Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. P., jos atstovui advokatui Tomui Leščinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. P., tėvas A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, išsilavinimas aukštasis, išsituokusi, dirbančios pagal individualią veiklą, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK Šilutės rajono PK) pareigūnas R. K. surašė L. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2015 m. gruodžio 22 d., 11 val. 58 min., Šilutės m., Cintjoniškių g. 7A, ji, vairuodama automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio pasišalino, apie tai policijai nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 220, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

L. P. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną ji savo automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi į namo, esančio Cintjoniškių g. 7A, Šilutėje, kiemą, kur sustojusi perdavė automobilį kartu atvažiavusiam giminaičiui, o pati nuėjo pas siuvėją. Kol ji buvo pas siuvėją giminaitis išvažiavo savo reikalais, o po to grįžo jos pasiimti. Tai, kaip jis per tą laiką galėjo atsitrenkti į nukentėjusiojo automobilį ir nuvažiuoti, ji nematė. Apie tai sužinojo tik po to iš giminaičio pasakojimo, tačiau nusprendė nieko nebesiaiškinti, nes turėjo skubiai išvykti. Ji nenori atskleisti eismo įvykį sukėlusio ir nuvažiavusio giminaičio asmens duomenų. Pareigūnams savo kaltę nuo pradžių neigė, tačiau ją apklausęs policininkas spaudė prisiimti kaltę ir įspėjo dėl atsakomybė už melagingus parodymus, todėl pasidavė jo spaudimui ir pirminiame paaiškinime neteisingai apsiėmė kaltę už giminaitį, nes nenorėjo įvelti giminaičio, pati nebeprieštaravo, kad šis nepranešė policijai, be to, nenorėjo būti nubausta už melagingus parodymus, nes pareigūnas ja netikėjo.

Jos gynėjas advokatas T. Leščinskas pažymėjo, kad eismo įvykį sukėlė ne L. P., o jos giminaitis, kurio neatsargiais veiksmais buvo padaryta žala. Ji nori pasinaudoti įstatymu suteikta teise neatskleisti jos automobilį vairavusio asmens duomenų, todėl turėtų būti nubausta tik pagal ATPK 133¹ str. 1 d. Nesivadovautina jos pirminiais paaiškinimais, nes ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, pažeidžiant jos teises gintis nuo kaltinimų ir nepasakoti visų detalų.

Nukentėjusysis D. S. parodė, kad 2015-12-22 apie 11.30 val., Cintjoniškių g. 7A namo kieme pamatė apgadintą savo automobilį „Volvo S60“, kuriam buvo įlenktos durelės. Eismo įvykio nematė, todėl kaimynų pagalba aiškinosi kaltininką ir surinktus duomenis perdavė policijai.

Liudytoja V. D. parodė, kad 2015-12-22 eismo įvykio ir jį sukėlusio automobilio nematė. Pas ją dėl siuvinių buvo atėjusi L. P., o sekančią dieną D. S. jos klausinėjo ar matė šį įvykį. Ji pastarojo mamai davė L. P. telefono numerį.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2015-12-22 į Cintjoniškių g. 7A namo kiemą automobiliu „Audi 80“ atvažiavo moteris, kuri nuėjo pas jo kaimynę V. D., o maždaug po 10-15 min. išėjo. Jis nematė šios moters veido, kaip ji po to išvažiavo bei ar jos automobilyje buvo daugiau asmenų. Kitą dieną iš kaimynų sužinojo apie kieme apgadintą automobilį „Volvo“, todėl buvo nuėjęs jo apžiūrėti, tačiau paties eismo įvykio nematė.

Policijos pareigūnai liudytojai O. V. ir L. J. parodė, kad 2015-12-22 apžiūrėjo įvykio vietą, apgadintą automobilį „Volvo S60“, rado automobilio „Audi 80“ lempos šukę. Surinktą medžiagą perdavė tyrimui. Namo gyventojų eismo įvykio nematė.

Liudytojas R. K., dirbantis policijos patrulių būrio vadu, parodė, kad pirminę 2015-12-22 įvykio medžiagą surinko patruliai. Jis apklausė L. P., kuri pradžioje savo kaltę neigė. Tuomet buvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai, apklausti namo gyventojai.

2015-12-22 Transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 8), eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 9), fotolentelėje (b.l. 10–13) užfiksuotas Cintjoniškių g. 7A, Šilutėje, stovintis apgadintas D. S. automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-01-12 Transporto priemonės techninės apžiūros akte (b.l. 27) ir fotolentelėje (b.l. 24-26) nurodyti L. P. automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (231.4. p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (232. p.), taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (234. p.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2013-06-13 Nr. VIII-2043 redakcija) 2 str. 11 d., eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog 2015-12-22 apie 11.30 val., į Cintjoniškių g. 7A namo kiemą išėjęs nukentėjusysis D. S. rado apgadintą savo automobilį „Volvo S60“. Liudytojas V. B. parodė matęs kaip į namo kiemą buvo atvažiavusi moteris, kuri nuėjo pas V. D., o pastaroji paliudijo, kad pas ją dėl siuvinių buvo atvykusi L. P.. Pati L. P. patvirtino, kad automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi į minėtą kiemą, kur sustojusi nuėjo pas siuvėją V. D., o automobilį perdavė kartu atvykusiam giminaičiui, kuris išvažiavo savo reikalais ir tik po to atvažiavo jos pasiimti. Nei nukentėjusysis D. S., nei liudytojai V. B. ir V. D. teigia nematę kas ir kokiomis aplinkybėmis apgadino kieme stovėjusį nukentėjusiojo automobilį. Taigi, tik iš administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos įvykio sekos, transporto priemonių išsidėstymo ir automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų galima daryti prielaidą, kad eismo įvykis galėjo būti sukeltas apsisukant išvažinėjančiu automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. neigia sukėlusi eismo įvykį ir nurodo, kad jos giminaitis prisipažino apgadinęs nukentėjusiojo automobilį ir nuvažiavęs iš įvykio vietos. Ši L. P. versija nepaneigta jokiais į bylą surinktais įrodymais ir faktiniais bylos duomenimis, o teisme apklausti policijos pareigūnai O. V. ir L. J. paliudijo, kad jiems apklausus namo kaimynus eismo įvykį mačiusių liudytojų nebuvo. Pakankamai duomenų ir įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiama L. P., pažeisdama KET reikalavimus, sugadino nukentėjusiojo turtą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijai, nesurinkta.

Nors L. P. 2016-01-11 rašytiniame paaiškinime ir 2016-02-12 administracinio teisės pažeidimo protokole savo kaltę pripažino, tačiau ji teigia, jog jos neteisingą prisipažinimą policijos pareigūnas išgavo darydamas spaudimą, prieš tai įspėjęs dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teisme apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad pradžioje L. P. savo kaltę neigė ir tik surinkus papildomus įrodymus prisipažino kalta. Nustatyta, kad institucijos pareigūnas, surašęs administracinių teisės pažeidimų protokolą, apklausė L. P., įspėdamas ją pagal ATPK 187² str., dėl melagingų parodymų davimo. Asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, negali būti įspėjamas pagal ATPK 187² str., nes ATPK 276 str. 4 d. numato, kad asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš save. LR Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. ATPK 249 str. 2 d. numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Tai reiškia, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (LAT nutartys Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka Europos Ž. T. Teismo (toliau – EŽTT) praktiką (pvz., byla Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01 (LAT byla 2AT-31-303/2015)), pagal kurią bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.). EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 str. 1 d. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 str. prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007). Pagal ATPK 272 str., asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, turi teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, kas suponuoja jam pasirinkimo teisę duoti apskritai parodymus ir kokius juos duoti. Pripažintina, kad minėtų L. P. pirminių paaiškinimų davimo metu buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieš save situacija ir buvo pažeistos jai garantuotos konstitucinės teisės. Kaip minėta, policijos pareigūnai neneigė, kad pradžioje ji savo kaltę neigė, o prisipažino tik surinkus papildomą medžiagą, todėl, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus, teismas abejoja L. P. prisipažinimo kaip įrodymo patikimumu, jais nesiremia ir jų nevertina, nes L. P. galėjo nurodyti sau nenaudingas netikslias aplinkybes apie įvykį, būdama pagrįstai įspėta pagal ATPK 187² str. ir paveikta nepalankiai jai susiklosčiusios situacijos. Aukštesnės instancijos teismai pripažįsta, kad praktika, kai asmuo, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, paaiškinimus duoda būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str., yra ydinga ir nesuteikia pagrindo jais remtis.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją. Iš Europos Ž. T. Teismo praktikos (pavyzdžiui, B.–L.v.L., Judgment of 4 Nov. 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai mutatis mutandis turėtų būti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekso įtvirtintomis nuostatomis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N575-310/12). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis Nr. N663-156/2007).

Įvertinant minėtas aplinkybes darytina išvada, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų ir objektyvių duomenų, jog L. P., pažeisdama KET reikalavimus, sugadino nukentėjusiojo turtą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijai, kilusių abejonių negalima pašalinti byloje surinktais įrodymais, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta jos atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Duomenų, kad L. P. prarado transporto priemonę prieš savo valią, nenustatyta, todėl perduotina medžiaga Tauragės AVPK Šilutės rajono PK tikslu spręsti dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo jai pagal ATPK 133¹ str. 1 d. surašymo (ATPK 225 str. 1 d.). L. P. galėjo pažeisti KET 32 punkto reikalavimus - neigdama, kad ne pati vairavo automobilį, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, nenurodė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų apie asmenį (asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą), kuris tuo metu vairavo jos automobilį ir sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286 str. 1, 2 ir 3 d., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą L. P. atžvilgiu, pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutraukti.

Perduoti medžiagą Tauragės AVPK Šilutės rajono PK tikslu spręsti dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo L. P. pagal ATPK 133¹ str. 1 d. surašymo.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.