Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, N. E., jo atstovui advokatui E. O., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovui Rolandui Baravykui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. E. skundą dėl Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81N-1331114-11 teisėtumo ir pagrįstumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. E. 2011-12-27 Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK nutarimu buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. 1500 Lt bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių už tai, kad jis 2011-12-17, nuo 13 val. iki 13.33 val., važiuodamas keliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (miestelio), iki (kito miesto gatvės), kuriame vyko intensyvus eismas, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai, t.y. pavojingai manevruodamas paeiliui lenkė automobilius, kirsdamas ištisinę juostą, nepagrįstai didino arba mažino greitį, aplenkęs automobilius staigiai stabdė, tuo sudarydamas avarines situacijas, tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą eismo dalyviams, sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, tuo pažeisdamas KET 4, 8, 9, 19, 140.3, 140.4 punkto reikalavimus ir padarydamas LR ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą. Lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis pripažinta tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius; sunkinanti atsakomybę aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda.

Asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, N. E. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad važiavo po paskaitų iš (miesto); mokosi (miesto kolegijoje). Prieš greitkelį, kur remontuojamas kelias, lenkė automobilį, neapskaičiavo atstumo ir supratęs, kad nespės aplenkti, grįžo į savo juostą. Neatkreipė dėmesio kokią mašiną lenkė, bet galėjo būti VW Sharan; galėjo lenkti 60 km/h greičiu, nors leistinas greitis 50 km/h. Išvažiavo į greitkelį, važiavo pirma juosta; prisivijo mašiną, norėjo lenkti, rikiavosi į antrą juostą ir automobilį turėjo stabdyti. Vėl rikiavosi į pirmą juostą ir mašina jį aplenkė, purvais aptaškė langus, todėl aplenkęs padidino greitį, tačiau mašina jį prisivijo ir visą laiką sekė iš paskos. Prie žiedo vėl stabdė, nes norint važiuoti į žiedą reikėjo sumažinti greitį, todėl ta mašina vėl turėjo stabdyti, nes važiavo labai arti. Prie „P.“ sustojo antroje kelio juostoje, už jo sustojo VW Sharan, kuris jam signalizavo šviesomis, persirikiavo į kitą kelio juostą ir važiavo iš paskos. Prie sankryžos ties prekybos centrais, rodė posūkį į kairę, nes jo namai (duomenys neskelbtini), tačiau pamatęs, kad ir VW Sharan vairuotojas rodo posūkį į kairę, nusprendė važiuoti tiesiai. Tada VW Sharan jį aplenkė ir sustojo pirmoje juostoje. Norėjo persirikiuoti į antrą juostą ir nepastebėjo kito BMW, kai pamatė, grįžo atgal į pirmą juostą ir sustojo. Šių automobilių vairuotojai išlipo, bandė atidaryti jo automobilio duris, bet jis buvo užsirakinęs dureles; po kokių 5 minučių visi išvažiavo. Pripažino, kad kirto ištisinę liniją, kad padidino greitį, nors gyvenvietėje yra ribojamas greitis, tačiau nurodė, kad VW Sharan važiavo prie jo automobilio labai arti ir nesaugiu atstumu. Aplenkė VW Sharan, nes nenorėjo, kad važiuotų jam iš paskos. Nurodė, kad rikiavosi, nes VW sustojo prie jo, norėjo persirikiuoti, kad išvengti susidūrimo, o kita juosta važiavo kitas automobilis BMW, todėl grįžo į savo juostą; praleido BMW automobilį į priekį, šis sustojo, todėl ir jis sustojo už BMW. Nurodė, kad šių automobilių vairuotojams nerodė jokios nepagarbos. Nei vieno iš liudytojų nepažįsta, nėra susipykę. Eismo taisykles žino, žino, kad tokiam vairuotojui kaip jis, yra greičio ribojimai. Buvo iškviestas į policiją; žodžiu davė paaiškinimą, vėliau tą pačią dieną buvo surašytas protokolas. Man, kad buvo nubaustas per griežtai, nes prisipažino, gailėjosi. Pripažino, kad galėjo vairuoti pavojingai, tačiau ne chuliganiškai, staigiai nestabdė. Prieš surašant protokolą pareigūnai nepaaiškino kuo jį kaltina, nežinojo, kad apkaltins chuliganišku vairavimu. Prašo panaikinti nuobaudą arba paskirti švelnesnę.

