Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. U. ir Astos Vailionės,

atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms Rimai Remeikaitei ir Vilmai Bartusevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus prekyba“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons ta tuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus miesto savivaldybės 2023 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. SD-5478 (6.17E) ,,Dėl įpareigojimų panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu buvo pripažinti netekusiais galios Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 14 d. nurodymas Nr. SD-9396 (6.83E) (skundžiamame sprendime klaidingai nurodyta nurodymo data – „2019 m. lapkričio 12 d.“) ir 2019 m. birželio 25 nurodymas Nr. SD-5376 (8.1.) bei buvo išreikštas sutikimas, kad atsakovė neprieštarauja, jog įrenginys – kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), stovėtų esamoje vietoje (nekeičiant jo stovėjimo vietos ir parametrų), neišlaikant 3 metrų atstumo iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iki UAB „Alytaus prekyba“ valstybinės žemės nuomos sutarties pabaigos (2024 m. liepos 26 d.) (duomenys neskelbtini).

Skundžiamu sprendimu panaikintu Nurodymu Nr. 1 trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alytaus prekyba“ buvo įpareigotas iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. nukelti laikinąjį statinį, esantį (duomenys neskelbtini) (Nurodyme Nr. 1 klaidingai nurodyta „(duomenys neskelbtini)“). Nurodymo Nr. 1 teisiniu pagrindu buvo nurodytas detalaus plano (duomenys neskelbtini), tvarkymo ir naudojimo režimo keitimas, patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu, ir Taisyklių 10 punktas.

Detalaus plano (duomenys neskelbtini), tvarkymo ir naudojimo režimo keitimo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu, aiškinamajame rašte buvo numatyta, jog sklypo plotas, kurio teritorijoje įrengta turgavietė, nesikeičia, koreguojama rytinė teritorijos riba, besiribojanti su sklypu (duomenys neskelbtini) B. S. planuojama menkaverčius kilnojamus medinius prekybos paviljonus griauti.

Atkreiptinas dėmesys, jog Taisyklės reglamentuoja prekybos ir paslaugų teikimo reikalavimus savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose ar patikėjimo teise valdomose teritorijose (Taisyklių 1 punktas). Pažeidimas dėl neišlaikyto atstumo iki pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, kurį jis valdo nuosavybės teise, nepatenka į Taisyklėmis reguliuojamų teisinių santykių sritį. Be to, Nurodyme Nr. 1 nurodytas Taisyklių 10 punktas reglamentuoja reikalavimus objektams, kurie patenka į kultūros paveldo vertybių teritoriją.

Nurodytos aplinkybės reiškia, jog Nurodymas Nr. 1 buvo duotas ne dėl prekybos įrenginio – kiosko pastatymo neišlaikant atstumo iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos, tačiau neišlaikant atstumo iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos.

Analogiškai pasisakytina ir dėl skundžiamu sprendimu panaikinto Nurodymo Nr. 2 UAB „Alytaus prekyba“, kuris buvo duotas ne dėl pareiškėjo žemės sklypo ribos ir pareiškėjo teisių pažeidimo. Būtent Nurodymu Nr. 1 buvo nurodyta iki 2019 m. lapkričio 20 d. pašalinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. BVA-287-(24.59) nurodytas konstrukcijas, t. y. prekybos įrenginio (duomenys neskelbtini), stogą ir jį laikančias konstrukcijas, netelpančias žemės sklype ir patenkančias į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. Akivaizdu, jog nurodymas buvo duotas dėl pažeidimo, susijusio su savivaldybės valdoma žemės teritorija, t. y. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė skundžiamo sprendimo neteisėtumą argumentavo tuo, jog atsakovė neturėjo teisėto pagrindo vadovautis Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 20 patikrinimo aktu Nr. BVA-492-(6.55) bei skundžiamu sprendimu pripažinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Nurodymus Nr. 1 ir Nr. 2 netekusiais galios, bei sutikti, jog įrenginys – kioskas (duomenys neskelbtini), stovėtų esamoje vietoje (nekeičiant jo stovėjimo vietos ir parametrų), neišlaikant 3 metrų atstumo iki (duomenys neskelbtini). Nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus grindė tuo, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 Nurodymai Nr. 1 ir Nr. 2 nebuvo pripažinti neteisėtais, Kauno apygardos teismas neįpareigojo atsakovės panaikinti minėtų nurodymų, be to, Nurodymas Nr. 1 – nukelti statinį – net ir nebuvo įvykdytas.

Pareiškėjas suinteresuotumą skundžiamu sprendimu grindė aplinkybe, jog minėtas įrenginys – kioskas (duomenys neskelbtini), pastatytas ant pareiškėjui priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, nesilaikant Taisyklių 36 punkto, draudžiančio įrengti prekybos paslaugų objektą arčiau kaip 3 m iki žemės sklypo ribų, taip pat pažeidžia pareiškėjo teises.

Pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas buvo inicijuotas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alytaus prekyba“ 2023 m. birželio 26 d. prašymo Nr. 24 pagrindu. UAB „Alytaus prekyba“ prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama panaikinti prieštaringus Nurodymus Nr. 1 ir Nr. 2 atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 nustatytas aplinkybes.

Atsakovė skundžiamu sprendimu patenkino UAB „Alytaus prekyba“ 2023 m. birželio 26 d. prašymą Nr. 24, panaikino duotus Nurodymus Nr. 1 ir Nr. 2. Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, įvertino Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 argumentus ir atsižvelgė į Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo akte Nr. BVA-492-(6.55) nustatytas faktines aplinkybes.

Svarbu pažymėti, jog Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 panaikino Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą, kuriuo UAB „Alytaus prekyba“ generalinis direktorius buvo pripažintas kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 800 (aštuonių šimtų) Eur bauda už tai, kad nesiėmė jokių veiksmų dėl Nurodymų Nr. 1 ir Nr. 2 įvykdymo. Kauno apygardos teismas, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu panaikindamas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą, konstatavo, jog UAB „Alytaus prekyba“ generalinis direktorius buvo nubaustas už dviejų atsakovės Nurodymų Nr. 1 ir Nr. 2 neįvykdymą. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime pažymėjo, jog pagrindo abejoti tuo, kad Nurodymas Nr. 1 – nukelti laikiną statinį – nebuvo įvykdytas, nėra, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti UAB „Alytaus prekyba“ generalinį direktorių kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos teismas, vertindamas duomenų visumą, pripažino, jog UAB „Alytaus prekyba“ generalinis direktorius laiku reagavo į Nurodymus Nr. 1 ir Nr. 2, tiek pirmu, tiek antru atveju informuodamas Savivaldybės administraciją apie savo atliekamus veiksmus, todėl vien tai, kad Savivaldybės administracijos atstovai, atlikdami to paties statinio patikrinimą, surašė du savo turiniu visiškai priešingus nurodymus, pirmuoju reikalaujant nukelti statinį, o antruoju – pašalinti tam tikras šio statinio konstrukcijas, negali lemti teisėtos ir pagrįstos išvados dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Kauno apygardos teismui administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 nekilo abejonių, kad UAB „Alytaus prekyba“ generalinis direktorius, negalėdamas įvykdyti pirmojo nurodymo nukelti statinį, tačiau apie tai informavęs Savivaldybės administraciją, gavęs antrąjį nurodymą, kuriuo buvo prašoma tik pašalinti tam tikras patikrinimo akte aiškiai apibrėžtas statinio konstrukcijas, ėmęsis veiksmų šiems reikalavimams įvykdyti, niekaip negalėjo tikėtis, jog po tam tikrų pastato konstrukcijų pašalinimo, įvykdžius antrąjį nurodymą tinkamai, bet kokiu atveju privalo įvykdyti ir pirmąjį nurodymą, t. y. nukelti statinį. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime nurodė, jog tokie Savivaldybės administracijos reikalavimai yra nelogiški ir neabejotinai pažeidžia teisėtų lūkesčių principo reikalavimus. Privalomuoju nurodymu reikalaujant pašalinti tam tikras statinio konstrukcijas, asmuo negali tikėtis, jog net ir po tokių veiksmų atlikimo jis privalo nugriauti statinį, kaip to buvo reikalaujama pirmuoju privalomuoju nurodymu.

Taigi, Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 įvertino atsakovės Nurodymų Nr. 1 ir Nr. 2 logiškumą ir teisėtų lūkesčių principo aspektu, konstatuodamas, jog įvykdžius Nurodymą Nr. 2 nėra logiška reikalauti, kad būtų įvykdytas Nurodymas Nr. 1 – nukelti statinį.

Faktinę aplinkybę, jog atsakovės Nurodymas Nr. 2 buvo įvykdytas, patvirtino Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo akto Nr. BVA-492-(6.102) duomenys ir fotofiksacija.

Teismo vertinimu, susiklosčius minėtai faktinei ir teisinei ginčo situacijai, kai vėlesnis Nurodymas Nr. 2 buvo įvykdytas ir Nurodymo Nr. 1 įvykdymas tapo neįgyvendinamas, ir, kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021, jog savivaldybės administracijos atstovai, atlikdami to paties statinio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, surašė du savo turiniu visiškai priešingus nurodymus, pirmuoju reikalaujant nukelti statinį, o antruoju – pašalinti tam tikras šio statinio konstrukcijas, atsakovei atsirado pagrįstas faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti abu nurodymus, t. y. Nr. 1 kaip neįgyvendinamą (nepagrįstą) ir Nr. 2 kaip įvykdytą.

Pažymėtina ir tai, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alytaus prekyba“ 2023 m. liepos 20 d. prašymo Nr. 2 pagrindu, inicijavus administracinę procedūrą dėl sprendimo priėmimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (pareiškėjos 2023 m. birželio 26 d. prašymo pateikimo metu galiojusi redakcija) numatė kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymą – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundą, kuris laikomas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pažymėtina, jog, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą administracinių teismų praktiką, asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (LVAT 2014 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-494/2014).

Vertinant UAB „Alytaus prekyba“ 2023 m. liepos 20 d. prašymą, akivaizdu, jog prašymas atsakovei buvo pateiktas prašymas, susijęs su šios bendrovės teisių ir interesu pažeidimu dėl jai surašyto Nurodymo Nr. 1 – nukelti statinį ir Nurodymo Nr. 2 – pašalinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo akte nurodytas statinio konstrukcijas.

Minėtos faktinės bylos aplinkybės reiškia, jog Nurodymas Nr. 2 įvykdytas, o Nurodymo Nr. 1 įvykdymas pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 tapo visiškai nelogiškas ir pažeidžiantis teisėtų lūkesčių principo reikalavimus.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alytaus prekyba“ 2023 m. liepos 20 d. prašymo pagrindu buvo pradėta administracinė procedūra – viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamo ginčo atveju šios procedūros pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas, kuriuo atsakovė pripažino netekusiais galios savo priimtus Nurodymus Nr. 1 ir Nr. 2 bei sutiko, jog kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), stovėtų esamoje vietoje (nekeičiant jo stovėjimo vietos ir parametrų), neišlaikant 3 metrų atstumo iki (duomenys neskelbtini).

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą, 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, savo įgaliojimų neviršijo, nes teisė pripažinti netekusiu galios savo priimtus administracinius aktus, ginčo atvejų Nurodymus Nr. 1 ir Nr. 2., numatyta VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės pripažinti netekusiu galios priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingos institucijos teisę peržiūrėti sprendimus, akcentuoja tai, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi Sąjungos teisės bendriesiems principams būdingų reikalavimų, visų pirma kylančių iš teisinio saugumo principo ir iš jo išplaukiančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2015 m. gruodžio 10 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA, C-427/14). Kompetentingos institucijos teisė peržiūrėti sprendimą, susijusį su trečiųjų asmenų teisių apimtimi, yra siejama su aplinkybe, kad institucija turi naujos informacijos, ir taip pat su akivaizdumo sąlyga, kad institucija, priimdama šiuo metu siekiamą panaikinti sprendimą, šios naujos informacijos nežinojo ar neturėjo žinoti (2017 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA, C-47/16) (LVAT 2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3230-968/2021, 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-451-821/2022).

Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, pagrįstai įvertino naujai paaiškėjusias, pirmiau minėtas, aplinkybes, nustatytas Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo akte Nr. BVA-492-(6.102), kurios nulėmė Nurodymų Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinimą netekusiais galios. Priimdama skundžiamą sprendimą atsakovė jokių teisės aktų nepažeidė.

Taigi, skundžiamas sprendimas buvo priimtas teisėtai, nepažeidžiant teisėtumo principo, kuris viešojo administravimo srityje reiškia, jog viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas).

Be to, pažymėtina ir tai, jog vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas – viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio nuostatas, savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones. Kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos.

Atsakovė, įgyvendindama vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų bei būdama vietinės reikšmės (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytoja, turėjo teisę skundžiamu sprendimu UAB „Alytaus prekyba“ sutikti (arba nesutikti), jog kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), stovėtų esamoje vietoje (nekeičiant jo stovėjimo vietos ir parametrų), neišlaikant 3 metrų atstumo iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, ir iki UAB „Alytaus prekyba“ valstybinės žemės nuomos sutarties pabaigos (2024 m. liepos 26 d.). Teismo vertinimu, toks sutikimas pareiškėjo teisių savaime neįtakojo, nes buvo išreikštas sutikimas dėl atstumo iki būtent konkretaus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, bet ne iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas nesukėlė pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių, nes tiesiogiai pareiškėjo teisėms ir pareigoms įtakos neturėjo. Net ir pripažinus, kad pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog duotas 2019 m. birželio 25 d. nurodymas nukelti statinį bus įvykdytas, o duotu 2019 m. lapkričio 14 nurodymu bus išspręstas pažeidimas, susijęs ne tik su prekybos kiosko pastatymu neišlaikant atstumo iki (duomenys neskelbtini), ribos, bet ir iki pareiškėjo žemės sklypo ribos, pareiškėjas, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas, turėjo visiškai savarankišką teisę ginti pažeistas teises pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių taikymas asmenims, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami.

Pažymėtina, jog pareiškėjas savarankiškai 2022 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus dėl įrenginio (kiosko) patraukimo / nukėlimo nuo jam priklausančio žemės sklypo ribos, tuo pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-188-558/2023. Tai reiškia, kad Nurodymų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimas skundžiamu sprendimu bei jų įvykdymas ar neįvykdymas nebuvo kliūtis pareiškėjui ginti pažeistas teises.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, jog skundžiamas sprendimas pareiškėjui sukėlė kokias nors esmines teisines pasekmes.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus ir teismo argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas, nes sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.