- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- 1A-161-531/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20405-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Daina Vaidachavičienė
- Kaltinamasis
- T. Z.
- Nukentėjusysis
- V. R., D. R.
- Advokatai
- Kęstutis Virketis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės, nukentėjusiųjų V. R. ir D. R. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. Z. išteisintas iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį neįrodžius, jog jis padarė veikas, turinčias nusikalstamų veikų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
V. R., D. R. ir (duomenys neskelbtini) teritorinės loginių kasos civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2021 m. birželio 12 d., apie 3 val. 39 min., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, mušdamas – spirdamas dešinės kojos kulnu ne mažiau kaip tris kartus lovoje gulinčiam V. R. į krūtinę, padarė poodines kraujosruvas krūtinėje ties krūtinkauliu ir kairėje pusėje ties kairiuoju šonkaulių lanku.
1.2. mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2021 m. birželio 12 d., apie 3 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, D. R. priėjus ginti brolio V. R., sudavė kairės rankos kumščiu D. R. į pakeltą ties galva per alkūnę sulenktą dešinę ranką, padarydamas skeveldrinį dešinės plaštakos penkto delnakaulio pamato lūžį su kraujosruva plaštakos minkštuose audiniuose dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimčiai dienų.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 2 d. nuosprendį. T. Z. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui ir per bausmės laiką atlikti 90 valandų viešųjų darbų ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, švelnesnę viešųjų darbų bausmę pakeisti į griežtesnę bausmę – laisvės apribojimą, tris viešųjų darbų valandas prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai (viso 30 d. – 1 mėnuo laisvės apribojimo) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 13 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatyti, kad T. Z. nuo 22 val. iki 6 val. turi būti suderintoje su Lietuvos probacijos tarnyba gyvenamojoje vietoje. 2021 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti. Nukentėjusiojo V. R. pareikštą civilinį ieškinį 3 500 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkinti iš dalies, priteisti iš T. Z. nukentėjusiojo naudai 300 Eur. Nukentėjusiojo D. R. pareikštą civilinį ieškinį 8 600 Eur, t. y. dėl 3 600 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Eur dėl neturtinė žalos atlyginimo, tenkinti iš dalies, priteisti nukentėjusiojo naudai 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 899,35 Eur sumai tenkinti visiškai. Kompiuterines laikmenas saugoti prie baudžiamosios bylos.
2.1. Teigia, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis. Aplinkybes, kuriomis nuosprendyje grindžiamas T. Z. išteisinimas, teismas išnagrinėjo atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertino bendrame bylos kontekste, kas esmingai nulėmė teismo išvadas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.
2.2. Nors teismas nurodė, kad tarp T. Z. ir V. R. bei D. R. santykiai yra įtempti, tačiau pažymėtina, kad iki įvykio 2021 m. birželio 12 d. tarp nukentėjusiųjų ir T. Z. nebuvo jokių santykių. D. R. jį žinojo kaip pusseserės J. Z. vyrą, o V. R. jo net nepažino. Įtempti santykiai buvo tarp E. B., V. R. bei D. R. dėl namo paveldėjimo reikalų. Aprašo vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas aplinkybes ir atkreipia dėmesį, kad pirmas nukentėjo, t. y. buvo suspardytas miegantis, V. R., o T. Z. sąmoningai ėjo į namą, turėdamas tikslą jį sumušti. Atvykus dukrai su žentu T. Z., E. B. buvo policijos pareigūnų automobilyje, rašė pareiškimą. Po ko ji su žentu nuėjo į namą. Perskaičiusi pareiškimą, su policijos pareigūnu R. Š. ėjo ir J. Z., kai praeidama pro V. ir D. R. kambario langą pamatė muštynes. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše aiškiai matosi, kaip laiku 03:41:00 J. Z. eidama palei namą pareigūnui sako „Žiūrėkit mušasi“. Svarbiausia tai, kad tuo metu matosi nukentėjusiųjų V. ir D. R. kambario langas, vadinasi, ji muštynes mato pro jų langą, ir tuo metu girdisi ir moters rėkimas (E. B.). E. B. lango išvis nesimato iš tos vietos kur stovi J. Z., langas yra gerokai toliau – už verandos kampo. Tai patvirtina ir 2022 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir foto lentelės Nr. (duomenys neskelbtini). Iš foto lentelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad net stovint prieš verandą, matosi tik E. B. virtuvės lango dalis, bet kambario lango visiškai nesimato. Kol J. Z. užeina į namą ir kol atbėga pareigūnas – labai trumpas laiko tarpas, todėl per tą laiką jie (T. Z., V. ir D. R.) galėjo įvirsti į E. B. kambarį ir aišku T. Z. galėjo įvirsti (ar būti įverstas) į lovą, bet V. ir D. R. jo nebūtų spėję sumušti. Logiška, kad kol R. Š. pasidėjo segtuvą policijos automobilyje ir po to bėgo į namą, grumtynes, jau kartu su pareigūnu T. L., matė pro E. B. langą, kuris yra už verandos.
2.3. Pažymi, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kurią nurodė ir pats kaltinamasis, jog jis kartu su E. B. užėjo į V. ir D. R. kambarį, uždegė šviesą, o E. B. jam parodė, kuris yra V. R., kuris ir buvo pirmas sužalotas. Kai T. Z. atėjo į V. ir D. R. kambarį, jie miegojo, nes kaip ir pats nurodė, jis uždegė šviesą, tačiau nepaaiškino kokiu tikslu ėjo į kambarį pas miegančius žmones. Todėl logiški nukentėjusiųjų parodymai, kad po T. Z. suduotų smūgių V. R., jis atsibudo, o taip pat atsibudo ir D. R., kuris gynė brolį ir tuo metu buvo sužalotas nuo T. Z. pirmo smūgio, nes kaip ir nurodė nukentėjusysis, būtent po pirmo T. Z. suduoto smūgio jis pajuto stiprų skausmą.
2.4. Taip pat teismas nevertino, kad 2022 m. balandžio 26 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje su J. Z., jai buvo parodyta dalis vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašyta paaiškinti, ką ji tuo metu matė pro V. ir D. R. kambario langą, kai pareigūnui pasakė žodžius: „žiūrėkit, mušasi“, ji nieko paaiškinti negalėjo, bet tvirtino, kad grumtynes matė pro E. B. langą, tačiau į klausimą ką matė pro E. B. langą, atsakė, kad nestovėjo ir nežiūrėjo, tik akimirką pro langą pastebėjo asmenis. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kurią teismo posėdyje nurodė pareigūnas R. Š., kad D. ir V. R. buvo pasiūlyta eiti ilsėtis, pastarieji patikino, kad eis miegoti. Kadangi asmenys patikino, kad eis miegoti, elgėsi ramiai, daugiau konfliktų nekėlė ir į lauką nebuvo išėję, todėl jis buvo susikoncentravęs į E. B. duodamus parodymus ir jų teisingą užfiksavimą. Pažymėtina, kad atvykus J. Z. ir T. Z., pastarasis norėjo eiti į namo vidų aiškintis su V. ir D. R., bet R. Š. jam kategoriškai nurodė neiti ir nebendrauti, siekiant išvengti tolimesnių konfliktų. Pažymėtina, kad jau po konflikto D. ir V. R. agresyviai šaukė ir grasino sumušti T. Z., teigdami, kad jis juos miegančius savo kambaryje užpuolė, o jie tik gynėsi nuo jo. Tuo tarpu T. Z. teigė, kad tai V. ir D. R. jį užpuolė. Todėl netikėti pareigūno parodymais nėra jokio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad užpulti T. Z. nukentėjusieji neturėjo jokio pagrindo, nes V. R. jo visiškai nepažinojo, o D. R. tik atsiminė, kad T. Z. yra jo pusseserės J. Z. vyras. Taip pat atkreipia dėmesį, kad T. Z. nenustatyti jokie sužalojimai, jis dėl V. ir D. R. veiksmų į ikiteisminio tyrimo įstaigas nesikreipė.
2.5. Vertinant nukentėjusiųjų parodymus negalima teigti, kad jie buvo nenuoseklūs, visas jų nurodytas mechanizmas, kaip buvo prieš juos smurtaujama, nesikeitė. V. R. visą laiką laikėsi pozicijos, kad jį į krūtinę spardė koja T. Z., bet po ilgo laiko tarpo galėjo klysti dėl smūgių skaičiaus. Taip pat nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad nukentėjusieji buvo pažadinti iš miegų, todėl pradžioje galėjo nesuprasti kas vyksta, nes įvykis buvo netikėtas. Tikėtina, kad ir dėl buvusio neblaivumo nukentėjusieji negalėjo visko tiksliai atkartoti, o ypač duodant parodymus praėjus nepilniems metams. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusieji 2021 m. birželio 14 d. kreipėsi į medikus, o jiems nustačius sužalojimus, jie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį policijos komisariatą kur jiems buvo suteikta informacija, kad turi kreiptis į policijos komisariatą pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą, todėl 2021 m. birželio 18 d. V. R. kartu su broliu pateikė skundą-pareiškimą per e-policija ir buvo užregistruotas įvykis. Ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2021 m. birželio 22 d. kai pastarieji buvo iškviesti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Jau pareiškime apie nusikalstamą veiką buvo nurodyta, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 2 val. nakties, jis miegantis buvo užpultas E. B. žento T. Z., buvo spardomas miegantis į krūtinę ir atsibudo nuo skausmo. T. Z. grasino necenzūriniais žodžiais ir nenustojo spardyti. Tuo tarpu atsibudo brolis nuo triukšmo. T. Z. užpuolė brolį, brolis nuo smūgių dengė galvą rankomis, po ko apsikabino T. Z. ir kartu nugriuvo.
2.6. Nors liudytojai T. R. ir D. R. nurodė, kad nematė konflikto, tačiau patvirtino, kad D. R. anksti ryte rodė liudytojams savo sutinusią ranką. Cituoja T. R. duotus parodymus. Atkreipia dėmesį, kad kitų asmenų, išvykus naktį iš sodybos T. Z., J. Z. ir E. B., sodyboje nebuvo, o apie įvykį pusbroliams nukentėjusieji papasakojo jau ryte, todėl niekas, išskyrus T. Z., dviejų asmenų sužaloti negalėjo. Po konflikto praėjus kelioms dienoms T. R. buvo susitikęs su V. ir D. R., kurie nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir 2021 m. birželio 12 d. ryte.
2.7. Pažymi, kad šioje byloje eksperto (specialisto) išvados dėl V. R. ir D. R. sužalojimų pateiktos remiantis medicinos dokumentais, kuriuos pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė, todėl negali būti vertinamos, kad padarytos prielaidos forma. Teismas nevertino, kad 2021 m. liepos 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. R. sužalojimų buvo užfiksuota, kad mažai tikėtina, kad griūdamas ant horizontalaus paviršiaus, nesusižalodamas kitų kūno dalių, krūtinėje pasidarytų keletą kraujosruvų. Specialisto pateikta išvada, kad V. R. 2021 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje nustatyta keletas besirezorbuojančių poodinių kraujosruvų krūtinėje ties krūtinkauliu ir kairėje pusėje, ties kairiuoju šonkaulių lanku, atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad jis miegojo ant dešiniojo šono ir prabudo nuo smūgių ir stipraus skausmo krūtinėje, nes miegant ant dešinio šono jam sužalojimai galėjo būti padaryti kairėje pusėje. O 2021 m. rugpjūčio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl D. R. sužalojimų, teismas nevertino, kad jam sužalojimas padarytas nemažiau kaip vienu trauminiu poveikiu, tai atitinka nukentėjusiojo D. R. parodymus. Nors teismas nurodė, kad neatmestina tikimybė, jog minimi sužalojimai galėjo atsirasti ir grumtynių, vykusių E. B. kambaryje metu, kuomet, kaip nurodo T. Z. ir patvirtina liudytojai R. Š., T. L., J. Z., T. Z. gulėdamas sofoje nuo nukentėjusiųjų V. R. ir D. R. mojuojančių rankomis gynėsi sulenktomis kojomis ir rankomis, tačiau pažymėtina, kad T. Z. nepatyrė jokių sužalojimų, o tuo atveju, jeigu D. R. būtų patyręs delnakaulio lūžį grumtynių metu, ant T. Z. kūno būtų matomi akivaizdūs sužalojimai.
