Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Teikiamu apeliaciniu skundu E. M. (toliau – ir apeliantas) prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį pakeisti, t. y. už ANK 422 straipsnyje 5 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę atimti trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam 12 mėnesių minimaliam terminui.

3.1. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis turėtų būti taikoma tik išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių aplinkybių asmens, kurio atžvilgiu taikomas administracinio nusižengimo poveikio priemonė, naudai ir kurios, anot teismo, šioje byloje nenustatytos. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje nenurodyta, kad jo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, apskritai niekada negali būti laikomos pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, nes kiekvienoje byloje skiriasi minėtų aplinkybių konkretus turinys. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pažeidėjams nebūtinai turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, o kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalyje taip pat nėra numatyta, kad norėdamas taikyti šią teisės normą, teismas turi nustatyti kokias nors išskirtines aplinkybes. Be kita ko, teismų praktikoje įtvirtinta, kad byloje nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninat, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismas priimtoje nutartyje akcentuoja padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei tai, kad už jo padarymą negali būti taikomas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Apeliantas su šia teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad įstatymas nenumato jokio apribojimo, kad jo padaryto nusižengimo atveju negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.

3.2. Apeliantas skunde pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nors nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra vertinamas kaip šiurkštus administracinės teisės pažeidimas, tačiau pats savaime sunkių pasekmių nesukelia. Skunde teigiama, kad tokiu atveju yra būtina įvertinti nusižengimo padarymo aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino. Apeliantas nurodo, kad vairuojantis automobilį buvo sustabdytas 7.04 val., tuo tarpu alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, tačiau byloje nebuvo įvertinta aplinkybės, kad jis už vairo sėdo ne iš karto pavartojęs alkoholinius gėrimus, o sekančią dieną. Apeliantas teigia, kad išvakarėsi alkoholį vartojo, nes jam skaudėjo dantį, vaistai nepadėjo, todėl prisiminęs tradicinę gydymo priemonę, kad alkoholis padeda nuo skausmo, apie 22.00 - 23.00 val. išgėrė tris butelius (1,5 l.), 5 proc. stiprumo alaus. Kitą dieną atsikėlė 7. 40 val., jautėsi puikiai, buvo net pamiršęs, kad išvakarėse vartojo alkoholį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad alkoholio vartojimas iš vakaro, kai vairuojama kitos dienos ryte, veiką daro mažiau pavojingą už veiką, kai vairuojama pavartojus alkoholio tą pačia dieną. Be to, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nusižengimas buvo užfiksuotas policijos priemonių metu, kas reiškia, kad jo vairavimas nebuvo kuo nors skirtingas (pavojingas) nei blaivių vairuotojų ir ne specialiai į jį buvo nukreipta pareigūnų dėmesys patikrinimui stabdant jo vairuojamą automobilį. Be kita ko, apeliantas nurodo, kad žala niekam nebuvo padaryta, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai, iki sustabdymo jis buvo nuvažiavęs ne ilgą 5 km. atstumą, sustabdytas pareigūnų iškart prisipažino, kad išvakarėse vartojo alkoholį. Apeliantas akcentuoja, kad nors šios aplinkybės neturi įtakos kvalifikavimui, tačiau jos apibūdina padaryto nusižengimo pavojingumą ir yra svarbios individualizuojant nuobaudą.

3.3. Apeliantas remdamasis teismų praktika pažymi, kad asmeniui, kuris ankščiau baustas už vairavimą esant neblaiviam, vis vien taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis. Šiuo atveju svarbu įvertinti asmenį charakterizuojančius duomenis. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas įvertino tik aplinkybę, kad apeliantas praeityje yra baustas už analogišką nusižengimą, tačiau neatsižvelgė į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. nevertino apelianto elgesio, kai jis buvo sustabdytas pareigūnų bei jo elgesio teisminio nagrinėjimo metu, iš kurio buvo matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir neigiamai vertina savo padarytą nusižengimą, išgyvena dėl to. Be to, teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes: kad praėjus 2 val. po skundžiamo nutarimo priėmimo sumokėjo baudą; baigė papildomą vairuotojų mokymą; atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą; sutiko dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose; neteistas; ankščiau nėra baustas už jokius kitus administracinius nusižengimus (pažeidimus); darbovietės, kurioje dirbo iki pažeidimo, direktoriaus D. G. charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas, sąžiningas, nekonfliktiškas ir puikiai išmanantis savo darbą asmuo; teikia didesnį nei sutartą išlaikymą dukrai; (duomenys neskelbtini) seniūnaičio M. J. charakterizuojamas kaip ženkliai prisidedantis prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gėrovės – atvežantis kietąjį kurą, kuris reikalingas bendruomenės reikmėms, išvežantis šiukšles, pjaunantis žolę, išvežiojantis labdarą. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, nors skundžiamoje nutartyje nurodė, kad būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę.

