- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-03
- Bylos Nr.
- I-618-244/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02094-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Liudmila Zaborovska (pran.), Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Halinos Zaikauskaitės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjui R. M., pareiškėjo atstovui K. V., atsakovės atstovei Rasai Stravinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI), trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. M. skunde (b. l. 3–7) prašė: 1) panaikinti Inspekcijos 2009-07-28 sprendimą Nr. (6.5)-109; 2) panaikinti VMI 2009-09-01 sprendimą dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudų; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – MGK) 2009-11-11 sprendimą Nr. S-358 (7-346/2009) ir priimti naują sprendimą – atleisti pareiškėją nuo papildomos sankcijos, t. y. 18 852,33 Lt apskaičiuotų GPM delspinigių, 36 168,90 Lt PVM delspinigių, 13 904 Lt GPM baudos ir 21 053 Lt PVM baudos mokėjimo.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad skundžiamu sprendimu MGK netenkino pareiškėjo skundo dėl VMI 2009-09-01 sprendimo ir neatleido jo nuo apskaičiuotų mokesčių sumokėjimo. Visi pareiškėjo dovanojimo sandoriai, kurių pagrindu jam apskaičiuoti mokesčiai, buvo sudaryti su jo artimaisiais, jais nebuvo siekiama gauti pajamų. Nenorėdamas tolimesnių ginčų, pareiškėjas geranoriškai sumokėjo jam apskaičiuotas 70 178 Lt ūkininkų mokamo PVM nepriemoką ir 46 036 Lt GPM įmokos nepriemoką, tačiau prašė jį atleisti nuo apskaičiuotų PVM ir GPM baudų ir delspinigių, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 100 str. 1 d. 2, 3 p. bei VMI viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių (toliau – Taisyklės) 5, 6 ir 7 p. Pareiškėjas nesumokėjo jam priklausančių mokėti mokesčių dėl buhalterinių ir teisinių žinių stokos, jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, nesiekė nuslėpti mokesčių ir neteikė klaidingos informacijos, pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamų pažeidimų nėra įrodyta. R. M. ir jo sutuoktinė V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo žemės ūkio paskirties sklypus, juos apjungė į vieną sklypą, kurį išskaidė į 31 žemės sklypą ir pakeitė jų paskirtį. Du iš minėtų sklypų buvo skirti inžinerinei infrastruktūrai, taigi realiai bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjas ir jo žmona turėjo 29 sklypus, kuriuos galėjo naudoti įvairiems tikslams. Kiekviename Pareiškėjui priklausė po 1/2 dalį 29 suformuotų žemės sklypų. R. M.ir V. M. nusprendė turimus žemės sklypus atsidalinti sudarydami mainų sutartis. Nebuvo nustatytos realios pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančios žemės sklypų dalys, mainų sutarčių objektas buvo idealiosios sklypų dalys. Tikrieji pareiškėjo ketinimai buvo ne naujo daikto perleidimas ar įsigijimas, bet bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis turimų sklypų idealiųjų dalių perleidimas į asmeninę nuosavybę, turimos nuosavybės atsidalijimas. R. M. ir V. M. bendrąja daline nuosavybe priklausė 24 žemės sklypai, kurių bendra vertė yra 505 092,00 Lt, pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso po pusę šios sumos, t.y. po 252 546,00 Lt. Sudarius 2005-05-24 mainų sutartį, pareiškėjas ir jo sutuoktinė asmeninės nuosavybės teise turi po 12 žemės sklypų. Dėl nurodytų aplinkybių nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas gavo pajamų natūra. Minėti žemės sklypai galėjo būti padalyti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu ir šis veiksmas MAĮ nebūtų apmokestintas. Pareiškėjas žalos biudžetui nepadarė. Jei R. M. būtų įsiregistravęs kaip PVM mokėtojas, turėtų galimybę naudotis PVM atskaita. Jis neturėjo tokios galimybės, nes nebuvo įregistruotas PVM mokėtojas, nors pagal įvykdytus sandorius, mokesčių administratoriaus nuomone, privalėjo mokėti PVM. Pareiškėjas, neturėdamas teisės pasinaudoti mokesčių atskaita, patiria dar vieną įstatymo nenustatytą ekonominio pobūdžio sankciją, dėl to yra pažeidžiami jo teisėti interesai. Per visą mokestinį laikotarpį pareiškėjas nuolat lankydavosi Inspekcijoje, pateikdavo reikalaujamus dokumentus ir jam nebuvo pareikšta jokių pastabų ar reikalavimų iki pat 2007-05-31 mokestinio patikrinimo, taigi per visą mokestinį laikotarpį jis gaudavo klaidingą konsultaciją mokesčių mokėjimo klausimais. Pareiškėjas sumokėjo visą jam apskaičiuotą PVM ir GPM nepriemoką, todėl turėjo būti atleistas nuo apskaičiuotų baudų. Nepatenkinus pareiškėjo skundo ir nedelsiant pradėjus jam apskaičiuotų mokėti sumų išieškojimą, jis neteks galimybės atsiskaityti su kreditoriais, jo ūkinė veikla bus sužlugdyta. Tai, kad pareiškėjas yra UAB „Visio futuri“ akcininkas, nereiškia, kad jis yra pajėgus ir privalo mokėti baudas ir delspinigius. Pareiškėjas nėra R. M. individualios įmonės savininkas, skirtingai nei nurodo mokesčių administratorius.