Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, susipažinęs su R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimu (privataus kaltinimo skundu) dėl V. V. – P. nusikalstamos veikos padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

2017-03-28 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos R. B. pareiškimas, kuriuo prašoma V. V. – P., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. pradėti privataus kaltinimo baudžiamąją bylą.

Pateiktame pareiškime nurodoma, kad V. V. – P., eidama tiesiogines savo pareigas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje (toliau – KMS), būdama KMS administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja, atlikdama pareigą pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 22 str., tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodė, jog R. B. (toliau ir – Pareiškėja), KMS administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja, „<...> Nepaisant eilės pastabų žodžiu ir raštu 2015 m., viešieji pirkimai organizuoti atmestinai ir aplaidžiai: teikiamuose dokumentuose daug klaidų, pirkimo objektų aprašymai netikslūs, netinkamai apskaičiuojami mokesčiai, dėl ko vėliau nepavyksta įsigyti planuoto kiekio prekių už numatytą vertę, ne visi dokumentai derinami su vadovu, dėl klaidų savo iniciatyva pakeisti registruoti ir suderinti dokumentai @avilyje, kai kuriems tiekėjams sudaromos išskirtinės sąlygos.<...>“. Remiantis cituojamu tekstu teigiama, jog Pareiškėja kaltinama tarnybinių įgaliojimų viršijimu, t. y. veiksmais, kurie turi protekcinių požymių, o jų tikslas - proteguoti tam tikras įmones laimint viešuosius pirkimus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo pateikta KMS administracijos vertinimo komisijai, kuri sudaryta vadovaujantis KMS administracijos direktoriaus 2015-09-14 įsakymu Nr. AD1-2685 „Dėl vertinimo komisijos sudarymo“ ir pagal šį vertinimą buvo atliktas Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas, po kurio nuspręsta ją įvertinti patenkinamai, t. y. kaip ir siūlė V. V. – P., bei pasiūlyta tobulinti turimą kvalifikaciją. Nurodoma, jog V. V. – P. veika pasireiškė melagingų bei šmeižimo požymių turinčios informacijos pateikimu tretiesiems asmenims (tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nariams) su tikslu, jog pastarieji apie Pareiškėją susidarytų kuo blogesnę nuomonę apie jos atliekamas tarnybines pareigas bei įvertintų taip, kaip pasiūlė V. V. – P.. Tvirtinama, kad pagal pareigybės aprašymą Pareiškėja neprivalo atlikti jokių viešųjų pirkimų procedūrų, t. y. ji nėra subjektas, kuris turi teisę atlikti viešuosius pirkimus, o tik teikia technines užduotis asmenims pagal savivaldybės nuostatus. Be to, V. V. – P. neiniciavo nei vienos tarnybinės veiklos patikrinimo procedūros, kuria būtų siekiama ištirti Pareiškėjos atliekamus veiksmus, atliekant savo tarnybines pareigas. Tokiu būdu V. V. – P. be jokių papildomų duomenų pateikė tarnybinės veiklos vertinimo komisijai išvadą apie tariamą neteisėtą veiklą - tam tikrų įmonių protegavimą, atliekant viešuosius pirkimus, sudarant jiems išskirtines sąlygas. Dėl to, apie Pareiškėją buvo siekiama sudaryti nuomonę, kaip apie nekompetentingą, įstatymų neišmanantį ir nesąžiningą, korumpuotą asmenį. Kadangi, ankstesnės tarnybinės veiklos vertinimo išvados teikimą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai jau vertino Klaipėdos apygardos administracinis teismas, o tokio pat pobūdžio vertinimas buvo pateiktas ir vertinant Pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2015, 2016 m., mano, jog V. V. – P. taip elgėsi nuosekliai. Tuo pasireiškė tikslas - siekis pažeminti Pareiškėją pareigose ar ją atleisti iš darbo. Dėl V. V. – P. veiksmų Pareiškėja patyrė žalą – nukentėjo jos reputacija, tarnybinės veiklos komisija, patvirtinusi išvadą, ją pripažino negebančia tinkamai atlikti savo tarnybinės veiklos funkcijų viešųjų pirkimų srityje, jos veiklą įvertino patenkinamai, siūlant tobulinti turimą kvalifikaciją.

Privataus kaltinimo bylos procesą pradėti atsisakytina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. 2 d. nurodyta, jog skunde ar pareiškime privataus kaltinimo tvarka, be kitų duomenų, taip pat turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

BPK 412¹ str. 1 d. nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika; 3) buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.

