- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- 1-2221-1202/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00068-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- G. A.
- Advokatai
- Sergejus Milovas
- Kategorijos
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.5Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.5.2.3Sukčiavimas išvengiant didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikinant (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.29.1.3Kvalifikuotas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 3 d.)
- 2.3.4.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.6.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.6.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos finansų ministerijos įgaliotam atstovui R. J.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 22 d., baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. A. apgaule savo naudai išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės, o būtent: jis, kaip fizinis asmuo, vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą – (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas savo naudai išvengti mokestinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos sumokėjimo į valstybės biudžetą, neįregistravo vykdomos veiklos VMI prie FM, t. y. nepateikė iki veiklos vykdymo pradžios, t. y. 2015 m. lapkričio 9 d. Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (duomenys neskelbtini) formą, pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPM) 35 straipsnio 2 dalį, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“ ir 2013 m. birželio 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –
ir VMI) viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių 7 punktą, kad Mokesčių mokėtojai turi tinkamai užpildytą Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (duomenys neskelbtini) formą pateikti VMI, nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo (toliau – PVM) reikalavimų: 71 straipsnio 1 dalį, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas ir 71 straipsnio 2 dalį, kad PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta t. y. 45 000,00 Eur, nesilaikė PVM įstatymo reikalavimų: 92 straipsnio 1 dalį, kad apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį <...>, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju ir 92 straipsnio 3 dalį, kad 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, <...>, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), <...> už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos, nesilaikė GPM įstatymo reikalavimų: 6 straipsnio 1 dalį., pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (nuo 2018 m. sausio 1 d.) ir 6 straipsnio 3 dalį, pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms bei 27 straipsnio 1 dalį, nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taip pat nesilaikė VSD įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatos, socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos ir Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla (išskyrus asmenis, kurie veiklą vykdo įsigydami verslo liudijimus) moka 9% dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos:
2015 m. gruodžio 7 d. įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 4000 Eur, kurio nuosavybės teises fiktyviai įformino S. I. G., nieko nežinančio apie jo daromą nusikalstamą veiką, vardu;
2016 m. sausio 18 d. įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 2500 Eur, kurio nuosavybės teises fiktyviai įformino S. M., nieko nežinančio apie jo daromą nusikalstamą veiką, vardu;
2017 m. birželio 1 d. įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 2000 Eur, kurio nuosavybės teises fiktyviai įformino J. S., nieko nežinančios apie jo daromą nusikalstamą veiką, vardu;
2017 m. birželio 1 d. įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 4000 Eur, kurio nuosavybės teises fiktyviai įformino J. S., nieko nežinančios apie jo daromą nusikalstamą veiką, vardu, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 21 d. minėtuose žemės sklypuose pastatė 5 gyvenamuosius namus, kurių nuosavybės teises fiktyviai įformino fiktyvių žemės sklypų savininkų S. M., S. I. G. ir J. S., nieko nežinančių apie jo daromą nusikalstamą veiką, vardu bei nurodė pastariesiems parduoti žemės sklypus su pastatytais gyvenamaisiais namais.
Pastariesiems įvykdžius jo prašymą, t. y. – 2015 m. gruodžio 30 d. S. I. G., pardavęs 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su pastatytu butu už 85 000 Eur, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose bankomatuose išgryninęs už žemės sklypo su butu pardavimą gautus 85 000 Eur, šiuos pinigus perdavė G. A.;
2016 m. sausio 10 d. S. M., pardavęs 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). su pastatytu butu už 98 000 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose bankomatuose išgryninęs už žemės sklypo su butu pardavimą gautus 98 000 Eur, šiuos pinigus perdavė G. A.;
2017 m. liepos 26 d. J. S., pardavusi 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su pastatytu butu už 132 000 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) esančiuose bankomatuose išgryninusi už žemės sklypo su butu pardavimą gautus 132 000 Eur, šiuos pinigus perdavė G. A.;
2017 m. rugsėjo 14 d. J. S. pardavusi 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su pastatytu butu už 95 500 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) esančiuose bankomatuose išgryninusi už žemės sklypo su butu pardavimą gautus 95 500 Eur, šiuos pinigus perdavė G. A.;
2018 m. kovo 21 d. J. S. pardavusi 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su pastatytu butu už 99 000 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) esančiuose bankomatuose išgryninusi už žemės sklypo su butu pardavimą gautus 99 000 Eur, šiuos pinigus perdavė G. A.
Tokiu būdu, G. A., vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. kovo 21 d. už 5 butų – gyvenamųjų namų pardavimą, gavęs apmokestinamųjų pajamų 420 743,80 Eur, išvengė sumokėti valstybei mokėtinų mokesčių – 130 929,10 Eur, iš to skaičiaus: 86 256,20 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 20 378,10 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 18 520,65 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos, 5 774,15 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos. G. A. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat G. A. veikdamas kartu su S. M., S. I. G. bei J. S., organizavo tikrų dokumentų suklastojimą ir panaudojimą, o būtent jis, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. kovo 21 d. vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą – (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti valstybei mokėtinų mokesčių – 130 929,10 Eur, iš to skaičiaus: 86 256,20 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 20 378,10 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 18 520, 65 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos, 5 774,15 privalomojo sveikatos draudimo įmokos, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 18 d., pasiūlė S. M. fiktyviai savo vardu įforminti jo perkamo 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises. S. M. sutikus, 2016 m. sausio 18 d. nurodė pastarajam nuvykti į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašyti žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su (duomenys neskelbtini) L. S. – M., nieko nežinančia apie jo daromą nusikalstamą veiką, iš J. ir R. O. perka 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 2500 Eur. S. M., žinodamas, kad realiai sklypo neperka, minėtu turtu nedisponuos ir jo nevaldys, bus tik formaliu turto savininku, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydamas G. A. nurodymus pasirašė 2016 m. sausio 18 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su (duomenys neskelbtini) L. S. – M., nieko nežinančia apie jo daromą nusikalstamą veiką, iš pardavėjų J. O. ir R. O. perka 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 2500 Eur, kurią patvirtino nieko nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š. Tęsiant nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š., nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, 2016 m. sausio 18 d. el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ 2016 m. sausio 18 d. žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsiant savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2017 m. sausio 10 d. žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) pastatęs gyvenamąjį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė S. M. ir L. S. – M., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, nuvykti į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašyti buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su (duomenys neskelbtini) L. S. – M. parduoda 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą/ patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 98 000 Eur. S. M., žinodamas, kad jis yra tik formalusis turto savininkas ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti netikri (tikrovės neatitinkantys) dokumentai, vykdydamas G. A. nurodymus pasirašė 2017 m. sausio 10 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su (duomenys neskelbtini) L. S. – M., nieko nežinančia apie jo daromą nusikalstamą veiką, parduoda pirkėjams I. ir O. B. 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą/ patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 98 000 Eur, kurią patvirtino nieko nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š. Tęsiant nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š., nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ 2017 m. sausio 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsiant savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 7 d. pasiūlė S. I. G. fiktyviai savo vardu įforminti jo perkamo 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises. S. I. G. sutikus, 2015 m. gruodžio 7 d. nurodė pastarajam nuvykti į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašyti žemės sklypo dalies pirkimo –
pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad S. I. G. iš D. Č. perka 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 4000 Eur. S. I. G., žinodamas, kad realiai sklypo neperka, minėtu turtu nedisponuos ir jo nevaldys, bus tik formaliu turto savininku, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydamas G. A. nurodymus pasirašė 2015 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad S. I. G. iš pardavėjos D. Č. perka 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 4000 Eur, kurią patvirtino nieko nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š. Tęsiant nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š., nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ 2015 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsiant savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 30 d. pastatęs gyvenamąjį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė S. I. G. nuvykti į (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašyti buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad S. I. G. parduoda 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą/ patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 85 000 Eur. S. I. G., žinodamas, kad jis yra tik formalusis turto savininkas ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydamas G. A. nurodymus pasirašė 2015 m. gruodžio 30 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad S. I. G. parduoda pirkėjai V. J. – Š. 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 6) ir butą/ patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 85 000 Eur, kurią patvirtino nieko nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė S. K. Tęsiant nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė S. K., nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ 2015 m. gruodžio 30 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsiant savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d. pasiūlė J. S. fiktyviai savo vardu įforminti G. A. perkamo 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises. J. S. sutikus, 2017 m. birželio 1 d. nurodė pastarajai nuvykti į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašyti žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad dovanotoja D. Č. neatlygintinai perduoda, o apdovanotoji J. S. priima 1/300 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). J. S. žinodama, kad realiai sklypo neįgys, minėtu turtu nedisponuos ir jo nevaldys, bus tik formalia turto savininke, suvokdama savo veiksmų padarinius, kad dėl jos neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydama G. A. nurodymus nuvyko į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašė žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti tikrovės žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad dovanotoja D. Č. neatlygintinai perduoda, o apdovanotoji J. S. priima 1/300 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią patvirtino nieko nežinanti apie jos daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š., po ko (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š., tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ 2017 m. birželio 1 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsiant nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 5 d., pasiūlė J. S. fiktyviai savo vardu įforminti G. A. perkamo 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises. J. S. sutikus, 2017 m. birželio 5 d. nurodė pastarajai nuvykti į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašyti žemės sklypo dalies prikimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad pardavėja D. Č. parduoda, o pirkėja J. S. perka 149/300 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 2000 Eur. J. S. žinodama, kad realiai sklypo neįgys, minėtu turtu nedisponuos ir jo nevaldys, bus tik formalia turto savininke, suvokdama savo veiksmų padarinius, kad dėl jos neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydama G. A. nurodymus nuvyko į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašė žemės sklypo dalies prikimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad pardavėja D. Č. parduoda, o pirkėja J. S. perka 149/300 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 2000 Eur, kurią patvirtino nieko nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š., po ko (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š., tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, 2017 m. birželio 5 d. el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ 2017 m. birželio 5 d. žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsiant nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., pasiūlė J. S. fiktyviai savo vardu įforminti G. A. perkamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises. J. S. sutikus, 2017 m. birželio 1 d. nurodė pastarajai nuvykti į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašyti žemės sklypo dalies prikimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad pardavėja D. Č. parduoda, o pirkėja J. S. perka žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 4000 Eur. J. S., žinodama, kad realiai sklypo neįgys, minėtu turtu nedisponuos ir jo nevaldys, bus tik formalia turto savininke, suvokdama savo veiksmų padarinius, kad dėl jos neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydama G. A. nurodymus nuvyko į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašė 2017 m. birželio 1 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad pardavėja D. Č. parduoda, o pirkėja J. S. perka žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 4000 Eur, kurią patvirtino nieko nežinanti apie jos daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š., po ko (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š., tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ 2017 m. birželio 1 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsiant nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 26 d. pastatęs gyvenamąjį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė J. S. nuvykti į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašyti buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad J. S. parduoda 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą/ patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 132 000 Eur. J. S., žinodama, kad ji yra tik formali turto savininkė ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdama savo veiksmų padarinius, kad dėl jos neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydama G. A. nurodymus 2017 m. liepos 26 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašė buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad J. S. parduoda pirkėjams A. P. ir J. P. 1/2 žemės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą/ patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 132 000 Eur, kurią patvirtino nieko nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š. Tęsiant nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š., nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ 2017 m. liepos 26 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsiant nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 14 d., pastatęs gyvenamąjį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė J. S. nuvykti į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašyti buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad J. S. parduoda 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą/ patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 95 500 Eur. J. S., žinodama, kad ji yra tik formali turto savininkė ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdama savo veiksmų padarinius, kad dėl jos neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydama G. A. nurodymus 2017 m. rugsėjo 14 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašė buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad J. S. parduoda pirkėjams A. E. ir I. E. 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą/ patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 95 500 Eur, kurią patvirtino nieko nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š. Tęsiant nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š., nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ 2017 m. rugsėjo 14 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsiant nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 21 d., pastatęs gyvenamąjį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė J. S. nuvykti į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašyti buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad J. S. parduoda 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą/ patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 99 000 Eur. J. S., žinodama, kad ji yra tik formali turto savininkė ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdama savo veiksmų padarinius, kad dėl jos neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydama G. A. nurodymus 2018 m. kovo 21 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ąjį notaro biurą bei pasirašė buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad J. S. parduoda pirkėjams V. R. ir B. R. 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą/ patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 99 000 Eur, kurią patvirtino nieko nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š. Tęsiant nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notarė V. Š., nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ 2018 m. kovo 21 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu G. A., veikdamas kartu su S. M., S. I. G. ir J. S., organizavo tikrų dokumentų – 2016 m. sausio 18 d. žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 30 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 1 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 5 d. žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 1 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 26 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 14 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 21 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimą ir panaudojimą, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarė 130 929,10 Eur turtinę žalą.
G. A. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. A. nurodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Paaiškino, kad buvo nupirkti sklypai, pastatyti namai ir parduoti. Sklypai buvo perkami ir namai statomi ne jo vardu, o kaip nurodyta kaltinime, S. M., ant J. S. ir S. I. G. vardu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės ir aplinkybių nepripažino. Vyko spaudimas, todėl nenorėjo bendrauti, turėjo tokią teisę. Pripažįsta, jog neregistravo (duomenys neskelbtini) veiklos ir tokiu būdu išvengė mokesčių. Sutinka, kiek reikės mokėti. Kaltinamame akte tinkamai nurodytas veikos laikotarpis, kada buvo perkami namai, konkrečiai datų neatsimena. Užsiėmė (duomenys neskelbtini), veikė, kaip fizinis asmuo. Paprašė S. M., J. S. ir S. I. G. pagalbos apiforminti namus jų vardu. Visą kitą jis pats pastatė, pardavė. Apiformino namus ant kitų asmenų siekdamas išvengti mokesčių. Ten marža labai maža lieka iš tų namų – 4%. Nuo pat pradžių buvo sugalvojęs tokį planą, kaip išvengti mokesčių. Negali suklastoti pirkimo pardavimo sutarčių, jas rašo notaras. Pripažįsta, jog klastojo dokumentus. Kartu su S. M., J. S. ir S. I. G. vyko pas notarą pasirašyti dokumentų, sutarčių. Pinigai už parduotą turtą, namus buvo pervesti minėtiems asmenims ir jie juos grąžindavo jam, kai juos išgrynindavo. Iš pat pradžių turėjo tikslą išvengti mokesčių neregistravęs savo (duomenys neskelbtini) veiklos. Kaltinime nurodytas turtas yra jo ir dabar supranta, jog neteisingų duomenų įrašymas pardavimų sutartyse dokumentuose ir buvo dokumentų klastojimas. Prašydamas S. M., J. S. ir S. I. G. savo vardu pirkti turtą, suklastojo dokumentus, nes pinigai už parduotą turtą perėjo jam. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Jo pajamos minimali alga, abu vaikai gyvena su juo – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) amžiaus. Vaikus kartu su sutuoktine augina. (duomenys neskelbtini), bet gyvena su juo, (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), taip pat gyvena su juo. Žmona šiuo metu (duomenys neskelbtini) atostogose. Nevertėjo vykdyti jo sugalvotos schemos. Gailisi, jog taip pasielgė. Iš karto nesugebės sumokėti, bet dalimis mokės mokesčius, kurių nesumokėjo. Stengsis kuo greičiau tokią didelę sumą, sumokėti daugiau nei 130 000 Eur. Nenori, jog liktų skola. Per 5 metus grąžins skolą valstybei. Pripažįsta civilinį ieškinį visa apimtimi, civilinio ieškinio suma jam labai didelė. Jeigu teismas paskirtų baudą jis ją vykdytų. Santaupų neturi, ieškos kito darbo, jog galėtų sumokėti civilinį ieškinį. Dėl padaryto gailisi ir atsiprašo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo prisipažinimo teisme, jų padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2021 m. vasario 1 d. įtariamojo apklausos protokole G. A. parodė, kad kol kas parodymų neduos, nes nori pasitarti su advokatu ir susipažinti su pranešimu apie įtarimą. (8 t., b. l. 119).
