Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

NMA KPKS 2019 m. gruodžio 11 d. raštu kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – ir VTEK), siekdama gauti išaiškinimą, ar Tarnautojas nepadarė viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimo.

Nurodo, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija), išnagrinėjusi Tarnautojo skundą dėl NMA 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) nuostatų pažeidimo, 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu konstatavo, kad Tarnautojo skundas yra pagrįstas, o NMA reiškiamas papeikimas.

2020 m. gegužės 6 d. R. K. pateikė skundą atsakovui, kuriame nurodė, kad pareiškėjas netinkamai vykdo jam pavestas pareigas bei galimai piktnaudžiaudamas suteiktais įgaliojimais pažeidė BDAR nuostatas. 2020 m. gegužės 7 d. atsakovas pareiškėjui įteikė pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą. 2020 m. gegužės 14 d. pareiškėjas atsakovui pateikė paaiškinimą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo, kuriame detaliai paaiškino NMA veiksmus ir susiklosčiusią situaciją.

2020 m. gegužės 28 d. surašyta išvada Nr. 18P-3 (2.33) "Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus A. M. galimo tarnybinio nusižengimo”, kurioje nurodoma, kad išnagrinėjus AAD lydraštį bei prie jo pridėto Protokolo turinį akivaizdu, kad jis yra skirtas įteikti Tarnautojui asmeniškai. Pareiškėjas, kaip NMA direktorius, privalėjo atidžiai susipažinti su NMA pateiktais dokumentais ir su jais elgtis laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisija konstatavo, kad pareiškėjas, kaip NMA direktorius, privalėjo pastebėti, kad Protokolas (su jį lydinčiu lydraščiu) pateiktas tikslu įteikti jį Tarnautojui asmeniškai, ir savo veiksmais, surašydamas rezoliuciją Tarnautojui asmeniškai skirtam dokumentui nagrinėti kitiems asmenims, neturėdamas teisės tokio dokumento toliau nukreipti vykdymui ir nesiimdamas veiksmų užtikrinti tinkamą dokumento įteikimą Tarnautojui padarė pažeidimą. Pareiškėjo veiksmai sąlygojo tai, kad NMA gavo Inspekcijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą, kuriame konstatuota, kad NMA registruodama Tarnautojui skirtą dokumentą ir jame pateiktą su pareiškėju susijusią informaciją atskleisdama tretiesiems asmenims pažeidė BDAR nustatytus teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principus. Konstatuojama tiesioginė nematerialinio pobūdžio žala Tarnautojui, pažeidžiant jo teises BDAR rėmuose. Taip pat NMA pareikštas papeikimas, kas galėjo pakenkti valstybinės institucijos geram vardui. Komisija kaip pasekmes išskyrė ir pareiškėjo neteisėtu veikimu pažeistus išvadoje nurodytus teisės aktus. Taip pat Išvadoje pažymėta, kad NMA direktorius ėmėsi veiksmų, situacijai spręsti, tačiau tai nepaneigia jo paties veiksmų neteisėtumo ar neveikimo pakankamai nesusipažįstant su NMA atsiųstų dokumentų turinio, todėl laikytina, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė neatsargumo forma. Pareiškėjas nei paskatinimų, nei nuobaudų neturėjo.

Akcentuoja, jog pareiškėjo veiksmai, kuomet jis, nebūdamas teisininkas ar BDAR specialistas, veikdamas viešojo intereso labui, siekdamas tinkamai vykdyti viešosios valdžios funkcijas, įsitikinti, kad nėra pažeidžiami Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo nuostatos, administruojamų fondų lėšų panaudojimo teisėtumas, kad Tarnautojas yra objektyvus ir nešališkas, nukreipė Protokolą vykdymui NMA KPKS, neturėtų būti laikoma tarnybiniu nusižengimu, bet priešingai yra tinkamas, sąžiningas ir rūpestingas NMA veiklos tikslų ir uždavinių vykdymas.

NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 75.22.1 papunktyje įtvirtinta, jog DTS pagal paskirtą DVS rezoliuciją įvardytų tipų dokumentus tiesiogiai perduoda administruoti šiems NMA struktūrinių padalinių vadovams ar valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, paskiriamiems atsakingais už dokumentų išnagrinėjimą tinkamai ir laiku - t. y. NMA KPKS vedėjui, „kuris rezoliucija paskiria konkrečius vykdytojus pagal kompetenciją nagrinėti „Pasitikėjimo linija" ir kitais būdais gaunamos informacijos turinį atitinkančius pareiškėjų, kitų asmenų pranešimus, kuriuose pateikiama informacija apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, galimus piktnaudžiavimo atvejus".

Tvarkos aprašo 7.2 papunktyje įtvirtinta, jog NMA KPKS darbuotojai, atsižvelgiant į NMA direktoriaus nustatytą tvarką, turi teisę tikrinti atskirų NMA darbuotojų privačių interesų deklaracijose pateiktus duomenis" (Tvarkos aprašo 18 punkte taip pat numatyta, kad Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo laikymosi kontrolę atlieka atsakingi darbuotojai). Tvarkos aprašo 34 punkte numatyta, jog pranešimų, kuriuose informuojama apie galimai neskaidrias NMA darbuotojų veikas, susijusias su paramos lėšų naudojimo kontrole, nagrinėjimas vykdomas KPKS, o KPKS darbuotojas tam turi teisę susipažinti ir su tokiame pranešime minimo darbuotojo privačių interesų deklaracija (34.2.7 papunktis).

Nurodo, jog rezoliucija DVS KPKS buvo paskirta remiantis NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 75.22.1 papunkčiu bei vadovaujantis KPKS nuostatų 3.1 papunkčiu, 34 punktu (kuriame numatyta, jog KPKS vykdo NMA administruojančių valstybės ir ES paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei padalinių veiklos kokybės kontrolę, atliekant administracinius tikrinimus, patikras vietoje bei vidinę vindikaciją), siekiant nustatyti galimus Tarnautojo ir NMA pareiškėjų / paramos gavėjų ryšius (Tarnautojui naudojantis NMA pareiškėjų / paramos gavėjų paslaugomis ir galimai gaunant pajamas), galimai pažeidžiant teisės aktų, įskaitant Įstatymo, reikalavimus, Tvarkos aprašo 7.2., 18 punktu.

Pabrėžia, kad įstaigoje vidinėmis tvarkomis yra užtikrinta, kad visi darbuotojai pasirašytų konfidencialumo pasižadėjimus, ir informaciją, su kuria susipažįsta, išskirtinai naudotų tik tarnybiniais tikslais, vadovaudamiesi teisės aktais.

Akcentuoja, jog NMA gavus informacijos apie galimus asmenų įstatymų pažeidimus, ir apribojus NMA teisę tokią informaciją tvarkyti ir/ar ja disponuoti, suponuotų kitus galimus teisės aktų pažeidimus, už kuriuos kiltų atsakomybė pačiai NMA.

Pažymi, jog VTEK savo praktikoje ne kartą yra akcentavę, kad įstaigos vadovai, įgyvendindami Įstatymo nuostatas, gavę informacijos apie galimus Įstatymo ir kitų teisės aktų nesilaikymo atvejus, turi pareigą inicijuoti atitinkamus patikrinimus.

Nurodo, jog Protokolo skenuota kopija buvo įteikta Tarnautojui per DVS, o vėliau perduotas ir originalas.

Atsakovas Išvadoje remiasi bendro podūdžio teisės aktais, kurie nenustato konkrečių pareigų pareiškėjui, o tai remiantis teismų praktika nėra tinkamas teisinis pagrindas tarnybinės nuobaudos skyrimui.

Pabrėžia, kad Įsakyme turi būti aiškiai išdėstytos ir ištirtos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, atliktas jų visų teisinis įvertinimas, lemiantis priimtiną sprendimą. Tokiame teisės akte turi būti suprantamai pateikiamas pareiškėjo veiklos vertinimas bei aplinkybės, kurių viseto pakanka, kad pareiškėjui būtų paskirta tarnybinė nuobauda, nurodyti konkretūs imperatyvūs teisės aktai, kurių reikalavimus pareiškėjas pažeidė. Ginčo Įsakymas įvardintų reikalavimų neatitinka, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Nurodo, jog pareiškėjas nėra teisininkas ir BDAR specialistas, o NMA įgyvendinant BDAR reikalavimus, yra paskirtas duomenų apsaugos pareigūnas - V. S.. Taip pat NMA direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. BR1-251, paskelbta TAR, 2018-09-04, Nr. 13946 2 p. V. S. paskirta atsakinga už NMA asmens duomenų tvarkymo taisyklių įgyvendinimo priežiūrą.

