Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Aderosa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2272-432/2016 pagal ieškovo UAB „Aderosa“ ieškinį atsakovui UAB „Alesora“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Kita vertus, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, paliko ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovas neatvyko į teismo posėdį, apie kurį jam buvo pranešta tinkamai; neatvykimo priežasčių nenurodė. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad jo atstovas 2016-03-04 teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu. Pažymėtina, kad ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Tam tikrais atvejais dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja to paties ginčo išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu, nes tokiu atveju ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

Byloje nenustatyta, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, o aplinkybė, kad ieškovas nedalyvavo 2016-03-04 teismo posėdyje, konstatuoti ieškovo pasyvumą, sistemingą procesinių veiksmų neatlikimą ar galimą piktnaudžiavimą procesu nėra pakankama. Tokių duomenų nesant, ieškovui taikyti poveikio priemonę – ieškinį paliekant nenagrinėtu užkirsti galimybes vilkinti procesą - nebuvo pagrindo, ir pirmosios instancijos teismas teismo posėdį privalėjo atidėti. Pažymėtina, jog ieškovas atskirajame skunde nurodė savo atstovo nedalyvavimo 2016-03-04 teismo posėdyje priežastį, ligą, bei tai, kad su atsakovu 2016-01-18 šioje byloje sudarė taikos sutartį, kartu su skundu pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nors šalių sudaryta taikos sutartis dar nebuvo pateikta teismui patvirtinti, tačiau jos sudarymo faktas, kurio paskutinio posėdžio metu atsakovas teismui neatkleidė, dar kartą patvirtina ieškovo nepiktnaudžiavimą procesu, ir tai, kad ieškovo nedalyvavimas teismo posėdyje dėl ligos šiuo atveju negali būti vertinamas vien formaliai.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas apelianto atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2 str., 7 str., 8 str., 159 str. 1 d.). Todėl atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.