2023 m. birželio 8 d. papildomoje įtariamojo apklausoje G. A. parodė, kad pasinaudos savo teise bei atsisako duoti parodymus (8 t., b. l. 138-140).
2020 m. rugpjūčio 10 d. S. M. pareiškime nurodyta, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2016 metais (duomenys neskelbtini) į jį kreipėsi vienas iš klientų – G. A., prašydamas (duomenys neskelbtini). Bendraujant su G. A. šis įgijo jo pasitikėjimą, sudarė patikimo žmogaus bei sėkmingo verslininko įvaizdį, nes treniruočių metu nuolat pasakodavo, kad jo vykdomas (duomenys neskelbtini) verslas yra itin sėkmingas. Pasakojo, kad užsiima (duomenys neskelbtini) prekyba bei tai, kad jis yra itin sėkmingai veikiančios (duomenys neskelbtini). 2016 m. G. A. kreipėsi į jį prašydamas padėti jam įsigyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) G. A. nurodė, kad dėl nenurodytų jo įmonėje vykstančių pertvarkymų negali pats įforminti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, todėl jam reikalinga pagalba, o konkrečiai - paprašė nurodytą žemės pirkimo-pardavimo sutartį įteisinti savo vardu. G. A. nurodė, kad jam nereikės mokėti jokių mokesčių valstybės institucijoms, nes niekada nebuvo įsigijęs jokio nekilnojamojo turto, todėl tokia prievolė jam neatsiranda. Taip pat nurodė, kad ir jo brolis tokiu būdu jam padėjo, todėl nebegali jo prašyti. Kadangi G. A. pakartotinai prašė pagalbos bei dėl to, kad pasitikėjo juo, sutiko padėti. Nurodytą dieną susitiko pas notarą, kur pasirašė pirkimo pardavimo sutartį tarp jo ir J. bei R. O. G. A. tiesiogiai dalyvavo visuose veiksmuose - kartu vyko pas notarą, dalyvavo tvirtinant sandorį. Būtent G. A. perdavė 12 000 Eur sumą sklypo įsigijimui. G. A. dalyvavo visuose pirkimo-pardavimo veiksmuose, nors dokumentuose nefigūravo. Todėl akivaizdu, kad tikrasis naudos gavėjas buvo būtent G. A., o juo pasinaudojo, kaip mokesčių vengimo esmės nesuprantančiu tarpininku. Kaip vėliau sužinojo G. A. per vienerius metus nupirktame žemės sklype pastatė namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po ko atvyko pas jį ir nurodė, kad reikia skubiai parduoti žemės sklypą su jame pastatytu namu jo surastam pirkėjui už 86 000 Eur. Norėdamas greičiau atsikratyti disponuojamu svetimu sklypu ir pasitikėdamas G. A. padėjo jam pasirašydamas žemės sklypo su namu pirkimo-pardavimo sutartį su I. ir O. B., kurie tiesiogiai perdavė G. A. 86 000 Eur, kuriuos užvaldė būtent G. A. Be to G. A. parengė ir jam išdavė garantinį raštą, kuriame įsipareigojo atlyginti jam visas su žemės sklypo ir jame esančiais statiniais pirkimu-pardavimu susijusias išlaidas (konkrečiai nurodant ir mokesčius valstybės institucijoms). Pasibaigus einamiems metams iš VMI gavo raginimą sumokėti pajamų mokestį (14 325 Eur) už parduotą žemės sklypą su namu. Kreipėsi į G. A. paaiškindamas situaciją ir prašydamas sumokėti VMI reikalaujamas sumas, tačiau G. A. atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad jam perduos komplikuotą namo statybą, didelius namo statybos kaštus pagrindžiančius dokumentus, kuriuos neva patyrė statydamas namą. Pasak G. A., pateikus šiuos dokumentus VMI nereikės mokėti mokesčių valstybei. Jo pateiktus dokumentus parodė buhalterei, kuri nurodė, jog dokumentai neatitinka objektyvios tikrovės, nes neatitiko statybos darbų laiko, kadangi dokumentuose atsispindėjo nerealios datos - ankstesnės nei sklypo įsigijimo datos, taip pat įmonių, kurios galėjo vykdyti pavadinimai. Nurodė G. A., kad jo pateikti dokumentai suklastoti, todėl atsisakė šiuos dokumentus pateikti VMI. Pastaruoju metu G. A. vėl siūlo iš jo priimti kitus dokumentus, kuriuos reiktų pateikti VMI. Šie dokumentai, pasak G. A., taip pat pagrįs didelius namo statybų kaštus, tik šie dokumentai neva bus tvarkingi. Akivaizdu, kad ir šie dokumentai taip pat bus suklastoti, todėl prašo užfiksuoti suklastotų dokumentų perdavimą imituojant nusikalstamos veikos modelį. Taip pat prašo įvertinti G. A. veiksmus, kuriais G. A. apgaulingai išvengė turtinės prievolės sumokėti pajamų mokestį valstybei. Prievolės išvengimas pasireiškė pasinaudojant jo pasitikėjimu ir situacijos nesuvokimu, todėl G. A. veikė kaip tarpinis vykdytojas, nes tikrasis naudos gavėjas buvo būtent G. A., o sandoriai buvo sudaromi jam tiesiogiai dalyvaujant (būtent jis perdavė pinigus jam perkant sklypą, o parduodant sklypą su namu pinigus paėmė taip pat G. A.). Tokiu būdu G. A. išvengė didelės vertės (ne mažiau nei 14 325 Eur) turtinės prievolės sumokėti mokesčius valstybei už jo naudai ir interesais atliekamus sandorius, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu bei tokio pobūdžio sandorių neišmanymu, įviliojo jį į nenaudingą sandorį, iš kurio pats gavo finansinės naudos. Be to, G. A. jam pateikė ir vėl siūlo priimti objektyvios tikrovės neatitinkančius dokumentus, kurių pagrindu valstybė patirtų didelės turtinės žalos (1 t., b.l.1-4).
2016 m. gruodžio 1 d. garantiniame rašte, pasirašytą G. A., kuriame nurodoma, kad G. A. įsipareigoja padengti visas išlaidas S. M. ir L. S. – M. susietus su buto Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimu (tame tarpe ir sumokėti mokesčius valstybinei mokesčių inspekcijai) (1 t., b. l. 6).
2020 m. lapkričio 10 d. liudytojo apklausos protokole S. M. parodė, kad po pirminio pareiškimo FNTT, jam dirbant (duomenys neskelbtini), sportuoti vėl pradėjo G. A., jis pasiūlė sutvarkyti reikalą dėl dokumentų pateisinančių namo statybos išlaidas. Tada jis jam davė buhalterės numerį (duomenys neskelbtini) ir sakė susitarsite dėl susitikimo ir ji pateiks tinkamus dokumentus teikimui VMI. Jis paskambino šiuo numeriu ir atsiliepusi moteris nurodė atvykti į (duomenys neskelbtini) kabinetas ant kurio užrašyta „Finansinės paslaugos“, buhalterė galimai vardu S., o jos el. paštas (duomenys neskelbtini). El. paštą sužinojo, nes kai su ja buvo susitikęs pirmą kartą ji paprašė jo atsiųsti jai notarines žemės sklypo ir žemės sklypo su namu pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurias jis įgijo ir pardavė minėtą nekilnojamąjį turtą dėl kurio ir kilo ginčas. S. taip pat siūlė iš karto padėti užpildyti deklaraciją ir pateikti VMI, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuos ir paruošė S. Taip pat tyrimui pateiks ir el. paštu atsiųs pačius pirmus dokumentus, kuriuos pateikė jam asmuo vardu M., taip pat G. A. draugas, bet šių dokumentų net datos nesutapo su žemės pirkimo sandoriu (2 t., b. l. 6-7).
2021 m. vasario 17 d. liudytojo apklausos protokole S. M. parodė, kad dėl pinigų perdavimo, pardavus žemės sklypą su butu adresu (duomenys neskelbtini), gali pasakyti, kad už pardavimą pirkėjas pinigus pervedė į jo asmeninę banko sąskaitą per du pavedimus, vieną kartą pervedė 26000 Eur ir antrą kartą 60000 Eur. Po pirmojo pavedimo gavimo, jis su G. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) banką esantį (duomenys neskelbtini) priešais prekybos centrą (duomenys neskelbtini) ir jame nuėmė 26000 Eur, kuriuos iškart perdavė G. A. Gavus antrą pavedimą 2017 m. sausio 20 d., jie vėl nuvyko į (duomenys neskelbtini) banko skyrių (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nuėmė 30000 Eur, nes toks buvo vienos dienos operacijos limitas, po to 2017 m. sausio 24 d. nuėmė 14580 Eur, o 2017 m. sausio 26 d. likusius pinigus nuėmė bankomate po 600 Eur per 25 kartus. Visus nuimtus pinigus iškart perduodavo G. A., pasitikėdamas juo. Nuimant pinigus visą laiką su juo būdavo G. A., tačiau vieną kartą nuimant pinigus dalyvavo ir toks V., kurio pavardės neprisimena, tačiau jis vadovauja (duomenys neskelbtini), galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis galėtų patvirtinti, kad pinigus iškart perdavė G. A. Prie apklausos prideda savo asmeninės banko sąskaitos išrašą, kuriame matosi, kad gavus pinigus už žemės sklypą ir butą iškart juos nuimdavo ir perduodavo G. A. Taip dar el. paštu pateiks susirašinėjimą per Viber aplikaciją su G. A. dėl susijusių aplinkybių (2 t., b. l. 8-9).
2021 m. liepos 28 d. papildomoje liudytoje apklausoje S. M. parodė, kad pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų bei nori papildyti savo duotus parodymus. D. G. A. žinojimo, kad po sklypo ir namo pardavimo jam gali būti priskaičiuoti mokesčiai paaiškina, kad jam paklausus ar pardavus turtą jam nebus prievolės sumokėti mokesčius, jis patikino, kad jeigu VMI apskaičiuos mokestį, tai jis - G. A. perduos jam statybą pateisinančius dokumentus, kuriuos jis turės pateikti VMI ir gali būti, kad bus sumažinti mokesčiai arba išvis bus nuo jų atleistas. Taip pat minėjo, kad jei vis tiek reiks sumokėti mokestį, jis jį sumokės. Jo užtikrinimui, jis parašė 2016 m. gruodžio 1 d. garantinį raštą, pagal kurį įsipareigojo padengti visas išlaidas, kas liečia minėto sklypo ir namo pardavimą. Nori pabrėžti, kad sutiko savo bei (duomenys neskelbtini) vardu įregistruoti žemės sklypą be jokio atlygio, t. y. draugiškos paslaugos sumetimais. G. A. minėjo, kad jis padengs visas išlaidas, kas liečia turto įsigijimą ir vėliau pardavimą. Taip ir buvo, jis apmokėjo visas notarines išlaidas, taip pat pats asmeniškai dalyvavo pas notarą registruojant žemės sklypą jo vardu bei apmokėdavo visas išlaidas Registrų centre. Pardavus žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su pastatytu namu 2017 m. sausio 10 d., ne už ilgo pats kreipėsi pas pažįstamą buhalterį, duomenų neatsimena, kad jis padėtų užpildyti gyventojų turto ir pajamų deklaraciją. Buhalteris, prisijungęs prie mano VMI, pranešė, kad jam yra priskaičiuotas 14 325 Eur gyventojų pajamų mokesčio už minėto sklypo pardavimą. Tuomet jis kreipėsi į G. A., kad paaiškintų kas yra. G. A. pasakė, kad nepildytų kol kas jokių deklaracijų, jis tuoj pateiks jam visus statybas pateisinančius dokumentus, jis juos turės pateikti VMI ir viskas išsispręs. Konkrečių datų neatsimena, bet tai jau buvo 2019 m., kai G. A. draugas M., pavardės nežino, tel.: (duomenys neskelbtini), Facebook yra jo anketa M. M., pateikė dokumentus, kurie neva įrodo statybinių darbų ir medžiagų pirkimą. G. A. sakė, kad minėtas M. perduos jam visus dokumentus, ir padės viską sutvarkyti. M., atnešdamas dokumentus, pasakė, kad G. A. su juo atsiskaitė ir jis pateikia jam visus dokumentus. Jis tuos dokumentus parodė savo pažįstamai buhaltere, kurį pažiūrėjo tuos dokumentus bei pranešė, kad jie yra netikri, t. y. jose įrašyta ankstesnė data, nei jis įsigijo sklypą. Jis apie tai pranešė G. A., jis tuomet atsakė, kad M. sumaišė datas ir ne tuos jam atnešė. Jis siūlė G. A., kad jis pasirašytų jam notarinį skolos raštą, kad jis yra skolingas jam 14 325 Eur ir netgi sutiko, kad skolą jam mokėtų dalimis. Jis sutiko, tačiau pasakė, kad skolą įformins ant kažkokio kito asmens vardu, (duomenys neskelbtini) piliečio vardu. Jam tas variantas netiko, G. A. tada žadėjo, kad pateiks kitus dokumentus, tačiau vėl dingo. Tuomet kreipėsi į teismą, tačiau jam buvo pasiūlyta kreiptis su ieškiniu, tačiau jis nesikreipė ,o parašė pareiškimą FNTT. Po to, kai parašė pareiškimą, susitiko su G. A. ir jis pasakė, kad nuvažiuotų pas buhaltere, pasakė adresą, kuri turi jam paduoti statybos kitus dokumentus. Jis nuvažiavo pas minėta buhaltere vardu S., kuriai jis el. paštu nusiuntė sklypo ir namo prikimo - pardavimo sutartį. Ji patikrino mano pateiktus dokumentus ir pasakė, kad ateitų kažkur po 2-3 sav. ji perduos jam visus reikiamus dokumentus,. Po tiek laiko ji paskambino ,pakvietė ateiti į ofisą. Jis atėjo, ji padavė jam dokumentus, kuriuos pateikė prie IT medžiagos. Apie minėtus dokumentas ji nieko nesakė. Jis pasiteiravo, ar ji galės jam užpildyti deklaraciją, kai patikrins jam pateiktus dokumentus. Buhalterė sutiko, siūlė pateikti deklaraciją, tačiau jis jau buvo parašęs pareikšimą į FNTT. Daugiau su ja nebendravo. Dėl pinigų atidavimo G. A. paaiškina, kad jis pasakė, kad gautus už sklypo ir namo pardavimą pinigus jis atiduotų jam tik grynais. Jis minėjo, kad jam netinka pinigus pervesti į sąskaitą, reikia būtinai tik grynais. Todėl jis eilę kartų nuimdavo pinigus iš bankomatų, gryninat pinigus visą laiką dalyvavo G. A. ir jų pažįstamas V. K., jam apie (duomenys neskelbtini) m. tel.: (duomenys neskelbtini), jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Visus 86 000 Eur, t. y. visą sumą, gautą už pardavimą, jis atidavė G. A. Taip pat nori paminėti, kad 12 000 Eur pirkėjas I. B. sumokėjo G. A. kaip avansą pasirašant preliminarią sutartį „(duomenys neskelbtini)“ agentūroje, t. y. jis, atėjęs pasirašyti sutartį, jokių pinigų nematė, pirkėjas prieš tai tikriausiai buvo sumokėjęs G. A., o jis tik pasirašė sutartį. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, iki tol nebuvo girdėjęs apie tokią įmonę (2 t., b. l. 10-12).