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą (b. l. 19–20) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas Inspekcijai pateikė 2009-07-03 prašymą atleisti nuo GPM delspinigių, GPM baudos, PVM delspinigių ir PVM baudos. Inspekcija 2009-07-28 sprendimu Nr. (6.5)-109 nusprendė pareiškėjo neatleisti nuo 18 852,33 Lt GPM delspinigių, 13 904 Lt GPM baudos ir 36 168,90 Lt PVM delspinigių, 21 053 Lt PVM baudos. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė VMI, kuri 2009-09-01 sprendimu Nr. 68-256 pareiškėjo skundo netenkino. Šį VMI sprendimą pareiškėjas apskundė MGK, kuri savo 2009-11-11 sprendimu Nr. S-358 (7-346/2009) jo skundo netenkino. MAĮ nėra įtvirtinta galimybė atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo kitu, negu šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą atsakingas tik mokesčių mokėtojas, delspinigių skaičiavimas siejamas tik su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius. Dėl kokių priežasčių mokestinė prievolė nebuvo įvykdyta, skaičiuojant delspinigius nėra svarbu. Pareiškėjas privalėjo žinoti mokesčių įstatymus, juos vykdyti ir nustatyta tvarka sumokėti priklausančius mokesčius. Nėra duomenų, įrodančių, kad jis nėra kaltas dėl padarytų pažeidimų. Nesumokėjęs mokesčio atitinkamame įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, jis padarė žalos valstybės biudžetui. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-30 nutartis dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės skundo (administracinė byla Nr. A442-499/2009), kuria pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatavus, kad jis 2004-2005 m. vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą. Buhalterinių ir teisinių žinių stoka vedant ūkinę veiklą nelaikytina aplinkybe, nepriklausančia nuo mokesčių mokėtojo valios, taip pat tokia, kurios jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas atleidimo nuo delspinigių pagrindas, įtvirtintas MAĮ 141 str. 1 d. 3 p., jis taikomas, kai mokesčių mokėtojo veika žala biudžetui nėra padaroma. Žalos valstybės biudžetui padarymo fakto nepanaikina tai, kad pareiškėjas yra sumokėjęs jam apskaičiuotas mokestines nepriemokas. MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. nustatytas atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams - fiziniams asmenims, kuriems reikia valstybės paramos arba tokia parama jau teikiama. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atitinka minėtas aplinkybes. Pareiškėjo argumentas, kad jis per visą mokestinį laikotarpį gaudavo klaidingą konsultaciją mokesčių mokėjimo klausimais, nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Pagal MAĮ 141 str. 1 d. 4 p. konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais turi būti suteikta arba raštu, arba telefonu. Pareiškėjas yra sumokėjęs į valstybės biudžetą visus patikrinimo metu apskaičiuotus mokesčius, tačiau ši aplinkybė, nenustačius nė vieno MAĮ 141 str. įtvirtinto atleidimo nuo baudų pagrindo, neturi įtakos atleidimo nuo baudų klausimo nagrinėjimui. Pareiškėjo teisė į PVM atskaitą nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių, jei egzistuoja bent vienas to paties įstatymo 141 str. 1 d. įtvirtintas pagrindas: 1) mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas); 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo aiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.
MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. nustatytas dar vienas atleidimo nuo delspinigių pagrindas, siejamas su sunkia mokesčių mokėtojo ekonomine ar socialine padėtimi. Šis pagrindas detalizuotas MAĮ 113 str. 1 d. 3 p., pagal kurį mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo, kai juos išieškoti netikslinga ekonominiu ir socialiniu požiūriu, t. y. kai fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos, asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą arba tokia parama jau teikiama.
Pareiškėjas prašymą atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių bei paskirtų baudų grindžia jo kaltės nebuvimu dėl padaryto pažeidimo. Mokesčių mokėtojas šios aplinkybės egzistavimą skunde įrodinėja ginčydamas Inspekcijos 2007-05-31 patikrinimo aktu Nr. 9.-06-41-46-AC1 nustatytas aplinkybes, dėl kurių vykęs mokestinis ginčas yra pasibaigęs įsiteisėjusia 2009-04-30 LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-499/2009. Pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatavus, jog pareiškėjas 2004-2005 m. vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklą. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrįstai pažymėjo, kad įsiteisėjusia LVAT nutartimi patvirtintos aplinkybės negali būti kvestionuojamos, todėl pareiškėjo argumentas dėl jo kaltės nebuvimo nepagrįstas.
Nesant kitų įrodymų, jog pareiškėjas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, pareiškėjas negali būti atleistas nuo jam apskaičiuotų delspinigių bei paskirtų baudų, remiantis MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. įtvirtintu pagrindu.
Siekiant nuspręsti, ar atitinkamu atveju galima taikyti atleidimo nuo delspinigių pagrindą, nustatytą MAĮ 141 str. 1 d. 2 p., svarbu nustatyti, ar aplinkybė, dėl kurios mokesčių mokėtojas pažeidė mokesčių įstatymą, atitinka du konkrečius požymius: 1) ar minėta aplinkybė nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios; 2) ar mokesčių mokėtojas jos nenumatė ir negalėjo numatyti.
Pareiškėjas nurodo, kad pažeidimą, dėl kurio jam apskaičiuoti delspinigiai bei paskirtos baudos, jis padarė dėl buhalterinių bei teisinių žinių stokos. Ši aplinkybė nelaikytina aplinkybe, nepriklausančia nuo mokesčių mokėtojo valios, kurios ji nenumatė ir negalėjo numatyti. MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu, kurio vykdydamas veiką mokesčių mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti, ir dėl minėtų aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojų valios. Nagrinėjamame mokestiniame ginče tokių aplinkybių nenustatyta, todėl pareiškėjas negali būti atleidžiamas nuo jam apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų, remiantis pagrindu, įtvirtintu MAĮ 141 str. 1 d. 2 p.
Pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas atleidimo nuo delspinigių pagrindas, įtvirtintas MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. Šis pagrindas gali būti pritaikytas, kai mokesčių mokėtojo veika, nors ir pažeidžiančia įstatymo nuostatas, žala biudžetui nėra padaroma. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui patikrinimo metu buvo nustatyta mokesčio nepriemoka, jis nesumokėjo mokesčio atitinkamame įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Nors šiuo metu pareiškėjas jau yra sumokėjęs visus patikrinimo metu jam apskaičiuotus mokesčius, tai nepanaikina žalos valstybės biudžetui padarymo fakto. Įstatymų nustatytu terminu nesumokėjęs visos jam privalomos mokėti GPM ir PVM sumos, pareiškėjas padarė žalą valstybės biudžetui, todėl MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. nustatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas.
Pareiškėjo atžvilgiu taip pat netaikytinas MAĮ 141 str. 1 d. 4 p. nustatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas, siejamas su mokesčių mokėtojui pateiktu mokesčių administratoriaus klaidingu apibendrintu mokesčių įstatymo paaiškinimu ar suteikta konsultacija. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie šios aplinkybės egzistavimą. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nėra duomenų ir apie galimai sunkią pareiškėjo ekonominę ir (ar) socialinę būklę. Dėl šios priežasties atleidimo nuo delspinigių pagrindas pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. taip pat netaikytinas.
Pareiškėjas nurodo, kad per visą mokestinį laikotarpį jis gaudavo klaidingą konsultaciją mokesčių mokėjimo klausimais. Šis pareiškėjo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Pagal MAĮ 141 str. 1 d. 4 p. konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais turi būti suteikta arba raštu, arba telefonu (jei konsultacija teikta telefonu, ji turi būti įrašyta centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir turi būti galimybė nustatyti skambinantį asmenį). Pareiškėjas nenurodė, kad jis mokesčių administratoriui buvo pateikęs klausimą, susijusį su mokesčiais ar jų mokėjimu, taip pat nenurodė, kad buvo prašęs konsultacijos. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs galimybe, iškilus neaiškumams, gauti jam aktualios teisės normos išaiškinimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo teikta konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais.
Pareiškėjas negali būti atleistas nuo GPM bei PVM delspinigių, remiantis MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu, t. y. kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ar socialiniu požiūriu. MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. nuostata taikoma sistemiškai su MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. nuostata, kuri detalizuoja sunkią fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį. Minimoje nuostatoje yra įtvirtintas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurioms egzistuojant gali būti pripažinta, jog asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra itin sunki, ir tuo pagrindu mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo prievolės sumokėti delspinigius. Tarp tokių aplinkybių MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. minimos šios: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Iš esmės visos šios aplinkybės siejamos su tokia mokesčių mokėtojo ekonomine (socialine) situacija, kai jis negauna jokių pajamų ir yra valstybės remiamas arba jam tokios paramos reikia. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas turi nekilnojamojo turto, yra UAB „Visio futuri“ akcininkas ir darbuotojas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas negali būti priskiriamas prie negaunančių jokių pajamų ir socialiai remtinų asmenų, todėl atleidimo nuo delspinigių pagrindas, nustatytas MAĮ 100 str. 1 d. 3 p., pareiškėjui netaikytinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas yra sumokėjęs į valstybės biudžetą visus patikrinimo metu apskaičiuotus mokesčius, tačiau vien ši aplinkybė, nenustačius nė vieno MAĮ 141 str. įtvirtinto atleidimo nuo baudų pagrindo, neturi įtakos atleidimo nuo baudų klausimo nagrinėjimui.
Pareiškėjo argumentai dėl teisės į PVM atskaitą šiame mokestiniame ginče nenagrinėtini, nes jie nesusiję su skunde suformuluotu pareiškėjo prašymu atleisti jį nuo apskaičiuotų GPM ir PVM delspinigių bei paskirtų GPM ir PVM baudų.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.