Liudytojas S. R. paaiškino, kad 2011-12-17 su šeima važiavo iš (miesto) į (kitą miestą); automobilį (duomenys neskelbtini) pastebėjo (miestelyje); po radaro šis automobilis jį ir kelias kitas mašinas aplenkė ir nuvažiavo dideliu greičiu (apie 80 km/h). Lenkė mašinas vieną po kitos, nors kelias remontuojamas ir ten yra ištisinė geltona linija. Ties „Š. D.“ BMW sulėtino greitį, todėl ją aplenkė. Pamatė atvažiuojantį automobilį VW Sharan, BMW piktybiškai neleido VW Sharan jį aplenkti; VW Sharan susimėtė kelyje; miesto ribose irgi neleido VW Sharan jį aplenkti. Žmona paskambino policijai ir pranešė apie tą vairuotoją. Ties šviesoforu prie „P.“ jis važiavo antroje juostoje šalia VW Sharan; BMW nei traukėsi į pirmą juostą, nei leido aplenkti; vos neįvažiavo jam į šoną. Todėl vėl paskambino policijai, ties parke esančiomis karuselėmis, sustabdė eismą, pribėgo prie BMW vairuotojo, o šis išsiėmė telefoną ir pradėjo filmuoti. Po to nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. BMW vairuotojo nepažįsta, VW Sharan vairuotoją pažįsta iš matymo. Su S. R. dėl BMW sustabdymo nesitarė, gavosi tarsi automatiškai. Nurodė, kad BMW vairuotojas sukėlė avarinę situaciją staigiai stabdydamas, manevruodamas tarp eismo juostų, be to, viršijo greitį.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad 2011-12-17 važiavo iš (miesto) į (miestelį); remontuojamoje atkarpoje dideliu greičiu jį aplenkė sidabrinės spalvos automobilis BMW su klevo lapu; vairuotojas maigė telefoną; staiga BMW padidino greitį, nerodęs posūkio signalo, užsuko prieš jį, todėl teko staiga stabdyti. Išvažiuojant iš miesto 2 – a juosta BMW vėl staiga stabdė, jis vėl vos spėjo sustabdyti automobilį. BMW vairuotojas manevravo labai keistai, iš vienos juostos į kitą; sustabdė pravažiavę šviesoforą už autobusų stoties. Buvo priėjęs prie BMW vairuotojo, tačiau šis buvo užsirakinęs. Policijai jis neskambino, norėjo pažiūrėti, ar jis blaivus. S. R. jis iš matymo pažįsta.

Liudytoja G. S. paaiškino, kad 2011-12-17 važiavo iš (miesto) į (miestelį) automobiliu VW Sharan; sėdėjo priekinėje keleivio pusėje; važiuojant remontuojamu keliu BMW su klevo lapo ženklu lenkė per ištisinę geltoną liniją; išvažiavus į dviejų eismo juostų kelią, tą mašiną aplenkė, tada BMW puolė juos lenkti ir grįždamas į pirmą juostą staigiai prieš juos pristabdė, todėl buvo priversti staigiai stabdyti. Ties žiedu prie įvažiavimo į (kitą miestą), dar kartą staigiai stabdė; ties sankryža prie prekybos centrų rodė posūkį į kairę, bet nesuko, o nuvažiavo tiesiai. Mašina, kurioje ji važiavo, grįžo į antrą juostą ir kartu su kita mašina, užblokavo BMW kelią ir jį sustabdė; vairuotojai išlipo iš mašinų, bandė atidaryti dureles, bet BMW vairuotojas buvo iš vidaus užsirakinęs, rankose laikė telefoną ir bandė kažkam skambinti, atrodo, kad fotografavo telefonu. Kiek palaukę, nuvažiavo, nes susidarė didelė mašinų spūstis.

Liudytoja J. R. paaiškino, kad 2011-12-17 vyko iš (miesto), vyras vairavo automobilį BMW, o ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, gale sėdėjo 7 m. duktė. (miestelio) ribose jų automobilį dideliu greičiu aplenkė kitas BMW; lenkė ir ten, kur vyko kelio darbai. Norėdami pažiūrėti, kas taip vairuoja, aplenkė BMW; matė kaip jo vairuotojas vairuodamas žiūri į telefoną. Tada BMW vėl aplenkė juos ir VW Sharan, šis net susimėtė, nes jį aplenkęs BMW staigiai pristabdė. BMW vos neįvažiavo į jų mašiną, į tą jos pusę, kur sėdėjo dukra. Kai pravažiavo „P.“, ji skambino policijai, pranešė, kad BMW vairuotojas pavojingai manevruoja. Kai sustojo, dar kartą paskambino policijai; policijos nesulaukė. Nurodė, kad BMW vairuotojas padarė kelis pažeidimus - lenkė per ištisinę liniją, greitai stabdė prieš kitą mašiną, važiuodamas kalbėjo telefonu, rodė posūkį kairėn, bet nesuko, tokiais veiksmais kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Patikslino, kad iki žiedo jų automobilį aplenkė vieną kartą, stabdymai prasidėjo miesto ribose; stabdė prieš kitas mašinas; dėl BMW sustabdymo vairuotojai nesitarė.

Asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda, N. E. atstovas advokatas E. O. nurodė, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti chuliganiškas paskatas. Nesusipratimas su kitais eismo dalyviais įvyko dėl pačių eismo dalyvių atliktų veiksmų ir iš to iškilusių pasekmių. Pareiškėjas išvažiavo į antrą kelio juostą ne todėl, kad norėjo sukliudyti VW Sharan vairuotojui ir parodyti jam nepagarbą ar tyčia sukelti pavojingą situaciją, bet todėl, kad buvo norima aplenkti priekyje lėčiau važiuojančią transporto priemonę ir paprasčiausiai nebuvo įvertintas atstumas, kad jo išvažiavimas į antrą juostą gali sukliudyti VW Sharan vairuotojui, ko pasekoje, jis galėjo ir staigiau stabdyti. Tai yra nepatyrusio vairuotojo veiksmai, kitaip sakant žmogiškasis faktorius. Pareiškėjas, siekdamas išvengti, kad nebūtų taškomas priekinis stiklas ir būtų geresnis matomumas, aplenkė VW Sharan vairuotoją ir toliau važiavo antra kelio juosta, tuo nesukeldamas jokio pavojaus nei VW Sharan vairuotojui, nei BMW. Kadangi pareiškėjas jautė, kad yra persekiojamas, tai bandydamas to išvengti, tai padidindavo, tai sumažindavo greitį, kadangi niekaip nepavyko to išvengti, tai pareiškėjas ties trečiu šviesoforu parodė posūkį į kairę ir norėjo pasukti į (parduotuvės) pusę, bet per veidrodėlį pamatęs, kad ir VW Sharan vairuotojas rodo posūkį, nuvažiavo tiesiai; tiesiai nuvažiavo ir VW Sharan vairuotojas. Mano, kad šioje situacijoje jokio chuliganiško vairavimo nebuvo, o jeigu ir buvo padaryti kokie kelių eismo taisyklių pažeidimai, tai pareiškėjo veiksmai blogiausiu atveju turėtų būti kvalifikuojami pagal LR ATPK 124-2 str. 1 d., t.y. kaip pavojingas vairavimas. Prašo panaikinti priimtą nutarimą, o teismui nustačius, kad pareiškėjo atliktuose veiksmuose yra pažeidimo sudėties, prašo jo veiksmus kvalifikuoti pagal LR ATPK 124-2 str. 1 d. (pavojingas vairavimas) ir prašo netaikyti vairuotojo pažymėjimo atėmimo, kadangi N. E. yra moksleivis, savo lėšų neturi, gyvena kaimo vietovėje, transporto priemonė jam labai reikalinga.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas Rolandas Baravykas prašo paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodė, kad N. E. chuliganiški veiksmai tęsėsi nuo (miestelio) iki pat (kito miesto). N. E. nesilaikė KET, pažeidė taisykles ne kartą, visuma padarytų pažeidimų sukėlė eismo dalyvių pasipiktinimą jo chuliganišku elgesiu. Liudytojų parodymai, tiek žodiniai, tiek rašytiniai yra nuoseklūs, liudytojai paminėjo visą aplinkybių seką. Nurodė, kad LR ATPK 30-1 str. galima taikyti tik asmeniui, kuris nėra baustas administracine tvarka, tuo tarpu, N. E. per neilgą vairavimo patirtį jau yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 124-2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų

Pažymėtina, jog pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

LR ATPK 20 str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, tai yra sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. LR ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 124-2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t.y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124-2 str. 2 d. Tačiau jo kaltę dėl chuliganiško vairavimo paneigia rašytinė bylos medžiaga ir liudytojų parodymai.

Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes priešingai nei kad nurodo N. E., jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų, parodymų tikrumu, nes byloje nėra duomenų apie jų suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių duomenų (logiškų) nenurodo ir N. E..

Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124-2 str. 2 d. – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

N. E. pripažino, kad nenorėdamas, kad jo mašinai aptaškytų langus, pralenkė kitas mašinas ir važiavo tokiu greičiu, kad jo neaplenktų. Pažymėtina, kad N. E., neturi 2 metų vaiavimo stažo, tokiems vairuotojams keliami griežtesni reikalavimai, tuo tarpu N. E. savo vairavimu sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų saugumui, rodė nepagarbą kitiems asmenims. Pažeidėjo elgesys kai mažareikšme dingstimi nesivadovaujama kelio ženklinimu ir kertamos ištisinės ženklinimo linijos, važiuojama nerodant posūkio signalų, staigiai stabdant, sukeliant realų pavojų sau ir kitiems asmenims, vertintinas kaip chuliganiškos paskatos.

Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui įrodyti. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar paties pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutartyje konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 124-2 str. 2 d.

Dėl paskirtos nuobaudos dydžio

Paskirtos nuobaudos sušvelninimo galimybę numato LR ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-298/2011). Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde vardinamos aplinkybės (jis yra moksleivis, gyvena kaimo vietovėje, transporto priemonė jam labai reikalinga) išimtinėmis ar ypatingomis nelaikytinos, todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sušvelninti N. E. paskirtą administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundo netenkinti ir Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81N-1331114-11, kuriuo N. E. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. paskirta 1500 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.