2021 m. spalio 14 d. papildomoje liudytojo apklausoje S. M. parodė, kad papildomai nori paliudyti apie pateiktą susirašinėjimą su G. A. ir M. V. programoje. 2019 m. rugsėjo 3 d. jis parašė G. A. bei paklausė jo, ar jis buvo susitikęs su M. M. buvo tas asmuo, kuris turėjo paruošti statybos kaštus pagrindžiančius dokumentus. Dėl žinutės, kur jis rašo G. A. apie tai, kad jei jis neturi pinigų, tegul paprašo pas savo tėvą pagalbos. Jis turėjo omenyje tai, kad jei G. neturi 14 325 Eur sumokėti mokesčių , tegul jis paprašo pinigų pas savo tėvą, nes kiek žino, jo tėvai prekiauja žemėmis. 2019 m. spalio 3 d. G. A. rašo, kad davė dalį pinigų M. ir dar duos, ir tuomet viskas bus paruošta. Čia kalba ėjo apie tai, kad už tų dokumentų paruošimą G. A. M. sumokėjo dalį pinigų ir turi dar kažkiek sumokėti, tačiau apie kokias sumas ėjo kalba, jis nežino. Taip pat G. A. rašo, kad pas M.„jau viskas ant rankų“, t. y. jis suprato, kad pas M. yra visi reikiami dokumentai, kuriuos turėtų pristatyti į VMI, tačiau G. A. už juos dar nepilnai atsiskaitė. Taip pat G. A. rašo, kad spalio 30 jis galutinai atsiskaitys su M. Čia taip pat jis supranta, kad G. A. atsiskaitys su M. už statybos dokumentus. 2019 m. lapkričio 4 d. jis rašo žinutę G. A. bei praneša jam, kad jis buvo susitikęs su M. ir jis jam atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Kiek vėliau pamatė, kad minėtuose dokumentuose neatitinka datos - dokumentai paruošti 2015 m. data, o statybos vyko 2016-2017 m. Dokumentų perdavimas vyko (duomenys neskelbtini) sporto klube (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 4 d. rašo G. A. žinutę, kad jam pritruko namo statybos leidimo bei klausė G. A., kur tas leidimas yra. Jis parašė, kad turi būti Registrų centre ir M. su leidimu nėra susijęs. Taip pat rašo G. A., kad nori priduoti visus turimus dokumentus į VMI, kad būtų perskaičiuoti mokesčiai. 2019 m. lapkričio 20 d. G. A. jam rašo, ar jis pridavė dokumentus į VMI? Jis pas jį klausė, ar jis galėtų surasti žmogų, kuris galėti užpildyti deklaracijas į VMI? Jis nieko neatrašė. Po to susirašinėjimo jis pats konsultavosi dėl M. pateiktų dokumentų bei sužinojo, kad neatitinka statybų datos. ( 2 t., b. l. 17-19)
2021 m. spalio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole, S. M. buvo parodytos 4 asmenų nuotraukos bei pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį davė parodymus. S. M. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 - M. N. bei pareiškė, kad tai yra asmuo, kuris perdavė jam suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus už 2015 m. (2 t., b. l. 13-16).
2023 m. gegužės 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus S. M. pateiktą sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) bankas išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad iš viso išlaidų 107 905, 46 Eur, iš viso įplaukų 107 961,61 Eur. 2017 m. sausio 11 lėšų įskaitymas: I. B. (duomenys neskelbtini) pagal buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, mokėtojas I. B., pervedama suma 26 000 Eur. 2017 m. sausio 2 d. grynųjų išmokėjimas: S. M., suma 26 000 Eur. 2017 m. sausio 19 d. lėšų įskaitymas: I. B. (duomenys neskelbtini) už turtą (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. sausio 10 d. pirkimo pardavimo sutartį, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas I. B., pervedama suma 60 000 Eur. 2017 m. sausio 20 d. grynųjų išmokėjimas: S. M., suma 30 000 Eur. 2017 m. sausio 24 d. grynųjų išmokėjimas: S. M., suma 14 580,88 Eur. 2017 m. sausio 26 d. atliktos 25 operacijos bankomatuose (duomenys neskelbtini), išgryninant bendrai 15 000 Eur (vienos operacijos suma 600 Eur) (2 t., b. l. 56-118).
2020 m. lapkričio 16 d. specialiojo liudytojo apklausos protokole S. Č. parodė, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nežino, šios įmonės direktoriaus nepažįsta. Gali pasakyti tik tiek, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius ir darbų priėmimo aktai) gavo iš G. A. ir jis jos paprašė juos perduoti S. M. Kokie tai tiksliai dokumentai buvo ji nežino, matė, kad buvo sąskaitos faktūros. G. A. ji pažįsta, nes jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirba yra sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo (3 t., b. l. 8).
2021 m. liepos 13 d. papildomojo specialiojo liudytojo apklausos protokole S. Č. parodė, kad kažkur nuo 2018 m. pažįsta G. A. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirba (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinių paslaugų teikimo jo įmonei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Konkreti buhalterė nebuvo paskirta tvarkyti G. A. įmonės apskaitą - viena buhalterė bendrauja su klientu, kita priima dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimas. Ją su G. A. sieja tik darbiniai santykiai, asmeninių kontaktų su juo nepalaiko. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko paaiškinti negali, nežino tokios įmonės, niekada negirdėjo minėtos įmonės pavadinimo. Jų įmonė nėra pasirašiusi sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo ir netvarko minėtos įmonės apskaitą. Asmens vardu G. A. nepažįsta, minėtus duomenis girdi pirmą kartą. Asmens vardu I. L. taip pat nepažįsta, minėti duomenys jai nieko nesako. Asmens vardu V. D. taip pat nepažįsta, minėti duomenys jai nieko nesako. Dėl jai parodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, o būtent kasos pajamų orderio kvitų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų - faktūrų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų priėmimo - perdavimo aktų gali paaiškinti, kad minėtų dokumentų ji nerengė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo niekada neturėjo. Kiek atsimena, 2020 m. vasarą, bendravo su G. A., tik neatsimena ar telefonu, ar jis buvo atvažiavęs į darbo vietą (duomenys neskelbtini) ir G. A. pasiteiravo, ar jų įmonė galės padėti užpildyti fizinių asmenų metinę deklaraciją, tačiau ji pasakė, kad jų įmonė neteikia paslaugų fiziniams asmenims. G. A. pranešė, kad duos jos tel. Nr. asmeniui vardu S., kuris jai paskambins ir paaiškins ko jam reikia. Ar tuo metu, kai vyko pokalbis dėl pagalbos S., G. A. jai buvo perdavęs kažkokius dokumentus, neatsimena. Nori pažymėti, kad G. A. dažnai veža kažkokius dokumentus, susijusius su apskaita, todėl pasakyti konkrečiai kokius dokumentus ir kada jis jai pateikė, negali. Po kurio laiko jai paskambino asmuo vardu S. (pavardės nežino),ir pasakė, kad skambina nuo G. A. ir pasiteiravo, ar jų įmonė gali jam užpildyti fizinio asmens metinę deklaraciją. Ji jam pranešė, kad jos nepildo fiziniams asmenims deklaracijų. S. vis tiek atvažiavo pas ją į darbą bei vėl teiravosi dėl deklaracijos pateikimo. Ar ji prašė, kad S. jai atsiųstų į el. paštą (duomenys neskelbtini) dokumentus dėl žemės sklypo įsigijimo ir namo pardavimo, neatsimena. Gali spėti, kad ji gal norėjo pasižiūrėti šiuos dokumentus, kad kažką asmeniui patartų, tačiau tikrai žino, kad deklaracijos S. nepildė. Taip pat neatsimena, ar S. jai siuntė šiuos dokumentus el. paštu ir ar ji juos matė. Tarp jos ir G. A. nebuvo pokalbio apie tai, kad ji padės S. užpildyti deklaraciją bei pateikti VMI dokumentus, pagrindžiančius statybos darbų dideles sąnaudas, kad išvengtų gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo. Dėl apklausos metu parodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nieko pasakyti negali - neatsimena kas, kada ir kokiu būdu juos jai pateikė. Praeitoje apklausoje buvo nurodžiusi, kad minėtus dokumentus jai perdavė G. A., kad perduotų juos S., bet dabar ji abejoja, ar tikrai tuos dokumentus jai perdavė G. A. Kaip ir minėjo, jis dažnai atvažiuoja į įmonę ir atveža dokumentus. Taip pat neatsimena, ar ji S. perdavinėjo šiuos ar bet kokius kitus dokumentus. Atsimena, kad S. sakė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), taip pat teiravosi dėl įmonių steigimo, t. y. jis norėjo įsteigti UAB, susijusią su jo kaip (duomenys neskelbtini) veikla. G. A. iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia apskaitos paslaugas dėl 2 įmonių - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis yra abiejų įmonių (duomenys neskelbtini). Kaip fiziniam asmeniui G. A. jų įmonė paslaugų neteikė, jis su asmeniniais prašymais į jas nesikreipė (3 t., b. l. 10-12).
2021 m. rugsėjo 23 d. specialiojo liudytojo apklausos protokole M. N. parodė, kad šiuo metu vykdo individualią veiklą, pagal individualios veiklos pažymėjimą. Dirba (duomenys neskelbtini) srityje. Prieš (duomenys neskelbtini) metų vykdė (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) ir vėliau jas parduodavo. Šita veikla jau neužsiima apie (duomenys neskelbtini) metų. Gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kartais būnu pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Naudojasi socialiniu tinklu Facebook - jo profilio vardas yra M. M. G. A. pažįsta, tačiau paskutinį kartą bendravo su juo prieš kažkur 5-8 metus. Susipažino su juo per jo tėvą vardu jei neklysta A., kuomet jis buvo jo tėvo (duomenys neskelbtini). Jokie verslo santykiai jį su G. A. niekada nesiejo ir nesieja. Asmens vardu S. M. nepažįsta. Minėti duomenys jam nieko nesako. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko pasakyti negali, minėtos įmonės pavadinimas jam nieko nesako. Taip pat negali paaiškinti, kokiose pareigose dirbo minėtoje įmonė, nes to fakto, kad jis joje buvo įdarbintas, jis neatsimena. Asmens vardu G. A. nepažįsta, minėti duomenys jam nieko nesako. Dėl jam parodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitų, sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 5 d. - 2015 m. rugsėjo 20 d. nieko pasakyti negali, nes šiuos dokumentus mato pirmą kartą. Taip pat dėl jam parodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitų, sąskaitų faktūrų ir darbų priėmimo - perdavimo aktų už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. nieko pasakyti negali, nes šiuos dokumentus mato pirmą kartą. Į klausimą: ar jūs perdavėte aukščiau minėtus dokumentus, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitus ir sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 5 d. - 2015 m. rugsėjo 20 d. S. M.? Atsakė: Ne, kaip ir minėjo, nepažįsta S. M., taip pat jam parodytų dokumentų jis iki šiol nematė. Su S. M. niekada susitikęs nebuvo ir jokių dokumentų jam neperdavinėjo. Dėl jam parodyto susirašinėjimo tarp jo ir S. M. gali paaiškinti, kad gal jis su juo susirašinėjo įmonės pirkimo - pardavimo klausimais, nes kartais ir dabar gali dar užsiimti ta veikla, t. y. įsteigti įmonę ir ją parduoti. Daugiau nieko apie tai pasakyti negali (3 t., b. l. 31-33).
2021 m. balandžio 8 d. liudytojo apklausos protokole Š. Š. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) maždaug nuo (duomenys neskelbtini) m., o nuo maždaug (duomenys neskelbtini) m. dirba daugiausia tik pagal individualios veiklos pažymą. Dėl statybų (duomenys neskelbtini), gali pasakyti, kad į jį kreipėsi G. A. jo telefono numeris, kurį rado tarp turimų dokumentų (duomenys neskelbtini), su prašymu suprojektuoti dvibučius gyvenamuosius namus ir gauti statybų leidimus, toks prašymas buvo dėl 5 ar 6 dvibučių namų, kurie visi buvo/yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, tame tarpe ir dėl dvibučio namo adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai į jį kreipėsi G. A., kiek prisimena tie dvibučiai namai jau buvo pradėti statyti, nes jau buvo aiškūs atstumai tarp statinių. Iš prašymo ir bendravimo jis suprato, kad G. A. yra tų dvibučių namų vystytojas, nes jis organizavo visą procesą ir derino reikalus su juo dėl visų minėtų dvibučių, statybų leidimų ir projektų. Asmenų, kurių vardai yra S. M. ar J. O. jis nepažįsta, neprisimena, kad būtų bendravęs. Patvirtina, kad apklausiančiam tyrėjui el. paštu atsiuntė visus turimus dokumentus, dėl dvibučių namų (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybų leidimo gavimo. Kas realiai statė minėtus dvibučius namus (duomenys neskelbtini) jis nežino, kaip minėjo pagal prašymas sutvarkė tik statybų dokumentus, tai yra gavo leidimus ir sukūrė projektus. G. A. jis nepažįsta nei asmeniškai, nei dėl darbinių reikalų, tai buvo vienintelis kartas, kai jis į jį kreipėsi dėl statybos leidimų gavimo. Daugiau aplinkybių dėl minėtų statybų jis neprisimena (3 t., b. l. 103-104).
2021 m. lapkričio 29 d. liudytojo apklausos protokole J. S. parodė, kad kažkur 2017 m. susipažino su G. A. Tikslių aplinkybių neatsimena, tačiau susipažino tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini). Tuo metu moteris vardu D. Č. pardavinėjo žemės sklypus, kuriuose G. A. statė gyvenamuosius namus. Pokalbio su G. A. metu, jis pasakė, kad savo vardu jau nupirko nemažai sklypų, todėl pasiūlė jos vardu įforminti porą sklypų. Ji sutiko ir kažkur 2017 m. birželio mėn. nuvažiavo pas notarą (duomenys neskelbtini) g. sudaryti pirkimo pardavimo sandorius, neva ji perka iš D. Č. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Tvirtinti sandorius pas notarą važiavo viena, G. prieš tai buvo pasakęs notaro biuro adresą. Kaip suprato, kad sklypai kainavo apie 2500 Eur (vienas sklypas), pinigus D. Č. G. prieš tai jau buvo sumokėjęs, nes ji jokių pinigų nemokėjo. Dėl minėtų 3 žemės sklypų įsigijimo pas notarą važiavo porą kartų, kur tik pasirašė pirkimo pardavimo sutartis. Kuomet G. paprašė jos savo vardu įforminti žemės sklypus, buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) g. Matė, kad žemės sklypuose jau vyksta statybos, t. y. yra statomi kotedžai. Kiek žino, G. ieškojo statybininkų, tačiau iš kur jie buvo, nežino, girdėjo, kad dirbo ir (duomenys neskelbtini). Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad žemės sklypą nupirko 2017 m. birželio 5 d., kuriame jau vyko kotedžo statybos ir 2017 m. liepos 26 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis tarp jos ir pirkėjų. Ji asmeniškai į statybos inspekciją ir kitas valstybines įstaigas nesikreipė dėl deklaracijų apie statybas užbaigimo pateikimo, mano tuos visus dokumentus tvarkė G. A. Ji tik važiavo pas notarą pasirašyti pirkimo pardavimo sutarties. Pirkėjau už namą (duomenys neskelbtini) sumokėjo pavedimais į sąskaitą (duomenys neskelbtini), pinigus iš karto išgrynindavo banke, klientų aptarnavimo skyriuose. Kuomet turėjo išgrynintus pinigus, skambindavo G. A. ir sakydavo, kad turi pinigus. Jis atvažiuodavo prie namų, kur tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) g. ir pasiimdavo pinigus. Jai už šią paslaugą sumokėjo 500 Eur. Dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. 1 ir Nr. 2 paaiškina, kad juos pirko taip iš D. Č., gali būti, kad 2017-06-01. Kaip ir sakė prieš tai, pinigų už žemės sklypus D. Č. ji nemokėjo, juos mokėjo G. A. prieš pasirašant sandorį pas notarą. Kai G. surasdavo klientus, atvažiuodavo pas ją į namus ir pasakydavo, kad reikia parduoti namą. Ji tuomet važiuodavo pas notarą pasirašyti pirkimo – pardavimo sutarties. Kuomet buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), pas notarą važiavo ir G. A. Ko jis važiavo, nežino, gal reikėjo pabendrauti su pirkėjais. Pinigai už namo pardavimą, buvo pervesti jai į sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos ji palaipsniui nuimdavo iš bankomatų ir perduodavo G. A. Dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad jį įformino savo vardu tą pačią dieną kaip ir sklypą Nr.1 tokiomis pat sąlygomis. Sklypas kartu su pastatytu kotedžu buvo parduotas 2018 m. kovo 21 d., t. y. buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis pas notarą. G. A. pas notarą nedalyvavo. Visi reikiami dokumentai jau buvo suruošti pas notarą. Su savimi ji nieko neveždavo. Už minėtą sklypą 2017 m. lapkričio mėn. į (duomenys neskelbtini) sąskaitą buvo pervestas avansas apie 14850 Eur, kurį ji iškart išgrynino ir perdavė G. A., o po sutarties pasirašymo galutinį atsiskaitymą gavo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą bei pinigus grynindavo bankomatuose. G. A. kiekvieną dieną privažiuodavo prie jos namų ir paimdavo per tą dieną išgrynintus pinigus. Visus gautus už namo pardavimą pinigus atidavė G. A. Už kiekvieno sklypo pardavimą jis mokėdavo jai po 500 Eur grynais. Ji sutiko su G. A. pasiūlymu savo vardu registruoti žemės sklypus ir vėliau pradavinėti jau pastatytus namus, nes G. A. paaiškino, kad jis savo vardu jau įregistravo daug sklypų ir paprašė jos pagalbos. Ji nesuprato, kad tokiu būdu jis daro kažką neteisėto. Ji pati tikrai savo reikmėms nepirko žemės sklypų ir nestatė minėtų namų, nes neturi tiek pinigų. Žino, kad minėtas statybas vykdė G. A., jis nuolat būdavo statybose, taip pat ieškojo statybininkus darbams atlikti. Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paaiškina , kad 2017 m. gruodžio 27 d. tarp jos ir G. A. buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis dėl minėtų 2 žemės sklypų įforminimo jos vardu. G. A. nieko neaiškino, kodėl reikia juos įregistruoti jos vardu. Pas notarą buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis, pinigų už minėtus sklypus ji negavo , t. y. G. A. jai nesumokėjo. 2018 m. sausio 17 d. abu sklypai buvo parduoti asmeniui vardu V., jis dirba kažkokiame (duomenys neskelbtini). Buvo parduoti tik sklypai. Pinigai buvo pervesti jai į kortelę, kuriuos ji paskui nuimdavo ir perduodavo G. A. (4 t., b. l. 3-5).
2023 m. kovo 16 d. įtariamojo apklausos protokole J. S. parodė, kad psichikos sveikatos problemų neturi, psichikos sveikatos priežiūros įstaigose bei priklausomybės ligų centruose nesigydė. Kažkur (duomenys neskelbtini) m. susipažino su G. A. Tikslių aplinkybių neatsimena, tačiau susipažino tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) vyko namų statybos. Tuo metu moteris vardu D. Č. pardavinėjo žemės sklypus, kuriuose G. A. statė gyvenamuosius namus. Pokalbio su G. A. metu, jis pasakė, kad savo vardu jau nupirko nemažai sklypų, todėl pasiūlė jos vardu įforminti porą sklypų. Ji sutiko ir kažkur (duomenys neskelbtini) m. birželio mėn. nuvažiavo pas notarą (duomenys neskelbtini) sudaryti pirkimo pardavimo sandorius, neva ji perka iš D. Č. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Tvirtinti sandorius pas notarą važiavo viena, G. A. prieš tai buvo pasakęs notaro biuro adresą. Kaip suprato, kad sklypai kainavo apie 2500 Eur (vienas sklypas), pinigus D. Č. G. A. prieš tai jau buvo sumokėjęs, nes ji jokių pinigų nemokėjo. Dėl minėtų 3 žemės sklypų įsigijimo pas notarą važiau porą kartų, kur tik pasirašė pirkimo pardavimo sutartis. Kuomet G. A. paprašė jos savo vardu įforminti žemės sklypus, buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) g. Matė, kad žemės sklypuose jau vyksta statybos, t. y. yra statomi kotedžai. Kiek žino, G. A. ieškojo statybininkų, tačiau iš kur jie buvo, nežino, girdėjo, kad dirbo ir (duomenys neskelbtini). Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad žemės sklypą nupirko 2017 m. birželio 5 d., kuriame jau vyko kotedžo statybos ir 2017 m. liepos 26 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis tarp jos ir pirkėjų. Ji asmeniškai į statybos inspekciją ir kitas valstybines įstaigas nesikreipė dėl deklaracijų apie statybas užbaigimo pateikimo, mano tuos visus dokumentus tvarkė G. A. Ji tik važiavo pas notarą pasirašyti pirkimo pardavimo sutarties. Pirkėjau už namą (duomenys neskelbtini) sumokėjo pavedimais į sąskaitą (duomenys neskelbtini), pinigus iš karto išgrynindavo banke, klientų aptarnavimo skyriuose. Kuomet turėjo išgrynintus pinigus, skambindavo G. A. ir sakydavo, kad turi pinigus. Jis atvažiuodavo prie namų, kur tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) g. ir pasiimdavo pinigus. Jai už visų namų pardavimą sumokėjo bendrai 500 Eur. Dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. 1 ir Nr. 2 paaiškina, kad juos pirko taip iš D. Č., gali būti, kad 2017 m. birželio 1 d. Kaip ir sakė prieš tai, pinigų už žemės sklypus D. Č. ji nemokėjo, juos mokėjo G. A. prieš pasirašant sandorį pas notarą. Kai G. A. surasdavo klientus, atvažiuodavo pas ją į namus ir pasakydavo, kad reikia parduoti namą. Ji tuomet važiuodavo pas notarą pasirašyti pirkimo – pardavimo sutarties. Kuomet buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), pas notarą važiavo ir G. A. Ko jis važiavo, nežino, gal reikėjo pabendrauti su pirkėjais. Pinigai už namo pardavimą, buvo pervesti jai į sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos ji palaipsniui nuimdavo iš bankomatų ir perduodavo G. A . Dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad jį įformino savo vardu tą pačią dieną kaip ir sklypą Nr.1 tokiomis pat sąlygomis. Sklypas kartu su pastatytu kotedžu buvo parduotas 2018 m. kovo 21 d., t. y. buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis pas notarą. G. A. pas notarą nedalyvavo. Visi reikiami dokumentai jau buvo suruošti pas notarą. Su savimi ji nieko neveždavo. Už minėtą sklypą 2017 m. lapkričio mėn. į (duomenys neskelbtini) sąskaitą buvo pervestas avansas apie 14850 Eur, kurį ji iškart išgrynino ir perdavė G. A. , o po sutarties pasirašymo galutinį atsiskaitymą gavo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą bei pinigus grynindavo bankomatuose. G. A. kiekvieną dieną privažiuodavo prie jos namų ir paimdavo per tą dieną išgrynintus pinigus. Visus gautus už namo pardavimą pinigus atidavė G. A. Už visų namų pardavimą jis sumokėjo jai 500 Eur grynais. Ji sutiko su G. A. pasiūlymu savo vardu registruoti žemės sklypus ir vėliau pradavinėti jau pastatytus namus, nes G. A. paaiškino, kad jis savo vardu jau įregistravo daug sklypų ir paprašė jos pagalbos. Ji nesuprato, kad tokiu būdu jis daro kažką neteisėto. Ji pati tikrai savo reikmėms nepirko žemės sklypų ir nestatė minėtų namų, nes neturi tiek pinigų. Žino, kad minėtas statybas vykdė G. A., jis nuolat būdavo statybose, taip pat ieškojo statybininkus darbams atlikti. Sabo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamojo įsakymo tvarka. Prašo skirti kuo mažesnę bausmę, nes turi (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)% darbingumo lygis), gauna (duomenys neskelbtini), kurį sudaro (duomenys neskelbtini) Eur (4 t., b. l. 19-22).
2022 m. kovo 23 d. liudytojo apklausos protokole S. I. G. parodė, kad ar 2015 m. gruodžio 17 d. įsigijo 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasakyti negali, nes neatsimena, kadangi visą žemės sklypo įsigijimą organizavo jo mama L. A. Kaip buvo rastas, minėtas žemės sklypas, galėtų atsakyti jo mama. Ar važiavo apžiūrėti žemės sklypą neatsimena. Ar žemės sklype, įsigijimo momentu, buvo pastatyti statiniai, pasakyti negali, nes neatsimena. Į šį klausimą galėtų atsakyti jo mama. Kur buvo pasirašyta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, neatsimena. Kokią sumą, kokiu būdu ir kam buvo mokama už žemės sklypą pasakyti negali, nes jis tik pasirašinėjo dokumentuose. Namo statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė. Kokiu būdu vyko statybos darbai jis nežino, bet mano, kad į klausimą galėtų atsakyti jo mama, kadangi ji organizavo, kas vyksta sklype. 2015 m. gruodžio 30 d. minėtas žemės sklypas buvo parduotas, tačiau ar su gyvenamuoju namu, kurio baigtumas 85 proc. ir kokiu būdu buvo surastas pirkėjas, nežino, nes dalyvavo tik dokumentų pasirašymo procese. Asmenį vardu G. A. pažįsta, nes jis jo buvęs patėvis. Ar įgaliojo G. A. sudaryti preliminarią namo su žemės sklypu pirkimo - pardavimo sutartį, nežino, nes neatsimena, tiesiog pasirašydavo ant duodamų dokumentų. G. A. jam jokių pinigų neperdavė. 2015 m. gruodžio 30 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkime - pardavime dalyvavo su patėviu G. A., kitų asmenų neatsimena. Kur buvo pasirašyta sutartis, už kokią sumą ir kokiu būdu pirkėja atsiskaitė už namą su žemės sklypu neatsimena, šiuos dalykus tvarkė G. A. Gautų pajamų už namo su žemės sklypu pardavimą nedeklaravo, nes nežinojo, kad tai reikia padaryti. Reikalaujami žemės sklypo, namo, pirkimo - pardavimo dokumentai yra pas jo mamą L. A. (4 t., b. l. 49-51).
2022 m. spalio 14 d. liudytojos apklausos protokole D. Č. parodė, kad jos seneliui priklausė žemė, esanti (duomenys neskelbtini). Kuomet buvo vykdomas žemės sugrąžinimas, jai, kaip vienintelei senelio paveldėtojai minėta žemė buvo sugrąžinta. Čia galėjo vykti apie (duomenys neskelbtini) m. Vėliau kažkuriuo metu, tikslaus laiko neatsimena, nusprendė parduoti minėtą žemę. Kadangi ji buvo nepadalinta, teiravosi per pažįstamus, kas jai gali padėti ją padalinti ir vėliau parduoti. Jai buvo pasiūlyta kreiptis pas A. A. Iki to laiko jo nepažinojo, ir šiaip apie jį nieko beveik nežino. Tik girdėjo iš kitų žmonių, kad jis lyg tai užsiima žemės pirkimu - pardavimu. Jis sutiko jai padėti. Ji jam perdavė visus turimus žemės dokumentus ir jis jau pats tvarkė visus reikalus, susijusius su žemės padalijimu. Ji asmeniškai niekur nevaikščiojo ir nieko nedarė. Kai žemė buvo padalinta, A. A. atidavė jai visas bylas. Po to ji norėjo parduoti minėtus žemės sklypus, nes jai buvo reikalingi pinigai. Su pardavimu jai padėjo A. A. sūnus - G. A. Kaip G. A. ieškojo klientų, ji nežino, bet kai surasdavo pirkėjus, jis jai skambino ir sakydavo, kad reikės atvažiuoti pas notarą bei pasirašyti žemės pirkimo pardavimo sutartį. Kiek tiksliai pardavė žemės sklypų, neatsimena, bet pardavė visas žemes, kurias turėjo. Dėl (duomenys neskelbtini) sklypo paaiškina, kad G. A. paskambinus ir pasakius atvykti pas notarą, ji nuvažiavo pasirašyti pirkimo - pardavimo sutarties. Notaras buvo (duomenys neskelbtini) g., notaro vardo nei pavardės nežino. Notarą rinkdavosi G. Tikslios datos neatsimena, bet gali būti, kad 2015 m. gruodžio mėn. tarp jos ir S. I. G. buvo pasirašyti 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis. Pas notarą buvo pirkėjas, t. y. S. G. ir G. A. Ji suprato, kad tas vaikinas yra G. A. žmonos sūnus. Tiek jis, tiek ji pasirašė pirkimo pardavimo sutartį. Kiek jai buvo sumokėta pinigų, neatsimena, bet nedaug, gali būti kad apie 2500 Eur. Pinigus jai sumokėjo G. Tyrėjai parodžius leidimą statyti naują statinį, išduotą 2015 m. liepos 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini), jos vardu, parodo, kad nieko apie tai nežino, minėtą dokumentą mato pirmą kartą. Su prašymu išduoti leidimą niekur niekada nesikreipė, nes nieko nestatė. Dėl kitos 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimų parodo, kad tikslių pardavimo aplinkybių nelabai atsimena, mano, kad taip pat, kaip ir kiti žemės sklypai, o būtent skambindavo G. A., pasakydavo, kad reikia atvažiuoti pas notarą pasirašyti sutarčių. Ji tuomet važiuodavo pasirašinėti. Nori paminėti, kad sandorių metu visada dalyvaudavo pirkėjai ir G. A. Asmens J. S. nepažįsta, bet jei ji yra nurodoma, kaip pirkėja, gali būti, kad ji ir nupirko iš jos sklypus. Ji nesigilino, kas perka sklypus, nes kaip ir minėjo visada dalyvaudavo G. A. ir ji buvo rami, kad jos neapgaus, nes juo pasitikėdavo. Pinigus jai mokėjo visada G. A. Už kiekvieną parduotą sklypą gaudavo apie 2500 Eur. Tyrėjai parodžius leidimą statyti naują statinį, išduotą 2015 m. liepos 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), jos vardu, parodo, kad nieko apie tai nežino, minėtą dokumentą mato pirmą kartą. Su prašymu išduoti leidimą niekur niekada nesikreipė, nes nieko nestatė. Pardavimo dokumentų, t. y. pirkimo - pardavimo sutarčių neturi, nežino kur jie gali būti. Dėl (duomenys neskelbtini) g. pastatytų gyvenamųjų yra girdėjusi (taip sako kaimo gyventojai), kad minėtus namus statė G. A., tačiau pats jis jai to nesakė (4 t., b. l. 91-64).
2022 m. spalio 24 d. liudytojos apklausos protokole V. Š. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. iki 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ajame (duomenys neskelbtini), pradžioje biuro adresas buvo (duomenys neskelbtini), vėliau toms pačioms patalpoms buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). G. A. pažįsta kažkur nuo (duomenys neskelbtini) m., tačiau labiau bendravo su jo tėvais. Jie buvo jos klientai. Susipažino su jais jai atliekant (duomenys neskelbtini) funkcijas, t. y. ateidavo į jos biurą (duomenys neskelbtini) paslaugų. Kuomet susipažino su G. A., jis pasakojo, kad iš senelio paveldėjo žemę (duomenys neskelbtini) mikrorajone, vyko minėtos žemės padalinimas į mažesnius sklypus, kur jis statydavo gyvenamuosius namus bei juos parduodavo. G. A. telefonu rezervuodavo laiką sandorio sudarymui. Taip pat būdavo, kad ateidavo kartu su sandorio šalimis pas ją į biurą bei dalyvaudavo sandorio sudarymo momentu. Sakydavo, kad sandorio šalys yra jo pažįstami bei jis juos lydėdavo - atveždavo - parveždavo. Dėl 2016 m. sausio 18 d. sandorio, kuomet buvo pasirašyta 1/2 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prikimo pardavimo sutartis bei kurią ji patvirtino, parodo, kad konkrečių aplinkybių neatsimena, sutarčių šalių - J. O. ir S. M. nepažįsta, tačiau jei sutartį patvirtino, daro išvadą, kad minėtas sandoris jai įtarimų nesukėlė. Pagrinde kreipia dėmesį į (duomenys neskelbtini) amžiaus žmones bei į atsiskaitymo tvarką, t. y. ar asmuo supranta savo veiksmus bei jei atsikaito grynais, prašo visada perskaičiuoti pinigus jos akivaizdoje. Dėl šio konkretaus sandorio negali pasakyti ar G. A. dalyvavo pasirašant sutartį. Gali patvirtinti, kad jei sandorio šalis buvo G. A., jis visada dalyvaudavo. Kaip buvo šiuo atveju, pasakyti negali. Kaip ir minėjo, jei buvo atsiskaitoma grynais, visada atsiskaitydavo jos akivaizdoje. Dėl 2017 m. sausio 10 d. buto ir žemės sklypo dalies (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo pardavimo sutarties gali pareikšti, kad minėtos sutarties sudarymo aplinkybių neprisimena, tačiau jei sandoris buvo patvirtintas, daro prielaidą, kad jai nekilo jokių abejonių netvirtinti minėto sandorio. Jei sutartyje yra nurodoma, kad 12000 Eur pardavėjas S. M. gavo iš pirkėjų, reiškiasi jis gavo tuos pinigus, priešingu atveju, jis nepasirašytų minėtos sutarties. Notaras tvirtina sandorio šalių valią, o ne pinigų perdavimo faktą. Ji tiki sandorio šalių valia, jei jie nepareiškia kitos valios. Taip pat ir šiuo atveju negali pasakyti, ar G. A. dalyvavo sandorio pasirašyme. Už sutarties pasirašymą šalys pačios nurodydavo, kaip bus apmokėtos notaro paslaugos - tai būdavo pažymima toje pačioje sutartyje. Tai kaip buvo nurodyta sutartyje, taip ir buvo apmokėtos notaro paslaugos. Dėl 2015 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo dalies ((duomenys neskelbtini)) pirkimo pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) taip pat nieko tikslaus pasakyti negali, bet kaip ir minėjo ankščiau, kad jei minėtas sandoris jai nesukėlė įtarimų, ji jį patvirtino. Pardavėjos D. Č. asmeniškai nepažįsta, bet jei neklysta, ji buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus moteris bei ją lydėdavo G. Pirkėjo S. I. G. nepažįsta. Galimai, kad tvirtinant sandorį, dalyvavo G. A. Tačiau jis į procesą nesikišo, tiesiog būdavo sandorio pasirašymo momentu. Kaip šiuo atveju vyko atsiskaitymas už sklypą, neatsimena. Tačiau kaip ir minėjo ankščiau, šalys atsikaitydavo jos akivaizdoje. Neatsimena atvejų, kad G. A. būtų mokėjęs pardavėjams, jei jis pats nebūdavo sandorio šalimi. Kaip ir minėjo, pasitiki šalių išreikšta valia bei sandorį tvirtina. Dėl 2017 m. birželio 1 d. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) taip pat nieko tikslaus pasakyti negali, bet kaip ir minėjo ankščiau, kad jei minėtas sandoris jai nesukėlė įtarimų, ji jį patvirtino. Iš jai parodytų sutarčių mato, kad daliai sklypo buvo pasirašyta dovanojimo sutartis, kita daliai - pirkimo pardavimo sutartis. Tokia praktika yra galima, kad tas pats žemės sklypas pereina kito asmens nuosavybės skirtingais būdais. Apie pardavėja D. Č. parodė anksčiau, o pirkėjos J. S. nepažįsta. Galimai, kad tvirtinant sandorį, dalyvavo G. A. Tačiau jis į procesą nesikišo, tiesiog būdavo sandorio pasirašymo momentu. Kaip šiuo atveju vyko atsiskaitymas už sklypą, neatsimena, tačiau kaip ir minėjo ankščiau, šalys atsikaitydavo jos akivaizdoje. Neatsimena atvejų, kad G. A. būtų mokėjęs pardavėjams, jei jis pats nebūdavo sandorio šalimi. Kaip ir minėjo, pasitiki šalių išreikšta valia bei sandorį tvirtina. Dėl 2017 m. liepos 26 d. žemės sklypo dalies ir buto pirkimo pardavimo sutarties parodo, kad jei minėtą sutartį patvirtino, daro prielaidą, kad sutartis įtarimų nesukėlė. Jai nekilo abejonių, kodėl po mėnesio po sklypo įsigijimo, J. S. parduoda minėtą sklypą su jau pastatytu namu. Notaras neturi teisės domėtis kaip, kokiu būdu bei kokį laikotarpį yra pastatomas namas. Šitais klausimas turi domėtis VMI. Iš sutarties mato, kad namas buvo parduodamas su hipoteka (įkeitimu), t. y. dalį pinigų pardavėją J. S. gavo į savo sąskaitą kaip avansą, o kitą dalį jai pervedė bankas. Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (pardavėja D. Č., pirkėja – J. S.) mano buvo analogiška situacija. Dėl 2017 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypo dalies ir buto pirkimo pardavimo sutarties (šalys – J. S. ir A. E.) paaiškina, kad jai nekilo klausimų dėl sandorio tikrumo, o kaip ir minėjo, neprivalo domėtis iš kokių lėšų asmuo pasistatė namą arba kokiais terminais. LR Konstitucija leidžia asmeniui disponuoti savo turto kaip jis nori. Asmenys išreiškė savo valią, pateikia dokumentus, kuriais ji tiki ir tvirtina sandorį. Dėl 2018 m. kovo 21 d. žemės sklypo dalies ir buto pirkimo pardavimo sutarties (šalys – J. S. ir V. R.) paaiškina, kad jai nekilo klausimų dėl sandorio tikrumo, o kaip ir minėjo, neprivalo domėtis iš kokių lėšų asmuo pasistatė namą arba kokiais terminais. Asmenys išreiškė savo valią, pateikia dokumentus, kuriais ji tiki ir tvirtina sandorį. Gali pareikšti, kad G. A. būdavo, kad dalyvauja sandorių sudarymo metu, tačiau tiksliai kokiose sandoriuose jis dalyvavo, pasakyti negali (4 t., b. l. 97-101).
2022 m. lapkričio 10 d. liudytojos apklausos protokole S. K. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba (duomenys neskelbtini) -ajame (duomenys neskelbtini). Patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 30 d. patvirtino buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau sutarties tvirtinimo aplinkybių neatsimena. Tačiau jei patvirtino minėtą sandorį, jis nesukėlė jai jokių įtarimų. Sutarčių šalių, t. y. pardavėjo S. I. G. ir pirkėjos V. J. – Š. ji nepažįsta. Pardavėjas turi pateikti parduodamo turto nuosavybę patvirtinančius dokumentus, šiuo atveju jis turėjo pateikti žemės sklypo nuosavybės dokumentus, namo (kotedžo) nuosavybės dokumentus bei savo asmens dokumentą. Jei namas (kotedžas) buvo pastatytas paties pardavėjo, yra pateikia statybos inspekcijos pažyma. Šiuo atveju, jei sutartis buvo pasirašyta ir sandoris patvirtintas, visi reikiami dokumentai buvo pristatyti. Nori paminėti, kad sudarant prikimo pardavimo ir kitokias sutartis, privalo dalyvauti abi pusės. Taip pat tvirtinant sandorius, pasirašant sutartis, gali dalyvauti ir tretieji asmenys, tačiau ar šiuo konkrečiu atveju dalyvavo trečias asmuo, pasakyti negali, nes neatsimena. Pirkimo pardavimo sutartį rengė ji, kurią pasirašo abi sandorio šalys. Dokumentų originalai, kurių yra 3, yra įteikiami šalims bei vienas egzempliorius lieka pas notarą. Atsiskaitymo už parduodamą turtą klausimas paliekamas sandorio šalims, o notaras sutartyje fiksuoja atsiskaitymo būdą, t. y. jei buvo atsiskaityta grynais ne notaro akivaizdoje, tai ir pažymima sutartyje, jei buvo pavedimai per banką, analogiškai pažymima sutartyje. Šiuo atveju mato, kad dalis pinigų, t. y. 10 000 Eur buvo sumokėta grynais iki sutarties pasirašymo, kas ir yra pažymėta sutartyje. Nori pažymėti, kad sutartis yra sudaroma VĮ Registrų centro duomenų bazėje (duomenys neskelbtini) bei kuomet ji yra patvirtinama, automatiškai visų duomenų pakeitimas įsikelia į VĮ Registrų centro duomenų bazę. Sutarties šalys patys neturi kreiptis į VĮ Registrų centrą tikslu užregistruoti nuosavybės teises. Atsiskaitymas už notaro paslaugas vyksta įvairiai, t. y. šalys patys nusprendžia kas atsiskaitys, taip pat pasirenka būdą - grynais arba pavedimu. Kaip ir minėjo, šio konkrečios sutarties pasirašymo aplinkybių neatsimena, tačiau pasitiki šalių išreikšta valia bei sandorį tvirtina. Asmens vardu G. A. nepažįsta (4 t., b. l. 104-107).
2021 m. vasario 3 d. liudytojo apklausos protokole I. B. parodė, kad jis kartu su (duomenys neskelbtini), maždaug (duomenys neskelbtini) m. ieškojo pirkti namą sau. Paieška truko gan ilgai apie metus laiko. Jo mama tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir jos kolegė pasiūlė vieną variantą adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus apžiūrėti namo jį pasitiko minėta (duomenys neskelbtini) ir vyras vardu G. A., kuris prisistatė kaip statytojo atstovas. Tuo metu namas nebuvo pilnai užbaigtas ir jis maždaug papasakojo, kaip namas atrodys kai jis bus užbaigtas. Jiems namas tiko ir po to susitikęs su S. M. ir G. A., pasirašė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią sumokėjo avansą, 10 000 Eur grynais, kuriuos perdavė S. M., nes jis iš anksto sutartyje buvo nurodytas pardavėjas. Vėliau dar šiek tiek bendravo su G. A. dėl nebaigtų darbų, kuriuos jis buvo pažadėjęs užbaigti, vėliau ir užbaigė sutartus darbus. Paskui teliko tik pasirašyti notarinę pirkimo pardavimo sutartį, kurią pasirašė 2017 m. sausio 10 d., už butą dvibučiame name atsiskaitė, taip kaip nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje, 26 000 Eur bankiniu pavedimu pervedė į S. M. asmeninę banko sąskaitą, o likusią sumą 60000 Eur sumokėjo (duomenys neskelbtini) bankas, pagal kredito sutartį, ši suma taip pat pervesta į S. M. asmeninę banko sąskaitą, kuri nurodyta sutartyje. Neprisimena ar notaro biure pasirašant sutartį dalyvavo ir G. A. Kas pastatė jo nupirktą namą jis nežino ir nesidomėjo. Dėl namo pardavimo su S. M. papildomai bendrauti neteko, tik pasirašant preliminarią ir galutinę pirkimo pardavimo sutartį. Pateikia preliminarią pirkimo pardavimo sutartį ir susitarimą pratęsti preliminarios sutarties galiojimą (5 t., b. l. 41-42).
2016 m. lapkričio 10 d. preliminari buto su žemės sklypu pirkimo - pardavimo sutartis, tarp pardavėjo S. M. ir pirkėjo I. B. (5 t., b. l. 43-46).
