Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. A. 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 10.30 val., Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, žodinio konflikto metu, dešinės rankos plaštaka tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. L. į kairį skruostą, o pastarajam nuo suduoto smūgio nugriuvus ant žemės, jis tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam A. L. į viršugalvį ir kaire koja spyrė vieną kartą jam į kairės rankos petį, tokiu būdu - minėtų smūgių sudavimu, sukėlė nukentėjusiajam A. L. fizinį skausmą.

Kaltinamasis N. A. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad išgėrinėjo. Ėjo iš parduotuvės. A. L. kieme malkas krovė. Iš pradžių jis ten su pažįstamais gėrė. Nuėjo kažko paklausti. Jis (A. L.) pradėjo vartoti visokius necenzūrinius žodžius. Susistumdė. A. L. pats puolė, jis stūmė šalin. Sudavė jam vieną kartą, po to pargriuvus sudavė tris kartus, spyrė dar koja. Jam telefonas iškrito. Jis (A. L.) kaltino, kad telefoną sugadino. Po to išsiskirstė. Po 2-3 valandų sulaukė policijos.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis N. A. patikslino, kad incidentas vyko 2022 m. rugpjūčio mėnesį apie 10.30 val. Konfliktas vyko (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučio namo kieme, šalia daugiabučio. Jis gyvena ne ten, kur įvyko konfliktas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis ėjo į parduotuvę. Parduotuvė vienoje kelio pusėje, o daugiabutis kitoje kelio pusėje. Jis buvo neblaivus. Nesijautė smarkiai apgirtęs. Nukentėjusįjį prieš įvykį pažinojo iš matymo, jį pažinojo apie pusmetį. Tarp jų santykiai nebuvo konfliktiški. L. buvo kartu su dar dviem žmonėmis, ten žmonės gėrė, o jis stovėjo. Jis nuėjo prie L., jie apsistumdė. Jis pažinojo geriančius tuos kitus du žmones. Priėjo prie tų kitų žmonių, nes juos pažinojo, priėjo atsigerti alaus. Su L. įvyko pokalbis, jie apsistumdė. Buvo išgėręs, gal pats norėjo prisikalbinti, nors nebuvo dėl ko kabinėtis. Susistumdė, jis (A. L.) jam griebė už veido. Jis (N. A.) pirmas atliko smurtinius veiksmus. L. stovėjo priešais jį, kai jie pradėjo keiksmažodžius vartoti, tarp jų buvo dviejų metrų atstumas. Jis (N. A.) pirmiausiai pasakė keiksmažodžius, po to pirmas smūgis iš dešinės į kairį žandą buvo suduotas. Smūgis suduotas plaštaka. Po to smogė, nežino, ar jis pataikė, ar nepataikė. Abu mušėsi. Nukentėjusysis parodė, kad jam sudavė į kairį skruostą, jis nukrito ir po to jam buvo suduoti trys smūgiai. Tai buvo jo parodymai ir jis su jais sutinka. Pirmą smūgį dešine ranka į kairį skruostą gal ir pataikė, šitą pripažįsta. Atsimena, kad jis pargriuvo, kai jam tris trenkė, jis jo rankas laikė, jo paties rankomis jį mušė. Atsistojęs spyrė į petį, L. iškrito telefonas, jis pradėjo rėkti, kad telefoną sudaužė. L. buvo parkritęs, buvau atsisėdęs ant jo ir užspaudęs laikė. Kitų asmenų šalia nebuvo. Tie, kurie vartojo alkoholį, nesikišo ir nieko nematė. Jie už daugiabučio gėrė. Konfliktas įvyko ne toje vietoje, kur gėrė. Jie pasitraukė į šalį apie 15-20 metrų. Jis ėjo malkų nešti, (N. A.) ėjo iš paskos ir pradėjo „koliotis“. Jam išgriuvo telefonas iš kišenės, kai susistumdė. Parašyta, kad jis tyčia užmynė telefoną ir suskilo ekranas. Žmonės kalbėjo, kad telefonas jau seniai buvo suskilęs. Jis pats matė, kaip telefonas iškrito, matė, kad šalia jo tas telefonas ant žemės gulėjo. Atsikėlęs nuo jo, pamatė ant žemės gulintį telefoną. Alkoholis turėjo įtakos mano veiksmams. Be alkoholio konfliktų nebūna. Yra sveikas, neįgalumo neturi, dirbti gali. Sutiktų atlikti viešuosius darbus, jei jie būtų paskirti. Žino, kad nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį. Pripažįsta civilinį ieškinį. Žalos neatlygino. Bandė tartis su nukentėjusiuoju. Norėjo atlyginti žalą, pas nukentėjusįjį ėjo vienas dienos metu apie 12-13 val. Pasibeldė į duris, jis atidarė duris. Nespėjo normaliai pasisveikinti, kai jis prieš nosį duris uždarė. Planuoja atlyginti pareikštą civilinį ieškinį. Užsidribs ir atlygins civilinį ieškinį. Žino, kad yra pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir reikia sumokėti 107 eurus, ieškinį pripažįsta. Po to įvykio su nukentėjusiuoju nekalbėjo. Jis jokių pajamų negauna. Žmona padeda pragyventi. Žmona dirba, o jis būna su vaikais. Sūnui 7 metai, o dukrai greitai bus 16 metų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nurodė iš esmės panašias aplinkybes (b.l. 11-14).

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. A. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

2022-08-09 liudytojo apklausos metu A. L. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2022-08-07 ryte daugiabučio namo kieme jis vežė į malkinę malkas. Apie 10:30 val. į kiemą atėjo akivaizdžiai neblaivus, pažįstamas N. A., gyvenantis tame pačiame kaime. Į kiemą N. A. įėjo garsiai šūkaudamas, jis jam ėmė sakyti, kad ateitų čia, kiek suprato prie jo. Jis priėjo prie jo, N. A. toliau šaukė, be jokios priežasties išvadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais "kandone, pydare ateik čia" ir kitais. Tada priėjo prie jo ir tyčia jam sudavė ranka vieną kartą į kairės pusės žandą, po to jam perkritus ant žemės jis jį užgulė ir sudavė du ar tris kartus į viršugalvį. Tokiais savo veiksmais N. A. sukėlė jam fizinį skausmą. Tada ant N. A. ėmė šaukti kaimynė R. P. ir jis nuo jo atsitraukė ir atsikėlęs nuo žemės dar jam spyrė vieną kartą į kairės rankos petį. Taip pat jam perkritus ant žemės, iš kišenės iškrito jo mobiliojo ryšio telefonas „REDMI9“, kurį N. A. matė, kaip užmynė su koja. Ar jis tai padarė tyčia nežino, to pasakyti negali. Tada N. A. nuo jo atsitraukė ir iš daugiabučio namo kiemo pasišalino. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir sugadintas jo mobiliojo ryšio telefonas, kurį vertina 90 eurų. Jis apie tai informavo savo sugyventinę D. Š., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus. Jam iš karto medikų pagalbos nereikėjo, tuo metu jis jautė skausmą viršutinėje galvos dalyje, skaudėjo kairį petį ir svaigo galva. Vakare jam sugyventinė iškvietė GMP medikus, kurie jį pristatė į VšĮ Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių, ką jam medikai nustatė nežino, jokių lūžimų jam nenustatė, liepė kreiptis į savo šeimos gydytoją, jis dėl patirto streso nepamena, ką jam daugiau sakė medikai. Į teismo medicinos ekspertus nesikreips. Kai N. A. jį mušė, viską matė to paties kaimo gyventojas J. S., adreso ir telefono numerio tiksliai nurodyti negali (b.l. 28-31).