Pareiškėjo nuomone, jis turėjo teisėtą pagrindą, nukreipti Protokolą NMA KPKS vykdymui. Pažymi, kad jokių kitų veiksmų pareiškėjas neatliko, jokiems kitiems tretiesiems asmenims Tarnautojo asmens duomenų neatskleidė.

Nurodo, jog pareiškėjas nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, taip pat nėra jo kaltės (veikos sąmoningumo), motyvų ar tikslų dėl tariamo tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėjas elgėsi pakankamai apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, o pagrindo vertinti, jog jis akivaizdžiai nesivadovavo teisės aktais ir bendraisiais teisės principais ar pažeidė diskrecijos ribas, nėra.

Pažymi, jog NMA direktorius, kaip įstaigos vadovas, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymu, NMA nuostatais, Įstatymu, taip pat NMA direktoriaus pareigybės aprašymu ir vykdė jo kompetencijai priskirtas funkcijas. NMA direktorius laikėsi procedūrinių taisyklių bei kitų NMA veiklą reglamentuojančių teisės aktų, vadovavosi NMA specialistų išvadomis, todėl nėra pagrindo vertinti, jog įgyvendindamas NMA pareigą užtikrinti, jog būtų imamasi tinkamų priemonių siekiant išvengti interesų konflikto, užtikrinti administruojamų fondų lėšų kontrolę, peržengė savo įgaliojimus. Šiuo atveju negali būti laikoma, kad NMA direktorius atliko neteisėtus veiksmus, tuo labiau, kad jo kaltės laipsnis butų pakankamas jo atsakomybei kilti. Nenustačius neteisėtų kaltų įstaigos vadovo veiksmų, negali būti pagrindo taikyti jam tarnybinę atsakomybę.

NMA direktoriaus veiksmai buvo atlikti siekiant teisėtų tikslų atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, vykdant NMA pavestas viešosios valdžios funkcijas ir vadovaujantis NMA bei NMA direktoriaus, kaip įstaigos vadovo, veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl nėra pareiškėjo kaltės.

Atkreipia dėmesį į tai, jog Išvadoje neteisėtais veiksmais įvardijama pareiškėjo rezoliucija 2019 m. lapkričio mėn., Protokolo neperdavimas Tarnautojui, todėl nuobauda paskirta 2020 m. birželio 1 d. yra skirta praleidus 6 mėn. naikinamąjį terminą.

Pareiškėjo įsitikinimu, bylos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai patvirtina, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nesilaikant nustatyto naikinamojo termino, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti atsakovo įsakymą, todėl prašo teismo skundą tenkinti.

Pareiškėjas privalėjo susipažinti su dokumento turiniu ir pastebėti, kad Protokolas (su jį lydinčiu lydraščiu) pateiktas turint tikslą įteikti jį R. K. asmeniškai ir savo veiksmais, t. y. surašydamas rezoliuciją R. K. asmeniškai skirtam dokumentui nagrinėti kitiems asmenims, neturėdamas teisės tokio dokumento toliau nukreipti vykdymui ir nesiimdamas veiksmų užtikrinti tinkamą dokumento įteikimą R. K., padarė tarnybinį nusižengimą.

Pažymi, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, Išvadoje nurodyti teisės aktai nustato konkrečias pareigas pareiškėjui, todėl tai yra tinkamas teisinis pagrindas tarnybinės nuobaudos skyrimui. Išvadoje yra nurodyti konkretūs imperatyvūs teisės aktai, kurių reikalavimus pareiškėjas pažeidė.

