Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Savo skundą pareiškėjas grindžia šiais esminiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas eina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - ir Kalėjimų departamentas) Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas. Kalėjimų departamento direktorius 2021-07-02 patvirtino 2021-05-06 Įsakymu Nr. V-149 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021-07-02 parengtą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-16 (toliau – ir Išvada). Atsižvelgiant į šią Išvadą, 2021-07-29 priimtas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“ Nr. P-245 (toliau – ir Skundžiamas įsakymas), kuriuo man buvo paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

2.2. 2021-05-20 buvo įteiktas pranešimas Nr. LV-2606 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Pranešimas), kuriuo buvo pranešta, kad atlikus Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos Duomenų sandėlio (toliau – ir Duomenų sandėlis) saugomų ir tvarkomų Kriminalinės žvalgybos valdybos bylų auditą, buvo nustatyta, kad aš, neturėdamas tarnybinių pavedimų, jungiausi prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos Nr. l(DS)-24-20 ir galimai piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi susipažino/peržiūrėjo šioje byloje esančius dokumentus ir galimai padarė tarnybini nusižengimą. 2021-05-27 paaiškinime nurodė, kad išsamiai pateikti paaiškinimo neturiu galimybės, nes Pranešime išdėstyta informacija nėra tiksli ir informatyvi (tik bylos numeris). Todėl teikė tik bendro pobūdžio paaiškinimą, kad turi teisę susipažinti su įslaptinta informacija pagal einamas pareigas (pareigybės aprašymą).

2.3. Tarnybinėms funkcijoms atlikti Duomenų sandėlyje pareiškėjui suteiktos III lygio vartotojo prieigos teisės (Duomenų sandėlio naudotojai, kuriems suteikiama teisė matyti ne tik savo, bet ir kitų to paties padalinio Duomenų sandėlio naudotojų bylas ir dokumentus). Paprastai yra matomos tik tos bylos, prie kurių naudotojas yra prijungtas, kai esi tyrimo grupės narys, siekiant, kad niekas negalėtų perskaityti ar atidaryti bylos, ant bylos aplanko uždedamas ženklas „Plyta“. Visi prisijungimai prie esančių bylų buvo vykdomi kompetencijos ribose, jokio kito tikslo susipažinti su informacija nebuvo.

2.4. tarnybinė nuobauda paskirta už tai, jog pažeidė bendrojo pobūdžio teisės aktus, kuriuose nustatyti bendrieji principai, t. y. Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, Pareigybės aprašymo 5.14 papunkčiu numatytą teisę įgyvendinant skyriui pavestas funkcijas naudotis registrų ir informacinių sistemų duomenimis tik teisės aktų nustatyta tvarka, kt. Negali būti inkriminuojamas Pareigybių aprašymo nuostatų pažeidimas, nes su juo esu supažindintas tik 2021-06-08. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka konstatuoti faktą, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Valstybės tarnautojas gali pažeisti tik konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą).

2.5. Išvadoje nebuvo nustatyta pilna tarnybinio nusižengimo sudėtis. Išvadoje nebuvo analizuojamas ir tinkamai nustatinėjama kaltė. Kaltei nustatyti būtina nustatyti abu jos turinio elementus - intelektualinį ir valinį. Šiuo atveju Išvadoje buvo apsiribota tiesiog teiginiu, kad kaltė pasireiškė netiesioginės tyčios forma – pareiškėjas sąmoningai atliko teisei priešingus veiksmus, t. y. turėjau suprasti, jog savo veiksmais pažeis principą „Būtina žinoti“ ir naudojimosi tarnybine informacine sistema tvarkas, tačiau nesiekiau neigiamų padarinių atsiradimo. Toks teiginys nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pažymi, kad minėtieji prisijungimai byloje Nr. l(DS)-24-20 užfiksuoti 4 kartus šiomis datomis: 2020-11-25 14:26, 2020-11-23 09:16, 2020-11-20 13:35, 2020-11-20 13:34, galimai buvo netyčiniai, nes kaip matyti iš 2020-11-20, buvo prisijungta kas minutę. Galimai tai įvyko dėl techninės klaidos paspaudus langą, į kurį aš galiu patekti tik turėdamas prieigą. Pareiškėjas nurodo, kad byla galimai buvo matoma, kaip jam priskirta. Neaišku, ar tokiu atveju reikėtų laikyti, kad patenkama į bylą, nėra nurodyta jokių konkrečių dokumentų, kurie prisijungimų metu būtų peržiūrėti. Galbūt visą laiką buvo jungiasi prie to paties dokumento (pavesto susipažinti) patenkant į bylą, todėl sistema rodo bendro pobūdžio informaciją „Bylos peržiūra“. Išvadoje yra nurodyta, kad egzistuoja tam tikros saugumo spragos, susijusios su pačios sistemos Duomenų sandėlis saugumu ir techninėmis charakteristikomis, kurios leido susipažinti su draudžiama informacija. Esant neaiškumams, susijusiems su sistemos saugumu ir techninėmis galimybėmis, jie turėjo būti aiškinami pareiškėjo naudai.

2.6. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 3 straipsnio 5 dalį, 7 dalį, 2 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, paslapčių subjektui tenka pareiga visuose įslaptintos informacijos administravimo etapuose užtikrinti jų apsaugą, įskaitant automatinėse duomenų apsikeitimo sistemose ir tinkluose. VTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintas principas „Būtina žinoti“ turėtų būti suprantamas kaip paslapčių subjekto pareiga užtikrinti, kad informacija patektų asmeniui, kuris pagal vykdomas funkcijas gali su ja susipažinti. Šis principas įpareigoja būtent su šia informacija supažindinantį asmenį įsitikinti, ar adresatui ši informacija gali būti patikėta Išvada buvo išsiųsta Valstybės saugumo departamentui, kuris atsakė, kad Išvadoje konstatuoti formalūs pažeidimai, bet nėra išsamiau nagrinėjamas galimo darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimas ir galimai kilusios pasekmės įslaptintai informacijai (galima grėsmė jos praradimui ar neteisėtam atskleidimui). Tai patvirtina, kad nenustatytos kilusios pasekmės.

2.7. Išvadoje trūksta argumentacijos, kodėl paskirta tarnybinė nuobauda pagal konstatuojamus pažeidimus yra pagrįsta, adekvati ir pakankama. Net ir pripažinus, jog mano atlikti veiksmai, sąlygoti Duomenų sandėlio saugumo spragų, pripažintini tarnybiniu nusižengimu, toks nusižengimas atitinka Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 2 dalyje numatyto mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvoką, t. y. yra formalus ir nesukėlė neigiamų padarinių, todėl man paskirta tarnybinė nuobauda neproporcinga tarnybinio nusižengimo sunkumui.

3. Atsakovas Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Skundžiamu įsakymu pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikydamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 „Dėl Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas), 6.1 papunkčio reikalavimų ir piktnaudžiaudamas jam suteikta KD IS vyriausiojo tyrėjo teise, numatyta pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-227 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.14 papunktyje, Išvadoje nurodytomis datomis ir laikais neteisėtai prisijungė Duomenų sandėlyje prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos (toliau – ir KŽV) atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 1(DS)-24-20 (toliau -ir KŽ byla) ir atliko šioje byloje veiksmus ,,Bylos peržiūra“, besilaikė VTPĮ principo „Būtina žinoti“, pažeidė Duomenų tvarkymo Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlyje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2014 m. birželio 30 d įsakymu Nr. 5-V-570, (toliau – ir Duomenų sandėlio tvarkos aprašas), 2 priede įtvirtintas nuostatas. Pareiškėjo prisijungimai prie KŽ Bylos duomenų nebuvo susiję su jam priskirtomis tarnybinėmis funkcijomis, pareiškėjas Komisijai pateiktame paaiškinime nenurodė neteisėtų jungimųsi prie jam nepriskirtos bylos pagrindo.

3.2. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir apygardų teismų 2018 m. vasario 15 d. pasirašyto susitarimo Nr. 5-IL-1124 dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių sankcionavimo kriminalinės žvalgybos telekomunikaciniame tinkle pagrindu, Kalėjimų departamente įrengtos Kriminalinės žvalgybos telekomunikacinio tinklo kompiuterinės darbo vietos ir įdiegta Duomenų sandėlio sistema, kurioje kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai automatizuotai rengia, tvarko ir saugo dokumentus. Duomenų sandėlio naudotojus administruoja Lietuvos kriminalinės policijos biuras (toliau – ir LKPB).

Vykdant KŽV Duomenų sandėlyje tvarkomų bylų kontrolinį auditą, Kalėjimų departamento 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1-4RN-20(RN) kreiptasi į LKPB dėl bylų audito atlikimo. Įvertinus gautus KŽV tvarkomų bylų Nr. 1(DS)-24-20, Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)- 19-20, Nr. 1(DS)-2-21 audito rezultatus, KŽV viršininkas Kalėjimų departamento direktoriui pateikė 2021 m. gegužės 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1(DS)G-1476RN „Dėl Duomenų sandėlio audito“, kuriame buvo nurodyti galimai neteisėti Pareiškėjo prisijungimai prie KŽV Duomenų sandėlyje administruojamos bylos. Šio pranešimo pagrindu buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas.

3.3. Siekiant objektyviai įvertinti visą informaciją, turinčią reikšmės tarnybinio patikrinimo atlikimui, Komisija kreipėsi į LKPB Specialiųjų užduočių 4-ąją valdybą dėl Duomenų sandėlio naudotojo audito (2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 1(DS)-1581-RN). Atsakymas gautas 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1(DS)-454-RN) su detalia KŽV tvarkomų bylų Nr.1(DS)-24-20, Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)-19-20, Nr.1(DS)-2-21 audito ataskaita ir atliko šių gautų duomenų analizę. Iš audito ataskaitos nustatyta, kad Pareiškėjas vykdė KŽ Bylos peržiūrą. Šios bylos iniciatorius - KŽV vyriausiasis tyrėjas A. K. Prieiga prie šios bylos Pareiškėjui nebuvo suteikta. Audito ataskaitoje Pareiškėjo, kaip Duomenų sandėlio naudotojo, veiksmas „Bylos peržiūra“ KŽ byloje Nr. 1(DS)-24-20 užfiksuotas 4 kartus šiomis datomis ir laikais: 2020-11-25 14:26, 2020-11-23 09:16, 2020-11-20 13:35, 2020-11-20 13:34. KŽ byla yra kito padalinio (KŽV) byla ir Pareiškėjas pagal jam suteiktas Duomenų saugyklos III lygio naudotojo statusą negalėjo jungtis prie kito padalinio bylos. Pareiškėjo teiginys, kad jis nesijungė prie KŽ bylos prieštarauja LKPB pateiktai audito ataskaitai. Pareiškėjas turėjo užtikrinti duomenų naudojimo teisėtumą, o tuo pačiu, kilus ginčui, pagrįsti, kad duomenys buvo tikrinami esant teisėtam pagrindui ir su tarnyba susijusiais tikslais.

3.4. Komisija Pareiškėjui pateikė išsamų 2021-05-20 Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. LV-2606, kuriuo paprašė Pareiškėjo raštu pateikti paaiškinimą. Pareiškėjo paaiškinime nurodyti argumentai, kad jam vykdant tarnybines funkcijas suteikta teisė jungtis prie Duomenų sandėlio buvo įvertinta kritiškai, nes teisių suteikimas ir prieigos prie tam tikrų bylų grupės turėjimas nereiškia, kad suteiktomis teisėmis ir prieiga naudotojas gali piktnaudžiauti ar turi teisę naudotis suteiktomis teisėmis nesilaikydamas šiame atsiliepime išvardintų teisės aktų reikalavimų ir principo ,,Būtina žinoti“. Be to, Pareiškėjas, suprasdamas, kad peržiūrėta byla yra ne jo padalinio, vadovaujantis Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 11.2, 11.4 papunkčiais, turėjo pateikti informaciją apie pastebėtus Duomenų sandėlio įrangos gedimus Duomenų sandėlio administratoriui (tarnybinio patikrinimo metu Duomenų sandėlio sistemos naudotojų administratoriai apie tai informuoti). Pareiškėjo paaiškinime pateiktas argumentas, kad paprastai yra matomos tik tos bylos, prie kurių esi prijungtas, kai esi tyrimo grupės narys, o, siekiant, kad niekas negalėtų perskaityti ar atidaryti bylos, ant bylos aplanko uždedamas ženklas „Plyta“, vertintinas kritiškai, nes toks ženklas yra Duomenų sandėlio funkcionalumas dėl bylos peržiūros apribojimo, tačiau šio ženklo nebuvimas ant bylos nereiškia, kad byloje galima atlikti veiksmus neturint gauto dokumento ar užduoties toje byloje. Pareiškėjas, kaip ir visi Duomenų sandėlio naudotojai, turi vadovautis principu „Būtina žinoti“, o ne sistemos galimybėmis.

