Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-30 · Administracinė byla Nr. I1-2993-1047/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
I1-2993-1047/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01104-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Beata Martišienė (pirm.)
Pareiškėjas
K. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2993-1047/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01104-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–13), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir VST), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. spalio 24 d. buvo konvojuojamas į bendrosios kompetencijos teismus, valstybės įstaigas ir laisvės atėmimo įstaigas, o konvojavimo sąlygos buvo nepriimtinos. Pareiškėjo teigimu, konvojavimo metu buvo naudojama mašina, kuri neatitiko elementarių reikalavimų. Nurodo, kad konvojavimo automobiliuose turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, konvojuojami automobiliai buvo nešvarūs. Paaiškina, kad dėl netvarkingų konvojavimo sąlygų ne kartą reikšdavo pretenzijas žodžiu, tačiau į jas nebuvo reaguojama.

Konvojavimo metu buvo demonstruojami ginklai ir guminės lazdos, kas sukeldavo baimę, ir pareiškėjas tai priimdavo kaip grasinimą ir perteklinį psichologinį spaudimą. Paaiškina, jog konvojavimo metu šlapintis tekdavo į plastikinius butelius, nes kelionės metu nebuvo suteikiama galimybė pasinaudoti tualetu. Konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų ir rankenų, nebuvo šildymo ir vėdinimo sistemos, todėl žiemą buvo nežmoniškai šalta, o vasarą – karšta. Dėl visų šių nepatogumų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir nepatogumus, kurių nebūtų patyręs jei atsakovas būtų tinkamai elgęsis.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VST atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą (b. l. 24–31).

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skundas yra šabloniškas, nekonkretus. Paaiškina, kad konvojavimas yra tik ginkluotas asmenų lydėjimas ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą.

Nurodo, kad nuteistieji ir suimtieji yra konvojuojami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Visose jose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Konvojavimui naudojamoms transporto priemonėms yra keliami specialūs reikalavimai, atitikimas šiems reikalavimams nustatyta tvarka nuolat tikrinamas. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis teisės aktais, kurie reglamentuojama ir maksimalų vienu metu pervežamų asmenų skaičių. Taip pat konvojavimo metu patyręs nepatogumu konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės konvojavimo metu buvo pažeidžiamos, konvojaus metu galėjo pateikti skundus žodžiu ir raštu. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundų, dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, neturi ir pareiškėjo argumentus, jog kreipėsi į pareigūnus su pretenzijomis laiko hipotetinio pobūdžio. Pažymi, jog pareiškėjas nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimų atvejų, t. y. kada, kokio konvojavimo metu, kokiam pareigūnui ir dėl ko reiškė pretenzijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pagal byloje surinktus duomenis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas planinio konvojavimo maršrutais: Vilnius–Klaipėda–Vilnius 25 kartus ir vieną kartą maršrutu Pravieniškės–Šiauliai–Pravieniškės (b. 1. 32–110).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti neturtinę žalą, kuri jam galimai padaryta dėl netinkamų konvojavimo sąlygų (b. l. 1–13).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Žemesnės instancijos teismas

Šių Taisyklių 145 punkte nustatyta, kad konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 punkte – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, nurodytų reikalavimų. Konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale.

Pareiškėjas skunde teismui teigia, jog dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ne kartą kreipėsi į pareigūnus žodžiu. Tačiau teismas pažymi, kad tokių duomenų nėra. Priešingai – atsakovės atstovė teigia, jog iš pareiškėjo nusiskundimų nėra gavusi. Pritartina atsakovės atstovės pozicijai, jog pareiškėjo argumentai dėl kreipimosi į pareigūnus yra visiškai nepagrįsti, nekonkretūs, t. y. pareiškėjas teismui nenurodė nei konkrečios datos, nei kokio konvojavimo metu kreipėsi į kokį pareigūną, nei dėl kokių konkrečiai netinkamų konvojavimo sąlygų. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Pareiškėjas buvo konvojuojamas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. spalio 24 d., byloje nėra jokių įrodymų (taip pat ir pareiškėjo paaiškinimų), kad pareiškėjas dėl patirtų galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų su skundu (prašymu, pretenzija) būtų kreipęsis į VST. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl pretenzijų pareiškimo pareigūnams vertintini kaip neįrodyti.

Atsakovės atstovė VST pateikė kelionės žiniaraščius, iš kurių matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuotas 26 kartus (b. l. 32–110). Taip pat byloje pateikti automobilių, kuriais buvo vykdomi konvojavimai registracijos liudijimų kopijos ir techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. 1. 111, 114, 115, 120, 121, 126, 127, 130, 131, 132, 133, 134, 135, 136, 139, 140, 147, 148, 152), patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Iš atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo matavimų, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimų poskyris (b. l. 112–113, 116–119, 122–125, 137–138, 141–146, 149–151), matyti, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą teismas nenustatė (inter alia (be kita ko) statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo teiginiai dėl temperatūros neatitikimo žiemos metu iš viso negali būti vertinami ir laikomi pagrįstais vien dėl to, kad pareiškėjas žiemos metu nebuvo konvojuojamas.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad konvojavimo metu pareigūnai demonstravo ginklus ir gumines lazdas pažymėtina, jog Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos (toliau ir – Karo policija), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir – Kalėjimų departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi, konvojavimo metu pareigūnai pagrįstai buvo apginkluoti. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas matė ginklus ir kitas specialias priemones, niekaip nepagrindžia neturtinės žalos kilimo. Pritartina atsakovės atstovės argumentams, kad pareiškėjas nedetalizuoja šių teiginių bei galimai tyčinių pareigūnų veiksmų.

Kaip vieną iš pagrindų neturtinei žalai priteisti, pareiškėjas nurodė saugos diržų nebuvimą konvojavimui skirtose transporto priemonėse. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015. Pažymėtina, kad reikalavimas prisegti konvojuojamą asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis.

Pareiškėjas tvirtino, kad konvojavimo metu nebuvo galimybės pasinaudoti tualetu, todėl teko šlapintis į plastikinius butelius. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali. Pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad konvojavimo metu konvojuojami asmenys pasikeitimo punktuose buvo vedami į tualetą (b. l. 33, 36, 42, 45, 48, 51, 54, 57, 60, 66, 69, 72, 75, 78, 81, 84, 87, 90, 93, 96, 99, 102, 105).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, jog pareiškėjo išdėstyti teiginiai yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Pareiškėjo argumentai, iš kurių kildinamas neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs ir deklaratyvūs.

Tokias išvadas teismas daro, atsižvelgdamas į byloje pateiktus kelionės žiniaraščius, automobilių registracijos dokumentus bei automobilių techninės apžiūros rezultatų ataskaitas. Duomenų apie tai, jog specialus konvojavimo transportas būtų eksploatuojamas techniškai netvarkingas byloje nėra, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl jo konvojavimo iš esmės netinkamomis sąlygomis laikytini nepagrįstais.

Taigi konvojuojant pareiškėją pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl Viešojo saugumo tarnybos vykdytų jo konvojavimų metu neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio prasme nepatyrė. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (VST) neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Beata Martišienė