Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgįjamąją senatį, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM , VĮ Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybė ir VĮ „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi ji, pareiškėja, turtą valdo nuo 1992-03-05, t. y. daugiau nei 10 metų minėta patalpa - sandėliukas yra valdoma, prižiūrima ir naudojama, tuo pagrindu pareiškėja mano, jog egzistuoja faktinės aplinkybės, o kartu ir teisinės prielaidos nuosavybės teisės į patalpą - sandėliuką, pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui. Taigi šiuo pareiškimu pareiškėja prašo pripažinti nuosavybės teises į nurodytą patalpą

Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto plano matyti, kad patalpa, pažymėta numeriu 1-6a, nėra suformuota kaip atskiras objektas, tačiau ir nėra priskirta prie kurios nors kitos patalpos. Valdomos patalpos plotas sudaro 6,3 m² .

Ji nuo 1992-03-05 kuri vienintelė naudojosi, rūpinosi patalpa, jos išsaugojimu. Ši patalpa nebuvo gauta ir valdoma per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ji patalpą valdė atvirai ir nepertraukiamai visą laikotarpį nuo jos įsigijimo. Nuo pat patalpos perėmimo momento (1992-03-05) rūpinosi šia patalpa kaip savo daiktu: rūpinosi daikto būkle, atliko būtinus priežiūros darbus, investavo į daikto būklės užtikrinimą ir tinkamą funkcionavimą. Patalpos valdymas tęsėsi nuo 1992 m., t. y. trunka daugiau nei 10 metų, Pažymėtina, kad per visą laikotarpį po 1992 m. padovanoto turto perdavimo, pareiškėja, naudoja patalpą kaip savo daiktą, rūpinasi jos priežiūra, saugoja nuo aplinkos poveikio.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė įvertinusi visus byloje pateiktus įrodymus su pareiškėjos reikalavimais sutiko

Nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį atsirasti, valdymas taip pat turi būti teisėtas. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.)

Atkreipia dėmesį kad atsižvelgiant į CK 4.68–4.71 str. normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties institutą, faktas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį privalo būti minėtos sąlygos. Nagrinėjamu atveju, prie pareiškimo nėra pateiktų jokių įrodymų, kad Pareiškėja rūpinosi šia patalpa – sandėliuku kaip savo daiktu, atliko būtinus priežiūros darbus ar investavo į daikto būklės užtikrinimą. Kitaip tariant, byloje nėra pateikta jokių duomenų, galinčių patvirtinti teisėtą, sąžiningą ir nepertraukiamą valdymą. Jeigu būtų nustatyta aukščiau įstatyme numatytų sąlygų visuma jie neprieštarautųusime, kad M. B. pareiškimas „Dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu“ būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pareiškė, kad materialinio teisinio suinteresuotumo dėl prašomo nustatyti juridinio fakto neturi

Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės įregistruotos į 11 patalpų (garažo boksų), esančių 230,17 kv. m ploto pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butų (patalpų) sąrašą pastate pridedame. Duomenų apie šiame pastate esančios patalpos, plane pažymėtos Nr. l-6a, atliktus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (valstybės įmonė Registrų centras) neturi. Patalpa, pažymėta Nr. l-6a, esanti pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisės į ją Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

230,17 kv. m ploto pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškime nurodyta patalpa Nr. l-6a, stovi keturiuose žemės sklypuose. Dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi 0,1381 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis pastato stovi 0,0026 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis - 0,0026 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis - 0,0026 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nekilnojamojo turto registro (įrašų Nr. 44/1331372, Nr. 1/16310, Nr. 1/20815, Nr. 1/18180) centrinio duomenų banko išrašus ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką pridedame. 230,17 kv. m ploto pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančioms patalpoms adresai Adresų registre nėra įregistruoti. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 27 p., adresų nekilnojamiesiems daiktams suteikimo funkcija priskirta savivaldybėms. Pažymime, jog būtent 0,0860 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei daugiabutis pastatas, unikalus Nr. 1095-9020-7013, o ne 230,17 kv. m ploto pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Adresų registro duomenimis yra V. Grybo g. 30, Vilniuje.

M. B. patalpos, esančios pastate, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), valdymo pradžią sieja su L. B. nuosavybės teisių į butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijimu. Nekilnojamojo turto registre M. B. nuosavybės teisės į Butą įregistruotos 2018-02-20 Dovanojimo sutarties, reg. Nr. JK-1462, pagrindu, o L. B. - 1992-03-05 Sutarties, reg. Nr. 12-1262, pagrindu. L. B. nuosavybės teises į Butą perleido K. N., o K. N. - P. B.. Nekilnojamojo turto registro (įrašo Nr. 10/226484) centrinio duomenų banko išrašą su istorija pridedame. P. B. nuosavybės teises į Butą įgijo 1992-02-05 Sutarties, reg. Nr. 11-998, kuri buvo sudaryta atsižvelgiant į 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymo Nr. 1-1374 nuostatas, pagrindu. Sutarties sudarymo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 1 str. numatė, jog šis įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, kurie iki 1991-12-31 buvo pareiškę norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Pavelas B. B., esantį daugiabučiame pastate, įsigijo iš valstybės, o vėliau nuosavybės teises į jį perleido kitiems privatiems asmenims. Kaip matyti iš pateikiamos Sutarties, Butas privatizuotas be priklausinių.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. nustato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; šio įstatymo 9 str. 2 d. nustato, jog nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. įtvirtinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą pagrindai. Nagrinėjamu atveju nekilojamasis daiktas, į kurį nuosavybės teises pretenduoja įgyti pareiškėja, neįregistruotas, todėl M. B., siekdama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Patalpą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turėtų pateikti vieną iš minėto įstatymo 12 str. įtvirtintų pagrindų.

Nuosavybės teises į 11 patalpų, esančių 230,17 kv. m ploto pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šių patalpų savininkai įgijo įvairiais juridiniais pagrindais, t. y. vieni savininkai patalpas (garažų boksus) įsigijo iš valstybės, kiti - nuosavybės teises įgijo pastatę nekilnojamuosius daiktus. Pvz. garažo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos Nr. 3, savininkas nuosavybės teises įgijo 1989-12-21 Sutartimi, reg. Nr. 5-6618. Garažo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos Nr. 4, savininkas nuosavybės teises įgijo 1993- 03-29 Sutartimi, reg. Nr. 2062. Garažo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plane pažymėtos Nr. 8, savininkas nuosavybės teises įgijo Vilniaus miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975-04-10 sprendimo Nr. 239 pagrindu. Garažo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos Nr. 9, savininkas nuosavybės teises įgijo Vilniaus miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976-12-13 sprendimo Nr. 351 ir Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1977-08-17 akto pagrindu. Garažo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos Nr. 10, savininkas nuosavybės teises įgijo Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1977-12-30 akto pagrindu.

M. B. teismui nepateikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 5 d. įvardintos Patalpos kadastro duomenų bylos, iš kurios būtų galima spręsti, kad 1999-07-30 patalpų išdėstymo plane nurodyta 6,3 kv. m patalpa Nr. l-6a egzistuoja ir šiuo metu bei Patalpos statybą leidžiančių dokumentų, t. y. neįrodė, kad Patalpa pastatyta teisėtai ir gali tapti nuosavybės teisės objektu.

Pareiškime teigiama, jog „nuo 1992-03-05 pareiškėja vienintelė naudojosi, rūpinosi patalpa, jos išsaugojimu“. Gyventojų registro duomenimis pareiškėja M. B. gyvena Kanadoje. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui 2004-03-30 teiktame 2003-10-21 įgaliojime, 2018-11-12 Pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bei kartu su pareiškimu pateiktoje 2018-02-20 Dovanojimo sutartyje, reg. Nr. JK-1462, taip pat nurodyta, jog M. B. gyvena Kanadoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2018-02-20 Dovanojimo sutartį, reg. Nr. JK-1462, pareiškėja sudarė per savo atstovą - M. M.. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad ji mokėjo mokesčius, susijusius su pareiškime nurodytos Patalpos administravimu, išlaikymu ar šio daikto būklės pagerinimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. B. teiginiai, kad Patalpą ji valdė ir naudojo nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, vertintini kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės. Motyvai ir teisiniai argumentai.

