- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-189-519/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02017-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- E. L.
- Advokatai
- Vytautas Blažaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ str., E. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 431 Eur (1490 litų) bauda.
Į bausmės laiką įskaitytas E. L. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-11-15 iki 2015-01-23, bei laikino sulaikymo laikas – 2014-05-01 (1 para), pagal 2014-05-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. nuteistas už tai, kad jis2014-11-15, apie 14 val., (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, antro aukšto laiptinės aikštelėje, paprašydamas nukentėjusiojo A. M. duoti jam cigaretę, A. M. atsakius, kad neturi, tyčia papurkšdamas dujų balionėliu ašarinių dujų nukentėjusiajam A. M. į akis, tuo padarydamas jam abiejų akių junginių pirmo laipsnio cheminius nudegimus, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2014-11-15 apie 14 val., (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, antro aukšto laiptinės aikštelėje, kitiems asmenims matant išplūsdamas necenzūriniais žodžiais dėl konflikto su A. M. išėjusią į laiptinę nukentėjusiąją J. G. ir grasindamas padegti, susprogdinti automobilius ir bendrabutį, išvežti ir išgaudyti po vieną, tokiu įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d nuosprendį ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Nurodo, kad apkaltinamąjį nuosprendį dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos, teismas grindė pagrinde jo duotais parodymais. Teigia, kad kaltu prisipažino ir viską nuoširdžiai papasakojo, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių jis įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo pagalba buvo nustatytos visos nusikaltimo įvykdymo aplinkybės. Nurodo, kad jis taip pasielgė dėl girtumo, nesuprato ką daro. Pažymi, kad nusikaltimo padarymo metu jis fiziškai nukentėjo daugiau nei baudžiamojoje byloje nukentėjusiais pripažinti asmenys. Jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kad be jokios rimtos priežasties, negavęs iš A. M. prašomos cigaretės, papurškė jam į akis ašarinių dujų balionėliu. Buvo tuo metu neblaivus, todėl tai padarė automatiškai. Teigia, kad jis nesuvokė ką daro ir kokias pasekmes gali sukelti jo veiksmai. Po to jam buvo suduotas smūgis į veidą, nuo ko trumpam neteko sąmonės ir pargriuvo. Taip pat nurodo, kad jis buvo laikomas prispaustas ant grindų ir jam A. M. ašarinių duju balionėliu purškė į akis, Sakydamas „ir tu pajusk tą patį“, taip keršijo už jo padarytus neteisėtus veiksmus. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad tuo metu jam buvo sumušta lūpa, iš kurios bėgo kraujas bei akys ir veido oda paraudusi nuo ašarinių dujų. Šiuos jo sužalojimus matydami policijos pareigūnai siūlė vykti į gydymo įstaigą, tačiau jis atsisakė tai daryti. Kai buvo sulaikomas namo laiptinėje, prieš jį buvo panaudotas perteklinis smurtas – suduodami smūgiai, akys pripurškiamos ašarinių dujų. Nukentėjusiųjų veiksmai jo atžvilgiu buvo aiškiai neteisėti, tačiau dėl to jokių pretenzijų nereiškia, nes suvokė, kad pirmas papurkšdamas A. M. dujas į akis, padarė pažeidimą, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Kartu tai parodo jo psichologinį santykį su veika ir tai, kad jis nėra pavojingas visuomenei.
Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. nurodo, kad jo išsakyti nepagarbūs žodžiai buvo jo reakcija į nukentėjusiųjų veiksmus. Teigia, kad jis plūdosi dėl patirto skausmo nuo smūgio į veidą bei akių skausmo, kai jo akys buvo pripurkštos ašarinių dujų. Teigia, kad negalima pripažinti realiais grasinimais girto žmogaus grasinimus, kad „padegsiu, susprogdinsiu automobilius ir bendrabutį, išvesiu ir išgaudysiu po vieną“, nes jie nėra realūs. Nukentėjusioji J. G. nurodė, kad jo grasinimus suprato kaip realius, tačiau įvertinus visas įvykio aplinkybes, to pripažinti negalima. J. G. nurodė, kad jis grasino susprogdinti automobilius, tačiau ji automobilio neturi. Nesuprantama, kaip galima realiai suvokti grėsmę susprogdinti daiktą (automobilį), kuris tikrovėje neegzistuoja.
Nurodo, kad teismas jam skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis yra vedęs, turi šeimą ir išlaiko mažametį vaiką, gimusį 2013 m. spalio 7 d., kad atsiprašė nukentėjusiųjų ir jie priėmė atsiprašymą, atlygino žalą. Teigia, kad jo įvykdytas nusikaltimas yra nesunkus ir įstatymų leidėjas numato tik iki dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Numato ir kitas daug lengvesnes bausmes be laisvės atėmimo. Mano, kad visuma nurodytų sąlygų, teismas galėjo jam paskirti švelnesnę bausmės rūšį, o jam paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Apelianto nuomone, teismas jam skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas jam skirdamas bausmę neatsižvelgė, kad jis plūdosi po to, kai pats buvo sumuštas ten buvusių asmenų, kai buvo paklupdytas ant kelių. Tai, kad jis įvykio vietoje buvusių asmenų neplūdo, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas S. P.. Pasak apelianto, šio pareigūno parodymai patvirtina, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas ir to pasėkoje buvo sužalotas. Teigia, kad jaučia savo kaltę, todėl jokių pretenzijų niekam nereiškia.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestinas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis taip pat buvo sužalotas, jam į akis buvo papurkštos ašarinės dujos, jo grasinimai nebuvo realūs, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, E. L.nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo.
Pats apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako.
E. L.skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. Minėto straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę E. L., atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino Teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.), anksčiau teistas tris kartus, baustas administracine tvarka, darbo biržoje neregistruotas, nedirba, turto neturi. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą, pirmosios instancijos teismas E. L., kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. L. griežčiausią BK 284 str. 1 d. sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, apylinkės teismas nuteistojo E. L. atžvilgiu taikė jo teisinę padėtį lengvinančias BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.
Pagal BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2014).
E. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą laisvės atėmimu 6 mėnesiams, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, E. L. ankstesniu nuosprendžiu, taikant BK 75 str. nuostatas, jau buvo atidėtas bausmės vykdymas ir paskirti įpareigojimai, vienas iš jų - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, jis nusikalto teistumui neišnykus ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t.y. pažeisdamas jam skirtą įpareigojimą, dėl to, kolegijai vertinant E. L. elgesį, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti dar kartą taikant E. L. BK 75 str. nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.