2021 m. liepos 15 d. liudytojo apklausos protokole V. J.- Š. parodė, kad Jai kartu su (duomenys neskelbtini) P. J. S. nuosavybės teise priklauso 1/2 žemės sklypo ir namas, esantys (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2015 m. gruodžio 30 d. Minėtą namą surado per skelbimus, viename iš internetinių portalų, per nekilnojamojo turto agentūrą „(duomenys neskelbtini)“. Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas su dalinės apdailos namu, nurodyta 85 000 Eur kaina. Ji susisiekė su brokeriu bei nuvažiavo apžiūrėti namą. Kaip ir buvo nurodyta skelbime, namas buvo su daline apdaila, t. y. buvo sienos, stogas, langai, durys, išorinis fasadas, komunikacijos, viduje buvo vidinės sienos, t. y. išplanavimas. Jiems viskas tiko, todėl pas brokerį ofise buvome sutarę pasirašyti preliminarią sutartį. 2015 m. lapkričio 9 d. buvo pasirašyta preliminari sutartis tarp jos ir G. A. Buvo sumokėtas avansas 10 000 Eur grynais, kurį sumokėjo G. A. Su G. A. apie namo statybas nelabai bendravo, jis nieko nesakė, kas statė namą, neįvardijo konkrečių asmenų ar įmonių pavadinimų, tik minėjo, kad minėtas namas, sklypas priklauso jam. Kadangi pirko su banko paskola ((duomenys neskelbtini) bankas), laukė iš banko patvirtinimo ir kai jį gavo, tarėsi su brokeriu dėl pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo. 2015 m. gruodžio 30 d. susitiko pas notarą. Pasirašyme dalyvavo namo savininkas S. I. G. ir G. A. Ji G. A. klausė, kas čia per žmogus ir kodėl ne jis yra savininkas. G. A. paaiškino, kad čia yra jo sūnus ir daugiau nieko neaiškino. Buvo pasirašyta buto ir žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartis, kurią pasirašė ji ir S. I. G. Atsiskaitymas vyko sekančiai - 15 500 Eur sumokėjo iš nuosavų lėšų jei neklysta S. I. G. pavedimu į sąskaitą, likusią dalį 59 500 Eur pervedė bankas tiesiogiai į pardavėjo sąskaitą iš joms suteiktos paskolos. G. A. atidavė jai namo bylą ir jie išsiskirstė. Toliau vidinės apdailos darbus darė su vyru patys. G. A. vidinės apdailos darbuose nedalyvavo. Buvo porą kartų, kad skambino jam paklausti dėl kažkokių statybinių reikalų, bet daugiau susitikę nebuvo (5 t., b. l. 90-92).
2015 m. lapkričio 9 d. preliminari namo su žemės sklypu pirkimo - pardavimo sutartis ir 2015 m. gruodžio 30 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis, tarp pardavėjo G. A. ir pirkėjos V. J.-Š. (5 t., b. l. 96-113).
2021 m. liepos 13 d. liudytojo apklausos protokole A. P. parodė, kad jam kartu su (duomenys neskelbtini) J. P. nuosavybės teise priklauso 1/2 žemės sklypo ir namas, esantys (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2017 m. liepos 26 d. Nuo 2017 m. pradžios pradėjo ieškoti sklypą su namu ir viename iš internetinio portalo skelbime (gali būti „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“) rado skelbimą, kad parduodamas žemės sklypas su jau pastatytu dalinės apdailos namu. Jei neklysta, buvo nurodyta kaina 135 000 Eur. Namo pardavėju buvo nekilnojamojo turto brokerė. Su brokere susitiko apžiūrėti namo. Jis neklausė, kas yra minėto namo statytojas. Apžiūrėjus namą - kaip ir minėjo jis buvo su daline apdaila, jiems liko atlikti vidinius darbus, komunikacijos bei aplinkos darbus. Šalia, t. y. tame pačiame sklype jau buvo pastatytas namas, tačiau jau buvo parduotas. Namą pirko su banko paskola ((duomenys neskelbtini) bankas), tik įvertinus minėtą namą, jiems bankas suteikė paskolą. Jiems viskas tiko, preliminarios sutarties nepasirašė, nebuvo tam poreikio, nes buvome apsisprendę pirkti minėtą namą. 2017 m. liepos 26 d. susitiko pas notarą pasirašyti žemės sklypo dalies ir buto pirkimo -pardavimo sutarties. Tą pačią dieną, žemės sklypo ir namo savininkei J. S. iš nuosavų lėšų parvedė 19 800 Eur, o likusią dalį 112 200 Eur jau pervedė pardavėjai (duomenys neskelbtini) bankas. Pardavėja J. S. dalyvavo pasirašant pirkimo - pradavimą sutartį. Ji buvo su kažkokiu vyru, tačiau jo nepažįsta ir atpažinti negalėtų, tik tiek atsimena, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus - apie (duomenys neskelbtini) metų. Su pardavėja dėl namo statybų nieko nebendravo, todėl nei jis, nei ji nieko nesakė apie statytojus, t. y. kas statė, todėl nežino, kas konkrečiai vykdė statybos darbus. Asmens vardu G. A. nepažįsta ir jei net ir matė jį, nežinojo, kad čia jis. Negali priskirti vardo, pavardės prie konkretaus asmens. Pasirašius pirkimo pardavimo sutartį, daugiau su pardavėja nesusitiko ir nebendravo. Toliau patys savo lėšomis ir jėgomis įrenginėjo namo vidų, kažką patys darė, kažkokiems darbams atlikti samdėsi darbuotojus, kuriuos surasdavo per pažįstamus arba iš skelbimų. G. A. vidinės apdailos darbuose nedalyvavo (5 t., b. l. 141-143).
2017 m. liepos 26 d. žemės sklypo dalies ir buto pirkimo - pardavimo sutartis, tarp pardavėjos J. S. ir pirkėjų A. P., J. P. (5 t., b. l. 147-168).
2021 m. liepos 13 d. liudytojo apklausos protokole I. E. parodė, kad jam su (duomenys neskelbtini) A. E. nuosavybės teise priklauso 1/2 žemės sklypo ir namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį įgijo 2017 m. rugsėjo 14 d. 2017 m. kovo mėn. lyg tai skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą, jog parduodamas žemės sklypas su dalinės apdailos namu. Buvo nurodyti brokerio kontaktai bei kaina 96 000 Eur. Susisiekus su brokeriu, nuvažiavo apžiūrėti namą - jis buvo pradėtas statyti, t. y. buvo mūrijamos sienos, nei stogo, nei langų, nei durų nebuvo. Brokeris aprodė šalimais jau pastatytus namus, t. y. parodė, kaip atrodys jų namas ir jei jiems tiks, jis suves juos su pardavėjais ir bus aptarti statybų terminai. Kadangi namą pirko su paskola ((duomenys neskelbtini) bankas), brokeris paskambino pardavėjui, pasiteiravo, ar jam tinka pardavimas su paskola, ir kai pardavėjas sutiko, jie su juo susitiko. Susitiko brokerio ofise, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kur atvažiavo pardavėjas G. A. Jis prisistatė minėto namo pardavėju ir statytoju. G. A. paaiškino, kad statybas vykdo jis, jis yra savininkas, tačiau prieš parduodant namą savininkas gali pasikeisti, t. y. dokumentuose bus atvaizduoti kito asmens duomenys, o šiaip nieko nesikeičia. Su G. A. aptarė visas sąlygas, o būtent kad statybų terminas yra iki 2017 m. liepos 31 d., t. y. iki to laiko namas turi būti pastatytas iki dalinės apdailos. Konkrečių statybininkų ar įmonės pavadinimo G. A. nenurodė, o jie ir neklausė. 2017 m. kovo 11 d. buvo pasirašyta preliminari sutartis, galutinė kaina 95 500 Eur. Tą dieną, kaip pasirašė preliminarią sutartį, su savimi turėjo 1000 Eur, kurią grynais atidavė G. A. ir po kelių dienų vėl susitiko pas brokerį ofise ir G. A. sumokėjo grynais likusią sumą 13 325 Eur. Ant sutarties G. A. savo ranka parašė, kad gavo iš jo pinigus. Daugiau jokių kitų dokumentų jis man neišrašė. Toliau vyko namo statybos, o būtent važiuodavo periodiškai prie namo tikslu parodyti statybininkams dėl vidinio namo išplanavimo, t. y. kur mūryti vidaus sienas. G. A. pasiteiravo, ar mokų kalbėti (duomenys neskelbtini), nes statybininkai yra (duomenys neskelbtini). Taip ir buvo - statybininkai kalbėjo (duomenys neskelbtini), tačiau dalis statybininkų buvo (duomenys neskelbtini) - jie ir minėjo, kad juos samdo G. A. (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėn. G. A. grąžino man 14 325 Eur, nes kadangi namą pirko su paskola, visa pinigų suma už namą turi būti sumokėta pavedimu per banką ir be to, kaip jis minėjo, pasikeitė savininkai, t. y. pardavėjai yra kiti žmonės. Tuomet 2017 m. rugsėjo 14 d. susitiko pas notarą ir tarp jo su (duomenys neskelbtini) ir pardavėjos J. S. buvo pasirašyta notarinė žemės sklypo dalies ir buto pirkimo pardavimo sutartis. Pasirašant sutartį pas notarą dalyvavo ir G. A. Koks ryšys siejo G. A. ir J. S., nežino, jie nieko nesakė. Iš nuosavų lėšų 27 100 Eur sumokėjo pavedimu J. S. į sąskaitą, o likusią dalį 68 400 Eur J. S. pervedė bankas kaip likutį iš jam suteiktos paskolos. Nori paminėti, kad už notarines paslaugas mokėjo su pardavėju per puse, pardavėjos J. S. dalį sumokėjo G. A. Tiek su G. A., tiek su J. S. teko dar vėliau bendrauti dėl ne pilnai įvykdytos sutarties, nes nebuvo paklotos trinkelės lauke. Skambino J. S., kad įvykdytų sutartį kaip pardavėją, tačiau ji pasakė, kad ji nėra susijusi su minėtomis statybomis, kas skambintų G. A. G. A. savu ruožtu atsisakė atlikti darbą iki galo ir sakė, kad gali paduoti J. į teismą ir visttiek nieko nelaimės, nes ji nieko neturi. Vėliau G. A. sutiko grąžinti pinigus už nepaklotas trinkeles - 1200 Eur, kuriuos po 100 Eur į mėnesį moka man iki šiol, pinigus man moka grynais. Vidinę apdailą darė savo lėšomis ir jėgomis, samdėsi savo statybininkus, nesusijusius su G. A. G. A. prie vidinės namo apdailos neprisidėjo (5 t. b. l. 188-190).
2017 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypo dalies ir buto pirkimo - pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, tarp pardavėjos J. S. ir pirkėjų A. E. ir I. E. (5 t., b. l. 194-207).
2021 m. liepos 2 d. liudytojo apklausos protokole V. R. parodė, kad jam su (duomenys neskelbtini) B. R. nuosavybės teise priklauso 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir namas adresu (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2018 m. kovo 21 d. Kažkur 2017 m. pradėjo ieškoti namo ir internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ agentūroje rado skelbimą, kad parduodamas namas (duomenys neskelbtini) g. su daline apdaila. Skelbime buvo nurodyti agentūros brokerio kontaktai ir kaina 99 900 Eur. Kažkur 2017 m. pavasarį atvažiavo apžiūrėti namo - buvo namo karkasas ir stogas, langų, durų, namo dekoro dar nebuvo. Su brokeriu buvome sutarę, kad jei jie pirks namą, statytojas įsipareigos pabaigti namą iki dalinės apdailos. Brokeris įvardijo, kad namo statytojas yra G. A. Ne už ilgo susitiko su G. A. „(duomenys neskelbtini)“ ofise bei buvo pasirašyta preliminari sutartis, kur buvo įvardyta kokius darbus ir per kurį laikotarpį G. A. privalo atlikti. Minėtą dokumentą pasirašė jis ir G. A. Tą pačią dieną G. A. buvo sumokėta 2000 Eur avansas grynais. Ar G. A. išrašė kokį nors dokumentą, kad sumokėjo avansą, neatsimena. Jei ras šį dokumentą, pateiks prie medžiagos. G. A. minėjo, kad jis samdo darbininkus, kurie atlieka tam tikrus konkrečius darbus. Namą pirko su paskola ((duomenys neskelbtini) bankas), kurios suteikimas labai užtruko, ir kai paskola jiems buvo suteikta, 2018 m. kovo mėn. 21 pas notarą V. Š. (notarą parinko (duomenys neskelbtini) A., pavardės neatsimenu) buvo pasirašyta buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis tarp jo su (duomenys neskelbtini) ir pardavėjos J. S., gimusios (duomenys neskelbtini) m. Koks ryšys sieja J. S. ir G. A., jis neklausė. Ji tiesiog pasakė, kad čia yra jos žemės sklypas, o dėl namo nieko neklausė. Kuomet pirko namą, jis jau buvo priduotas ir Registrų centre įregistruotas 85% baigtumas. G. A. pas notarą nedalyvavo. Už namą buvo sumokėta 99 000 Eur, tačiau kokiomis proporcijos buvo mokama, šiuo metu neatsimena, nes dalį pinigų pervedė (duomenys neskelbtini) bankas pagal kredito sutartį, dalį pinigų pervedė pats. Visi mokėjimai buvo vykdyti J. S. į sąskaitą. Pasirašius sutartį, G. A. buvo įvykdęs sutartus darbus, t. y. buvo padarytas namo dekoras, įstatyti langai, durys, tik neužklotos kieme trinkelės, nes šitie darbai taip pat buvo įskaičiuoti į kainą. Susiskambino su G. A. dėl trinkelių klojimo, jis pasakė, kad nelabai nori kloti jiems trinkeles. Sutiko grąžinti jiems pinigus ir pasiūlė šį darbą padaryti patiems pagal savo norą. Jiems tiko, jis atvažiavo prie namų (mes jau gyveno minėtame name, tai čia buvo kažkur 2019 m. pavasaris) ir atidavė jam 1300 Eur grynais. Namo vidinę apdailą darėsi pats t. y. pats samdė darbininkus ir su jais atsiskaitinėjo. G. A. minėtame procese nedalyvavo. Kuomet bendravo su juo prieš įsigyjant namą, jis jokių įmonių pavadinimų neminėjo, jis tiesiog sakė, kad jis stato visus namus (duomenys neskelbtini) g., kurių yra 12 vnt. Daugiau su G. A. nebendravo (6 t., b. l. 5-7).
V. R. pateikta pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų, 2018 m. kovo 21 d. buto ir žemės sklypo dalies ir buto pirkimo - pardavimo sutartį, 2017 m. liepos 6 d. preliminari buto su žemės sklypu pirkimo - pardavimo sutartis (6 t., b. l. 13-32).
2023 m. gegužės 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta J. S. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. (7 t., b. l. 174-177).
2023 m. gegužės 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta J. S. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 28 d. (7 t., b. l. 196-198).
2023 m. gegužės 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta S. I. G. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (8 t., b. l. 21-24).
2022 m. gegužės 13 d. Finansinių nusikalstamų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad:
1 klausimas. Kiek pajamų, įvertinus aukščiau nurodytas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, G. A. gavo vykdydamas prekybą nekilnojamuoju turtu laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2018 m. kovo 21 d. ? Tyrimas atliktas tik pagal dokumentinėje medžiagoje esančius dokumentus (pirkimo-pardavimo sutartis, liudytojų apklausos protokolus, bankų sąskaitų išrašus).Lietuvos Respublikoje yra įstatymai reglamentuojantys individualių įmonių, akcinių bendrovių bei kitų ūkio subjektų veiklą, tačiau nėra Individualios veiklos atskiro įstatymo, kuris reglamentuotų fizinių asmenų savarankišką komercinę, gamybinę ar profesinę veiklą. Tyrimui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių leidimų (išskyrus 2015 m. liepos 7 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą G. A. (a. k. nurodytas (duomenys neskelbtini) L. A.) dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybai) ar licencijų išduotų G. A. vardu bei apskaitos dokumentų ar apskaitos registrų (pirkimo, pardavimo, atsiskaitymų ar kitų dokumentų), kuriuose būtų G. A., kaip fizinio asmens vardu įregistruotos ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, susiję su butų, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriais bei atliktais statybos darbais - dvibučių gyvenamųjų namų statyba, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 28 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, jog G. A. vertėsi (duomenys neskelbtini) veikla <...> savo bei kitų asmenų vardu pastatė bei pardavė 8 namus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl daroma išvada, kad G. A., kaip fizinis asmuo, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2018 m. kovo 21 d. vykdė individualią veiklą pagal pažymą, t. y. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje pastatė 8 namus (dvibučius gyvenamuosius) savo ir kitų asmenų vardu, adresu (duomenys neskelbtini) (leidimai statybai (duomenys neskelbtini) išduoti statytojams: G. A. - (duomenys neskelbtini), J. O. - (duomenys neskelbtini), D. Č. - (duomenys neskelbtini), R. P. - (duomenys neskelbtini)) ir pardavė, kai kuriuos kartu su žemės sklypais, tai G. A. vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. balandžio 21 d. gavo piniginių lėšų (įplaukų) 631 839,00 Eur (iš jų grynaisiais pinigais – 121 500,00 EUR), iš to skaičiaus:
1. 26 839,00 Eur laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2016 m. sausio 15 d., pagal 2015 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už parduotą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);
2. 85 000,00 Euru laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. sausio 25 d., pagal 2015 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už parduotą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) - 81 000,00 Eur ir ½ dalies žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) - 4 000,00 Eur;
3. 6 000,00 Eur laikotarpiu nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki 2015 m. lapkričio 23 d., pagal 2016 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už parduotą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) - 5 000,00 EUR ir ½ dalies žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) - 1 000,00 Eur;
4. 98 000,00 Eur laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. sausio 19 d., pagal 2017 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį not. reg. Nr. (nėra sutarties lapo, kuriame yra notaro, sutarties šalių parašai ir sutarties notarinio registro Nr.), už parduotą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) – 95 500,00 Eur ir ½ dalies žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) – 2 500,00 Eur;
5. 132 000,00 Eur laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., pagal 2017 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), už parduotą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) – 116 000,00 Eur ir ½ dalies žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) - 16 000,00 Eur;
6. 94 300,00 Eur laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d., pagal 2017 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį not. reg. Nr. (nėra notaro, sutarties šalių parašų ir sutarties notarinio registro Nr.), už parduotą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) - 92 500,00 Eur ir ½ dalies žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) – 1 800,00 Eur (3 000,00 – 1 200,00 (už nepaklotas trinkeles);
7. 97 700,00 Eur laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2018 m. balandžio 21 d., pagal 2018 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), už parduotą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) - 81 000,00 Eur ir ½ dalies žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) - 16 700,00 Eur (18 000,00 – 1 300,00 (už nepaklotas trinkeles);
8. 92 000,00 Eur 2016 metais už I. M. priklausančiame ½ dalies žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) atliktus statybos darbus – dvibučio gyvenamojo namo statybą.
3 klausimas. Kokių teisės aktų buvo nesilaikyta, vykdant aukščiau minėtą veiklą? 2021 m. gruodžio 28 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta kad tyrimo metu nustatyta, jog G. A. vertėsi (duomenys neskelbtini) veikla, o būtent vykdė prekybą nekilnojamuoju turtu, neįsteigęs juridinio asmens, neturint verslo liudijimo bei neužsiregistravęs PVM mokėtoju ir laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2018 m. kovo 21 d. savo bei kitų asmenų vardu pastatė bei pardavė 8 namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kaip jau aprašyta 1 klausimo tiriamojoje dalyje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių leidimų (išskyrus 2015 m. liepos 7 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą G. A. (a. k. nurodytas (duomenys neskelbtini) L. A.) dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybai) ar licencijų išduotų G. A. vardu bei apskaitos dokumentų ar apskaitos registrų (pirkimo, pardavimo, atsiskaitymų ar kitų dokumentų), kuriuose būtų G. A., kaip fizinio asmens vardu, įregistruotos ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, susiję su butų, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriais bei atliktais statybos darbais t. y. dvibučių gyvenamųjų namų statyba, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, G. A., kaip fizinis asmuo, vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą, - (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje pastatė 8 namus ir pardavė, kai kuriuos kartu su žemės sklypais ir laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. balandžio 21 d. gavo piniginių lėšų (įplaukų) 631 839,00 Eur.
G. A. , kaip fizinis asmuo, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. kovo 21 d. vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą,- (duomenys neskelbtini), neįregistravo vykdomos veiklos VMI prie FM t. y. nepateikdamas iki veiklos vykdymo pradžios dienos t. y. 2015 m. rugsėjo mėnesio (diena nenustatyta) Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (duomenys neskelbtini) formą, tuo nesilaikė GPM įstatymo 35 straipsnio 2 dalies kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“ ir 2013 m. birželio 25 d. VMI prie FM viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių 7 p., kad Mokesčių mokėtojai turi tinkamai užpildytą Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (duomenys neskelbtini) formą pateikti VMI.
- 16 574,38 Eur- 2017 m. rugsėjo mėn.;
- (-)208,26 Eur– 2017 m. rugsėjo mėn.;
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo G. A. kaltė padarius BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.
Apklaustas teisme kaltinamasis G. A. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes. Nurodė, kad užsiėmė (duomenys neskelbtini), veikė, kaip fizinis asmuo. Buvo nupirkti sklypai, pastatyti namai ir parduoti. Sklypai buvo perkami ir namai statomi ne jo vardu, o S. M., J. S. ir S. I. G. vardu. Paprašė jų pagalbos apiforminti namus jų vardu. Neregistravo (duomenys neskelbtini) veiklos ir tokiu būdu išvengė mokesčių. Nekilnojamą turtą kitų asmenų vardu pirko ir pardavė siekdamas išvengti mokesčių. Tokį planą, kaip išvengti mokesčių, buvo sugalvojęs nuo pradžių. Pinigai už parduotą turtą, namus buvo pervesti minėtiems asmenims ir jie juos grąžindavo jam, kai juos išgrynindavo. Pripažįsta, jog klastojo dokumentus. Supranta, jog neteisingų duomenų įrašymas pardavimų sutartyse, dokumentuose ir buvo dokumentų klastojimas. Kartu su S. M., J. S. ir S. I. G. vyko pas notarą pasirašyti dokumentų, sutarčių.
Kaltinamojo kaltę pagrindžia ne tik pačio G. A. prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir anksčiau išvardinti įrodymai. 2020 m. rugpjūčio 10 d. S. M. pareiškimas ir jame nurodytos aplinkybės bei jo paties, kaip liudytojo, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose teigiama, kad 2016 m. G. A. kreipėsi į jį prašydamas padėti jam įsigyti nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) G. A. paprašė nurodytą žemės pirkimo-pardavimo sutartį įteisinti savo vardu. G. A. tiesiogiai dalyvavo visuose veiksmuose – kartu vyko pas notarą, dalyvavo tvirtinant sandorį. Būtent G. A. perdavė 12 000 Eur sumą sklypo įsigijimui. G. A. per vienerius metus nupirktame žemės sklype pastatė namą, po ko nurodė, kad reikia skubiai parduoti žemės sklypą su jame pastatytu namu jo surastam pirkėjui už 86 000 Eur. Pasitikėdamas G. A. padėjo jam pasirašydamas žemės sklypo su namu pirkimo-pardavimo sutartį su I. ir O. B. už pardavimą pirkėjas pinigus pervedė į jo asmeninę banko sąskaitą per du pavedimus, vieną kartą pervedė 26000 Eur ir antrą kartą 60000 Eur. Šiuos pinigus jis išgrynino ir perdavė G. A. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir 2023 m. gegužės 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas S. M. pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 1 d. garantinis raštas, pasirašytas G. A., kuriame nurodoma, kad G. A. įsipareigoja padengti visas išlaidas S. M. ir jo (duomenys neskelbtini) susietus su buto adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimu. G. A. kaltę tiesiogiai patvirtina liudytoja ir įtariamąja apklaustos J. S. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad G. A. pasiūlė jos vardu įforminti porą sklypų. Ji sutiko nuvažiavo pas notarą sudaryti sandorius, neva ji perka iš D. Č. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Tvirtinti sandorius pas notarą važiavo viena. Sklypai kainavo apie 2500 Eur, pinigus pardavėjai buvo sumokėjęs G. A. Kai jis surasdavo klientus, atvažiuodavo pas ją į namus ir pasakydavo, kad reikia parduoti namą. Ji tuomet važiuodavo pas notarą pasirašyti pirkimo – pardavimo sutarties. Kuomet buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), pas notarą važiavo ir G. A. Kodėl jis važiavo, nežino, gal reikėjo pabendrauti su pirkėjais. Kuomet buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis dėl namų (duomenys neskelbtini), G. A. nedalyvavo. Pinigai už namų pardavimą, buvo pervesti jai į sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos ji palaipsniui nuimdavo iš bankomatų ir perduodavo G. A. Liudytojos D. Č. parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad G. A. padėjo jai parduoti sklypus, surasdavo klientus. Pranešdavo jai, kai reikės nuvažiuoti pas notarą pasirašyti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarčių. Pas notarą buvo pirkėjas S. I. G. ir G. A. Taip pat ir kitų sandorių metu visada dalyvaudavo pirkėjai ir G. A. Ji nesirūpino, kas perka sklypus, nes pasitikėjo G. A. Pinigus jai mokėjo visada G. A. Liudytojo S. I. G. parodymai, kuriuose jis teigė, kad dalyvavo tik dokumentų pasirašyme. 2015 m. gruodžio 30 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkime - pardavime dalyvavo su patėviu G. A., kitų asmenų neatsimena. Kur buvo pasirašyta sutartis, už kokią sumą ir kokiu būdu pirkėja atsiskaitė už namą su žemės sklypu neatsimena, šiuos dalykus tvarkė G. A. Liudytoja apklausta V. Š. ((duomenys neskelbtini)) patvirtino, kad dalyje sandorių dalyvaudavo G. A., nors nebuvo sandorio šalimi. Liudytojo I. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad 2016 metais susidomėjo objektu (duomenys neskelbtini) G. A. prisistatė, kaip statytojo atstovas. Tuo metu namas nebuvo pilnai užbaigtas. Susitikęs su S. M. ir G. A., pasirašė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią sumokėjo avansą, 10 000 Eur grynais, kuriuos perdavė S. M., nes jis iš anksto sutartyje buvo nurodytas pardavėjas. Paskui pasirašė notarinę pirkimo pardavimo sutartį, už butą dvibučiame name 26 000 Eur bankiniu pavedimu pervedė į S. M. asmeninę banko sąskaitą, o likusią sumą 60 000 Eur sumokėjo (duomenys neskelbtini) bankas, pagal kredito sutartį, ši suma taip pat pervesta į S. M. asmeninę banko sąskaitą. Liudytojo nurodytą sandorį patvirtina I. B. pateikta 2016 m. lapkričio 10 d. preliminari buto su žemės sklypu pirkimo - pardavimo sutartis tarp pardavėjo S. M. ir pirkėjo I. B. Liudytojos V. J.-Š. parodymai, kad namą, esantį (duomenys neskelbtini), už 85 000 Eur įsigijo 2015 m. gruodžio 30 d. 2015 m. lapkričio 9 d. buvo pasirašyta preliminari sutartis tarp jos ir G. A. ir jam sumokėta 10 000 Eur grynais. Turto įsigijimo dieną vyko pas notarą. Sutarties pasirašyme dalyvavo namo savininkas S. I. G. ir G. A., kuris paaiškino, kad namą parduoda jo sūnus. Pinigus 15 500 Eur pervedė S. I. G. į nurodytą sąskaitą, likusią sumą pervedė bankas. Liudytojos nurodytą sandorį patvirtina V. J.-Š. pateikta 2015 m. lapkričio 9 d. preliminari namo su žemės sklypu pirkimo- pardavimo sutartis ir 2015 m. gruodžio 30 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Liudytojo I. E. parodymai, kuriuose jis paaiškino žemės sklypo ir namo (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybes. Nurodė, kad G. A. prisistatė namo savininku ir statytoju. Teigė, kad jis yra savininkas, tačiau prieš parduodant namą savininkas gali pasikeisti, t. y. dokumentuose bus atvaizduoti kito asmens duomenys. Pinigus atidavė grynais G. A. – 14 325 Eur. G. A. ranka pasirašė ant sutarties. Vėliau šiuos pinigus G. A. grąžino, kadangi namą pirko su paskola, visa pinigų suma už namą turi būti sumokėta pavedimu per banką. Kaip G. A. buvo sakęs, pasikeitė savininkai. 2017 m. rugsėjo 14 d. susitiko pas notarą ir tarp jo su (duomenys neskelbtini) ir pardavėjos J. S. buvo pasirašyta notarinė žemės sklypo dalies ir buto pirkimo pardavimo sutartis. Pasirašant sutartį pas notarą dalyvavo ir G. A. Iš nuosavų lėšų 27 100 Eur sumokėjo pavedimu J. S. į sąskaitą, o likusią dalį 68 400 Eur J. S. pervedė bankas kaip likutį iš jam suteiktos paskolos. Už notarines paslaugas mokėjo su pardavėju per puse, pardavėjos J. S. dalį sumokėjo G. A. Liudytojo nurodytą sandorį patvirtina I. E. pateikta 2017 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypo dalies ir buto pirkimo - pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, tarp pardavėjos J. S. ir pirkėjų A. E. ir I. E. Liudytojo V. R. parodymai, kuriuose jis paaiškino žemės sklypo ir namo (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybes. Nurodė, kad G. A. prisistatė namo statytoju, jam buvo sumokėtas avansas. Buvo pasirašyta buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis tarp jo su (duomenys neskelbtini) ir pardavėjos J. S. Pasirašant sutartį G. A. pas notarą nedalyvavo. Mokėjimus atliko į J. S. sąskaitą. Pasirašius sutartį, G. A. buvo įvykdęs sutartus statybos darbus. Tik neatliko darbų dėl trinkelių klojimų ir už tai grąžino pinigus. Liudytojo nurodytą sandorį patvirtina V. R. pateikta pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų, 2018 m. kovo 21 d. buto ir žemės sklypo dalies ir buto pirkimo - pardavimo sutartį, 2017 m. liepos 6 d. preliminari buto su žemės sklypu pirkimo - pardavimo sutartis. 2023 m. gegužės 4 d. kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad buvo peržiūrėtos J. S. ir S. I. G. banko sąskaitos. Pasitvirtino duomenys, kad šiems asmenims buvo pervedamos lėšos už parduotus žemės sklypus su statiniais, o vėliau šios pinigų sumos buvo išimtos iš sąskaitos grynais pinigais. 2022 m. gegužės 13 d. Finansinių nusikalstamų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta kiek pajamų, įvertinus aukščiau nurodytas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, G. A. gavo vykdydamas prekybą nekilnojamuoju turtu laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2018 m. kovo 21 d., kokių teisės aktų buvo nesilaikyta, vykdant aukščiau minėtą veiklą. 2022 m. liepos 25 d. specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame specialistas atsakė į klausimus, kaip pasikeis 2022 m. gegužės 13 d. specialisto išvada nevertinant pirkimo-pardavimo sandorių dėl buto ir žemės sklypo pardavimo, adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 25 d. – 2023 m. sausio 26 d. apžiūros protokolas, kuriame atsakoma į klausimą, kaip pasikeis 2022 m. gegužės 13 d. specialisto išvada nevertinant pirkimo-pardavimo sandorio dėl 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir G. A. pastačius namą, už kurį I. M. sumokėjo pastarajam ne mažiau nei 92 000 Eur grynais bei atsižvelgiant į 2022 liepos 25 d. specialisto paaiškinimų protokole nurodytas aplinkybes.
G. A. kaltę netiesiogiai patvirtina ir liudytojų S. Č. (nurodė, kad tvarkė G. A. buhalterinius dokumentus), M. N., Š. Š. (G. A. į jį kreipėsi dėl statybos leidimų gavimo), A. P. (kad pasirašant žemės sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sutartį dalyvavo J. S.) nurodė ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Kaltinimui reikšmingų aplinkybių nepatvirtina G. A., E. C., V. D., V. K. parodymai. Be to, liudytoja R. O. nieko reikšmingo negalėjo nurodyti apie sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimą, nes viską tvarkė, jos miręs vyras. Liudytoja S. K. ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad G. A. nepažįsta ir jokių bylai reikšmingų aplinkybių neatsimena. Byloje surinkti ir kaltinamajame akte nurodyti A. V., R. G., R. K., Š. M., L. S., A. Š., V. M., R. P., J. B., I. M., R. S., E. Š., E. S. parodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas G. A. dėl BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų. Sutiktina, kad minėtų liudytojų parodymai susiję su sklypų pirkimų ir pardavimų sandoriais (duomenys neskelbtini) Visgi, dėl veiksmų susijusių su šių sklypų pirkimu ir pardavimu ((duomenys neskelbtini)) kaltinimai G. A. nepareikšti, todėl šių liudytojų parodymai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl G. A. kaltės pareikšto kaltinimo apimtyje. Nurodytų liudytojų parodymais teismas nesivadovauja spręsdamas klausimus dėl G. A. kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nepaisant to, byloje yra pakankamai G. A. kaltę patvirtinančių įrodymų, kurie buvo aptarti anksčiau.
Kaip jau buvo minėta, apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, panaudojant suklastotus dokumentus, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmiau aptarti įrodymai leidžia spręsti, jog BK 182 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste esminis požymis G. A. panaudota apgaulė pasireiškė tuo, kad jam vykdant individualią veiklą pagal pažymą, bet neįregistravus vykdomos veiklos VMI (nesilaikant PVM, GPM ir VSD įstatymų nuostatų) ir panaudojus suklastotas (fiktyvias – ne jo vardu sudarytas) žemės sklypų ir statinių pirkimo-pardavimo sutartis, kurios buvo patvirtintos apie nusikalstamas veikas nežinančių notarų ir pateiktos Registrų centrui registruoti nekilnojamo turto duomenų pasikeitimą, išvengta pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos sumokėjimo į valstybės biudžetą, taip apgaulės būdu gaunant turtinę naudą. Teismas daro išvadą, kad G. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Tais atvejais, kai PVM sukčiavimo schema lemia ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių apgaulingą išvengimą, laikytina, kad nauda, gauta nesumokant šių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalyką.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad G. A. veikdamas kartu su S. M., S. I. G. bei J. S. klastojo tikrus dokumentus. Minėtiems asmenims sutikus savo vardu įsigyti žemės sklypus, suvokiant kad realiai sklypo neperka, minėtu turtu nedisponuos ir jo nevaldys, bus tik formaliu turto savininku, pas notarus (nežinančius apie nusikalstamas veikas) sudarytos fiktyvios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys (neatitinkančios asmenų valios) ir tokiu būdu patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai. Įsigytuose žemės sklypuose pastačius namus ir fiktyviems turto savininkams juos parduodant, pas notarus (nežinančius apie nusikalstamas veikas) su pirkėjais sudarytos žemės sklypų su statiniais pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis patvirtinti bei panaudoti (Nekilnojamo turto registre registruojant duomenų pakeitimą) tikrovės neatitinkantys dokumentai. Iš G. A. parodymų seka, kad jis suvokė, kad dėl jo ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti netikri (tikrovės neatitinkantys) dokumentai. Posėdžio metu atsakydamas į savo gynėjo užduotą klausimą – koks buvo dokumentų klastojimo tikslas, nurodė, kad siekė, jog liktų daugiau pinigų ir išvengtų prievolės sumokėti mokesčius. Taigi kaltinamasis pažymėjo, kad dokumentai buvo surašomi kitų asmenų vardu (klastojami) siekiant išvengti mokesčių, vadinasi dokumentų klastojimas ir jų panaudojimas tiesiogiai susijęs su sukčiavimo veiksmais, siekiant nuslėpti nusikalstamą veiką, apsunkinti jos išaiškinimą. Konstatuotina, kad G. A. psichinis santykis su neteisėta veika yra nustatytas. Klastojant dokumentus bei juos panaudojant, buvo siekiama patvirtinti fiktyvius juridinius faktus, tuo pačiu suvokiant, kad šie veiksmai sukels pavojingus padarinius. Taigi G. A. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
Baigiamųjų kalbų metu G. A. gynėjas advokatas išsakė poziciją, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelės žalos, todėl G. A. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Sutiktina, kad Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės žalos požymiui ir negali būti preziumuojamas, jis turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018, 2K-104-1073/2020).
Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Klausimą dėl žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes ir pan. Minėtoje teismų praktikoje konstatuojama, kad turtinės žalos mastas gali būti didelės žalos požymio nustatymo kriterijus, bet toks šių institutų santykis negali būti savaime suprantamu ir likti neįrodinėjamas. Ankstesnėje teismų praktikoje suformuluota, kad turtinės žalos dydis paprastai yra siejamas su konkrečiu piniginiu nominalu ir laikytinas objektyvaus turinio kriterijumi; kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), tai laikoma didelės vertės turtu ir teismų praktikoje pripažįstama didele žala nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-107-746/2015, 2K-7-47-895/2015). Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl didelės žalos požymio atsižvelgtina į objektyviausiai įvertinamą kriterijų – padarytos turtinės žalos dydį. G. A. panaudotos apgaulės pasėkoje (klastojant dokumentus ir juos panaudojant) išvengta mokesčių už 130 929,10 Eur ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta 130 929,10 Eur turtinę žalą. Tokio dydžio žala gerokai viršija BK 190 straipsnyje apibrėžtą labai didelį turtinės žalos dydį (900 MGL – 45 000 Eur). Tai, kad žala padaryta valstybei, nepaneigia objektyvaus fakto, jog atsižvelgiant į piniginę vertę atsiradusi žala yra didelė. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad padarytos turtinės žalos dydis yra pripažįstamas didele žala.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje buvo padarytos vieninga tyčia, G. A. siekiant vieningo galutinio nusikalstamo tikslo – apgaule, sukčiaujant išvengti labai didelės vertės turtinės prievolės – pridėtinės vertės ir kitų mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą. Tikro dokumento suklastojimas ir suklastotų dokumentų panaudojimas nebuvo savitiksliu dalyku, tai buvo tik tam tikras etapas, sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo siekiama pagrindinio tikslo – apgaule išvengti labai didelės vertės turtinės prievolės, todėl teismas, laikydamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje Nr. 2K-P-78/2012 formuojamos teismų praktikos, šiuos kaltinamojo G. A. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, idealiąją sutaptį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.
Teismas, skirdamas bausmę G. A., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. A. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vykdydamas tęstinę veiką, padarė du baigtus nusikaltimus, vienas iš jų yra sunkus nusikaltimas nuosavybei, o kitas apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai susijęs su dokumentų klastojimu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimai padaryti nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, panaudojant pakankamai sudėtingą mokėtinų mokesčių išvengimo būdą, klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus. Minėtos veikos gana aukšto organizacinio lygio, įvykdytos įtraukiant kitus asmenis. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, jog kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje Nr. 2K-P-78/2012 pasisakyta apie pagrįstą galimybę įžvelgti idealią sutaptį situacijoje, kai vykdant tęstinę veiką, kuria siekiama sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM sumą (sukčiavimą), kartu padaromos ir tokios veikos kaip dokumentų suklastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas. Būtent šiuo atveju kaltinamojo G. A. veiksmai, atliekant nusikalstamas veikas, vertintini kaip padaryti esant idealiai sutapčiai. Teismas pažymi, kad šiuo atveju atskiri G. A. nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, t. y. jis siekė pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo – išvengti turtinės prievolės sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą (BK 182 straipsnis), o turėdamas tokį pagrindinį tikslą, jo pasiekė suklastodamas atitinkamus dokumentus ir panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus (BK 300 straipsnis). Nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnyje, šiuo atveju yra neatskiriama (būtina) visos G. A. veikos dalis, kurios nepadarius iš esmės nebūtų pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas) – išvengti turtinės prievolės sumokėti mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad būtent šis tikslas lėmė kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus), kaltinamojo G. A. veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos tęsėsi iki pagrindinio tikslo (sumanymo). Todėl teismas sprendžia, kad atsižvelgus į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, ši situacija prilyginama idealiai sutapčiai. Atitinkamai taikytinas BK 63 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių bendrinimo būdas.
G. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo G. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. G. A. dirbantis, (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) vaiką (kitas vaikas (duomenys neskelbtini)), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus bei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus (transporto priemonių savininkams (valdytojams) nustatytų reikalavimų nevykdymas) (8 t., b. l. 146-158), didžioji dalis baudų sumokėta. Nagrinėjamų veikų padarymo metu (2015-2018 metais) G. A. nebuvo teistas (BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė 2020 m. spalio 22 d., už kurią nuteistas 2021 m. sausio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu). Duomenų apie G. A. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Teismas kaltinamojo G. A. elgesio iki nusikalstamų veikų padarymo neturi pagrindo vertinti neigiamai. Teismo manymu, G. A. asmenybė nėra išskirtinai neigiama, iš esmės jis nėra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, G. A. paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijose numatytą šios rūšies bausmių vidurkį (BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų, o BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei laisvės atėmimas nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą G. A. nėra tikslinga, atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos mastą, baudos bausmė neproporcingai apsunkintų turtinės žalos atlyginimo galimybę. Taigi už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą G. A. skirtina 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą G. A. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, pagal G. A. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, BK ir BK 300 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės, bendrinamos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę, kadangi kaip jau aptartas pirmiau minėtuose straipsniuose numatytos nusikalstamos šiuo atveju laikytinos padarytomis idealiąją nusikaltimų sutaptimi ir G. A. skirtina subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, G. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu (2015 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. kovo 21 d.) galiojo kelios BK 75 straipsnio redakcijos nuostatos. Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusioje straipsnio redakcijoje, buvo numatyta galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą už sunkius nusikaltimus, o nuo 2017 m. spalio 6 d. galiojusi straipsnio redakcija nenumatė galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą padarius sunkų nusikaltimą. Nors veikos baigimo momentu galiojo pastaroji BK 75 straipsnio redakcija, visgi tokią galimybę numatė ankstesnė minėto straipsnio redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas, numatantis galimybę atidėti bausmės, paskirtos už sunkų nusikaltimą, vykdymą yra laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu, kuris turi grįžtamąją galią, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėjamu atveju taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, galiojusios nusikalstamų veikų darymo metu (tarpinė 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.).
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje (tarpinė 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad tai yra formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti G. A. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad G. A. atitinka formalias BK 75 straipsnyje (tarpinė 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatytas sąlygas, t. y. jis idealiąja sutaptimi padarė kelis tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas sunkiems, o kitas apysunkiams nusikaltimams, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad G. A. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, todėl laikytina, kad šias nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu dirbantis. Pačios veikos padarytos gana seniai, t. y. 2015-2018 metais, o po jų, G. A. atžvilgiu, priimtas vienas įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo. Paskirtą bausmę (viešuosius darbus) atlikęs. Bausmės vykdymo atidėjimas G. A. atžvilgiu taikomas pirmą kartą. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog G. A. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo veikos ekonominio pobūdžio, padarytos prieš daugiau kaip penkerius metus, į jo gana tvirtus socialinius ryšius, į galimybes dirbti bei būti pilnaverčiu visuomenės nariu, kartu atlyginti turtinę žalą. Realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo atveju turės didesnį neigiamą poveikį, nei leis pasiekti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Be to, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos G. A. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl G. A. taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos (tarpinė 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas trejų metų laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose – pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taip pat atidedant bausmės vykdymą skirtina ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per du metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti pusę – 65 464,55 Eur (130 929,1 / 2) padarytos turtinės žalos valstybės biudžetui.
V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė civilinį ieškinį 106 634,30 Eur sumai turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 162-168), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė civilinį ieškinį 24 294,80 Eur sumai turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 175-178).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
VMI civiliniame ieškinyje nurodyta, kad apžiūros protokole ir specialisto išvadoje nustatyta, jog G. A., kaip fizinis asmuo, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. kovo 21 d. vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą ir gaudamas iš šios veikos apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamas PVM ir GPM, neapskaičiavo, nedeklaravo bei nesumokėjo mokėtino 86 256,20 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei 20 378,10 Eur gyventojų pajamų mokesčio.
VSDFV civiliniame ieškinyje nurodyta, kad apžiūros protokole nustatyta, jog G. A., kaip fizinis asmuo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. kovo 21 d. vykdydamas individualią veiklą ir gaudamas iš šios veiklos apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių apskaičiuoti mokesčiai nesumokėjo VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 18 520,65 Eur VSD įmokų ir 5 774,15 Eur PSD įmokų (viso 24 294,80 Eur).
Pateiktų civilinių ieškinių dydžiai atitinka G. A. apgaule išvengtų turtinių prievolių dydį. Išvengtų sumokėti mokesčių suma nustatyta remiantis 2022 m. gegužės 13 d. specialisto išvada ir 2023 m. sausio 25-26 d. patikslinamajame apžiūros protokole. Teismas konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais, jų neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jo veiksmų ir civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai ir jiems iš kaltinamojo G. A. priteisiamos – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 106 634,30 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui 24 294,80 Eur sumos turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamasis G. A. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, kardomosios priemonės jo atžvilgiu netaikytos, procesinių išlaidų nėra, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra,
BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (9 t., b. l. 63-70) perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nustatė, kad šios bylos nagrinėjimo metu, įvertinus inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo G. A. parinkimo. Kaltinamajam G. A. buvo parinktas ir paskirtas gynėjas advokatas Sergejus Milovas. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 225,00 Eur už G. A. gynusio advokato S. Milovo darbo užmokesčio priteisimo valstybės naudai (9 t., b. l. 98-101). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, priteistos turtinės žalos dydį – G. A. dirba, gaunamos pajamos artimos minimaliam atlyginimui, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl privalomų įstatymo nuostatų. Be to, vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamasis pasisamdė savo gynėją. Taigi prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. A. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti G. A. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. A. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (tarpinė 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) ir 2 dalies 5 ir 8 punktais, G. A. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu skirti G. A. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti pusę valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos – 65 464,55 Eur.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. A. priteisti civiliniam ieškovui 106 634,30 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. A. priteisti civiliniam ieškovui 24 294,80 Eur sumos turtinei žalai atlyginti.
Iš G. A. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini). .
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) turi atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.