Ministerija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Įsakyme nebuvo aiškiai išdėstytos ir ištirtos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, atliktas jų visų teisinis vertinimas. Pažymi, kad Įsakymo preambulėje duotos nuorodos į visus teisės aktus ir minėtą išvadą, kurios pagrindu ministras priėmė atitinkamus sprendimus.

Pareiškėjo kaltė pasireiškė neatsargumo forma, nes jis kaip įstaigos vadovas, kuriam keliami aukštesni kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini aukštesni tarnybinės atsakomybės standartai, veikė nepakankamai atsakingai ir rūpestingai ir nenumatė, kad dėl tokio veikimo kils atitinkami padariniai, nors pagal jam keliamus kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimus turėjo ir galėjo tai numatyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėto sprendimo apskundimas nereiškia to, kad minėtas sprendimas yra neteisėtas. Valstybės tarnybos departamentas neformalios konsultacijos ŽŪM darbuotojui metu nurodė, kad apskųstas teismui sprendimas nereiškia, kad įstaigos vadovas, gavęs atitinkamą informaciją, negali imtis veiksmų ir inicijuoti atitinkamo tyrimo.

A. M. kaip NMA direktoriaus veika sąlygojo tai, kad NMA gavo Inspekcijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 3R-351 (2.13-1.), kuriame yra konstatuota, kad vertinant NMA veiksmus Bendrojo duomenų apsaugos reglamento atžvilgiu, darytina išvada, kad NMA, savo raštvedybos sistemoje registruodama R. K. perduoti skirtą dokumentą ir jame pateiktą su pareiškėju susijusią informaciją atskleisdama tretiesiems asmenims, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktuose nustatytus teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principus. Taigi, konstatuojama tiesioginė ne materialinio pobūdžio žala R. K., pažeidžiant jo teises pagal BDAR. NMA veiksmai laikytini tiesioginiais jos darbuotojų veiksmais, šiuo atžvilgiu aktyviais NMA direktoriaus veiksmais, kai užduotis, formuojant rezoliuciją, skiriama hierarchiniu pagrindu iš viršaus žemyn, taigi buvo sąlygoti A. M. veiksmų.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktų, NMA nuostatų 21.1 ir 21.2 papunkčių, NMA direktoriaus pareigybės aprašymo 5.1 – 5.4 papunkčių pažeidimus.

VTĮ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų (VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punktas)

NMA nuostatų 21.1 papunktyje numatyta, jog NMA direktorius užtikrina, kad NMA savo veikloje vadovautųsi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir šiais nuostatais; 21.2 papunktyje nurodyta, kad NMA direktorius organizuoja NMA darbą (...) sprendžia NMA kompetencijai priklausančius klausimus, kad būtų įgyvendinami NMA tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos.