3.5. Statutinių santykių specifika kelia pataisos pareigūnams žymiai didesnius reikalavimus nei kitiems valstybės tarnautojams. Pareiškėjas eidamas pareigas KD IS, kurioms iš priskirtų funkcijų yra išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, susijusius su Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Administracinių nusižengimų kodeksų, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymu, taip pat teisės aktus, reglamentuojančius bausmių vykdymo sistemos veiklą bei dokumentų valdymą, kriminalinę žvalgybą vykdančių padalinių veiklą, valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą, korupcijos prevenciją ir sugebėti juos taikyti praktiškai, turėjo žinoti, kad dirbant ar susipažįstant su įslaptinta informacija būtina vadovautis principu „Būtina žinoti“, įtvirtintu VTPĮ. Pareigybės aprašymo 5.14 papunktyje numatyta teisė įgyvendinant pavestas funkcijas naudotis registrų ir informacinių sistemų duomenimis tik teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat patvirtino, kad yra įspėtas, kad Duomenų sandėlyje kuriami dokumentai sudaro tarnybos paslaptį ir darbo su Duomenų sandėliu pažeidimai yra prilyginami darbo su įslaptintos informacijos tvarkymo pažeidimais (Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 11 punktas). Kreipdamasis dėl teisės suteikimo tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje pagal Duomenų sandėlio tvarkos aprašo priedą, Pareiškėjas patvirtino, kad naudosis Duomenų sandėlio duomenimis tik tada ir tik tiek, kiek tai būtina numatytoms funkcijoms atlikti (1 punktas), nenaudos Duomenų sandėlio kitokiais nei savo pareigybinių funkcijų vykdymo tikslais gautai informacijai tvarkyti (5 punktas) ir neatliks bet kokių kitų neteisėtų Duomenų sandėlio duomenų tvarkymo veiksmų (8 punktas). Taigi objektyviai pareiškėjo veika pasireiškė minėtų teisės aktų pažeidimu.

3.6. Pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams. Pareiškėjo padarytas pažeidimas nėra tas, dėl kurio tam, kad būtų galima konstatuoti padarytą tarnybinį nusižengimą, reikėtų būtinai nustatyti sukeltas pasekmes. Pareiškėjas atliko veiksmus ,,Bylos peržiūra“ KŽ byloje, kurioje saugoma labai jautri kriminalinės žvalgybos informacija ar dokumentai, susiję su kriminalinės žvalgybos subjektų bendradarbiavimu, informacijos apsikeitimu, kuriai taikomi itin aukšti šių duomenų naudojimo standartai. Nagrinėjamu atveju, laikytinas pažeidimu, dėl kurio konstatuotinas padarytas tarnybinis nusižengimas. Šiuo atveju pažeidimo sudėtis yra formali ir jau pats atlikimas Duomenų sandėlyje tam tikrų veiksmų („Bylos peržiūra“), neturint teisėto pagrindo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjo pažeidimu buvo padaryti ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) pažeidimai, nes joje buvo tvarkomi fizinių asmenų duomenys, o juos tvarkyti pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo.

3.7. Skunde nurodo, kad Pareigybės aprašymą pasirašė tik 2021-06-08. Kalėjimų departamentas atkreipia teismo dėmesį, kad dar 2021-05-27 savo Paaiškinime dėl tarnybinių funkcijų atlikimo Nr. LV-2733 Pareiškėjas rėmėsi savo Pareigybės aprašymu, kuriame argumentavo, kokiais pagrindais jungėsi prie Duomenų sandėlio.

