Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, oficialiai nedirbantis, teistas 9 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 40 parų arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, 2023 m. sausio 10 d. apie 22.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu sudavė 4-5 smūgius nukentėjusiajam J. M., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, akies sritį, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas veide, muštinę žaizdą kairiame antakyje, t. y. nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 1 d. įtariamuoju apklaustas A. K. parodė, kad pripažįsta kaltę (įteikus įtarimą dėl dviejų nusikalstamų veikų) iš dalies. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, suprato įtarimo esmę ir savo kaltę pripažįsta iš dalies. Šiuo metu gyvena kartu su sugyventine V. P., adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dirba neoficialiai, kur dirba detalizuoti nenori. Įtariamasis niekur nesislapstė, tiesiog niekaip nerado laiko atvykti į apklausą pas tyrėją. Įtariamajam įteikta teismo nutartis, kurioje nurodyta dėl jo suėmimo.

Dėl įvykio nori pareikšti, kad šiuo metu tikslios dienos neatsimena, tačiau gali būti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, vakare, įtariamajam į telefoną paskambino jo draugas E. Ž., jie su juo kalbėjo, pokalbio metu E. Ž. pradėjo įtariamąjį įžeidinėti, kalbėti įtariamajam nemalonius žodžius, kad neva šiuo metu pas jį namuose yra žmogus, toks pats stambus kaip ir jis ir jam yra vienodai, kad jis įtariamojo nebijo. Įtariamasis paklausė E. Ž. kur jis yra, jis atsakė, kad pas save namie. Įtariamasis pasakė, kad tuoj atvažiuos pas jį. Įtariamasis išsikvietė taksį automobilį, kadangi buvo neblaivus ir nuvažiavo pas E. Ž. į namus. Tikslaus jo gyvenamosios vietos adreso nežino, bet atsimena, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Įtariamasis atvažiavo pas jį, jis buvo ne vienas, namuose buvo jo tėvas ir įtariamajam nepažįstamas asmuo, kurį tą vakarą matė pirmą kartą, jo vardas buvo J. M.. Jie visi girtavo. E. Ž., jo tėvas ir J. M. gavo nuo įtariamojo fiziškai, smurtavo prieš juos, šiuo metu atsakyti tiksliai kiek kartų ir į kurias kūno vietas jiems visiems sudavė negali, neprisimena. Pripažįsta, kad prieš J. M. naudojo fizinį smurtą, sudavė jam į galvos sritį, neatsimena ar kumščiu ar delnu, neprisimena į kurią būtent vietą ir kiek kartų, ne mažiau dviejų kartų tikrai. Po to, jie pradėjo su J. M. kalbėtis, o būtent aiškintis situaciją. Įtariamasis J. M. sumušė, dėl E. Ž. žodžių, kad neva yra panašus asmuo į įtariamąjį ir kad dabar jis jo nebijo, o pokalbio metu jis girdėjo foninį pašnekesį ir įtariamajam pasirodė, kad jie šaiposi iš jo. Atsimena mėlynę po J. M. akim, po kurią būtent, neprisimena. Po jų su J. M. pokalbio, įtariamasis atsiprašė jo ir pasiūlė nuvažiuoti į "načnyką", alkoholio kioską nupirkti alkoholio ir išgerti už taiką. Jie kartu su jo automobiliu, Marcedes Benz, to kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kioskelį ir nupirko alkoholinių gėrimų, vairavo J. M., po ko grįžo pas E. Ž. namo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu J. M. nuėjo ilsėtis, miegoti. O jie kartu su E. Ž. ir jo tėvu toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Alkoholis baigėsi, pinigai taip pat, įtariamasis E. Ž. pasakė, kad turi galimybę pasiskolinti pinigų ir jeigu jis paskolintų pas savo draugą J. M. mašiną, jie galėtų nuvažiuoti kartu paimti (duomenys neskelbtini) pas įtariamojo dukterėčią L. pinigus. Tuomet jis (E. Ž.) nuėjo į kambarį kuriame miegojo J. M. ir netrukus grįžo kartu su rakteliais nuo J. M. automobilio. Jie susiruošė ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), dukterėčia įtariamajam paskolino pinigų alkoholiui, tada jie kartu su E. Ž. nuvažiavo pas įtariamojo mamą namo, netoli (duomenys neskelbtini), mama buvo tuo metu pas dukterėčią o jos namuose buvo įtariamojo sesuo V. K. ir jos sugyventinis. To miestelio esančiame name, pas vienus tokius gyventojus jie nupirko alaus, ir kartu su E. Ž., sese ir jos sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus, mamos namuose. Sesuo su sugyventiniu negėrė. Alkoholis baigėsi, todėl įtariamasis vėl pas dukterėčią paprašė pinigų, ji jam paskolino ir jie kartu su E. Ž. nuvažiavo pas įtariamojo seną draugą, kuris gyvena truputi toliau už (duomenys neskelbtini). Pas draugą vartojo alkoholinius gėrimus iki pat ryto. Po to, įtariamasis atvežė E. Ž. atgal namo, E. Ž. jam pasakė pastatyti prie jo namo J. M. mašiną, bet įtariamasis pasakė, kad jis pats iki savo namų nepaeis, todėl įtariamasis ketino nuvažiuoti namo su J. M. mašina, po ko jie galėtų ją iš įtariamojo namo kiemo paimti. Jie taip sutarė su E. Ž.. Važiuodamas namo, įtariamasis suprato, kad iki jų nepavažiuos, kadangi jį traukė miegoti, jis buvo pavargęs, tada įvažiavo į pirmą pasitaikiusį kiemą, netoli E. Ž. namų ir ten paliko J. M. mašiną, raktus paliko ant priekinių ratų, paskambino sugyventinei V. ir ji įtariamąjį paėmė nuvežė namo. Automobilio net nebuvo minties vogti, tiesiog pavažinėjo su E. Ž.. Įtariamasis be E. Ž. niekur nevažiavo, išskyrus, kad ketino grįžti namo vienas, bet E. Ž. buvo informuotas. Grįžęs namo įtariamasis nuėjo ilsėtis, po ko jis E. Ž. daug kartų skambino, siekiant paaiškinti kur yra mašina J. M.. Kai įtariamajam pavyko prisiskambinti E. Ž., jis jau jam pranešė apie tai, kad yra parašytas pareiškimas dėl neva pagrobto J. M. automobilio. Įtariamasis liepė pakalbėti su J. M., kad niekas jo automobilio nevogė. Bet kiek suprato, J. M. buvo prieš ir E. Ž. pranešė jam, kad J. M. pasakė, kad atsiims pareiškimą jei įtariamasis jam sumokės 2 000 Eur, tačiau įtariamasis atsisakė jam mokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 12 d. įtariamuoju apklaustas A. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas bei suprantamas, dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo pripažįsta pilnai. Lieka prie savo ankščiau duotų parodymų, kuriuos davė įtariamojo apklausos protokole ir parodo, kad 2023 m. sausio 10 d., apie 22 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), iš kumščio 5 smūgius sudavė J. M. į veido sritį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi bei prašo, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas supaprastinta tvarka. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 11 d. liudytoju apklaustas J. M. parodė, kad 2023 m. sausio 10 d. apie 14.00 val. jis paskambino iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) draugui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir susitarė, kad pas jį atvažiuos į namus. Apie 16.00 susitiko su E. Ž., prie jo namų ir su juo vėliau pavažinėjo su automobiliu Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po miestą ir kartu atvažiavo pas jį į svečius. Automobilį savo liudytojas pastatė kieme (duomenys neskelbtini) namų, jį užrakino ir nuėjo adresu (duomenys