3.4. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad visiškai nereikia vertinti aplinkybių, pagrindžiančių specialiosios teisės turėjimo poreikį. Apeliantas nurodo, kad šešerius metus dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“ mechaniku. Šių pareigų atlikimui buvo būtinas specialiosios teisės turėjimas. Nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo neteko darbo ir užsiregistravo užimtumo tarnyboje, kurioje darbo paieškos bevaisės arba dėl gyvenamosios vietos sunkiai pasiekiamos. Be to, apeliantas nurodo, kad turi (duomenys neskelbtini) dukrą, kuriai teikė išlaikymą ir kurią šiuo metu išlaiko tik jos mama, kuri yra nepajėgia skirti pakankamai lėšų dukters lavinimui ir poreikių tenkinimui. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, kurioje mokosi groti smuiku. Dėl teisės vairuoti netekimo, dukra beveik nedalyvauja konkursuose, kurių tiek praktiškai, tiek finansiškai šiuo metu negali sau leisti. Be to, dukra su mama gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, apeliantas – (duomenys neskelbtini), susisiekimas viešuoju transportu neįmanomas, todėl jis vaiką mato retai, be to, esant poreikiui nebegali dukters nuvežti į sveikatos priežiūros įstaigas. Buvusi sutuoktinė teisės vairuoti neturi, todėl, pasak apelianto, teisė vairuoti yra būtinybė užtikrinti nepilnametės dukros būtiniausius socialiniu poreikiu. Apeliantas nurodo, kad jis taip pat turi didelių kreditinių įsipareigojimų, kurių nebegali vykdyti ir dėl to jam gresia prarasti vienintelę gyvenamąją vietą. Nurodo, kad jis jau du mėnesius negauna pajamų, o vien kreditiniams įsipareigojimams įvykdyti kas mėnesį reikia mokėti 250 Eur įmokas. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti mažesnį terminą nei numato įstatymas. Tačiau apeliantas pažymi, kad ne vien šių, bet ir į bylą pateiktų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių pagrindu buvo prašoma sutrumpinti terminą ir tik susiejus visas šias aplinkybes į vieną visumą bei vadovaujantis proporcingumo principu, buvo prašoma taikyti ANK 43 straipsnio 5 dalies nuostatas.

3.5. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas nutartyje nurodė bylas, kuriomis vadovavosi priimdamas sprendimą. Vienoje iš nurodytų bylų Nr. AN2-266-919/2019, buvo išsamiai vertinamas tiek pažeidimo pobūdis, tiek pažeidėjo teigiama charakteristika bei poreikis turėti teisę vairuoti, tuo tarpu, anot apelianto, jo byloje, šias aplinkybes teismas vertino priešingai, kaip visiškai nereikšmingas. Kiti pirmosios instancijos teismo nurodyti kasacinio sprendimai nėra tapatūs, nes nutartyje Nr. 2AT-11-303/2018 nagrinėjamas pažeidimas susijęs su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos ir alkoholinių gėrimu vartojimu iki eismo įvykių aplinkybių nustatymo (nustatytas 1, 93 promilių neblaivumas), kitoje nutartyje Nr. 2AT-38-2016 nagrinėjamas nusižengimas susijęs su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, kitoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje Nr. AN2-382-606/2018, nagrinėjamas nusižengimas susijęs su pažeidimu, kai vairuotojas įlipusiam keleiviui pardavė negaliojantį bilietą ir vežė keleivį be bilieto. Atsižvelgiant į tai, šių sprendimų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai.

3.6. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus tikslus bei nevaržyti asmens akivaizdžiai daugiau nei yra būtina šiems tikslams pasiekti. Apeliantas nurodo, kad padarytas nusižengimas privertė padaryti atitinkamas išvadas, permąstyti gyvenimo vertybes, susidėlioti prioritetus. Pažymi, kad iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus dėl savo veiksmais sukelto pavojaus. Skunde teigia, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, o dabartinsi pasirinktas gyvenimo būdas suteikia pagrįstą pagrindą tikėti, kad analogiškas poelgis jo gyvenime nebepasikartos. Anot apelianto, vertinant visas byloje nustatytas faktines aplinkybes atskirai, jos galbūt nesukurtų pagrindo administracinės atsakomybės švelninimui, tačiau kompleksiškas jų vertinimas sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino padaryto nusižengimo realaus pavojingumo, neatsižvelgė nei į teigiamai charakterizuojamą apelianto asmenybę nei neproporcingai didelės neigiamos paskirtos administracinio poveikio priemonės įtakos apelianto ir jo artimųjų interesams, teismo priimtas sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas.