- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-166-526/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Eugenijus Antanauskas, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- D. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą gyvenamojoje vietoje bei įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 5 d. ir apie tai informuoti VĮ „Regitra“. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuota D. T. priklausanti transporto priemonė „Dodge Grand Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. T. nuteistas už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. vasario 29 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, jis, vairuodamas automobilį „Dodge Grand Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė bei apgadino S. V. automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. 2024 m. vasario d., po eismo įvykio, laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 18.43 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (2024 m. vasario 29 d. 18.43 val. alkotesteriu nustatytas 2,72 promilių neblaivumas).
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį, kuria D. T. už BK 281¹ straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė; panaikinti BK 75 straipsnio taikymą; D. T., pripažintam kaltu pagal BK 281¹ straipsnio l dalį, paskirti 120 MGL (6 000 Eur) baudą; taikyti BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 80 MGL (4 000 Eur) baudą; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Prokuroro manymu, teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, jog D. T. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio l dalyje, paskyrė tinkamas baudžiamojo poveikio priemones, tačiau nepagrįstai paskyrė arešto bausmę. Prokuroras pažymi, jog BK 55 straipsnis nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nurodo, jog BK 55 straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, skirti su areštu arba laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tai reiškia, kad su areštu arba laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už neatsargaus arba nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Tuo tarpu arešto arba laisvės atėmimo bausmė asmeniui skiriama tik motyvuojant tokį sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-181/2014, 2K-208/2014, 2K-7-87/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-118-489/2020).
2.2. Prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje niekaip neanalizavo BK 55 straipsnio nuostatų ir, parinkdamas arešto bausmę, nurodė, kad D. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nedirba, gauna socialines išmokas, prižiūri/slaugo sergančią motiną, pats turi rimtų sveikatos problemų, todėl turi ribotas galimybes susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą, jokio turto, išskyrus automobilį neturi, santaupų neturi, administracine tvarka baustas, neteistas, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat teismas nurodė, kad atsižvelgia ir į D. T. „poziciją dėl jam skirtinos bausmės“. Prokuroras pažymi, jog parinkdamas bausmę, teismas nepateikė reikšmingų aplinkybių ir todėl nepagrįstai motyvavo, kad D. T. nusikaltimas savo pavojingumu, asmenybe ar kitomis aplinkybėmis yra toks, kad yra pagrindas parinkti ne švelniausią sankcijoje nustatytą bausmės rūšį (baudą), o būtent griežtesnę – areštą. Nurodo, jog teismas sprendimą labiausiai argumentavo D. T. finansine būkle, sveikata ir artimojo giminaičio priežiūra. Prokuroro manymu, aplinkybės, kad asmuo nedirba, neturi registruose užfiksuoto turto yra įprastos, o darbingo amžiaus asmenys patys sprendžia dirbti ar nedirbti. Prokuroras pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad asmuo negali dirbti (neįgalumas nenustatytas) ir neargumentuota, kodėl tai yra pagrindas parinkti arešto bausmę. Prokuroro nuomone, aplinkybė, kad asmuo turėjo sveikatos sutrikimų, taip pat yra gana įprasta (pateikti tik 2022 m. atliktų stuburo juosmeninės dalies tyrimų duomenys yra neinformatyvūs ir nesuteikia pagrindo be specialių žinių to vertinti skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai „rimta sveikatos problema“ bei sąlygojančia ribotas galimybes susirasti darbą, juolab, kad pagal byloje esančius SODROS duomenis, 2023 m. nuteistasis dirbo). Prokuroro vertinimu, asmens turtinė padėtis ir nedarbas negali lemti bausmės rūšies tuo aspektu, kad asmenims, turintiems turto/pajamų skiriamos baudos, o to neturintiems – areštas ar laisvės atėmimas. Prokuroro manymu, asmens turtinė padėtis reikšminga parenkant bausmės dydį, pvz. baudžiamasis įstatymas nustato minimalius ir maksimalius baudų dydžius (BK 47 straipsnis).
2.3. Prokuroro manymu, teismas, parinkdamas arešto bausmę, prieštarauja pats sau, nurodydamas tam reikšmę turinčią aplinkybę, kad D. T. prižiūri sergančią motiną. Mano, jog arešto bausmė niekaip nesąlygoja tinkamo rūpinimosi artimuoju giminaičiu, o priešingai – arešto bausmė tai eliminuoja. Prokuroro vertinimu, rūpinimasis tėvais yra elementari elgesio norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.205 straipsnio l dalis). Be to, prokuroro nuomone, teismas, be pagrindo parinkęs griežtesnę bausmės rūšį ir taikydamas BK 75 straipsnį taip pat prieštarauja pats sau – jeigu nuspręsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės (arešto) tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, galima parinkti sankcijoje esančią alternatyvią bausmę, nesusijusią su areštu (teismo prieštaravimas pačiam sau, kai pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriama griežtesnė bausmės rūšis ir taikomas BK 75 straipsnis, aptartas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2015). BK 75 straipsnio taikymą teismas grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir parinkdamas bausmę bei nurodė, kad „kaltinamojo asmenybė nėra tiek pavojinga“, „kaltinamojo resocializacija galima be realaus arešto bausmės atlikimo“, todėl tinkamai nemotyvuota, kodėl tokiam asmeniui nebuvo pritaikyta tipinė taisyklė, nurodyta BK 55 straipsnyje.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors prokuroras nesutinka su arešto bausmės paskyrimu (o tuo pačiu ir BK 75 straipsnio taikymu) ir prašo pakeisti nuosprendį šias dalis panaikinant, atkreipia apeliacinės instancijos dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nekorektiškai nurodytas arešto bausmės pradžios skaičiavimas – nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Prokuroras pažymi, jog arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas, todėl nebuvo teisinio pagrindo nustatyti bausmės pradžią.
2.5. Prokuroro nuomone, teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad atsižvelgia į D. T. poziciją dėl bausmės rūšies, pažeidė teisingumo principą, kurio įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, paskirties. Prokuroro manymu, visos nurodytos aplinkybės, kuriomis remiasi teismas, parinkdamas arešto bausmę, yra niekuo neįprastos ar išskirtinės bei nesuteikia pagrindo nesilaikyti BK 55 straipsnio nuostatos, kad pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. D. T. pirmą kartą teisiamas už nesunkų nusikaltimą ir nėra duomenų, kad nusikaltimas savo pavojingumu ir asmenybė yra tokie, kad būtų pagrindas skirti griežtesnes bausmių rūšis nei sankcijoje numatyta švelniausioji, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta, su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi, bausmė – bauda, kurios dydis, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes bei vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę nustatytinas artimu minimaliam – 120 MGL (6 000 Eur). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.
2.6. Prokuroro teigimu, teismas netinkamai taikė BK 55 straipsnio nuostatas ir neteisingai paskyrė bausmę, nes pirmą kartą teisiamam asmeniui skyrė aiškiai per griežtą bei neproporcingą padarytai veikai bausmę. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, tokiu būdu iš naujo sprendžiant nuteistajam skirtinos bausmės skyrimo klausimą (BPK 328 straipsnio l punktas, 2 punktas).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl D. T. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
10. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam D. T. bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad D. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nedirba, gauna socialines išmokas, prižiūri sergančią motiną, pats turi rimtų sveikatos problemų, todėl turi ribotas galimybes susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą. Administracine tvarka baustas, yra neteistas. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, slaugo motiną ir pats turi sveikatos problemų, jo finansinę situaciją (jokio turto, išskyrus automobilį neturi, santaupų neturi, yra susitaręs su draudimo bendrove dėl eismo įvykio metu padarytos 842,26 Eur dydžio žalos atlyginimo ir šios sumos išdėstymo dalimis iki 2025 m. kovo 28 d. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes ir į paties kaltinamojo D. T. poziciją dėl jam skirtinos bausmės pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam D. T. paskyrus bausmę – 45 parų areštą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-594/2005). Teisingumas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2005; Nr. 2K-7-45/2007; 2K-128/2008; 2K-428/2009).
12. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
13. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 55 straipsnio nuostata dėl bausmės rūšies parinkimo nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvų reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-181/2014, 2K-208/2014, 2K-7-87/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-118-489/2020). Taigi, BK 55 straipsnis nedraudžia tokiam asmeniui skirti laisvės atėmimo ar arešto bausmės: dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą – motyvuoti tokį savo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014).
14. Pažymėtina, jog nors šiuo atveju D. T. pirmą kartą padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl atitinka BK 55 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir jam turėtų būti paskirta su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju straipsnio sankcijoje numatytos švelniausios bausmės – baudos paskyrimas kaltinamajam D. T. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes bylos duomenimis nustatyta, jog šiuo metu D. T. finansinė padėtis yra labai bloga, jis slaugo sergančią motiną, gauna minimalias socialines išmokas, jo paties sveikatos būklė neleidžia dirbti sunkių darbų, nors neįgalumas nenustatytas, todėl baudos neišgalėtų sumokėti. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nekilnojamojo turto, santaupų ar kitokio turto jis neturi, susitarė su draudimo bendrove dėl autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skiriamos bausmės įgyvendinimas privalo būti realus. Šiuo atveju akivaizdu, jog paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis. Todėl apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. T. arešto bausmę ir atidėdamas jos vykdymą bei paskirdamas gana griežtus įpareigojimus, taip pat paskirdamas gana griežtas baudžiamojo poveikio priemones – draudimą trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei automobilio konfiskavimą, pakankamai nubaudė D. T., paveikė jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrino teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. T. arešto bausmę savo sprendimą motyvavo ir šių motyvų apeliacinės instancijos teismui pakanka.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors prokuroras nesutinka su arešto bausmės paskyrimu (o tuo pačiu ir BK 75 straipsnio taikymu) ir prašo pakeisti nuosprendį šias dalis panaikinant, atkreipia apeliacinės instancijos dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nekorektiškai nurodytas arešto bausmės pradžios skaičiavimas – nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Prokuroras pažymėjo, jog arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas, todėl nebuvo teisinio pagrindo nustatyti bausmės pradžią. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais prokuroro skundo argumentais, kadangi tai, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė arešto bausmės pradžios skaičiavimą – nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, nereiškia, jog nurodytas arešto bausmės pradžios skaičiavimas yra kažkuo nekorektiškas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. T. bausmė buvo paskirta, jos vykdymą atidedant. Todėl paskirtos bausmės vykdymą kontroliuojančiai įstaigai iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies bus aišku, nuo kada bus skaičiuojama paskirtos bausmės pradžia, t. y. nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam D. T. paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota, todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.