos buto duris pasibeldė moteris, kuri galimai buvo patyrusi fizinį smurtą. Galiausiai, nukentėjusiajai A. U. padaryti konkretūs sužalojimai ir jų mastas, be pirmiau aptartų ir tarpusavyje sutampančių proceso dalyvių parodymų, yra konstatuoti ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. U. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi, šioje baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad R. U. savo tyčiniais smurtinio pobūdžio veiksmais nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, t. y. inkriminuotame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje asmeninio konflikto metu su savo žmona A. U., paėmė ją savo abiem rankom už dešinės rankos ir ją suspaudė, po ko sugriebė abiem rankom už abiejų žmonos rankų ir jas suspaudė bei pastūmė ant lovos, vėliau, tęsiantis konfliktui sugriebė nukentėjusiajai už rankų ir jas stumdamas į viršų sudavė į pasmakrės ir kaklo sritį, po ko A. U. bandant pro atidarytą langą iškviesti pagalbą, ją atitraukė nuo lango ir ne mažiau kaip 3 kartus pargriovė ją ant sofos. Byloje nustatyta, kad dėl šių aptartų kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiajai A. U. buvo padarytos poodinės kraujosruvos pasmakrėje, kakle, rankose, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdyta sveikata. Tai reiškia, kad kaltinamojo atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus ir nukentėjusiosios patirtus sužalojimus siejo tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo nustatyti kaltinamojo veiksmai atitinka visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl R. U. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn dėl nežymaus savo šeimos nario (žmonos) sveikatos sutrikdymo.

Teismas, atsižvelgęs į šios bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis R. U. pasirašytinai sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kurie jam yra aiškūs ir suprantami, taip pat kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, pastabų neturėjo. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu taip pat ir nukentėjusiajai A. U. gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, telefonu bendraujant su nukentėjusiąja A. U., pastaroji patvirtino, kad pranešimą gavo ir neprieštarauja proceso užbaigimui priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę R. U., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai bylai aplinkybes.

Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Iš šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis nors praeityje ir buvo teistas, tačiau ne už analogiško nusikaltimo padarymą. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. U. per vienerių metų laikotarpį nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, kaltinamojo atžvilgiu nebuvo pradėtų administracinio nusižengimo teisenų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. U. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Byloje negauta duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamojo R. U. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančia – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias ir kitas svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta R. U. paskyrus prokurorės prašomą bausmės rūšį ir jos dydį – 9 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį R. U. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba); dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę R. U. sumažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį R. U. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 ir 66 straipsniais, į R. U. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini) (viena diena) išbūtas laikas. Viena laikinajame sulaikyme išbūta diena prilygintina dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nutarimu kaltinamajam R. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - vaizdo ir garso įrašus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam 9 (devynių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. U. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į R. U. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini) (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, t. y. vaizdo ir garso įrašus, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Išaiškinti R. U., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.