3. V. R. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022 m. birželio 2 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendį ir T. Z. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį. Taip pat priskirti bausmes ir išspręsti ieškinius kaip siūloma prokuratūros apeliaciniame skunde. Nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusiųjų parodymuose svarbios įvykio aplinkybės nurodomos skirtingai. Paaiškina, kad 2021 m. birželio 21 d. apklausoje nurodyti 5-7 spyriai, antroje 2021 m. gruodžio 20 d. apklausoje – ne mažiau kaip 5 spyriai ir trečioje 2022 m. balandžio 20 d. apklausoje, kur minimi 3-4 spyriai, jie patirti sėdimoje padėtyje ir neužsiminta, kad mažiausiai 3 spyriai yra patirti prieš atsisėdant (miegant ir prabundant iš miegų). Visos apklausos rodo, jog spyrių kiekiai atitinka skaičių kiekį ir papuola į 5-7 spyrių intervalą. Kiekvieną apklausą buvo tikslinama informacija, pildoma ir nuvykus į pačią įvykio vietą buvo tikslesnis ir objektyvesni prisiminimai apie įvykius. Aplinkybės nekito. Kadangi įvyko nugriuvimas, buvo tikslinama kurioje vietoje tai nutiko ir visa tai buvo fiksuojama. T. R. ir D. R. parodymai iš šeštadienio ryto nusako, jog nei jis, nei jo brolis D. R. negalėjo susižaloti kitomis aplinkybėmis. Teigia, kad 2021 m. birželio 12 d. A. B., J. B. ir E. B. parodymai, jog jis buvo be maikutės neteisingi, kadangi jis dėvėjo juodą maikutę ir jie negalėjo matyti jokių jo kūno detalių. Atkreipia dėmesį, kad šie liudytojai yra tiesiogiai susiję su kaltinamuoju T. Z. ir akivaizdžiai atkartojo tą pačią netiesą. Ekspertų išvados bei abdukcijos atitinka užpuolimo aplinkybes, nurodytas jų (nukentėjusiųjų) atžvilgiu. Tai yra tikslus įrodymas, kad T. Z. buvo agresorius ir užpuolė jį miegantį. Atsiranda prieštara abejonėms, jog po užpuolimo jo ir D. R. kambaryje ir grumtynių metu E. B. kambaryje, jie (nukentėjusieji) galėtų patirti analogiškus sužalojimus. Iš vaizdo įraše užfiskuoto T. Z. dialogo su E. B. akivaizdžiai pastebima, jog T. Z. agresyviai nusiteikęs. Taip pat atkreipia dėmesį, kad šviesa jų (nukentėjusiųjų) kambaryje yra išjungta ir pastarąją valandą nuo pasižadėjimo eiti miegoti yra ramu, kas parodo, kad jis ir D. R. miega. Iš to galima spręsti, kad T. Z. pirmas pradėjo fizinius veiksmus, kurie pažadino jį ir sukėlė fizinį skausmą.
4. D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 2 d. nuosprendį ir T. Z. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę pasiūlytą prokuratūros. Nurodo, kad pagal vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) galima suprasti, kad T. Z. turėjo aiškų motyvą susidoroti su V. R.. Toliau jis girdėjo kaip T. Z. spardo jo brolį V. R. ir šaukia „tu mėsa“. Šią frazę jis nurodė visuose duotose parodymuose, be to, filmavimo medžiagoje taip pat užfiksuoti T. Z. žodžiai „tai einam, pažadinam tas mėsas“. Liudytojai D. R. ir T. R. savo parodymuose nurodė, kad 2021 m. birželio 12 d. ryte pamatė sužalojimus, kuriuos patyrė V. R. (kraujosrūvos ir mėlynės krūtinės srityje) ir jis (stipriai sutinusi plaštaka). 2022 m. birželio 12 d. naktį, išvykus T. Z., E. B. ir J. Z., jie su V. R. miegojo, todėl patirti sužalojimų kitaip negalėjo, kaip tik juos miegančius užpuolus T. Z.. Jų su V. R. duoti parodymai teismo buvo įvertinti kaip netikslūs ir paremti prielaidomis, nors iš esmės nesikeitė. Jo parodymuose keitėsi viena detalė, kad T. Z. smūgiavo kaire (pirmuose parodymuose buvo dešine) ranka į galvos sritį, kur prisidengęs galvą dešine ranka jis atrėmė smūgį ir patyrė sužalojimą. Šią detalę prisiminė, kai davė parodymus su imituojamu T. Z. (policijos manekenu) nuvykus į įvykio vietą. Jis matė 3-4 smūgius iš kojos į V. R., nes miegojo ir tik išgirdęs triukšmą prabudo ir toliau galėjo sekti įvykių eigą. V. R. tikrai galėjo patirti daugiau smūgių, jis (V. R.) nurodė, kad buvo 5-7 smūgiai, jis nuo jų atsibudo. Teigia, kad medicinos specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. R. sužalojimų ir Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti konstatuojamos kaip prielaidos.
