Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-865-834/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-14
Bylos Nr.
1-865-834/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-865-834/2020Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19476-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 14 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,kaltinamojo V. J.,laiduotojui E. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. (V.) J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2020 m. gegužės 20 d. apie 20:26 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. kaltę pripažino ir paaiškino, jog buvo kaime pas seserį, jai padėti. Atėjo kaimynas ir išgėrė. Nusprendė ten nakvoti. Sesuo pasidarė agresyvi. Nusprendė važiuoti namo, netoli, apie 1 km. Labai gailisi, kad taip išėjo. Visą gyvenimą vairavo įvairias transporto priemones. Tikriausiai jau senas, nervai nebeišlaikė ir pamanė, kad parvažiuos. Yra už greičio viršijimą baustas vieną kartą. Anksčiau nėra girtas vairavęs. Per visą gyvenimą vieną nusižengimą padarė. Alkoholis kaltas, nervai, pradėjo bartis su seserimi. Galimas laiduotojas – jo žentas. Jis (žentas) gali padaryti jam įtaką padaryti. Gyvena atstumu – per 2 namus. Vaikai gėdino jį (kaltinamąjį). Dukros mokykloje dirba. Visa šeima įtaką gali padaryti įtaką. Su žentu puikūs santykiai, padeda vienas kitam. Sakė, kad jis (kaltinamasis) negerai padarė. Pamoka visam gyvenimui. Neturi priklausomybės alkoholiui. Antro karto nebus daugiau. Gali negerti. Laiduotoju pasirinko, nes stipresnę įtaką gali padaryti. Dukros labai užsiėmusios. Kaltę pilnai pripažįsta. Prašo be užstato, bet jei reikės, ieškos. Pasiryžęs ir užstatą sumokėti. Gaila, kad taip išėjo. Neprieštarauja prokurorei. Gaila mašinos. Niekam nebus dabar mašinos. Labai gailisi. Labai gailisi, daugiau taip nebesielgs, nemalonumai visai šeimai.

Teisiamajame posėdyje laiduotojas E. B. parodė, kad jis nuo kaltinamojo gyvena per porą šimtų metrų. Dažnai bendrauja. Turi bendras veiklas, bendrą ūkį. Yra nuolat kartu ir bendrauja. Jis (kaltinamasis) tikrai bus prižiūrėtas. Kaltinamasis labai nustebino savo poelgiu. Jis (kaltinamasis) kuomet negalėdavo važiuoti, skambindavo ir jį nuveždavo. Jo (kaltinamojo) savijauta bloga visą savaitę, labai save graužė. Galėjo baigtis labai blogai. Ateityje pasižadėjo tikrai taip nepakartoti. Jo (laiduotojo) nusižengimai administraciniai, tai atsitiktinės nuobaudos. Darbe dažnai tenka vairuoti. Baudas iš karto sumokėjo. Nesiginčija. Reikia laikytis taisyklių. Užstatą ieškos per visas šeimas sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad liudytoja I. G. apklausos metu parodė, kad 2020 m. gegužės 20 d. apie 20:16 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu V1734, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu K. B., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad, (duomenys neskelbtini) su automobiliu ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Važiuodami nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pastebėjo (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruojantį minėtą automobilį ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įjungę tarnybinio automobilio garsinį ir šviesios signalus automobilį sustabdė. Ji priėjo prie automobilio, už vairo sėdėjo, kaip vėliau buvo nustatyta, V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su juo, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl įtardami, kad jis vairavo automobilį neblaivus, jie nusprendė patikrinti jo girtumą. Ji alkotesteriu jam 20:26 val. nustatė 2.34 promilės girtumo laipsnį, vėliau 20:45 val. nustatė 2.50 promilės girtumo laipsnį. V. J. nurodė, kad alkoholio buvo pavartojęs prieš 2 val. Apžiūrėję minėtą automobilį, bagažinėje rado statybinius įrankius, bet apie 21:20 val. į įvykio vietą atvažiavo V. J. žentas M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nurodė, kad rasti daiktai yra jo, bei surašęs pakvitavimą rastus daiktus pasiėmė. V. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS patalpas, o automobilis ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Vilnius, Minsko pl. 21. Įvykis buvo filmuotas ,,BodyCam 1724“, vaizdo medžiaga saugoma Vilniaus AVPK. Daugiau apie įvykį nieko paliudyti negali (b. l. 8-10);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. G. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 20 d. patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu K. B. apie 20:16 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Pranešė pravažiuojanti. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pastebėjo (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruojantį, išvažiuojantį į priešpriešinę eismo juostą automobilį ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis važiavo link (duomenys neskelbtini). Įjungė mėlynai-raudonos šviesos ir garso signalus bei per garsiakalbį pareikalavo automobiliui ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustoti dešinėje kelio dalyje, po ko 20:23 val. automobilis sustojo (duomenys neskelbtini). Ji priėjo prie automobilio, už vairo sėdėjo, kaip vėliau išsiaiškino, V. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, tai jiems sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest“ 6810 Nr. ARFM-0443, patikros sertifikato Nr. 1218684, pirmu pūtimu 20:26 val. buvo nustatytas 2,34 promilės girtumas antru pūtimu 20:45 val. buvo nustatytas 2,50 promilės girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. Apžiūrėjus automobilį ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinėje rado statybinius įrankius (kampinį šlifuoklį, elektrinius suktukus, grąžtą, žoliapjovę), bet 21:20 val. atvažiavo V. J. žentas M. G., kuris pasakė, kad minėti daiktai yra jo ir jis nori pasiimti. M. G. taip pat paprašė pranešti jam, kada iš policijos komisariato bus paleistas jo uošvis V. J., nes labai pergyvena, kaip vyras parsigabens namo. Automobilis ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 21:45 val. buvo priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. Filmuota ,,Body kamera 1724“. V. J. pristatytas į VPK OVS. Faktinis vyro sulaikymas 20:26 val. (b. l. 3);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 20 d. apie 20:26 val. adresu (duomenys neskelbtini) pilietis V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore, alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0443 (patikros sertifikato Nr. 1218684), buvo nustatytas 2.34 promilės girtumo laipsnis (b. l. 1);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 20 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. V. J. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas buvo atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0443, patikros sertifikatas Nr. 1218684 ir 20:26 val. nustatytas 2.34 promilės girtumas, antro tikrinimo metu 20:45 val. nustatytas 2.50 promilės girtumas. Su tikrinimo rezultatais V. J. sutiko (b. l. 46);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 20 d. 20:26 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0443, patikros Nr. 1218684, V. J. nustatytas 2.34 promilės girtumas (b. l. 44);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 20 d. 20:45 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0443, patikros Nr. 1218684, V. J. nustatytas 2.50 promilės girtumas (b. l. 45);