neskelbtini) pas E. Ž.. Bute buvo dar E. Ž. tėvas M. Ž. ir visi vartojo alkoholinius gėrimus. Nuėjo miegoti ir vėliau išgirdo triukšmą bute, kuris liudytoją pažadino. Kai atsikėlė ir nuėjo į svetainę pamatė E. Ž., M. Ž. bei jam nepažįstamą asmenį, kuris liudytojui be jokios priežasties iš kumščio smogė 4 -5 kartus į veidą, akies sritį, ko pasekoje jam skaudėjo ir sukosi galva. E. Ž. jį nuramino ir liko pas save bute. Liudytojas nieko nesiaiškinęs nuėjo toliau į kitą kambarį, miegoti. Ar asmuo buvo apsvaigęs negali pasakyti, jis atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, smulkaus sudėjimo, atpažinti galėtų jį pamatęs iš bendrų veido bruožų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 17 d. liudytoju apklaustas E. Ž. parodė, kad jis yra gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Nori parodyti, kad 2023 m. sausio 10 d. metu jam paskambino draugas J. M. ir pasakė, kad nori atvažiuoti pas jį išgerti. Liudytojas sutiko ir pasakė jam, kad jis yra pas tėvą M. Ž., adresu (duomenys neskelbtini). Neatsimena kurią tiksliai valandą minėtu adresu atvažiavo J. M. ir užėjo į liudytojo tėvo butą, kuriame buvau liudytojas ir jo tėvas. Jie buvo neblaivūs, o J. M. liudytojo manymu taip pat atrodė neblaivus. J. M. su savimi atsivežė du degtinės butelius po 0,5 litro. Tuomet jie trise gėrė degtinę. Po kurio laiko liudytojui paskambino jo pažįstamas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kur ir su kuo jis gyvena nežino, kurio pravardė „H.“. A. K. liudytojui pasiūlė išgert ir jie susitarė, kad jis atvažiuos pas jo tėvą, kur liudytojas, J. M. ir jo tėvas jau gėrė. Po kurio laiko atvažiavo A. K., tačiau jis neatsivežė jokio alkoholio. Kai A. K. atvažiavo, jis atrodė šiek tiek neblaivus. Tuomet gėrė degtinę jau keturiese. Kai baigėsi degtinė, J. M. pasiūlė dar nuvažiuot į visą parą dirbančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) ir dar nusipirkti alkoholio. Tuomet J. M. ir A. K. išvažiavo į parduotuvę. Kokia transporto priemone jie važiavo, liudytojas nežino, tačiau po kurio laiko jie abu grįžo į butą ir atvežė keturis butelius alaus po 1 litrą talpos. Vėl visi gėrė alų ir niekas su niekuo nekonfliktavo. Tačiau vartojant alkoholinius gėrimus A. K. į jo telefoną kažkas paskambino. Kai A. K. atsiliepė telefonu, liudytojas girdėjo, kad jam paskambinęs asmuo pasakė, kad prie A. K. yra vienas vaikinas, tačiau ne E. Ž. ir ne E. Ž. tėvas, o kitas toks kaip A. K., labai „šustras“. Tuomet A. K. pasakė tam asmeniui, su kuriuo kalbėjo telefonu, kad tuoj su tuo vaikinu pašnekės. Tuo metu iš tualeto atėjo J. M. ir A. K. pasiūlė J. M. eiti į kitą kambarį pasikalbėti. J. M. sutiko. Kai A. K. ir J. M. nuėjo į kitą kambarį, liudytojas iškart išgirdo, kad jie pradėjo muštis. Tuomet iškart atsistojo ir nubėgo į tą kambarį, kuriame buvo A. K. ir J. M.. Jie abu buvo susikibę, mušėsi, smūgiavo vienas kitam rankomis. Tuomet liudytojas pribėgęs pradėjo juos skirti. Išskyręs A. K. su J. M. pasakė jiems sukirsti rankomis ir susitaikyti. Tačiau A. K. pasakė, kad jam paskambino žmogus ir kažką apie J. M. pasakė. Tuo metu J. M. stovėjo ir tylėjo, o jo veide matėsi sumušimo žymės, kurių prieš tai nebuvo. Liudytojas neatkreipė dėmesio į tai ar A. K. veide buvo kokių nors sumušimo žymių, tačiau jei tokių ir buvo, tai jos buvo nežymios, nepastebimos. Po minėto konflikto jie vėl keturiese nuėjo atsisėdo prie stalo ir gėrė alų. J. M. šiek tiek išgėręs nuėjo miegoti į kitą kambarį.