5. Teismo posėdyje prokurorė palaikė tiek prokuratūros, tiek nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir prašė juos tenkinti, o T. Z. ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
8. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. O pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
9. Nagrinėjamu atveju T. Z. buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 3 val. 39 min., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, mušdamas – spirdamas dešinės kojos kulnu ne mažiau kaip tris kartus lovoje gulinčiam V. R. į krūtinę, padarė poodines kraujosruvas krūtinėje ties krūtinkauliu ir kairėje pusėje ties kairiuoju šonkaulių lanku ir taip nežymiai sutrikdė V. R. sveikatą. Taip pat jam buvo pareikšti kaltinimai ir dėl to, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 3 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, D. R. priėjus ginti brolio V. R., jis sudavė kairės rankos kumščiu D. R. į pakeltą ties galva per alkūnę sulenktą dešinę ranką, padarydamas skeveldrinį dešinės plaštakos penkto delnakaulio pamato lūžį su kraujosruva plaštakos minkštuosiuose audiniuose dėl ko D. R. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. nesunkiai sutrikdė D. R. sveikatą.
10. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su T. Z. išteisinimu iš kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, kritikuojamas apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad išteisinamasis nuosprendis T. Z. atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai. Prokurorės ir nukentėjusiųjų D. ir V. R. apeliacinių skundų argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad jie susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais teismo motyvais, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.
12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad V. R. buvo padarytos kraujosruvos krūtinėje ties krūtinkauliu ir kairėje pusėje ties kairiuoju šonkaulių lanku, o D. R. skeveldrinis dešinės plaštakos penkto delnakaulio pamato lūžis su kraujosruva plaštakos minkštuose audiniuose, tačiau keliamas klausimas, ar šie sužalojimai nukentėjusiesiems atsirado dėl tyčinių T. Z. veiksmų.
13. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas T. Z. parodė, kad tos dienos naktį, apie 3-4 val., jie atvyko į (duomenys neskelbtini). Policijos mašina stovėjo, pasisveikino su policininkais, uošviene, žmona liko, o jis ėjo į namą pažiūrėti kas darosi. Policininkas jį sustabdė ir pasakė „jie girti, neik ir nesiaiškink, nelįsk, nereikia bereikalingų konfliktų“. Jis palaukė ir po kokių 5-10 minučių uošvienė išlipo iš policijos mašinos ir ėjo į savo kambarį, į namą vaistų pasiimti. Jis su ja nuėjo kartu ir ji jam pradėjo pasakoti kaip sulaužė duris. Paklausė, kuris iš jų V. R.. Uošvienė atėjo į savo kambarį pasiimti vaistų ir jos kambary degė šviesa. Tada jie uždegė V. ir D. R. kambaryje šviesą, nes uošvienė jam parodė kuris iš jų tas V. R.. Tada jie apsisuko ir pradėjo žiūrėti tas išspirtas duris. Tada žiūri jau V. R. prasimerkęs. Jis (T. Z.) įėjo pas jį į kambarį ir paklausė „kas čia darosi? Ką jūs darot?“. Tada su keiksmažodžiais jis pašoko iš lovos, bandė jam smūgiuoti, bet ten nebuvo didelio smūgio, bandymas, kažkoks susikabinimas ir jis pajuto smūgį į nugarą. Suprato, kad nuo D. R.. Traukėsi iš kambario atbulomis į uošvienės kambarį ir nugriuvo uošvienės kambaryje ant lovos kampo, užsidengė galvą, nes jie abu girti jį puolė ir pajuto krūvą smūgių. Jis pabuvo rankomis užsidengęs, gal 15-20 sekundžių, ir pajuto, kad jie atsitraukia nuo jo, nes į kambarį įbėgo policininkai, kaip suprato su tazeriais. Tada jį vienas policininkas paėmė ir išvedė į lauką, kad nuraminti konfliktą. Nebuvo taip, kad jis spardytų ar muštų kumščiais nukentėjusiuosius. Pripažįsta, kad uždegė šviesą ir uošvienės paklausė, kuris iš jų yra V. R. ir tada apžiūrinėjo duris. Nuo to momento, kai pamatė, kad V. R. prabudo ir puolė jį, iki to kai atbėgo policijos pareigūnai, praėjo 30 sekundžių – minutė, ne daugiau. Viskas buvo labai greitai.
14. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2021 m. birželio 12 d. buvo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Buvo name, viduriniame kambaryje. Miegojo lovoje prie lango, ant dešinio šono ir per miegus pajautė skausmą krūtinėje. Pirmas smūgis buvo per miegus, tikrai dar nebuvo pabudęs, antro ir trečio metu, jau prasimerkė ir pamatė jam prieš akis nepažįstamą žmogų. Turbūt buvo ketvirtas smūgis, kai jis prasimerkė, o tas žmogus rėkė. Žodis „mėsa“ buvo minimas, keiksmažodžiai. Buvo smūgiuojama kojomis. Jis klausė „ko spardaisi, ko tu nori?“. Jis per tuos skausmus jau turbūt pradėjo gintis nuo smūgių, bet nesėkmingai, nes dar nebuvo prasibudęs. Matė kaip priėjo brolis. T. Z. bandė trenkti broliui. Smūgiai buvo į galvą, bent pora tai tikrai. Iš T. Z. judesių sakytų, kad jis broliui smūgiavo abiem rankomis – kaire ir dešine, nes buvo abiejų pečių judesiai. Brolis sureagavo, apsikabino iš T. Z. dešinės pusės jį ties pečių linija ir jie nugriuvo. Nugriuvo jų kambaryje, netoliese sofos galo krašto, ant žemės. Brolis buvo ant viršaus, ant T. Z.. Nuo to momento daugiau nepamena kas buvo. Kitą rytą prabudo, pasipasakojo pusbroliams kas nutiko, parodė sužeidimus, nes išoriškai tikrai nesimatė, viskas į krūtinę. Su T. R. tikrai kalbėjo, buvo pakėlęs savo viršutinius rūbus. D. R. ryte pamatė, kad plaštaka patinusi. Prieš T. Z. užpuolant to nebuvo. Pagal faktą mano, kad tai buvo policijos pareigūnai, kurie nutraukė konfliktą. Neatsimena kai atbėgo policijos pareigūnai, tik daro prielaidą. Elektros šoko įbėgę policininkai jam nenaudojo.
15. Nukentėjusysis D. R. apklausiamas apylinkės teisme paaiškino, kad prabudo, išgirdo brolio riksmus „ko tu čia spardai, ko tu čia mane muši?“ ir atsisukęs pamatė siluetą žmogaus. Žmogus šaukė „tu mėsa, aš tave...“, visokiais keiksmažodžiais ir pamatė, kad kulnu tiesiog į krūtinę spardo. Gal kokius keturis spyrius matė. Tada jis atsistojęs norėjo nutraukti tą konfliktą, nes matė, kad situacija nevaldoma ir sakė „ką tu čia darai?“ ir, iškart atsisukęs, jis (T. Z.) jam iš kairės rankos smūgiavo. Jis užsidengė, kadangi bijojo gauti į galvą, ir iškart pajuto skausmą rankoje, nes kai užsidengė, gavo smūgius į dešinę ranką. Negali pasakyti po kurio smūgio labiausiai pasijautė tas skausmas. Smūgių buvo mažiausiai du. Smūgiavo kumščiu. Tada jis (D. R.) tiesiog apsikabino jį ir jie griuvo prie V. R. lovos galo. Galbūt šiek tiek, kur tos išlaužtos durys buvo, tai galbūt jie įkrito į kitą kambarį dalinai, gal ant slenksčio. Kai nugriuvo jis buvo viršuje. Atsimena, kad atbėgo pareigūnai. Jį atitraukė ir jis atsistojo. Matė, kaip prieš V. R. buvo naudojamas elektrošokas. Tą teigia matęs lauke. Kad ištinusi ranka pastebėjo ryte, iškart atsikėlus. Tada susitiko su pusbroliais, kurie ruošėsi išvažiuoti, jiems parodžius savo ranką.
16. Iš to, kas išdėstyta akivaizdu, kad tarp T. Z. ir V. ir D. R. įvyko smurtinio pobūdžio konfliktas, tačiau tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji nurodė skirtingas šio įvykio aplinkybes, t. y., T. Z. teigė, kad būtent V. R. ir D. R. jam įėjus į jų kambarį jį puolė, o V. R. ir D. R., aiškino, kad konflikto iniciatorius buvo pats T. Z., pradėjęs spardyti V. R. į krūtinę, o vėliau smurtauti ir prieš D. R., bandžiusį nutraukti konfliktą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos T. Z. ir V. ir D. R. duotus parodymus kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, konstatuoja, kad jų prieštaravimų šiuo atveju nėra galimybės pašalinti. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina nei vienos, nei kitos aukščiau išdėstytos įvykių versijos. Todėl visi neaiškumai yra aiškinami T. Z. naudai.
18. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo surinkta duomenų, leidžiančių teigti, jog V. ir D. R. nustatyti sveikatos sutrikdymai kilo dėl tyčinių T. Z. veiksmų, kadangi be nukentėjusiųjų parodymų, jokių kitų tą patvirtinančių įrodymų nėra, o liudytojai T. ir D. R. tik perpasakojo jiems nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes. Vien tai, kad jie iš karto po konflikto pareigūnams nurodė, jog miegantys buvo užpulti T. Z., pastarojo kaltės neįrodo. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jie viso proceso metu, dėl esminių bylos aplinkybių, buvo nenuoseklūs, jų duoti parodymai nesutapo su kitais byloje surinktai įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuosprendyje pateikta nukentėjusiųjų proceso metu duotų paaiškinimų analize, nustatytais neatitikimais bei padarytomis išvadomis, todėl priimamoje nutartyje to nebekartoja. Tai, jog prokurorė ir nukentėjusieji pateiktuose skunduose nesutinka su šiuo apylinkės teismo atliktu įvertinimu bei pateiktais motyvais ir iš esmės reikalauja parodymus vertinti taip, kaip vertina jie, nereiškia, jog tai turi būti besąlygiškai vykdoma. Be to, šiuo atveju mažai tikėtina, jog po įvykusio konflikto su E. B., nukentėjusieji, esant atvažiavusiems pareigūnams, taip greit nusiramino ir tiesiog nuėjo miegoti ir nebegirdėjo, kas vyksta aplink. Nors iki tol buvo itin agresyviai nusiteikę.
19. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp T. Z. ir nukentėjusiųjų vykusį konfliktą nuo pradžios iki pabaigos matė vienintelė liudytoja E. B., kuri apklausiama ikiteisminiame tyrime patvirtino T. Z. keliamą įvykio versiją, jog būtent V. ir D. R. jį užpuolė ir prieš jį smurtavo. Daugiau jokių kitų tą įrodančių duomenų byloje nėra. Tačiau, vien šios liudytojos parodymais besąlygiškai vadovautis negalima, kadangi, bylos duomenimis, tarp jos ir V. bei D. R. vyrauja itin konfliktiški santykiai. Be to, būtent dėl tarp jų įvykusio konflikto įvykio dieną E. B. ir kvietė policijos pareigūnus. Ir tik vėliau, atvykus T. Z. su žmona J. Z., įvyko šioje byloje nagrinėjama situacija tarp V. ir D. R. bei T. Z..
20. Visi kiti byloje apklausti liudytojai – J. Z., R. Š. ir T. L. matė tik dalį konflikto. J. Z. apklausiama teisme parodė, kad matė kaip ant sofos nuverstas jos vyras ir ant jo supuolę daužo kumščiais giminaičiai – nukentėjusieji. Šią aplinkybę ji nurodė ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 2022 m. balandžio 26 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. parodymų patikrinimo metu liudytoja nurodė, kad tikrai matė grumtynes, bet pro E. B. langą. Iškart užėjo į E. B. kambarį, kur pamatė sofoje įvirtusį sutuoktinį T. Z., kurį mušė jos pusbroliai V. ir D. R.. T. Z. gulėjo galva į sienos pusę, kojomis į kambario lango pusę, gulėjo ant nugaros aukštielninkas, rankomis dengėsi galvą. Tą pačią akimirką į kambarį įbėgo ir pareigūnai, kurie nurodė V. R. ir D. R. atsitraukti, jiems nepaklusus, panaudojo elektrošoką, tik tada jie abu atsitraukė. Liudytojas R. Š. apklausiamas teisme parodė, kad ėjo į namą pas pranešėją, kad ji susipažinusi pasirašytų pareiškimą. Beinant išgirdo, kad pranešėja šaukia: „greičiau ateikit, pagelbėkit“ – tiesiog kvietė pagalbą. Pareiškėjos kambaryje degė šviesa ir ten matėsi kažkoks sujudimas, konfliktas, muštynės, lygtai buvo dukros vyras (T. Z.) ir V. bei D. R.. Iš karto greit pribėgo prie tarnybinio automobilio, pakvietė kolegą, kad jis irgi atbėgtų, kad numalšinti visą tą konfliktą. Bėgdamas iš karto pasiruošė spec. priemonę. Įbėgęs pamatė, kad tikrai vyksta konfliktas, E. B. kambaryje, lovoje gulėjo vyriškis, kaip suprato tas, kuris buvo neseniai atvažiavęs, o jį užgulę buvo V. ir D. R.. Įbėgo, iš karto surėkė, kad jie liautųsi, kad atsitrauktų, bei jie ar jo negirdėjo, ar tiesiog tam įkarštyje nepamatė, nepastebėjo, jis rankoje turėjo spec. priemonę ir pasakė, kad panaudos. Pabandė atitraukti kaire ranka, tačiau iškart nepavyko ir panaudojo tazerį, atrodo prieš V. R.. Jis tada atsitraukė, tada ir kitą atitraukė. T. Z. gulėjo ant nugaros, veidu į viršų, pakėlęs rankas virš savęs. Suduotų smūgių nematė. 