- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-15
- Bylos Nr.
- e2YT-1235-769/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09748-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Augustė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 2014-02-24 nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini), name esančias rūsio patalpas Nr.D3-4, sudarančias 1,86 kv. m. ploto. Nurodo, kad 2014 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš savo tėvų J. M. ir B. M. nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo pat nuosavybės teisės atsiradimo į šį butą naudojasi name (duomenys neskelbtini), esančiu rūsiu, pažymėtu Nr. D3-4 sudarančiu 1.86 kv. m ploto. Pareiškėjas įsigydamas butą buvo įsitikinęs, kad kartu su butu nuosavybės teise įgyja ir rūsio patalpas. Atsitiktinai išstudijavęs 2014-02- 21 dovanojimo sutartį pastebėjo, kad rūsio patalpos nėra įrašytos. Dėl susitariusios situacijos kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras, iš kur gavo atsakymą, kad rūsio patalpos negali būti registruojamos nekilnojamojo turto registro duomenų banke, nes nėra rūsio patalpos nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kurių pareiškėjas negali gauti. Esamos aplinkybių visumai pareiškėjas mano, kad tik teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 2014 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki šiol valdo šiame name esančio rūsio patalpas pažymėtas indeksu Nr. D3-4, sudarančiu 1.86 kv. m ploto.
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, nurodydamas, kad gyvenamajame name 1A5p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys butai: Butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Butas Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Butas Nr. 7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizuoti be rūsio patalpų. Likę butai privatizuoti su rūsio patalpomis, tačiau registravimui pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kokia rūsio patalpa priklauso kiekvienam iš butų. Tik parduotuvės patalpoms yra priskirtos identifikuotos rūsio patalpos. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo negali pateikti duomenų, kam nuosavybės teise priklauso rūsio patalpa, plane pažymėta D3-4. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nėra pateikęs prašymo įregistruoti nuosavybės teisę į rūsio patalpą, plane pažymėtą D3-4, ir nuosavybės teisę į rūsio patalpą, plane pažymėtą D3-4, patvirtinančių dokumentų. Be to, nurodo, kad patalpos gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų sutarimu gali būti pasidalintos ir nesikreipiant į teismą, tačiau toks susitarimas turėtų būti įformintas visų gyvenamajame name esančių butų ir patalpų savininkų pasirašytu rašytiniu susitarimu,- gyvenamojo namo 1A5p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) butų ir patalpų savininkai Registrų centrui tokio susitarimo nėra pateikę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas netenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Pagal CPK 447 straipsnį pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, kad butas, esantis J. Janonio g. 21-4, Klaipėda, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui M. M. 2014 m. vasario 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Ginčo rūsys nebuvo pareiškėjui dovanotas ar kitaip perleistas nuosavybėn. 1992 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi T. T. I. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), ( be rūsio) iš Klaipėdos miesto valdybos, o 1998 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi T. T. įgaliota I. L. šį butą ( be rūsio) pardavė B. M. ir J. M., kurie vėliau padovanojo butą pareiškėjui. Nei vienoje nurodytų sutarčių nenurodyta, jog minėtas butas yra su rūsiu. Pažymėtina, kad valstybės įmonės Registrų centro atsiliepime taip pat nurodyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), privatizuotas be rūsio patalpų, -tai patvirtina ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų sąrašas. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, jog nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ginčo rūsio priklausomybę butui (duomenys neskelbtini). Vadinasi, nei pareiškėjas, nei prieš jį butą nuosavybės teise valdę asmenys nebuvo įgiję pareiškėjo nurodytos rūsio patalpos nuosavybės teise. Iš suinteresuoto asmens teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad name yra trijų butų savininkai, neturintys nuosavybės teisių į rūsį. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kad, jo teigimu, naudojasi rūsiu, pažymėtu Nr. D3-4, savaime neįrodo aplinkybės, jog pareiškėjas šias rūsio patalpas valdo nuosavybės teise.
Pažymėtina, kad 1992 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas be rūsio; buto pardavėjas Klaipėdos miesto valdyba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik įstatymo pagrindu. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog iki buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo, butas galimai priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei, iki 1992-09-18 nuomavusiai gyventojams gyvenamąsias patalpas. Ar pageidaujamos patalpos (rūsys D3-4 ) yra/tebėra Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėje, ar privatizuotos kitų namo gyventojų, duomenų byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir Registrų centras neturi duomenų, kokiam konkrečiam butui priklauso namo rūsio privatizuotos patalpos, todėl jis negali pateikti duomenų, kam nuosavybės teise priklauso rūsio patalpa, plane pažymėta D3-4.
Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras, iš kur gavo atsakymą, kad rūsio patalpos negali būti registruojamos nekilnojamojo turto registro duomenų banke, paneigti valstybės įmonės Registrų centro atsiliepimu, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nėra pateikęs prašymo įregistruoti nuosavybės teisę į rūsio patalpą, plane pažymėtą D3-4.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisės (pagal sandorį ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais) į rūsio patalpą, pažymėtą Nr. D3-4, esančią (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į šią rūsio patalpą niekada nebuvo, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą nustatymo, neišsiaiškinęs, kam rūsio patalpa D3-4 nuosavybės teise priklauso šiuo metu ( Klaipėdos miesto savivaldybei, namo (duomenys neskelbtini), gyventojui ( gyventojams) ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys į suinteresuoto asmens teiginius, jog rūsio patalpa D3-4, galimai turi bendro naudojimo patalpos statusą ir bendraturčių sutarimu bendro naudojimo patalpos gali būti padalintos nesikreipiant į teismą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti, pareiškėjui nepateikus jokių duomenų apie nuosavybės teisės atsiradimą į rūsio patalpas D3-4, M. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260, 270, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.