Iš 2023 m. sausio 11 d. pareiškimo – protokolo matyti, kad J. M. pareiškė, kad 2023 m. sausio 10 d. apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) bute sumušė nepažįstamas asmuo be jokio priežasties. Vėliau 2023 m. sausio 11 d. apie 01.00 val. tuo pačiu adresu pastebėjo, kad iš jo striukės kišenės dingo jam priklausančio automobilio Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktas su signalizacijos pulteliu, buto raktais. Ko pasekoje automobilio nerado, kuris stovėjo kieme adresu (duomenys neskelbtini) namo. Įtaria, kad automobilį pasisavino be jo sutikimo jam nepažįstamas asmuo. Automobilio vertė apie 3 000 Eur. Automobilyje buvo jam priklausantis telefonas Samsung A53, kurio vertė 350 Eur, kuriame buvo abonemento kortelė (duomenys neskelbtini), jo Lietuvos Respublikos pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, „Seb“ banko kortelė, piniginėje buvo apie 10 Eur. Prašo ištirti šį įvykį.

Iš 2023 m. sausio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra dviejų kambarių butas. Įvykio vieta yra penkių aukštų name, 3 aukšte esančiame bute. Būnant laiptinės 3 aukšte, kairėje pusėje matomos rudos spalvos durys, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini). Užėjus pro minėtas duris, patenkama į buto koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje matoma rudos spalvos spinta. Paėjus porą žingsnių, koridorius užsisuka į kairę. Kairėje matomos baltos spalvos durys į vonios ir tualeto patalpą. Koridoriaus pabaigoje matoma virtuvė. Žiūrint nuo įėjimo į butą durų, tiesiai matomas kambarys Nr. 1, į kurį užėjus, kairėje matoma rudos spalvos sekcija, dešiniau - lova, stalas. Žiūrint nuo įėjimo į kambarį, tiesiai matoma spintelė su televizoriumi, už kurios yra durys į kambarį Nr. 2. Kambaryje Nr. 2, kairėje pusėje yra rudos spalvos spinta, už jos sofa („kampas“), dešinėje lova. Bute aplinka tvarkinga, bendra tvarka nepažeista. Įvykio vieta - butas vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas.

Iš 2023 m. sausio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad E. Ž. iš jam pateiktų 6 nuotraukų, atpažįsta, kad nuotraukoje Nr. 4 matomas asmuo yra jo apklausos metu nurodytas geras pažįstamas A. K., pravarde „h.“. Nurodytą asmenį atpažįsta, kadangi jis yra mano geras pažįstamas, jį žino iš jo bendrų veido bruožų, t. y. trumpų plaukų, nosies, žandikaulio, ir kt. Nurodytas asmuo 2023 m. sausio 10-11 d. naktį susimušė su J. M.. Su šiuo asmeniu taip pat J. M. automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G217/2023(01) nurodyta, kad (...) J. M. padaryta poodinė kraujosruva veide, muštinė žaizda kairiame antakyje kietais, bukais daiktais, penkiais trauminiais poveikiais, kurie visumoje yra būdingi smūgių sudavimui, esant nukentėjusiajam bet kokioje padėtyje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. sausio 11 d.), sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti negalima. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1 – ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. S. 2024 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su nukentėjusiuoju J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pranešė, kad pareiškimo dėl civilinio ieškinio teikti nepageidauja.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, liudytojų J. M. ir E. Ž. parodymai, kitų įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2023 m. sausio 10 d. apie 22.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu sudavė 4-5 smūgius nukentėjusiajam J. M., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, akies sritį, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas veide, muštinę žaizdą kairiame antakyje, t. y. nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, nukentėjusysis taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. K. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. Z. – jauno darbingo amžiaus, nevedęs, Sodros duomenimis nedirbantis, duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra. Praeityje teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimus žmogaus sveikatai, taip pat užsienyje. Per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas už nepateikimą metinės pajamų deklaracijos, paskirta nuobauda galiojanti, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre, nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam A. K. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str. 2 d.), be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas tame tarpe ir alkoholį, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, mokymųsi ar gydymusi (BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo su minėtais įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. K. į skirtiną bausmę įskaitytinas jo suėmime nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 14 d. išbūtą laiką – vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu bei 5 dalies 4 punktu įpareigoti A. K. visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas tame tarpe ir alkoholį ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, mokymųsi ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. suėmime nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 14 d. išbūtą laiką, vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.