LR CK 4.68 str. nustatyta, jog asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Būtinos sąlygos, kurios turi būti tenkinamos, norint įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgyti daiktą: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai ir atvirai (CK 4.68 straipsnis) ir nepertraukiamai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Pareiškėjos teigimu nuo 1992 m. kovo mėn., kai butas, esantis Tramvajų g. 11-3, Vilniuje, buvo įgytas jos tėvo L. B. asmeninėn nuosavybėn, kuris gyveno Kanadoje, ji faktiškai naudojosi tiek butu, tiek patalpa, adresu V. Grybo g. 30, Vilniuje, savo asmeninių daiktų laikymo tikslais. Tą faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, VĮ Registrų centras duomenys išdėstyti atsiliepime.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai T. S. ir A. L., nurodė, kad pareiškėja naudojasi nurodyta patalpa, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl šios patalpos valdymo. Pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais pagrindo nėra.

Nustatyta, kad sandėliukas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Minėti objektai viešame registre nėra įregistruoti kito asmens vardu. Tai patvirtina iš 2018-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento gautas raštas dėl informacijos pateikimo ir 2018-07-18 Valstybės įmonės Turto bankas raštas dėl informacijos pateikimo Nr. (15.17-21)-SK4-9579.

Valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d.; 4.70 straipsnio 1 d.). Nėra jokių įrodymų, kad nuo 1992-03-05 dovanojimo sutarties sudarymo, kada kas nors būtų pareiškęs pretenzijas į pareiškėjos valdomą patalpą.

Teismas 2019-03-15 nutartimi, vadovaudamasis CPK 532 straipsnio nuostatomis specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie šios bylos nagrinėjimą. Per nustatytą laiką niekas pretenzijų į patalpą, esančią pastate, unikalus Nr. 1097-0021-0017, V. Grybo g. 30., Vilniaus m. nepareiškė.

Įvertinant visus į bylą pateiktus įrodymus laiko kad pilnai įrodyta jog pareiškėja nuo 1992-03-05 yra vienintelė, kuri naudojosi, rūpinosi patalpa, jos išsaugojimu. Nėra jokių įrodymų (duomenų) kad ši patalpa nebuvo gauta ir valdoma per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nustatyta kad pareiškėja šią patalpą valdė atvirai ir nepertraukiamai visą laikotarpį nuo jos įsigijimo ir nuo pat patalpos perėmimo momento (1992-03-05) rūpinosi šia patalpa kaip savo daiktu: rūpinosi jo būkle, atliko būtinus priežiūros darbus, investavo į daikto būklės užtikrinimą ir tinkamą funkcionavimą. Patalpos valdymas tęsėsi daugiau nei 10 metų ir per visą laikotarpį po 1992 m. padovanoto turto perdavimo, pareiškėja, naudoja patalpą kaip savo daiktą, rūpinasi jos priežiūra.

Nors suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė turėjo galimybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 patvirtintu Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų, skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašu, įrašyti patalpą į neturinčių savininkų pastatų (jų dalių) sąrašą ir pradėti bešeimininkio turto pripažinimo procedūrą, tačiau iki šiol, ką pripažįsta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, minėtos procedūros nėra pradėjusi.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovė įvertinusi visus byloje pateiktus įrodymus su pareiškėjos reikalavimais sutiko.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 294 straipsniais teismas,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį faktą į patalpą, esančią pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., plane pažymėtą indeksu „1-12“, kurios bendras plotas 5,82 m² , kadangi pareiškėja nuo 1992 m. kovo mėn. iki šiol faktiškai valdo ir naudoja šią patalpą.

Sprendimas per 30 dienų galio būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.