2022-10-28 papildomos liudytojo apklausos metu A. L. parodė, kad jis tvirtina ankstesnius liudytojo apklausos metu duotus parodymus, jie yra teisingi. Nori pasakyti, kad jis N. A. civilinio ieškinio nereiškia dėl to, kad jis jį sužalojo, tačiau jis jam suduodamas smūgius ir jį pargriaudamas ant žemės iš kišenės iškritusį telefoną užmynė ir taip nepataisomai sugadino. Jo telefonas „XIAOMI REDMI 9A“ 2+32 4G buvo pirktas prieš metus laiko išsimokėtinai, jo vertė buvo virš 100 eurų, dokumentų nebeturi, tikslesnės kainos nebe pamena. Šiai dienai toks telefonas kainuoja nuo 123 iki 155 eurų priklausomai nuo pardavėjo. Prideda kopija iš interneto apie tokio telefono kainas. Jo telefonas buvo tvarkingas, todėl jį vertina 90 eurų. Šiai sumai prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu. Kol kas N. A. jo neatsiprašė, dėl sugadinto telefono jam žalos neatlygino (b.l. 34-37).

2022-08-09 liudytojo apklausos metu D. Š. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2022-08-07 apie 10:40 val. jai paskambino sugyventinis A. L. ir pasakė jai, kad daugiabučio namo kieme jį ką tik sumušė pažįstamas N. A.. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir apie įvykį informavo policijos pareigūnus. Jai sugyventinis skundėsi, kad jam labai negera ji jam liepė eiti pagulėti. Ji grįžusi iš darbo sugyventinį rado namuose, jis skundėsi, kad jam skauda galva, pykina. Tada ji apie 18:10 val. į namus iškvietė medikus ir išėjo jų laukti, prie šalia namų esančios parduotuvės. Tuo metu gatve ėjo N. A., ji jam pasakė na ką berneli prisidirbai. Jis ėmė ant jos šaukti, išvadino ją necenzūriniais žodžiais „debile, durne, kurva“ ir kitais. Ji pasakė „ko čia rėkauji“ ir jam pasakė „ką padarei, sugyventinis dabar blogai jaučiasi“ ir jam iškvietė medikus. Jis jai ėmė sakyti, kad bus ir jai tas pats kaip jos sugyventiniui ir kad ji gali likti be namų. Ir tada šaukdamas nuėjo tolyn gatve. Atvykę medikai sugyventinį pristatė į priėmimo skyrių, po apžiūros išleido į namus. Ką jam medikai nustatė nežino (b.l. 75-78).

2022-09-12 liudytojo apklausos metu R. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 metų rugpjūčio pradžioje, t.y. ryte, tikslaus laiko nepamena, buvo savo namuose. Būdama namų kieme išgirdo, kad lauke kažkas pradėjo šūkauti, rėkauti. Viskas vyko prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra greta. Kas konkrečiai ten šūkavo ir rėkavo ji nematė, nes jos kiemą nuo kito daugiabučio namo kiemo užstoja medžiai, pro kuriuos nieko nesimato. Kas ten rėkavo ji nesigilino, tačiau iš balsų ji galimai spėjo kad konfliktas kilo tarp N. A., ir nesenai įsikėlusio gyventi A. L., kuris ir gyvena tame name Nr. (duomenys neskelbtini). Jie vienas ant kito kalbėjo pakeltu tonu. Girdėjo, kaip A. L. N. A. išvadino „pideru“. Kiek laiko tas konfliktas vyko ji nežino, pas juos nėjo žiūrėti, kodėl tas konfliktas įvyko. Kadangi ji į tokius dalykus nesikiša tai nuėjo į savo namus ir nežino kaip ten viskas pasibaigė. Kodėl tarp jų įvyko kažkoks konfliktas ji nežino. Daugiau nieko apie ši įvyki pasakyti negali (b.l. 82-83).

Iš 2022-08-08 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme. Kiemas dengtas žvyru. Teritorija nefilmuojama (b.l. 15-20).