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vin kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 29);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagal VšĮ ,,Emprekis“ duomenis nustatyta, kad automobilio ,,Toyota Auris 1.6 VVT-i Sol“, kategorija M1-AB, pasirinkti metai 2007, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje yra 2818 Eur, su PVM - 3410 Eur (b. l. 30);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčios (duomenys neskelbtini), patikrinimas ir apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad yra automobilio ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio bamperio nubrozdinimai bei atsilupę dažai, kėbulo daugybiniai įbrėžimai (b. l. 19-20);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 20 d. Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2020 m. gegužės 20 d. 20:19 val. gautas pranešimas telefonu apie tai, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos (b. l. 6).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. J. kaltė, jog jis 2020 m. gegužės 20 d. apie 20:26 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju V. J., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo V. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo V. J. žentas E. B. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis V. J. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojo E. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pats E. B.. Jis su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo uošvį V. J.. E. B. nėra teistas (b. l. 84). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus su archyviniais įrašai matyti, jog E. B. 5 metų laikotarpyje buvo surašyti 2 administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymai, paskirtas baudas yra sumokėjęs ir nėra baustas už vairavimą neblaiviam (b. l. 87-88). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba E. B. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 83). Taip pat atsižvelgtina tiek į V. J. paaiškinimus, tiek į pačio E. B. paaiškinimus iš kurių matyti, jog E. B. turės teigiamos įtakos savo uošviui. Todėl įvertinus E. B. charakterizuojančią medžiagą, jo ir kaltinamojo V. J. tarpusavio santykius, E. B. laikytinas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad V. J. nėra praeityje teistas. Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (V. J. ir E. B. parodymai), jog E. B. turi įtakos V. J. elgesiui, jis įsiklauso į savo žento nuomonę ir patarimus, juo pasitiki, jaučia atsakomybę prieš žentą. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. J. anksčiau yra vieną kartą baustas už viršytą leistiną greitį (b. l. 34), paskirtą baudą sumokėjo. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojo asmenines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje V. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise V. J. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus. Kaltinamajam 2020 m. gegužės 21 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. gegužės 21 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, automobilio ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. J.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-14-511/2018). Taigi, įvertinus tai, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos, <...>, padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliktas teismo nuožiūrai, jis turi būti pakankamai motyvuotas, įvertinant ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių liudytojos parodymų, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2020 m. gegužės 20 d. V. J. vairavo automobilį ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (duomenys neskelbtini). Vairuodamas automobilį kaltinamasis pavojingai manevravo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, dalyvaudamas tokios būklės viešame eismo. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką neturi teisinio pagrindo netaikyti turto konfiskavimo nagrinėjamu atveju, nes šios baudžiamojo poveikio priemonės taikomumas atitinka teisingą viešojo intereso poreikių užtikrinimą, nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl teismas daro išvadą, kad automobilis ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas.

2020 m. gegužės 21 d. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą, kaltinamojo V. J. priklausančiam turtui – transporto priemonei ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d. turto saugotoju paskirtas V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas į iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Procesiniai klausimai

Paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę prižiūrinčiai institucijai, kita kardomoji priemonė – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. (V.) J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį V. J. pagal laidavimą E. B. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 21 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti automobilį ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. J. priklausančiam turtui – transporto priemonei ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti baudžiamojo poveikio priemonę prižiūrinčiai institucijai, kitą kardomąją priemonę – panaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. J. ir laiduotojui E. B. kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė