Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „MCIP“ ieškinį atsakovei O. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str.), tačiau atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog šalys 2010-05-17 sudarė kredito sutartį Nr. 2010/05/KL-0387, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 200,00 Lt dydžio kreditas. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė pažeidė įsipareigojimą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka grąžinti kreditą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38, 6.59, 6.63, 6.200, 6.205, 6.881 straipsniai). Atsakovė iki šiol neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistina 200,00 Lt negražinto kredito ir 26,00 Lt priskaičiuotų palūkanų už naudojimąsi kreditu, iš viso 226,00 Lt.

Ieškovas prašo iš atsakovės be pagrindinės prievolės priteisti 353,47 Lt delspinigių už pradelstus mokėjimus nuo 2010-06-15 iki 2011-07-10 pagal pateiktą pažymą (b. l. 16). Netinkamas prievolių, kylančių iš sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Atsakovė nevykdė sutartinio įsipareigojimo laiku grąžinti kreditą, todėl privalo atlyginti ieškovui sutartyje numatytas netesybas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.39 straipsnyje numatyta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kurios viena šalis yra silpnesnioji šalis – fizinis asmuo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punkte (Įstatymas įsigaliojo nuo 2011-04-01) nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios nebuvo individualiai aptartos ir, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.4 straipsnis numato prievolės šaliai pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką, išaiškino, kad įstatymas teismui suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą net ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismas, nustatydamas, ar pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-503/2007). Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties, atsakovė, kaip vartotoja, yra silpnesnioji sutarties šalis ir laisva valia negalėjo pasirinkti sutarties sąlygų, į tai, kad ieškovas sudarydamas sutartį, veikė neapdairiai ir nepasidomėjo atsakovės mokumu, bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtų nuostolių dydį, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalaujami 0,4 dydžio procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai dideli. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 ir 6.261 straipsniuose nustatytas piniginių prievolių palūkanų normas bei į skolos sumą (200 Lt) ir kredito grąžinimo laikotarpį (4 savaitės), pripažintina, kad minimalius ieškovo nuostolius atlygina 0,05 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Remiantis išdėstytais motyvais bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, iš atsakovės priteistina delspinigių suma mažintina iki 44,19 Lt (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Kadangi atsakovė skolos laiku neapmokėjo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteista sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 1 d.)

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 68,00 Lt žyminio mokesčio (už reikalavimus, kurių bendra suma yra 270,19 Lt (teismo patenkintų reikalavimų suma) turi būti mokamas 68,00 Lt žyminis mokestis) ir 147,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 300,00 Lt išlaidų už suteiktas teisines paslaugas dėl teisminio skolos išieškojimo, iš viso 515,77 Lt priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės O. D. 200,00 Lt negražinto kredito, 26,00 Lt priskaičiuotų palūkanų už naudojimąsi kreditu, 44,19 Lt delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 515,77 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „MCIP“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.