2022 m. balandžio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje metu R. Š. paaiškino, kad bėgdamas ir būdamas ties E. B. kambario langu pastebėjo kambaryje stovinčius ir judančius tris vyrus, tačiau prabėgdamas neužfiksavo, kas, kur ir kokioje pozicijoje stovėjo ir kokie veiksmais buvo vienas kito atžvilgiu. Liudytojas T. L. apklausiamas teisme parodė, kad atbėgo kolega, surėkė, kad reikia pagalbos. Iššoko greitai iš tarnybinio automobilio, bėgo paskui kolegą ir įbėgęs į pranešėjos kambarį, dešinėje matė susikibusius tris vyrus. Jie buvo užgriuvę vienas ant kito. 2022 m. balandžio 26 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. parodymų patikrinimo metu T. L. paaiškino, kad E. B. kambaryje pamatė sofoje įvirtusį E. B. žentą T. Z. ir virš jo palinkusius brolius V. ir D. R., visi jie šaukė, „mosavo“ rankomis. V. ir D. R. iš karto buvo liepta atsitraukti nuo T. Z.. Tada išgirdo elektros šoko srovės garsą, iš ko suprato, kad R. Š. prieš vieną iš R. panaudojo elektros šoką (be užtaiso), po ko abu R. iškart atsitraukė. Tuo konfliktas baigėsi.
21. Iš to kas išdėstyta, matyti, kad įvykio metu sodyboje buvę liudytojai J. Z. ir policijos pareigūnai R. Š. bei T. L. matė ne visą konfliktą, o tik jo dalį. J. Z. ir R. Š. jau vykstančias grumtynes pamatė per namo langą dar būdami lauke, o vėliau jau visi trys liudytojai matė epizodą, kuomet T. Z. buvo nuvirtęs E. B. kambaryje ant sofos, o broliai V. ir D. R. buvo palinkę virš jo. Tuomet jie buvo išskirti ir konfliktas pasibaigė. Taigi, šie parodymai tik patvirtina, jog tarp T. Z. ir nukentėjusiųjų vyko smurtinio pobūdžio konfliktas, kurio metu V. ir D. R. buvo sužaloti, tačiau lieka neaišku, kas vis gi puolė pirmas, o kas tik gynėsi. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad T. Z. turėjo tikslą tyčia sužaloti nukentėjusiuosius ir tą įgyvendino.
22. Papildomai pažymėtina, jog tai, kad T. Z. nebuvo nustatyti jokie sužalojimai ir jis nesikreipė su pareiškimu į policiją dėl nurodomų neva V. ir D. R. jo atžvilgiu atliktų veiksmų, nėra pagrindas išvadai, jog būtent jis šiuo atveju inicijavo muštynes.
23. Viename iš byloje esančių policijos pareigūnų „(duomenys neskelbtini)“ kamerų vaizdo įrašų užfiksuota, kaip J. Z. eidama palei namą sako „Žiūrėkit mušasi“. Kaip teisingai nurodoma ir prokurorės apeliaciniame skunde, vaizdo įraše matyti, kas priešingai nei teigė J. Z., akivaizdu, kad ji konfliktą pamatė pro V. ir D. R. langą, o ne pro E. B.. Tačiau ši aplinkybė teismo vertinimu nagrinėjamoje situacijoje neturi jokios reikšmės. Kaip minėta, J. Z. pamatė jau vykstančias grumtynes, o tai, kad jos prasidėjo būtent nukentėjusiųjų kambaryje neneigė ir pats T. Z., bet vėlgi, iš to nėra aiški konfliktą iniciavusi pusė.
24. Vien tik ta aplinkybė, kad E. B. T. Z. parodė, kuris yra V. R., o T. Z. buvo įėjęs į nukentėjusiųjų kambarį ir uždegė šviesą dar nereiškia, jog būtent jis pirmas juos užpuolė. Taip pat šios aplinkybės nepatvirtina ir tai, kad jis vos atvykęs į įvykio vietą norėjo eiti pas juos, su jais pasikalbėti. Pažymėtina, kad to liepė nedaryti policijos pareigūnai ir jis jiems pakluso. Vėliau į namą ėjo tik dėl to, nes E. B. reikėjo išgerti vaistus ir jis ją lydėjo.
25. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas naikinti jį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros, nukentėjusiųjų V. R. ir D. R. apeliacinius skundus atmesti.