Taigi, teisėjas pagal pateiktą privataus kaltinimo skundą (ar pareiškimą) ir prie jo pridėtą medžiagą sprendžia ar skundas (pareiškimas) atitinka įstatymo reikalavimus, ar pagal jame dėstomus duomenis gali būti pradėtas privataus kaltinimo bylų procesas.

Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas inter alia privataus kaltinimo bylos procesas gali būti pradėtas tik tuomet, kai veika, dėl kurios pateikiamas skundas, atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Taigi, nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas baudžiamojo proceso pradėjimui ir asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju privataus kaltinimo pareiškime nurodoma, kad V. V. – P. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., požymius.

Šmeižimo, numatyto BK 154 str.1 d., turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ir nuomonė turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai jos neiškreipiant. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. nekyla (kasacinė nutartis baudž. byloje Nr. 2K-7-437/2008).

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Teismų praktikoje apibrėžiant šmeižimo sąvokos turinį įtvirtinta, jog paskleisdamas informaciją kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija. Kvalifikuodamas veiką pagal BK 154 str., teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016, 2K-56-697/2017).

Išnagrinėjus teismui pateiktą skundą, matyti, kad jis paduotas iš esmės dėl to, jog V. V. – P., eidama tiesiogines savo pareigas savivaldybėje, būdama KMS administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja, atlikdama įstatyme numatytą pareigą, tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Pareiškėją, KMS administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių poskyrio vedėją, įvertino patenkinamai ir pasiūlė tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Įvertinus su pareiškimu pridėtą medžiagą – KMS administracijos R. B. tarnybinės veiklos vertinimo išvados, KMS administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo, KMS administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus nuostatų, 2017-03-22 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos rašto dėl R. B. prašyme nurodytų aplinkybių nagrinėjimo kopijas, matyti, jog Pareiškėja, pateikdama teismui pareiškimą dėl galimai jos tiesioginės vadovės įvykdytos veikos, pagrinde akcentuoja darbo santykiuose dėl tarnybinio pobūdžio V. V. – P. veiksmų patirtą žalą. Bendra prasme įvardijama nukentėjusi Pareiškėjos reputacija. Tačiau, duomenų apie konkretų sumenkusios reputacijos momentą, laiką ar pasikeitusią teisinę padėtį VTĮ prasme bei konkrečius iš to sekančius padarinius byloje nenurodyta. Taip pat, nėra aiški ir pateiktos KMS administracijos R. B. tarnybinės veiklos vertinimo išvados data. Iš minėtos išvados turinio lyg ir aišku, jog vertinama 2016 m. valstybės tarnautojos R. B. veikla, tačiau nurodyta data – „2016-01“, kelia neaiškumą dėl tikrosios dokumento datos. Minėti aplinkybių trūkumai, šiuo atveju, pripažintini pareiškimo privataus kaltinimo tvarka reikalavimų neatitikimais (BPK 412 str. 2, 3 d.).

Be to, iš minėto vertinimo išvadoje esančio V. V. – P. komentaro matyti, kad ji, vykdydama įstatyme numatytą tiesioginio vadovo pareigą, išreiškė savo asmeninę nuomonę apie pavaldinį – R. B.. Asmuo, kuris yra vertinamas, gali su tuo nesutikti ir turėti visiškai priešingą nuomonę apie savo asmenines ir darbines savybes. Vien subjektyvus Pareiškėjos įsitikinimas, pozicija išreikšta kaip kaltinimas, kad tai ją šmeižia, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti. V. V. – P. teiginiai, išdėstyti minėtoje išvadoje, pasakyti neįžeidžiančia forma, nėra priešingi nei moralės, nei visuomenės nuostatoms, todėl atitinkamai nėra priešingi ir baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Juolab, kad ginčus, kylančius dėl tarnybinės veiklos vertinimo galima spręsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimuose pasisakyta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“ Tokios pozicijos, kai baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudž. bylose 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. V. – P. teiginiai tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje ir išreikšta jos nuomonė apie pavaldaus valstybės tarnautojo veiklą nebuvo pavojinga BK 154 str. prasme, kas reiškia, jog minėtuose V. V. – P. veiksmuose nėra objektyvių šios nusikalstamos veikos požymių (pavojingos veikos). Todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyta aiški aplinkybė, numatyta BPK 3 str. 1 d. 1 p., dėl kurios baudžiamasis procesas iš viso negali būti pradėtas. T. y., kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, kuria Pareiškėja kaltina V. V. – P.. Todėl, šiuo atveju, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Pareiškėjos pareiškimą, kaltinant V. V. – P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412, 412¹, 440 str.,

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą, kaltinant V. V. – P. nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.