NMA pareigybės aprašymo 5.1 papunktyje nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovauja NMA ir atsako už jai iškeltų uždavinių ir deleguotų funkcijų įgyvendinimą; 5.2 papunktyje nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja NMA darbą, kontroliuoja, kaip jis vykdomas (...); pagal 5.3 papunktį šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, (...) kitų teisės aktų (...) vykdymą; 5.4 papunktyje numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina, kad NMA veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju AAD surašytą Protokolą pažeidėjui R. K. registruotu laišku išsiuntė į jo darbovietę NMA (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 1 dalis). NMA darbuotoja, gavusi iš AAD voką, adresuotą R. K., tačiau be žymos „įteikti asmeniškai“, visiškai pagrįstai vykdydama savo darbines funkcijas, atplėšė trečiajam asmeniui skirtą voką su jame esančiu R. K. skirtu Protokolu, nes objektyviai negalėjo žinoti, kad AAD siunčiama informacija yra konfidenciali ir skirta tik pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog AAD padarė asmens duomenų tvarkymo pažeidimą, tačiau teismas dėl minėtos aplinkybės nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos objektas. Tačiau šiuo atveju atplėšus R. K. skirtą voką ir susipažinus su jo turiniu (lydraščiu ir Protokolu), NMA BRD DTS darbuotoja, o vėliau ir su Protokolu susipažinęs NMA direktorius bei kiti darbuotojai, negalėjo nesuprasti, kad Protokolas pateiktas tikslu įteikti jį pareiškėjui, o ne tikslu NMA pradėti tyrimą dėl Protokole pateiktų AAD nustatytų nusižengimų pareiškėjo atžvilgiu. Taigi, NMA, Protokolo skirto asmeniškai R. K. jam nepateikė, o pažeisdama BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų tvarkymo teisėtumo sąlygas, toliau tvarkė R. K. asmens duomenis, tokiu būdu plėsdama pareiškėjo asmens duomenų gavėjų, kurie neturėjo teisės susipažinti su R. K. asmens duomenimis bei atskleidžiant Protokolo turinį trečiajam asmeniui VTEK. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog NMA direktorius asmeniškai pačio trečiojo suinteresuoto asmens (R. K. ) 2019 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie jam skirtą korespondenciją, tačiau NMA į tokio pobūdžio raštą nesureagavo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Inspekcija, vertindama aukščiau minėtus NMA veiksmus, pagrįstai sprendė, jog NMA, savo raštvedybos sistemoje registruodama R. K. perduoti skirtą dokumentą ir jame pateiktą su juo susijusią informaciją atskleisdama tretiesiems asmenims, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktuose nustatytus teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principus.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog R. K. asmens duomenys, nurodyti Protokole yra susiję su Įstatymo nuostatų vykdymu, kurio kontrolę remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo 22 straipsnio 1 dalimi NMA privalo vykdyti, bei dėl NMA vykdomos administruojamų fondų lėšų panaudojimo kontrolės pagal NMA nuostatus, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai buvo pradėti tvarkyti remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, t. y. R. K. asmens duomenis tvarkyti buvo būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (įgyvendinant Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę). Lietuvos Respublikos teritorijoje mailiaus veisimu užsiimantys fiziniai bei juridiniai asmenys, t. y. iš kurių R. K. galimai įsigijo mailių įžuvinimui, yra NMA pareiškėjai / paramos gavėjai, o R. K. pagal savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas kuravo šių fizinių bei juridinių asmenų (iš kurių galimai ir įsigijo) paraiškas administruojančius padalinius. Be to, R. K. asmens duomenys buvo teisėtai atskleisti tik institucijai, turinčiai teisinį pagrindą (BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas) gauti ir tvarkyti asmens duomenis Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės ir užtikrinimo tikslu. Pareiškėjo teigimu, jis nėra teisininkas ar BDAR specialistas.

Pareiškėjo teigimu, kadangi 2020 m. gegužės 28 d. išvadoje „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus A. M. galimo tarnybinio nusižengimo“ Nr. 18P-3 (2.33) neteisėtais veiksmais įvardijama 2019 m. lapkričio mėn. Pareiškėjo rezoliucija, Protokolo neperdavimas R. K., todėl 2020 m. birželio 1 d. nuobauda yra skirta praleidus 6 mėn. naikinamąjį terminą.

Pažymėtina, jog LVAT yra pasisakęs, jog VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje (kas atitinka aktualią VTĮ 34 straipsnio 1 dalies redakciją) yra įtvirtinti du – šešių mėnesių ir trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra nustatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra nustatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra nustatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016).

LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas išskyrė tris atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis šešių mėnesių terminas nuobaudai paskirti. Visu pirma, tokie atvejai yra, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); antra – kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; trečia – kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Taigi tiek antru, tiek trečiu atvejais nėra reikalaujama, kad tarnybinis nusižengimas būtų nustatomas atliekant atitinkamą tyrimą ar patikrinimą. Vien Seimo kontrolieriaus tyrimo ar kompetentingos institucijos patikrinimo atlikimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti specialųjį – trejų metų nuo nusižengimo padarymo dienos – terminą nuobaudai paskirti (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012). Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas turint tikslą įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014). VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje (kas prilygsta ankstesnę VTĮ 30 straipsnio 1 dalies redakciją) įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimą, kurio metu gali būti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sąrašas; sąvoka „kitą patikrinimą“ reiškia, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nebuvo įtvirtintas baigtinis tokių „patikrinimų“ sąrašas (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019; LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020).