??Iš 2022-09-14 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022-09-13 buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), dėl J. S., gim. (duomenys neskelbtini), apklausos. Namuose buvusi jo sesuo N. L., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jos brolis J. S. nuo vaikystės serga protinio atsiliko liga, turi 65 procentų neįgalumą, jis yra pripažintas neveiksniu. N. L. yra teismo paskirta brolio J. S. globėja. N. L. nurodė, kad jos brolis Jonas, sirgdamas protinio atsilikimo liga, gali išsigalvoti nebūtus įvykius, nesiorentuoja laike. Esant šioms aplinkybėms, nėra tikslinga atlikti J. S. liudytojo apklausos (b.l. 84-85).

Iš 2022-09-09 Teismo medicinos specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad VšĮ Pasvalio ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. L. GMP automobiliu į ligoninę pristatytas 2022-08-07, 18.58 val., GMP kvietimo priežastis: sumuštas, svaigsta galva, pykina. Po medikų apžiūros išrašant: hemodinamika stabili, išrašomas tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Diagnozė: galvos sumušimas. Išvadoje nurodyta, kad pateiktoje A. L. medicininėje dokumentacijoje objektyvių sužalojimo požymių nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (b.l. 60).

2022-09-27 gautas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl A. L. gydymo 107,94 eurų sumai (b.l. 65-69).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis N. A. smurtavo A. L. atžvilgiu, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairį skruostą, tris smūgius į viršugalvį ir kaire koja spyrė vieną kartą jam į kairės rankos petį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis neneigė kaltės, jog smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu ir nurodė, kad prieš A. L. smurtavo, nes buvo girtas, ieškojo dingsties prikibti. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suduodamas smūgius nukentėjusiajam, spirdamas koja, suprato, kad tokiu būdu gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, padaryti sužalojimus ir to norėjo. Atsižvelgiant į nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius – fizinio skausmo sukėlimą – kaltinamojo N. A. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

N. A. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

N. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, jo nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis anksčiau neteistas, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, anksčiau paskirtų baudų nesumokėjęs, kaltinamasis nedirba.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus N. A. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė artima įstatyme numatytam vidutiniam šios bausmės rūšies dydžiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Šioje byloje nukentėjusysis A. L. pareiškė 90 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 39). Nurodo, kad įvykio metu buvo sugadintas jo mobiliojo ryšio telefonas, kurį vertina 90 Eur. Byloje pateikti duomenys apie to paties modelio mobiliųjų telefonų kainas rinkoje. Kaltinamasis pripažino matęs, kad jam smurtaujant prieš nukentėjusįjį, iškrito pastarojo telefonas, sutinka, kad jis galėjo būti sugadintas, sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas ir iš kaltinamojo N. A. priteisiama 90 Eur A. L. turtinei žalai atlyginti.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė 107,94 Eur dydžio civilinį ieškinį (b.l. 65-69). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ieškinio sumą sudaro 2022 m. rugpjūčio 7 d. A. L. suteiktos paslaugos VšĮ „Pasvalio ligoninėje“. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo teikiamos medicininės paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 107,94 Eur.

Nustačius aplinkybes, jog nukentėjusiajam sveikatos priežiūros paslaugos teiktos dėl N. A. jam padarytų sužalojimų, Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai priteisiant iš kaltinamojo žalą, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su jo padaryta nusikalstama veika – 107,94 Eur.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti panaikintina.

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, iš kaltinamojo N. A. išieškomos proceso išlaidos – teismo byloje turėtos pašto išlaidos, kurias sudaro 26,56 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kiekvieną mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti N. A. galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kiekvieną mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui, iš viso – 80 (aštuoniasdešimt) valandų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

N. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

A. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš N. A. A. L. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš N. A. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 107,94 Eur (vieną šimtą septynis eurus 94 centus) žalos atlyginimui.

Priteisti iš N. A. 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 centus) proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Išaiškinti N. A., kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmę vykdo Probacijos tarnyba.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.