3.8. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas konstatuotas ne tik dėl bendrųjų pareigūno pareigų pažeidimo, tačiau ir Pareigybės aprašymo ir Duomenų sandėlio tvarkos aprašo taisyklių 2 priedo nuostatas. Duomenų sandėlio tvarkos aprašo II skyriaus 4 punkte nustatyta, kad Duomenų sandėlio naudotojams praplėsti duomenų tvarkymo teises galima atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas. Duomenų tvarkymo ir naudojimosi Duomenų sandėliu lygis gali būti keičiamas tik užpildžius naują prašymą.

3.9. Pareiškėjas nurodo, kad Išvadoje nesiaiškinta, ar iš jam pavestų užduočių Duomenų sandėlyje jis negalėjo automatiškai būti nukreiptas į KŽ bylą. Visgi Duomenų sandėlis veikia tokiu principu - darbuotojui ateina užduotis, paspaudžiama nuoroda, kuri nukreipia į darbuotojui pavestą užduotį. Į darbuotojui nepavestas užduotis ir bylas, sistema nenukreipia, prie šių bylų reikia jungtis atskirai vartotojo aktyviais veiksmais. Pažymėtina, kad prisijungimai prie KŽ bylos buvo tęstiniai. Tai nebuvo vienetinis netyčinis prisijungimas. Pareiškėjas, suprasdamas, kad tai ne jo padalinio byla, vadovaujantis Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 11.2, 11.4 papunkčiais, turėjo pateikti informaciją apie pastebėtus Duomenų sandėlio įrangos gedimus Duomenų sandėlio administratoriui.

3.10. Tyrimo metu Komisija tinkamai įvertino tarnybinio nusižengimo sudėtį, visi Tarnybinio pažeidimo sudėties elementai atskleisti tinkamai.

4.7.5. Pareiškėjas tarnybą bausmių vykdymo sistemoje pradėjo 2020-09-23, per visą tarnybos Kalėjimų departamente (bausmių vykdymo sistemoje) laikotarpį skatintas nebuvo, tarnybinių nuobaudų skirta nebuvo. Pareigūno kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas Kalėjimų departamente nevyko (kadangi pareigas pradėjo eiti 2020-09-23); KŽ Byloje saugoma labai jautri kriminalinės žvalgybos informacija ar dokumentai, susiję su kriminalinės žvalgybos subjektų bendradarbiavimu, informacijos apsikeitimu, kuriai taikomi itin aukšti šių duomenų naudojimo standartai.

4.8. KD direktorius 2021-07-29 priėmė įsakymą “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“ Nr. P-245, kuriuo Pareiškėjui skyrė papeikimą.

6. Ginčo santykių teisinis reguliavimas ir tesimų praktika:

Vidaus tarnybos statuto (Statutas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai vidaus tarnybos principai. Vienas iš jų (Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas) - bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas, pagal kurį pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas.

Statuto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta centrinių statutinių įstaigų vadovų teisė nustatyti pareigūnų tarnybinės etikos principus. Atsižvelgiant į šią nuostatą Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-06-10 įsakymu Nr. V-228 „Dėl Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas), 6.1 papunktyje nustatytas etikos principas įpareigoja pataisos pareigūną sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas.

Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja pataisos pareigūnus, atliekant tarnybines pareigas, vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, o 4 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas pataisos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes.

Statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami.

Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

7.2. Pareiškėjas Paaiškinime nurodė, kad jo teisė prisijungti prie KŽ Bylos kyla iš Pareigybės aprašymo 5 punkto, kuriame numatyta, kad jis vykdo kriminalinę žvalgybą dėl KD pareigūnų korupcinio pobūdžio veikų, tačiau konkretaus pavedimo nenurodė. Skunde teismui Pareiškėjas nurodė, kad iš Pranešimo turinio buvo neaišku, apie kokią kriminalinės žvalgybos bylą yra kalbama ir kokie dokumentai buvo peržiūrėti, todėl Paaiškinime teikė tik bendro pobūdžio informaciją. Taip pat papildomai rėmėsi tuo, kad 2020 m. lapkričio mėn. pradžioje vykusio pasitarimo pas KŽV viršininką metu buvo informuotas, kad bus prijungtas prie KŽ Bylos. Taip pat Pareiškėjas mano, kad principas „Būtina žinoti“ taikomas asmeniui disponuojančiam informacija kaip pareiga saugoti informaciją, o ne ją gaunančiam.

Pareiškėjo paaiškinimai apie prisijungimo aplinkybes nėra nuoseklūs – iš pradžių jis teigė, kad galimai buvo tarnybinių pavedimų, jis domėjosi vienu iš kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių pareigūnų Pavieniškių PN. Vėliau paaiškinimų metu nurodė, kad nebuvo pavedimų, susijusių Pravieniškių PN. Skunde teismui Pareiškėjas nurodė, kad po jo minimo pasitarimo pas KŽV vadovą 2020 m. lapkričio pradžioje, turėjo būti prijungtas prie KŽ Bylos, iš ko galima suprasti, kad KŽ Bylos turinys jam žinomas, tačiau teismo posėdžio metu teigė ir tai, kad nežino apie ką yra ši byla ir kaip vienu iš argumentų remiasi tuo, kad negalėjo pateikti paaiškinimų, nes nežinojo apie ką yra KŽ Byla.

Liudytoju apklaustas J. C. paaiškino, kad KŽ Byla yra susijusi su Pravieniškių PN. Taip pat paaiškino, kad Pareiškėjas nebuvo susijęs su tyrimu dėl Pravieniškių PN pareigūnų, o tam, kad būtų suteiktas leidimas susipažinti su kriminalinės žvalgybos byla, reikia atskirai kreiptis leidimo į sistemos administratorių.

Todėl Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad atlikdamas aukščiau paminėtus KŽ Bylos peržiūros veiksmus, Pareiškėjas pažeidė Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede nustatytus reikalavimus ir teikiant Prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje patvirtintus įsipareigojimus. Privalėdamas žinoti, kad šiose bylose saugoma labai jautri kriminalinės žvalgybos informacija ar dokumentai, susiję su kriminalinės žvalgybos subjektų bendradarbiavimu, informacijos apsikeitimu, kuriai taikomi itin aukšti šių duomenų naudojimo standartai, nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Vykdydamas veiksmus „Bylos peržiūra“ minėtoje byloje nurodytomis datomis ir laikais nepaisė principo „Būtina žinoti“, kuriuo turi pareigą, įtvirtintą specialiajame teisės akte - Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, vadovautis vykdydamas jam priskirtas funkcijas, dirbdamas su įslaptinta informacija. Tuo pačiu pagrįstai konstatuota, kad buvo pažeistos bendrosios pareigūno pareigos, įtvirtintos Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, Etikos kodekso 6.1 punkte ir Pareigybės aprašymo 5.14 punktą, kuriame įtvirtinta pareiga naudotis informacinėmis sistemomis ir registrais tik teisės aktų nustatyta tvarka.

7.7. Pažymėtina, kad Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad su savo pareigybės aprašymu buvo supažindintas tik 2021 m. birželio mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad po priėmimo į pareigas jam buvo žinomas pareigybės aprašymo turinys. Taip pat iš Paaiškinimo matyti, kad Pareiškėjas remiasi savo pareigybės aprašymu, taigi laikytina, kad pareigybės aprašymo turinys jam buvo žinomas.

8.1. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad apskritai gali būti, kad prie KŽ Bylos duomenų jungėsi per klaidą. Be to, nurodo, kad tikėjosi, kad jeigu byla jam neprieinama sistema ir neleis jam susipažinti su jos turiniu.

8.2. Kaip jau aptarta, be aktyvių Pareiškėjo veiksmų negalėjo būti fiksuota būklė „Bylos peržiūra“. Pareiškėjas prie KŽ Bylos jungėsi bent 4 kartus. Pareiškėjas nepateikė nuoseklios ir racionalios versijos, kodėl galėjo atsitikti, kad jungėsi prie ginčo bylos per klaidą (rėmėsi deklaratyviu teiginiu „galėjo būti, kad per klaidą“), todėl teismas atmeta argumentą, kad Pareiškėjas prie KŽ Bylos jungėsi per klaidą.