Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Š. ir nukentėjusiajai J. K.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PP vyresn. tyrėjas G. J. 2015-12-31 G. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 63P-47500820-15 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. už tai, kad jis 2015-12-27 apie 21.00 val. iš neužrakinto nukentėjusiosios J. K. sandėliuko ((duomenys neskelbtini) ) pagrobė 50,00 Eur vertės dviratį, t.y. pagrobė smulkų svetimą turtą (b.l. 4).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Š. prisipažino tądien paėmęs nukentėjusiajai J. K. priklausantį dviratį, kuris buvo ne sandėliuke, o kieme – šalia sandėliuko. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog dviratį paėmė jis vienas, brolis – L. Š. ? jam netalkino.

Nukentėjusioji J. K. teismo posėdžio metu teigė, kad dviratis pagrobtas ne iš kiemo, o iš neužrakinto sandėliuko. Be to, nukentėjusioji tvirtino, jog yra įsitikinusi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Š. dviratį vogė kartu su broliu L. Š., ką patvirtina kieme likę dviejų asmenų batų pėdsakai sniege ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaimyno Manto (pavardės nežino) įrengtos vaizdo stebėjimo kameros įrašas. Vaizdo įrašė užfiksuota, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Š. kartu su broliu L. Š. parsinešė iš jos pagrobtą dviratį.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, o bylos medžiaga perduotina prokurorui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Iš nukentėjusiosios J. K. 2015-11-28 pareiškimo policijai (b.l. 5) matyti, jog nukentėjusioji praneša apie jai priklausančio dviračio vagystę iš neužrakinto sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) . Padaryta žala ? 50,00 Eur.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. numato, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažymėtina, kad svetimo turto pagrobimas užtraukia ir administracinę, ir baudžiamąją atsakomybę. Vienas iš kriterijų, atskiriantis šias atsakomybių rūšis – pagrobto svetimo turto vertė. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 3 minimalaus gyvenimo lygio (MGL*) dydžio sumos. Jei pagrobtojo turto vertė viršija 3 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, taikytina baudžiamoji atsakomybė – Lietuvos Respublikos BK 178 str. (vagystė). Tačiau Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji J. K. 2015-11-28 kreipėsi į policiją dėl jai priklausančio dviračio vagystės iš neužrakinto sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) .

Pagal Lietuvos teismų praktiką įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.: 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-413/2010, 2K-536/2010 ir kt).

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. Š. 2015-12-27 veikoje yra Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, o bylos medžiaga perduotina prokurorui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (Lietuvos Respublikos ATPK 251 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-287 str., 251 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą G. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. nutraukti, o bylos medžiagą perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiajam prokurorui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą